Antradienis, 25 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus: kas vyksta su mūsų laiko pojūčiu?

www.alkas.lt
2026-05-29 10:00:00
55
PERŽIŪROS
0
Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus

Ilgos vasaros vaikystėje, trumpėjantys metai suaugus | Asociatyvi nuotr.

Vaikystėje laikas, regis, tekėjo lėčiau – šiandien dažnas stebisi, kaip greitai prabėga metai. Nors visi gyvename pagal tą patį laikrodį, laiko tėkmę kiekvienas patiriame skirtingai: vienomis dienomis minutės slenka lėtai, kitomis nepastebimai ištirpsta mėnesiai ar net ištisi metai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė sako, kad laiko pojūtį kuria ne kalendorius, o mūsų dėmesys, jausmai ir į atmintį įsirėžiančios patirtys.

Laiko pojūtis – tai vienas subjektyviausių psichikos procesų, priklausantis nuo to, kaip mūsų dėmesys, jausmai ir atmintis rengia patirtį.

Tai lengva atpažinti ir kasdienybėje: kai mums smagu, laikas tarsi praskrieja, o laukiant ar nuobodžiaujant minutės ima slinkti lėčiau. Kuo mažiau dėmesio skiriame pačios laiko tėkmės stebėjimui, tuo greičiau ji praeina. Būtent todėl daugelis žmonių su amžiumi vis dažniau pagauna save galvojant, kad metai bėga vis greičiau.

Laiko tėkmė
Laiko tėkmė | Asociatyvi nuotr.

Vaikystė – atradimų laikas

V. Ivanauskaitės teigimu, šis jausmas nėra iliuzija – jis atspindi natūralius psichinius ir kognityvinius pokyčius. Tyrimai rodo, kad su amžiumi mažėja naujų, intensyvių įspūdžių ir jausmų pikų skaičius, todėl atsiminimų struktūra tampa retesnė. Smegenys laiko neskaičiuoja, o jį įsimena – jei įvykių mažai, žvelgiant atgal jie atrodo tarsi susitraukę.

„Tai patvirtina ir vyresnio amžiaus tiriamųjų analizės, rodančios, kad subjektyvus laiko pojūtis greitėja tuomet, kai žmogaus kasdienybėje atsiranda mažiau naujų patirčių ir įsimintinų akimirkų.

Šį reiškinį aiškina kognityvinio senėjimo ir atminties tyrimai, kuriuose aptariama, kad laiko vertinimas glaudžiai susijęs su įvykių tankiu, o ne su tinkama jų trukme“, – sako KTU psichologė.

Pasak jos, vaikystėje laikas tarsi plečiasi, nes kiekviena patirtis yra nauja – pirmos vasaros, pirmi atradimai, pirmi draugai, pirmos meilės. Smegenys dar tik kuria atminties žemėlapį, todėl kiekvienas įvykis palieka ryškų žymeklį. Vaikas gyvena nuolatinio atradimo režimu, kuriame net maži dalykai patiriami kaip nauji.

„Suaugęs žmogus dažniausiai gyvena rutinoje: darbas, finansai, įsipareigojimai ir buitis sukuria pasikartojančią seką. Kai didžioji dalis dienų yra panašios, smegenys nustoja fiksuoti jų skirtumus. Kaip rašė Marselis Prustas, „mes nejaučiame praeinančio laiko, kai esame abejingi savo dienoms“, – dalijasi ji.

Gyvenimo kokybė
Gyvenimo kokybė | Asociatyvi nuotr.

Patirtys, kurios neišlieka

KTU psichologė pastebi, kad šiuolaikinis gyvenimo tempas šį procesą dar labiau pagreitina. Žmogus šiandien patiria ne tiek naujumą, kiek žinių perteklių, kuris neįsirašo į atmintį kaip patirtis. Nuolatinis skubėjimas ir dėmesio išskaidymas kuria nepalankią aplinką tam, kas lėtina laiką – giliam buvimui, jutiminiam patyrimui, refleksijai ir prisiminimų įtraukimui.

„Pavyzdžiui, kai žmogus ryte, keliaudamas į darbą, vienu metu tikrina žinutes, rašo kolegai, klausosi tinklalaidės ir galvoja, ką gamins vakarienei, dėmesys išsiskaido į kelias kryptis.

Todėl niekas neįsirėžia į sąmonę kaip iš tiesų patirta akimirka. Net jeigu oras gražus ar gatvės pilnos įdomių detalių, jos lieka fone – neįvardytos ir nepastebėtos, taip užkertant kelią patyrimui, kuris galėtų sulėtinti laiko pojūtį“, – aiškina ji.

Moksliniai duomenys rodo, kad kuo labiau išskaidomas žmogaus dėmesys, tuo mažiau jis fiksuoja kasdienio gyvenimo turinį, o ilgainiui tai sukuria subjektyvų laiko greitėjimo įspūdį.

Technologijos, nors ir suteikia patogumų, taip pat prisideda prie laiko pojūčio praradimo. Socialiniai tinklai orientuoti į trumpą, dažnai paviršutinišką turinį. Tai sukuria psichiką įtraukiančią, bet menkai integruotą patirtį. Naršydami socialiniuose tinkluose žmonės patiria daug smulkių dirgiklių, tačiau jie nevirsta atsiminimais.

„Tai tarsi garso triukšmas, užgožiantis melodiją. Kai nėra melodijos, laikas tampa vienodų impulsų virtine, neišsiskiriančia jokiu naratyvu – tarsi kažkas vyktų, bet iš tiesų nieko neįvyksta“, – pažymi V. Ivanauskaitė.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas
Šiuolaikinis gyvenimo tempas | Asociatyvi nuotr.

Ilgos dienos, trumpi metai

Stresas ir perdegimas dar labiau iškreipia laiko suvokimą. Psichologinio perdegimo būsenoje žmogus funkcionuoja, bet nejaučia – būtent šis jausmų nejautrumas labiausiai greitina laiko pojūtį. Dienos gali atrodyti ilgos, tačiau mėnesiai ir metai praeina tarsi vienu ypu.

„Jausmų lygis tampa nuslopintas, o tokiame jausmų lauke laikas tarsi neturi į ką atsiremti. Psichologiniai tyrimai rodo, kad depresinės ar išsekimo būsenos siejasi su pakitusiu laiko tėkmės vertinimu, o tokie laikotarpiai silpnai įsirėžia į atmintį, todėl retrospektyviai susitraukia“, – sako KTU psichologė.

Paradoksalu, kad net ilsėdamiesi žmonės ne visada pajunta laiko lėtėjimą. Tai dažnai susiję su tuo, kaip jie ilsisi. Pasyvus poilsis, pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimas, naršymas telefone ar socialiniuose tinkluose, atlieka nutildymo funkciją, tačiau neatkuria vidinių išteklių.

Tokios poilsio formos nesukuria naujų jutiminių ar emocinių įspūdžių, todėl net ir savaitgaliai tarsi išnyksta be pėdsakų.

„Psichikai poilsis reikalingas ne tam, kad atsijungtų, o tam, kad atgautų jautrumą. O jautrumas – gebėjimas jausti savo patirtį – yra vienas svarbiausių lėto, įsimenamo laiko dalių“, – pabrėžia ji.

Todėl patariama ilsėtis aktyviau ir sąmoningiau: išeiti pasivaikščioti be telefono, leidžiant sau stebėti, kas vyksta aplinkoje ir viduje; užsiimti kūrybine veikla, kurioje prarandamas laiko kontrolės pojūtis (piešimu, rašymu, rankdarbiais); rinktis kūno pajautimo veiklas, tokias kaip maudynės, šokiai, joga ar masažas.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas
Šiuolaikinis gyvenimo tempas | Asociatyvi nuotr.

Kaip susigrąžinti lėtą laiką?

V. Ivanauskaitės teigimu, naujos patirtys turi priešingą poveikį – jos subjektyviai ištempia laiką. Kelionės, kūrybiniai užsiėmimai, nauji projektai, pažintys ar net paprasti įpročių pokyčiai atkuria tą jausmą, kuris mums pažįstamas iš vaikystės: patirtis tampa tankesnė, dienos prisipildo jausminių ir jutiminių detalių, o visa tai įsirašo į atmintį.

Tyrimai, nagrinėjantys jausmų ir laiko perspektyvos ryšį, rodo, kad žmonės, kurie gyvena aktyviai ir su jausminiu įsitraukimu, laiką vertina kaip lėčiau slenkantį nei tie, kurie gyvena pagal nuspėjamą rutiną.

„Sąmoningumo praktikos šiuo atžvilgiu yra veiksmingos ne todėl, kad turi mistinių savybių, o todėl, kad jos grąžina žmogų į kūną ir dabartį – į čia ir dabar. Dėmesys sugrįžta į pojūčius, kvėpavimą, garsus, santykį su aplinka“, – aiškina ji.

Tuomet patirtis tampa tankesnė, o tankesnė patirtis stipriau įsirašo į atmintį. Tokiu būdu ne tik sustiprėja ryšys su savimi, bet ir atsiranda vidinis ritmas, pereinantis iš automatinio veikimo į sąmoningą buvimą.

Susijęs su gyvenimo prasme

Galiausiai subjektyvus laikas labai glaudžiai susijęs su gyvenimo prasmingumu. Kai žmogus įsitraukęs į jam svarbius projektus, santykius, kūrybą ar sumanymus, laikas atrodo pilnas, prisotintas ir turintis kryptį. Kai gyvenimas tampa tik pareigomis ar kitų lūkesčių vykdymu, laikas įgauna mechaninį pobūdį ir prabėga greičiau.

„Kaip rašė filosofas Paulas Rikoeuras (Ricoeuras), „laikas tampa prasmingas tada, kai jis tampa pasakojimu“. Tai reiškia, kad tik įtraukta patirtis, turinti ryšį su vidiniais poreikiais ir tapatybe, įgyja lėto laiko savybę“, – dalijasi KTU psichologė.

Pasak jos, žmogui, jaučiančiam, kad gyvenimas lekia pro šalį, dažniausiai nereikia didinti veiklų skaičiaus ar stengtis sutalpinti kuo daugiau į dienotvarkę.

Atvirkščiai – verta atsigręžti į tai, kas slopina laiko pojūtį. Dažniausiai tai būna nuovargis, perdegimas, jausmų atbukimas ar santykio su savimi praradimas. Tokiose padėtyse tikras pokytis prasideda nuo klausimo: kas mano gyvenime leidžia man jaustis gyvam?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokslininkų žinia: šiandien laiko persukimas atrodo kaip pasenusi priemonė
  2. Paleontologė dr. S. Bekeraitė: ryškiausia mūsų palikta žymė bus išnaikintos rūšys
  3. Mikroplastikas drabužiuose: kas nutinka juos skalbiant?
  4. KTU doktorantė – kas skatina žmones įsitraukti į mokslinius tyrimus?
  5. KTU studentas iš Ukrainos: noriu rašyti apie tai, kas svarbu
  6. Iš vandenyno šiukšlių: neįtikėtina, ką gamina garsūs gamintojai
  7. KTU mokslininkė atkreipia dėmesį: vaisius ir daržoves plauname neteisingai – vien vandens nepakanka
  8. Jaunoji karta keičiasi, kartu keičiasi jų mokymosi stilius
  9. Lietuvos universiteto šimtmečio proga – iškilmingo renginio stebėjimas tiesiogiai
  10. VLKK pataria lietuviškų interneto svetainių adresų sudarymo ir rašybos klausimais
  11. Atrasta netikėta ličio baterijų išsikrovimo priežastis – tarp išradėjų ir KTU mokslininkas
  12. Kaune skambės studentų chorų šventė: nuo Čiurlionio iki lietuviško roko
  13. KTU mokslininkams įteiktos garbingos Lietuvos mokslų akademijos premijos
  14. KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius
  15. Trys KTU mokslininkai – tarp labiausiai cituojamų tyrėjų Lietuvoje

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

BPC, pagalbos skambutis
Gamta ir žmogus

BPC per savaitgalį sulaukė daugiau kaip 33 tūkst. skambučių

2026 08 25
Elektros generatorius
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai primena, kaip saugiai naudoti generatorių

2026 08 25
Avarija
Lietuvoje

Žuvusiųjų keliuose mažiau, tačiau išryškėjo nauji pavojai

2026 08 25
Širšės
Gamta ir ekologija

Širšių metas: kada jos tampa pavojingos?

2026 08 25
Mes Lietuvos vaikai
Lietuvoje

Ar Lietuvos vaikams leidžiama klysti? Gyventojų tyrimo pristatymas

2026 08 25
Aukštasis mokslas
Lietuvoje

Aukštasis mokslas permainų laikais: kaip stiprinti visuomenės pasitikėjimą

2026 08 25
Vasagos Gerojo Ganytojo koplyčia
Naujienos

Kanados ežerų kraštas: vietos, kur lietuvybė tapo vasaros namais

2026 08 25
„Miesto pokyčių paviljonas“
Kultūra

Nuo pramonės paveldo iki ekologijos: Panevėžyje tęsiasi pokalbiai apie miestų kaitą

2026 08 25
Aplinkos ministerija
Gamta ir ekologija

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę teikti pastabas Nacionalinio gamtos atkūrimo plano miškų dalies priemonėms

2026 08 25
Audros padariniai
Gamta ir ekologija

Aplinkos ministerija ragina privačių miškų savininkus po audros apžiūrėti savo valdas ir pradėti šalinti išverstus medžius

2026 08 25
Baltijos kelias
Istorija

Baltijos kelio diena primena: laisvei reikia ne tik sienų, bet ir atminties

2026 08 25
Molotovo–Ribbentropo paktas: V. Molotovas pasirašo Vokietijos ir SSRS sutartį, šalia – I. Ribbentropas ir J. Stalinas
Istorija

Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka

2026 08 24

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Poltavoje atidengtas Vorsklos mūšio atminimo ženklas
  • Mikabalis apie Poltavoje atidengtas Vorsklos mūšio atminimo ženklas
  • Jules apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Jules apie Poltavoje atidengtas Vorsklos mūšio atminimo ženklas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • BPC per savaitgalį sulaukė daugiau kaip 33 tūkst. skambučių
  • Ugniagesiai primena, kaip saugiai naudoti generatorių
  • Žuvusiųjų keliuose mažiau, tačiau išryškėjo nauji pavojai
  • Ryškios ar neutralios plytelės virtuvei: dėl kurio sprendimo nesigailėsite?

Kiti Straipsniai

Širšės

Širšių metas: kada jos tampa pavojingos?

2026 08 25
Mes Lietuvos vaikai

Ar Lietuvos vaikams leidžiama klysti? Gyventojų tyrimo pristatymas

2026 08 25
Aukštasis mokslas

Aukštasis mokslas permainų laikais: kaip stiprinti visuomenės pasitikėjimą

2026 08 25
„Miesto pokyčių paviljonas“

Nuo pramonės paveldo iki ekologijos: Panevėžyje tęsiasi pokalbiai apie miestų kaitą

2026 08 25
Aplinkos ministerija

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę teikti pastabas Nacionalinio gamtos atkūrimo plano miškų dalies priemonėms

2026 08 25
Baltijos kelias

Baltijos kelio diena primena: laisvei reikia ne tik sienų, bet ir atminties

2026 08 25
Molotovo–Ribbentropo paktas: V. Molotovas pasirašo Vokietijos ir SSRS sutartį, šalia – I. Ribbentropas ir J. Stalinas

Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka

2026 08 24
Pasitarimas Vyriausybėje

M. Sinkevičius: Susitvarkius su šios audros padariniais, reikės esminių pokyčių

2026 08 24
G. Nausėda ir V. Zelenskis

Prezidentas Kijeve susitiko su V. Zelenskiu

2026 08 24
Vitaminai

Ar stiprus imunitetas apskritai būna?

2026 08 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Poltavoje atidengtas Vorsklos mūšio atminimo ženklas
  • Mikabalis apie Poltavoje atidengtas Vorsklos mūšio atminimo ženklas
  • Jules apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
  • Jules apie Poltavoje atidengtas Vorsklos mūšio atminimo ženklas
  • Stephanie Harlowe apie Aaron Swartz apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
Kitas straipsnis
Molėtų muziejuje duris atvers išskirtinė erdvė

Molėtų muziejuje duris atvers išskirtinė erdvė: lankytojai išvys Barborą Radvilaitę įkūnijusią žinomą aktorę

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai