Daugiau nei pusei Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų vis dar trūksta švietimo pagalbos specialistų. Nors valstybė ir savivaldybės didina finansavimą, taiko specialistų pritraukimo priemones ir skatina rinktis šias profesijas, specialistų stoka išlieka. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Švietimo pagalba mokyklose“ parodė, kad dėl to dirbantiems specialistams tenka dideli darbo krūviai, o reikšmingą darbo laiko dalį jie skiria ne tiesioginei pagalbai vaikams, o administracinėms užduotims.
„Norint, kad įtraukusis ugdymas nebūtų tik lozungas popieriuje, privalome skubiai atsigręžti į tuos, kurie kasdien dirba su vaikais. Švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai negali kokybiškai atlikti savo pareigų, kai viena ranka bando suvaldyti kelis sudėtingus elgesio sutrikimų atvejus skirtingose klasėse, o kita ranka priversti pildyti begalines, nuolat kintančias ataskaitas. Audito rezultatai aiškiai rodo: sumažinus administracinę naštą ir užpildžius trūkstamus etatus, ne tik pagerėtų paslaugų prieinamumas mokiniams, bet ir iš esmės pasikeistų pačių specialistų savijauta, kuri šiandien ribojasi su profesiniu perdegimu. Turime eliminuoti metodinį chaosą ir suteikti mokykloms realius įrankius bei konkurencingą atlygį, kad pritrauktume reikiamas kompetencijas“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Dideli krūviai – didžiausia kliūtis padėti vaikams
Sisteminį specialistų stygių aiškiai iliustruoja audito skaičiai. 2025 m. 52 proc. bendrojo ugdymo mokyklų trūko bent vieno švietimo pagalbos specialisto, o vienam specialistui, priklausomai nuo mokyklos, teko nuo 16 iki 337 mokinių. Nors net 76 proc. atrinktų savivaldybių taiko įvairias specialistų pritraukimo ar išlaikymo priemones, darbo rinkoje jų vis dar kritiškai stinga. 2025 m. šalies darbdaviai ieškojo 1 157 švietimo pagalbos specialistų, kai tuo tarpu darbo ieškančių asmenų skaičius buvo beveik tris kartus mažesnis.
Valstybės kontrolės atlikta švietimo pagalbos specialistų apklausa patvirtino, kad būtent per dideli darbo krūviai yra pati didžiausia kliūtis, neleidžianti kokybiškai teikti pagalbos vaikams. Nesant pakankamam darbuotojų skaičiui, esami specialistai priversti rūpintis gerokai per dideliu mokinių skaičiumi, todėl tiesioginei, individualiai pagalbai lieka kritiškai per mažai laiko.
Dideli specialistų krūviai paliečia ne tik vaikus, kuriems reikia pagalbos, bet ir mokytojus. Audito metu atliktoje apklausoje net 41 proc. apklaustų mokytojų nurodė negaunantys pakankamos švietimo pagalbos specialistų pagalbos, nes pastarieji mokykloje yra visiškai užimti arba jų etatai tiesiog neužpildyti.
Biurokratinė našta atima laiką iš vaikų
Administracinę naštą patys švietimo pagalbos specialistai įvardija kaip vieną didžiausių kliūčių savo darbui. Valstybės kontrolės apklausos duomenimis, net 69 proc. švietimo pagalbos specialistų nurodė, kad administravimas, pasirengimas susitikimams bei kitos netiesioginės veiklos sudaro vidutinę arba didelę jų kasdienio darbo dalį. Šią problemą specialistai akcentavo ir auditorių vizitų mokyklose metu. Anot jų, didelę darbo dienos dalį švietimo pagalbos specialistai praleidžia pildydami vertinimo lenteles, rengdami ir tikslindami individualius ugdymo planus, rašydami protokolus, ataskaitas, pildydami nuolat besikeičiančias vertinimo formas ir atlikdami kitus administracinius darbus.
Mokyklų nuomone, sumažinus administracinę naštą specialistai galėtų kur kas daugiau laiko skirti tiesioginiam bendravimui su vaikais, pagerėtų pagalbos prieinamumas, o patys darbuotojai patirtų mažesnį emocinį bei profesinį krūvį.
Švietimo pagalbos specialistų darbą taip pat apsunkina metodinės pagalbos ir aiškių darbo standartų stoka. Trūkstant vienodų vertinimo instrumentų ir aiškių metodikų, tenka dirbti pagal skirtingas praktikas, prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų ir papildomai skirti laiko dokumentavimui. Tai didina administracinę naštą ir mažina laiką, kurį būtų galima skirti vaikų poreikiams.
Dideli krūviai tenka ir mokinio padėjėjams
Analogiškos sisteminės problemos slegia ir mokinio padėjėjus. Jie apklausoje nurodė, kad vienam padėjėjui neretai priskiriama padėti 3–4 mokiniams skirtingose klasėse arba vienoje klasėje vienu metu rūpintis net 6–8 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Tai reiškia, kad vienam darbuotojui dažnai tenka iškart keli itin sudėtingi elgesio ar emocijų sutrikimų atvejai.
Mokinio padėjėjai akcentuoja, kad pagalbos vaikams reikia ne tik pamokų metu, bet ir per pertraukas, valgykloje, po pamokų ar neformaliojo ugdymo veiklose, tačiau jų darbo laikas dažniausiai planuojamas išskirtinai tik pamokoms. Dėl šios priežasties jie fiziškai nespėja atsidurti ten, kur pagalbos reikėtų labiausiai, todėl dalis mokinių ir mokytojų pamokų metu lieka be jokios paramos.
Papildomą įtampą kelia ir pareigų neapibrėžtumas – net 24 proc. apklaustų mokinio padėjėjų nurodė atliekantys papildomus, jiems visiškai nepriklausančius darbus, tokius kaip susirgusių ar išvykusių mokytojų pavadavimas, užduočių ruošimas ar mokinių darbų tikrinimas. Patys padėjėjai pabrėžia, kad aiškesnis pareigų reglamentavimas bei stipresnis pedagogų ir mokyklos administracijos palaikymas leistų jiems susitelkti į pagrindinę savo misiją – kokybišką pagalbą vaikui ugdymo procese.
Norint išsaugoti specialistus, neužtenka tik pritraukti naujų
Siekdama užkirsti kelią specialistų perdegimui bei užtikrinti realią, vaiko poreikius atliepiančią pagalbą, Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei pavaldžioms įstaigoms pateikė konkrečias rekomendacijas. Pirmiausia, siekiant sukurti veiksmingą ugdymo aplinką ir sistemiškai spręsti darbuotojų stygiaus problemą, ministerijai rekomenduojama diegti atvirųjų klasių modelius. Tam būtina atnaujinti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrose pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse privalomai atsirastų antrasis mokytojas arba švietimo pagalbą teikiantis asmuo.
Taip pat būtina užtikrinti nuolatinę švietimo pagalbos teikimo stebėseną, kad politiniai sprendimai būtų priimami remiantis realiais duomenimis. Šiam tikslui pasiekti rekomenduojama sudaryti sąlygas ir įpareigoti mokyklas Mokinių registre fiksuoti kiekvienam mokiniui rekomenduotų švietimo pagalbos specialistų faktiškai suteiktos pagalbos apimtis.
Galiausiai, siekiant eliminuoti metodinį chaosą ir užtikrinti, kad visų pedagoginių psichologinių tarnybų bei mokyklų specialistai šalyje mokinių poreikius vertintų vienodai, Lietuvos įtraukties švietime centrui rekomenduojama sukurti ir įdiegti vieningą vaiko pedagoginio psichologinio vertinimo proceso standartą bei pasirūpinti reikiamų vertinimo instrumentų įsigijimu ar parengimu.
Parengta pagal Valstybės kontrolės pranešimą
