Pastaraisiais metais padažnėję gaisrai atliekų tvarkymo įmonėse galėtų liautis, jeigu Lietuva įvestų pažangią naujovę – baterijų užstato sistemą, pabrėžia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas trečiadienį Seime pristačius baterijų tvarkymo įstatymų paketą.
„Lietuva galėtų priimti patį ambicingiausią projektą, kaip padarė prieš 10 metų įvesdama visuotinę taros depozito sistemą. Baterijų depozitas vėl iškeltų Lietuvą į pažangiausius aplinkosaugos sprendimus priimančių šalių gretas pasaulyje“, – sako S. Gentvilas.
Jo teigimu, tokią inovaciją palaiko atliekų tvarkytojai, kuriems gaisrai atneša milžiniškus nuostolius. Tačiau ambiciją slopina Aplinkos ministerija, savo vangumą pateisindama biurokratiniais argumentais ir prisidengdama Briuseliu.
„2023-ųjų vasarą įmonėje Gariūnuose kilęs gaisras uždengė Vilnių juodais dūmais. Kad galėtų toliau tęsti veiklą, įmonė po gaisro investavo 18 mln. eurų, iš kurių vien 10 mln. eurų sudarė priemonės priešgaisrinei saugai. Gaisrai brangiai kainuoja ne tik atliekų tvarkytojams, bet ir gyventojams bei gamtai. Šitų nelaimių padėtų išvengti baterijų depozito sistema, kuri paskatintų vartotojus panaudotas baterijas pristatyti į baterimatą, užuot išmetus jas į bendrą šiukšlių konteinerį“, – sako S. Gentvilas.
Jo žodžiais, Aplinkos ministerija turėtų nesiteisinti, kad tai yra sudėtingas sprendimo būdas tausojant aplinką ir apsisaugant nuo gaisrų, o parodyti lyderystę, kaip 2016 m. Lietuva parodė visai Europai su taros pakuočių depozito sistema.
Pagal Seimo Aplinkos apsaugos komitete pateiktą atliekų tvarkytojų informaciją, baterijų sukeliami gaisrai yra veiklos kasdienybė: 2025 m. įmonės „Ekobazė“ vien Kauno padalinyje kilo 79 gaisrai, privertę stabdyti rūšiavimo liniją, o šįmet per I ketvirtį – jau 45. Be gaisrų Kauno padalinyje pernai dar įsižiebė beveik 10 tūkst. kibirkščių, kurias darbuotojai supėjo užgesinti.
Pagal statistiką, 9 iš 10 elektroninių cigarečių atsiduria bendrame konteineryje.
Tuo metu kaimyninėje Latvijoje pilotinė baterijų užstato sistema veikia nuo 2022-ųjų, o nuo šių metų tapo visuotinė. Surinktą litį latviai panaudoja energijos kaupikliams, kuriuos perduoda Ukrainai.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
