Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A. Lapinskas. Lenkų diskusijų klubas – rezultatų dar nesijaučia

Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt
2015-06-12 16:41:22
3
LLRA protesto akcija prieš mokyklų pertvarką, 2015 06 02 d.| Alkas.lt-nuotr.

LLRA protesto akcija prieš mokyklų pertvarką, 2015 06 02 d.| Alkas.lt-nuotr.

LLRA protesto akcija prieš mokyklų pertvarką, 2015 06 02 d.| Alkas.lt-nuotr.
LLRA protesto akcija prieš mokyklų pertvarką, 2015 06 02 d.| Alkas.lt-nuotr.

Pernai rudenį grupė jaunų Lietuvos lenkų inteligentų nusprendė įkurti Lenkų diskusijų klubą –  „platformą, kurioje gimtų naujos Lietuvos lenkų padėties bei lenkų-lietuvių santykių gerinimo idėjos“. Be abejo, naujų idėjų, tiksliau naujo požiūrio į lietuvių-lenkų santykius jau seniai reikėjo.

Įdomiausia, kad prelegentais pirmuosiuose klubo susitikimuose buvo ne lenkai, bet lietuviai – žymūs Lietuvos diplomatai ambasadoriai Antanas Valionis ir Remigijus Motuzas. Kaip tik tai man tuomet ir užkliuvo, nes jie tame klube nė nebandė ginti Lietuvos pozicijos, bet pūtė tą pačią lenkų propagandos dūdą: kaip Lietuvos lenkams blogai toje Lietuvoje, kaip lietuvių valdžia jais nesirūpina, neduoda to ir ano… Ta proga brūkštelėjau savo įspūdžius, deja, ne itin gražius. 

Lietuviai ambasadoriai kaltino lietuvius už antilenkiškus stereotipus, politikų nenorą spręsti Lietuvos lenkams aktualių problemų, „kadangi baiminasi prarasti nacionalistiškai nusiteikusių rinkėjų balsus“, o visą Lietuvą už tai, kad „neįvykdė savo įsipareigojimų ir pažadų, susijusių su lenkų tautinės mažumos teisėmis“. Muštasi į krūtinę už Lietuvai esą būdingą politinės kultūros stoką ir netgi už lenkų mokyklose lietuviškai mokomą Lietuvos istoriją ir geografiją.

Jau pirmuosiuose susitikimuose diskusija tuojau pat paskęsdavo Lietuvos lenkų reikalavimuose: dėl tautinių mažumų įstatymo, mažumų švietimo, vardų ir pavardžių rašymo, dvikalbių gatvių vardų, taigi, jau puikiai išspręstų arba sprendžiamų reikalų.

Netrukus tuometinis klubo pirmininkas, atsiliepdamas į mano straipsnį, viešai mane apkaltino nebūtais dalykais esą klubą pavadinau penktąja kolona, ir dar niūriai prognozavo, kad lietuvių ir lenkų konfrontacija yra natūrali jų santykių būklė, „vienintelė išeitis yra ilga, nuožmi kova, kol viena pusė primes savo požiūrį kitai“. Vis dėlto pačią klubo idėją jis teisino, nes jame bus galima „sugeneruoti naujų idėjų, kaip išsaugoti ir puoselėti Lietuvos lenkų kultūrą, kalbą, tapatybę ir tuo pačiu metu rasti sutarimą su lietuviais“. Gražūs žodžiai!

Ar pasiteisino šios viltys? Pasibaigęs klubo veiklos sezonas verčia šiek tiek suabejoti šiuo optimizmu. Paskutiniajame susitikime, pasikvietus svečią Lenkijos tarptautinių santykių instituto direktorių Marciną Zaborovskį (Marcin Zaborowski), ketinta kalbėti apie Ukrainos konflikto įtaką Lietuvos-Lenkijos santykiams, tačiau klubo nariai ir pats prelegentas jau nuo pirmos minutės pasuko į lietuvių-lenkų santykių aiškinimąsi pačioje Lietuvoje, triuškindami Lietuvą visais įmanomais būdais.

Svečias iš Varšuvos bei mūsų lenkai, kaip visada, nepasakė nė vieno gero žodžio apie Lietuvą: viskas lenkams čia blogai, o apie pasaulio unikumą – vienintelį lenkų universitetą už Lenkijos ribų nei svečias, nei tuo labiau vilniečiai net neketino užsiminti. Beje, ir apie lenkų kultūrą ar sutarimą su lietuviais taip pat.

„Esame Rusijos grėsmės, netgi egzistencinės akivaizdoje, todėl turime susitelkti ties tuo, kas mus jungia“, kalbėjo M. Zaborovskis. Aišku, kad mus jungia arba turėtų jungti europietiškos vertybės, taip pat ir pagarba valstybių suverenitetui. Deja, to kaip tik trūksta Lenkijos pusei, kuri savo ultimatumais dėl neva diskriminuojamos lenkų mažumos Lietuvoje, tik didina Rusijos grėsmę mūsų abiems šalims.

O toliau – kaip iš gaidų: „Lenkija negali užmiršti neišspręstų mažumų klausimų, kuriuos įsipareigojo išspręsti Lietuva pagal Lietuvos-Lenkijos sutartį“, čia apie lenkiškų pavardžių rašybą. Tai melas. Sutartyje rašoma, kad lenkai Lietuvoje, kaip ir lietuviai Lenkijoje turi teisę „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje”. Tokios sutarties nėra, bet Lietuvoje lenkų pavardės iš tikro rašomos pagal skambesį, kai Lenkijoje lietuvių pavardės keičiamos į artimiausią panašią lenkišką pavardę. Tai kas nevykdo sutarties?

M. Zaborovskis primena ir esą neišspręstą lenkų mokyklų Lietuvoje klausimą, tarytum nežinotų apie beveik šimtą lenkiškų mokyklų, pusšimtį vaikų darželių, kolegiją, kelis universitetus, kur galima mokytis lenkų kalba. Kartu jis aiškino, kad Lenkijos santykiai su Lietuva nėra geresni už santykius su Vengrija, bet turėtų būti geresni. Bet kaip jie bus geresni, jei Lenkijoje, o per ją ir pasaulyje skleidžiamas melas apie esą lenkų baisius vargus Lietuvoje?

Neužmiršo Lenkijos veikėjas ir dvigubų gatvių pavadinimų, nors turėtų puikiai žinoti apie būtiną istorinį pagrindą bei kitas sąlygas tokiems pavadinimams. Apie tai rašoma ne tik Europos konvencijoje, bet ir pačios Lenkijos įstatymuose. Pagaliau tų gatvių lentelių klausimas jau seniai Lietuvoje, tame tarpe ir Vilniaus krašte, išspręstas. Problemų nėra nei Šalčininkų, nei Vilniaus rajone. Kam reikia kelti triukšmą, neturint tam jokio pagrindo?

M. Zaborovskis paminėjo Lenkijos-Vokietijos santykių modelį, kaip pavyzdį, kad galima gražiai sugyventi, netgi turint pretenzijų vieni kitiems. Vokietijoje dviejų milijonų skaičių pasiekę lenkai neturi tautinės mažumos statuso ir Lenkija dėl to priekaištauja Berlynui, bet tarpusavio santykiai vis tiek yra puikūs. Ar negalėtų taip būti ir tarp mūsų šalių? Ne, negali, sako Lenkijos valdžia, kol nors vienas Lietuvos lenkas dėl ko nors skųsis, tol mūsų santykiai liks blogi. Pabandytų taip pasakyti Vokietijai… Beje, naujasis Lenkijos prezidentas, kaip sužinojome, irgi nenusileis. Su tokia Lenkijos politika toli nenuvažiuosime.

M. Zaborovskis išreiškė viltį, kad imtis iniciatyvos patenkinti lenkų reikalavimus galėtų prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip politinės dešinės atstovė ir, palyginimui, priminė Prancūzijos prezidento Čarlio Degolio (Charles de Gaulle) poziciją Prancūzijos-Alžyro konflikte. Tačiau atsakydamas į klausimą dėl Lietuvos-Lenkijos santykių ateities, jis buvo ne toks optimistas. Iš trijų mūsų santykių scenarijų: optimistinio – visų problemų išsprendimo pagal Lenkijos reikalavimus, pesimistinio – ir toliau stovime nusisukę vienas nuo kito ir košmariško – paaštriname konfliktą ir nutraukiame bendradarbiavimą net tokį, kokį turime dabar, labiausiai tikėtinas, anot svečio, pesimistinis.

Jau po susitikimo, keliant tostus, žinomas Lietuvos lenkų veikėjas Aleksandras Radčenko išreiškė viltį po metų, dvejų ar penkerių panašiame susitikime pasakyti, kad visos dvipusių santykių problemos yra išspręstos ir mūsų santykiai yra idealūs. Pridurčiau, kad gerai būtų ir neidealūs, bet nors tokie, kaip tarp Lenkijos ir Vengrijos ar Latvijos, t.y. be kasdienių užsipuldinėjimų ir kitokio purvo.

Ar galėtų taip įvykti? Lenkų diskusijų klubo veikla su jos kilniais šūkiais ieškoti sutarimo su lietuviais, deja, parodė tokių galimybių minimumą, nes klubo keliamos pretenzijos, kaip ir sutarimo su lietuviais lygmuo liko tokie patys, kaip ir jo veiklos pradžioje. Ką daryti?

Pirmiausia, Lenkija turėtų pripažinti, kad Lietuvos lenkai yra Lietuvos, o ne Lenkijos piliečiai ir jie turėtų laikytis savo šalies įstatymų, kitaip tariant, būti lojalūs Lietuvai, o ne kaimyninei valstybei. Taip pat atsisakyti koncepcijos: „Nė vieno kenčiančio lenko Lietuvoje“, nes, pvz., Valdemaras Tomaševskis vis tiek kentės, kol čia bus Lietuva.

O konkretus Lenkijos žingsnis turėtų būti jau ne kartą mano siūlytas moratoriumas nesibaigiančių Lenkijos reikalavimų skelbimui, tokių, deja, nemažai buvo ir Lenkijos politologo kalboje. Pagyvenkime nors 100 dienų be Lenkijos pykčio, gal tai būtų pirmasis žingsnis į mūsų šalių sugyvenimą, gal atsirastų viltis į optimistinę mūsų santykių raidą?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
  2. A.Lapinskas. Šmeižikiškiems lenkų prasimanymams reikia padaryti galą
  3. A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją?
  4. A. Lapinskas. Jeigu lenkų švietimo padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, tai kuriems galams tie streikai?
  5. A.Lapinskas. Antilietuviškos lenkų propagandos teatras Vilniuje
  6. A. Lapinskas. Lietuvos lenkai vėl siautėja
  7. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  8. A.Lapinskas. Ko iš Lietuvos prašoma lenkų tautinės mažumos vardu?
  9. A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
  10. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  11. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  12. A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą
  13. A. Lapinskas. Tautinių mažumų įstatymo kūrėjai neleistinai suklydo
  14. Č. Iškauskas. Lietuvos lenkų veikėjai skęsta klastočių jūroje
  15. V. Adamkus: Lenkų mažuma nenori priimti valstybės, kurioje gyvena, įstatymų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Bartas says:
    8 metai ago

    Tik prieš kelias dienas buvo paaiškinta , kas tos tautinės mažumos. Lietuvoje nėra tokių “tautinių mažumų ” , kaip lenkų , rusų ir latvių, ir vokiečių ir t.t. Tautinės mažumos yra karaimai, totoriai, čigonai ir dar kažkas , kurie neturi motininių valstybių. Bet rašinyje vėl iš naujo . Na kietagalviai garukai , stebiuosi.

    Atsakyti
  2. vaidotas says:
    8 metai ago

    ”tautinė mažuma” labai neatsakingai vartojama savoka.ypatingai-politikų.

    Atsakyti
  3. Iš Lenkijos says:
    8 metai ago

    Pagarba Gerb.Anatolijui už teisingas įžvalgas.Apgailėtina yra ir tai,kad Lietuvos politinio,mokslinio ir kultūrinio elito tarpe yra gana daug ,,ATR lietuviškų bajorų”,deja.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Paauglystės dialektika šiuolaikinėje politikoje

2023 02 27
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Į JT raginimus nutraukti karą – Rusijos atsakas raketų kruša

2023 02 16
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Santuoka, pavardės | tm.lt nuotr.

A. Baniulaitienė, A. Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

2023 02 01
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Agnė Bilotaitė | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ministrė prašo daugiau lėšų sienų apsaugai

2023 03 30
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Artėja diena, kai putinui maldos nepadės

2023 03 30
2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais | JP.lt nuotr.
Kultūra

2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais

2023 03 30
Nacionaliniai ir regioniniai parkai kviečia į gamtos mokyklas | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Kai kurie vaikai nėra buvę miške

2023 03 30
Margučiai | Zanavykų muziejaus nuotr.
Kultūra

Zanavykai dalijosi kiaušinių marginimo paslaptimis

2023 03 30
ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams | ŠMSM nuotr.
Lietuvoje

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams

2023 03 30
Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos | voruta.lt nuotr.
Istorija

Vilniuje pagerbtos trėmimų „Bangų mūša“ aukos

2023 03 30
Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį | R. Kaminsko, LGGRTC nuotr.
Kultūra

Vilkaviškio krašto muziejus pažymėjo 60-ąjį gimtadienį

2023 03 30
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivuoliams apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Zosė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ministrė prašo daugiau lėšų sienų apsaugai
  • Artėja diena, kai putinui maldos nepadės
  • 2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais
  • Kai kurie vaikai nėra buvę miške
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
66
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šviesaus atminimo lietuvių mąstytojas Gintaras Beresnevičius įžvelgė, jog lietuviškame istorijos pasakojime žioji spragos. Jo pateiktas pavyzdys – vėlyvoji sovietinės okupacijos...

Skaityti toliau

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 18
0
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Lenkija artimiausiomis dienomis į Ukrainą nusiųs naikintuvus MiG-29. Pirmieji 4 naikintuvai Ukrainai bus perduoti nedelsiant, tačiau bendras lėktuvų, kuriuos Ukraina...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivuoliams apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Zosė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • kai kurių komentatorių išprusimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam
Kitas straipsnis
Povilas Gylys | Alkas.lt nuotr.

P. Gylys. Pedofilai – jėga. Ne tik Lietuvoje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai