Buvęs Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Donatas Raščius, susidūręs su KTU klestinčia korupcija, ir pagarsėjęs savo vieša kova prieš ją, atliko plagiatu kaltinamo KTU rektoriaus Petro Baršausko habilitacinės disertacijos analizę.
Savo kanale „Youtube“ paskelbtoje apžvalgoje D. Raščius vaizdžiai parodo, kad ištisi P. Baršausko „tyrimų“ puslapiai pažodžiui nurašyti nuo užsienio autorių darbų ne tik nenurodant tikrojo autoriaus, bet ir fiktyviai pridedant nieko bendro su tikruoju šaltiniu neturinčių nuorodų.
Akademinis sukčius Petras Baršauskas yra vienas aktyviausių švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės propaguojamos „aukštojo mokslo reformos“ rėmėjų. Vakar paskelbtame „Facebook“ įraše J. Petrauskienė parašė, esą „Pradėta aukštojo mokslo pertvarka atveria tikrąsias žaizdas: akademinė etika. Sostų karai aukštajame moksle, ambicijos ir puikybė“ ir kad „KTU rektorius prof. P. Baršauskas vardina technines klaidas rengiant monografiją“. „AM pertvarkos kokybės džinas išleistas iš butelio ir sugrąžinti jį atgal nebus paprasta. Kokybė – susitarimo dalykas,“ – reziumavo J. Petrauskienė.
Susiję straipsniai:
- KTU rektoriaus rinkimai – užsieniečių daugiau nei lietuvių
- Profesoriaus K.Baršausko gyvenimas įamžintas V.Bareikio spektaklyje
- Laisvės alėją nuklojo 2 tūkst. pakabų su plakatais, raginančiais „padžiauti uniformą“ (video)
- KTU mokslininkai tobulina elektroninę nosį (video)
- Lietuvių sukurtas žaislas padės lavinti vaikų kalbą (video)
- Jaunieji kompiuterininkai griauna mitą, kad vaikai nebenori žaisti lauke (video)
- R. Vaitkus apie 2009-ųjų Aukštojo mokslo reformą: „Vargas tiems, kas ją sugalvojo“
- Rektorių konferencijos prezidentu perrinktas KTU rektorius Petras Baršauskas
- Trys Kauno aukštosios mokyklos pritarė susijungimui į vieną universitetą
- Papildomas priėmimas į universitetus: verslo atstovai pataria Kauną
- Pirmą kartą Lietuvos istorijoje – dešimtokė tapo KTU studente
- Kauno technologijos universitetas kviečia į „SocHuMenų dienas“
- Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
- Ką Lietuvos kariuomenės pratybose Kaune veikė KTU studentai?
- 40 % gabių vaikų mokyklose yra netinkamai skatinami ir ugdomi
- Bus paminėtos KTU saulės laikrodžio 10-ies metų sukaktuvės
- Padidinus stojamąjį balą iki 4, kai kurie universitetai sulauktų perpus mažiau studentų
- Siūloma steigti Kauno universitetą
- Seimo Pirmininkas ragina užtikrinti aukštojo mokslo kokybę
- Seimas po svarstymo pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui
- T. Baranauskas. Apie statybų verslą ir aukštąjį mokslą
- KTU atidarytas padalinys jaunimo verslumui skatinti (nuotraukos)
- KTU doktorantas sako, kad gyvename pasaulyje, kurį sukūrė statybos inžinieriai
- Kelias į skaidrų valstybės valdymą – daugiau jaunų profesionalų
- JTO pripažinimo sulaukęs KTU mokslininkas sieks užbėgti pasaulinėms ekologinėms nelaimėms už akių
- Prie nemokamų bakalauro studijų numatoma pereiti jau kitais metais
- KTU vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ – per 100 užsiėmimų, paskaitų ir ekspozicijų
- Kauno mokslininkai jau valdo palydovą iš Žemės
- KTU psichologė: žaidimas suaugusiajam – vaistas nuo blogų emocijų, streso ir net depresijos
- KTU paskaitas skaitęs Nobelio premijos laureatas: iki apokalipsės Žemei trūksta 4 laipsnių šilumos
Gal pamąstom:
kuo bėdžiaus P. Baršausko veika (jos padariniai, pėdsakai ar pasekmės, “pasiekimai”)
besiskirią, nuo
eilinio-neilinio “pušku-pušku-pušku” pasipūškavimo per Atlantą (susiskaitmenintom komun-
ikacijom) pas tūlą amerikonietį Cukerbergį (ar -bergą) į jo Face-fake buka buką. Net nuoroda
– rėk-lama.
Graudu.
Metas atprast,
lankais, per svetimą klėtį, ar JAV ar Maskvos, koks skirumas ką “maitint”,
mes gi ES, ir ko-muni-kuokime bent ES priemonėm. Bent (ypač Alke).
Mums kad tik ką nors užpulti ir suvalgyti. Turėkime gėdos, supratimo ir atjautos.
Na, kas jau šiais laikais turi laiko krapštytis ir kažkokius mokslo darbus rašyti?! O komisija – ar jos nariai turi laiko skaityti darbą, ką nors tikrinti? Gal ne visi skaityti moka, o ką jau tikrinti. Todėl galvą dedu, jog jis nieko neplagijavo, kad plagiatorius tas, kas tą tekstą sukurpė!
Kadangi reikėjo skubėti, nupirko žmogus, ką rado. Ar jis kaltas, kad disertacijų gamintojas nesąžiningas pasitaikė? O jis nekaltas, jis tiesą sako – jei plagijavo ne jis, vadinasi, jis neplagijavo! Kiek dar kabinėsitės? Geriau užjaustumėte žmogų – juk investicija nepasiteisino…
Tas tiesa, juk sako, kad “techniniai darbuotojai” kalti… 🙂
Disertaciją rašė techniniai darbuotojai? Kiek kainavo?
Kažkaip neaiškiai skelbimuose tie “techniniai darbuotojai” nurodo – nuo 50 eurų už valandą, bet kiek valandų reikia disertacijai parašyt? https://paslaugos.lt/konsultante-pr146
Bet kaip ir logiška: universitetas – technologinis, tai ir disertacijų rašymas – techninis darbas, kurį atlieka “techniniai darbuotojai”… 🙂
Na, nebūkime įkyrūs, nesukime žmogui galvos!
Negi tokie asmenys turi laiko tokioms smulkmenoms! Kreipkitės į jo padėjėją, kuri(s) pasirinko prekę, į jo buhalterę – ji už tokio pobūdžio finansines operacijas atsakinga… Negi žmogus gaiš laiką dėl kažkokio popierizmo laikais, kai į Seimą susirenka žmonės, kurie įsitikinę, jog Konstituciją tėra popierius, kurį galima perrašyti pagal dienos madą.
kaltas ne Petriukas, kalta aplinka, ypač anų laikų, kai galėjai daryti ką nori, jei esi nomenklatūroj… tad jis nekaltas, t.y. dieviškoji nekaltybė…
Tačiau kilnų žmogų iš tolo per sunkumus pažinsi! – Tyli. Kankinkit, budeliai, smarkiau – iškęsiu, nedejuosiu…O kitas jau seniai būtų už ausies į viešumą iškėlęs niekdarį, žadėjusį „natūrprodukt”, o iš tiesų štai kokio dydžio kiaulę pakišusį. Tiesą sakant – visai vertinimo komisijai…
Nereiks nė rusų patys lietuviai vienas kitą išsipjausime.
O, beje, ar turėjom tada kompjuterius? juk spausdindavo mašininkės , o korektūrą, kas darydavo?
Aš tai pirmą kompiuterį įsigijau 1998 m., internetą įsivedžiau 2000 m.
Bet aš gi – humanitaras, ne koks technologijų universiteto rektorius…
Bent jau kai kurios „ciekavos Anckos” kompiuteriais dirbo nuo 1991. „Aukščiau sėdintieji”, reikia manyti, anksčiau. Gal po 2-jų metų teko pasinaudoti internetu, tai ėjau į Mažvydą. Žinoma, jis anksčiau Lietuvoje atsirado, bet masiniam naudojimui dar netiko.
Paliko gilų įspūdį pats pirmas informacijos atsisiuntimas. Atrodė, jog garvežys pūškuodamas sunkiasvorį sąstatą padebesiais velka. Tada atrodė, jog visą amžinybę teko laukti. Užsisakyti reikiamą dokumentą buvo galima tik žinant tikslų adresą ir dar kažkokius burtažodžius reikėjo rašyti… Žodžiu, reikėjo ilgiausią užsakymo tekstą surašyti, o tada buvo galima trumpai numigti, kol atsiųs. Už viso to kokybę labiausiai kliuvo kompiuterininkų firmelėms ir programų diegėjams, „stumdžiusiems” čia kompiuterius ir programėles, surinkdavusiems juos iš dalių. Aš išliedavau ant jų savo pasipiktinimą, nes kam man tokia brangi karvė, jei pieno mažiau net už mechaninę rašomąją mašinėlę duodavo?! O prie mašinėle rašyto teksto nereikėdavo nosinių ir paukštelių prirašinėti. Kadangi tie tikrai stebuklingi berniukai (dažniausiai tai būdavo rusakalbių įmonėlės), nesuprato, ko aš noriu, nes jie nesuprato, ką reiškia taisyklingai rašyti, tačiau kompiuterius surinkdavo, sugedusius taisydavo ir programas tvarkydavo. Tikra paslaptis. Aš jam apie pastraipas, laukelius, atitraukimą nuo lapo krašto, o jis išpūtęs akis žiūri ir nesupranta, ko reikia, jei visos programos „lakstyte laksto” (to meto spartos supratimu). 2000-siais jau visai kitas reikalas buvo – jau greičiau, lengviau ir daugiau informacijos buvo prieinama..
Tada „kompai” rašė be diakritinių ženklų, bet, dirbant su užsieniu, kitokių ir nereikėjo. Turintys kompiuterį + faksą turėjo papildomą uždarbį iš tekstų perrašymo ir laiškų faksavimo. Mūsų kalbininkams garsiai piktinantis, kad kompiuteriai be nacionalinių rašmenų padarys tautą beraštę. Galiausiai ir tai buvo išspręsta – rašmenys atsirado, bet beraščiai anksčiau. Net ir kalbininkų, mokytojų bei ministrų „tarpe”.
Ačių už dėmesį 🙂
Tas Donatas džiaugiasi,kad apdergė Lietuvos mokslininkus ( netik P.Baršauską) eilei pasaulio aukštųju mokyklų , nes juk buvo komisija sudaryta iš kompetetingų mokslininkų buvo oponentai, atsiliepimai, o po to džiūgaudamas emigruos.Ką tuo pasiekė ir koks tikslas, o pasėkmes …. pajusime.
Nieko neapdergė, tik atskleidė tiesą, kuri visiems mokslo chaltūrščikams įvarė kraupią nemigą – nejaugi ir mane atsivys patikra ?