Tarptautinė akademinių reitingų platforma „Research.com“ 2026 metų reitinguose tarp labiausiai cituojamų Lietuvos mokslininkų įvertino tris Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjus – prof. dr. Robertą Damaševičių, prof. dr. Petrą Rimantą Venskutonį ir prof. dr. Rytį Maskeliūną.
Mokslininkai įvertinti skirtingose srityse – informatikos, chemijos bei inžinerijos ir technologijų.
Reitingas sudarytas remiantis bibliometriniais duomenimis iš „OpenAlex“, „CrossRef“ ir kitų tarptautinių mokslinių duomenų bazių. Mokslininkų pozicijos vertintos pagal D-indeksą (disciplininį H-indeksą), kuris atspindi mokslininko įtaką konkrečioje mokslo srityje, vertinant straipsnius ir jų citavimą.
2025 m. visi trys mokslininkai taip pat pateko į prestižinį Stanfordo universiteto sudaromą daugiausiai cituojamų pasaulio tyrėjų sąrašą.
Robertas Damaševičius
Prof. dr. R. Damaševičius informatikos inžinerijos daktaro laipsnį KTU įgijo 2005 metais. Šiuo metu jis vadovauja KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centrui, eina profesoriaus pareigas ir pirmininkauja Informatikos inžinerijos doktorantūros komitetui.
Mokslininko tyrimų sritys apima tvarią programinės įrangos inžineriją, žmogaus ir kompiuterio sąsajas bei dirbtinio proto būdų taikymą sveikatos ir aplinkos moksluose bei pažangiosios sveikatos priežiūros sprendimuose. R. Damaševičius yra daugiau nei 500 mokslinių straipsnių ir dviejų knygų autorius.
Petras Rimantas Venskutonis
Prof. dr. P. R. Venskutonis 1976 m. baigė KTU ir tais pačiais metais pradėjo akademinę karjerą KTU Maisto mokslo ir technologijos katedroje.
Ankstyvieji jo tyrimai buvo skirti maisto gaminių kokybės gerinimui, taikant biotechnologinius procesus bei fermentacijos būdus, o vėliau mokslininkas ėmėsi mažiau ištirtų augalų tyrimų, siekdamas juos pritaikyti funkciniuose maisto gaminiuose ir maisto papilduose.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo profesorius aktyviai įsitraukė į tarptautinę mokslinių tyrimų bendruomenę – 1992 m. vadovavo pirmajam Lietuvoje TEMPUS projektui, bendradarbiavo su Lidso, Vageningeno ir Gento universitetais, tyrinėjo fitochemines medžiagas bei Mailardo reakcijas.
Mokslininkas taip pat buvo vienas iš superkritinių skysčių ekstrakcijos technologijos pradininkų Lietuvoje ir prisidėjo prie jos diegimo šalies pramonėje.
Per savo karjerą P. R. Venskutonis paskelbė daugiau nei 960 mokslinių publikacijų, o jo darbai cituoti daugiau kaip 12,5 tūkst. kartų.
2023 m. P. R. Venskutonis išrinktas tarptautinės ISEKI-Food asociacijos akademijos nariu už išskirtinius mokslinius ir techninius gebėjimų pasiekimus. 2025 m. Estijos gyvybės mokslų universitetas profesoriui suteikė garbės daktaro (lot. Doctor Honoris Causa) vardą.
Rytis Maskeliūnas
Prof. dr. R. Maskeliūnas dirba KTU Informatikos fakultete ir vykdo mokslinius tyrimus informatikos, medicinos bei inžinerijos sričių sankirtoje. Jo moksliniai interesai apima dirbtinį protą, kompiuterinį regėjimą, modelių atpažinimą, informacines sistemas, taip pat neurologijos, radiologijos ir vaizdinės diagnostikos sprendimus.
2024 m. R. Maskeliūnas su komanda pelnė LRT „Metų apdovanojimų“ apdovanojimą „Metų atradimo“ kategorijoje už praktiškų technologijų kūrimą ir jų taikymą medicinoje.
Komanda įvertinta už naujoves, padedančias atpažinti ankstyvus Parkinsono ligos požymius, interaktyvų žaidimą „iTrain“ bei virtualios tikrovės sprendimą „BiomacVR“, skirtą pacientų reabilitacijai po insulto.
2021 m. mokslininkas kartu su doktorante Modupe Odusami buvo nominuotas LRT „Metų apdovanojimams“ už sukurtą būdą, padedantį anksti nustatyti Alzheimerio ligą. Tyrėjų sukurtas algoritmas, analizuodamas magnetinio rezonanso tomografijos vaizdus, daugiau kaip 99 proc. tikslumu atskiria ligos paveiktų smegenų nuotraukas.
Skaičiau, kad KTU mokslininkai pateikė Vyriausybei savo sukurtos gynybinės ginkluotės (antidroninės sistemos ir pan.)pavyzdžius, bet valdžia berods didelio susidomėjimo neparodė.
Na va, turime mokslininkų, esančių tarp labiausiai cituojamų pasaulyje, o visuomenė apie tai plačiau nėra girdėjusi. Tai, ar ne akivaizdus yra LRT švietimo misijos netinkamo vykdymo faktas. Tad ko vertas yra tas jų – LRT žurnalistų tapatinimasis su ‘laisvuoju žodžiu’…
Taip, tas tv ,,laiiiisvas žodis” su tylos minutėmis iš mūsu kišenių,- tikra fikcija
Oi, mūsų!
Bet už tai buvo paskleista šimtai ženklelių, kad mūsų kultūra griūva nuo skardžio.
Matyt, LRT tie mokslininkų darbai nedomina , visuomeninę LRT misiją tikriausiai ‘atlieka’ laidos ‘Stonkus tiesiogiai’, ‘ Beatos virtuvė’ ir galimai ne už ačiū ” Myliu Lietuvą’?
Mane žavi paminėtų mokslininkų atlikti tyrimai ir jų rezultatų pritaikymas, pripažinimas tarptautinėje arenoje. Šaunu! Bet mane neramina vertinimui naudojamas ir per daug absoliutizuojamas mokslinių darbų (taip pat ir jų autorių) cituojamumo rodiklis kituose tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Mes juk žinome, kad kai kurių mokslo krypčių ar jų šakų rezultatai kelia komercinį ar karinį susidomėjimą visame pasaulyje (pvz., IT, lazeriai, biotechnologijos, farmacijos naujienos ir pan.), tuo tarpu ne mažiau juodo darbo ir talento reikalaujančios regioninio ar vietinio pobūdžio mokslinės temos (pcz., agrarinės, aplinkosauginės ir kt.) visada turės mažesnį susidomėjimą (tuo pačiu ir cituojamumą) kitose šalyse ar kontinentuose. Jau nekalbant apie humanitarinio ar socialinio pobūdžio tyrimus. Būkim objektyvūs, vertinkime ir remkime mokslą diferencijuotai, pagal jo reikalingumą kraštui ir jo žmonėms.
Manau, kraštui ir jo žmonėms šiuo metu itin reikalingas mokslas, nagrinėjantis karinę sritį ir padedantis pagrindus naujoms karinėms-gynybinėms technologijoms,ginklams kurti. Farmacijos mokslai- naujų vaistų kūrimas ir pan. taip pat labai rekalingi kraštui ir jos žmonėms.
Geriausia būtų visą Lietuvą paversti vieningu poligonu, visą ūkį sukarinti, o mokyklas – prijungti prie Karo akademijos. O kas nenori būti kareiviu, tas – vatnykas.
Ne apie poligonus kalba, o apie priešdroninės, priešraketinės, priešlėktuvinės gynybos sistemas.
One Of The Most Brutal Debate Takedowns – Andrew Wilson Vs Daniel Haqiqatjou – Christianity or Islam
youtube.com/watch?v=SPrlKRJFZJE