Švietimo ir mokslo ministerijoje įvykusiame viceministrės Genoveitos Krasauskienės susitikime su Lenkų diskusijų klubo nariais aptarti lenkų kalbos mokymo klausimai tautinių mažumų mokyklose.
Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad mokinių raštingumo gebėjimams ugdyti trūksta šiuolaikiškų lenkų kalbos mokymo priemonių, iškilusi būtinybė atnaujinti vadovėlius. Viceministrė G. Krasauskienė pažymėjo, kad pastaraisiais metais parengtos skaitmeninės priemonės lenkų kalbai ir literatūrai mokyti vyresnėse klasėse, jų rengimą finansavo ministerija. Viceministrė pabrėžė, kad parengus naują vadovėlių vertinimo tvarką, bus sugriežtinti reikalavimai ir atsakomybė. Dėl to naujai rengiamų vadovėlių kokybė bus daug geresnė. Diskusijos dalyviai kaip vieną iš galimybių svarstė Lenkijoje išleisto lenkų kalbos ir literatūros vadovėlio, papildyto lietuvišku kontekstu, perleidimą. Nuspręsta prie platesnės diskusijos, kaip rengti vadovėlius tautinių mažumų gimtosioms kalboms mokyti, sugrįžti rudeniop.
Per diskusiją svarstytas Lenkų diskusijų klubo prašymas lenkų kalbos ir literatūros egzaminą padaryti privalomu lenkiškų mokyklų mokiniams. Dabar jis yra pasirenkamasis, jį laiko maždaug 98 proc. abiturientų iš mokyklų lenkų mokomąja kalba. Taip pat kalbėta apie brandos darbą, kurį planuojama įvesti nuo 2018 metų.
Šioje diskusijoje taip pat dalyvavo Polonistų asociacijos, Tautinių mažumų departamento prie LRV, Nacionalinio egzaminų centro, Ugdymo plėtotės centro atstovai. Viceministrės G. Krasauskienės siūlymu, tokie susitikimai ministerijoje galėtų būti rengiami reguliariai.
Lenkų diskusijų klubo tikslas – ieškoti lenkų ir lietuvių santarvės taškų, palaikyti konstruktyvų dialogą.
Susiję straipsniai:
- Švietimo ir mokslo ministrė atšaukia mokslo metų ilginimą
- Prezidentė pasirašė dekretą dėl švietimo ir mokslo ministrės skyrimo
- Švietimo ir mokslo ministerija įvardina savo vedamos politikos pasekmes
- Kaune kuriama aukščiausius standartus atitinkanti inžinerinių profesijų mokymo bazė
- Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis pasiteisino
- A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą
- D.Pavalkis: švietimo sistemai reikia esminių pokyčių ir mes juos darome
- Ministrė A. Pitrėnienė atsakė į Lenkijos nacionalinio švietimo ministrės laišką
- Paroda „Mokykla 2013“ kviečia susipažinti su naujausiomis švietimo idėjomis ir technologijomis
- Po ketverių metų pertraukos didėja švietimo finansavimas, sudaromos geresnės sąlygos kaimo mokykloms
- Nuspręsta privalomo mokslo iki 18 metų neįgyvendinti
- E. Čeponytė. Lenkakalbės švietimo įstaigos – LLRA įkaitės
- R. Vaitkus apie 2009-ųjų Aukštojo mokslo reformą: „Vargas tiems, kas ją sugalvojo“
- Lietuvos ir Lenkijos ekspertai Augustave toliau diskutuos dėl tautinių mažumų švietimo
- Klaipėdos universitete užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos
- A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
- D. Kavaliauskienė. Darželis prasideda darželyje arba kodėl švietimo sistema mus sekina (video)
- Ž.Makauskienė. Lenkijoje valstybinės kalbos mokymasis – ne derybų objektas
- Ambasadoriaus laiškas „The Economist“: lenkų mažuma Lietuvoje turi išskirtinai geras sąlygas
- D.Lavrinovičius: mokytis lietuvių kalbos reikia
- Internete vyks paskaita-diskusija „Muziejai ir bibliotekos kaip įtraukiančios mokymosi erdvės“
- Kokie iššūkiai laukia kuriant šiuolaikinę mokyklą?
- Aktyviausi streike – didžiausią darbo stažą turintys mokytojai
- Nuo kitų metų didėja finansavimas švietimui
- Neterminuotas pedagogų streikas pradedamas vasario 22 d.
- Prasidėjo pavyzdinis mokyklų modernizavimo projektas
- Karjeros sieks mokyti jau mokyklos suole
- E.Tamošiūnaitė imasi iniciatyvos, kad tautinių mažumų moksleiviai turėtų išskirtines privilegijas ezaminuose
- Ieškoma būdų, kaip kaime išsaugoti mažas mokyklas
- Jau apie šimtą mokyklų ruošiasi streikui
Tai kad tautinių mažumų kalbant ES teisine kalba Lietuvoje nėra, o yra tik tautinės bendrijos. O štai Lenkijoje yra Lietuvių (dzūkų ir sūduvių) etninės tautinės mažumos bei kitos V. Lenkijoje. Lietuvos viceministrė privalėtų žinoti kaip Europos konvencija apibrėžia tautines mažumas, o ne būti vedžiojama lenkų bendrijos taip sakant “už pavadėlio”. Tikiuosi, kad rudeniop pasitaisysite. Kaip žinome daugumoje ES tautinės bendrijos turi tik šeštadienines savo mokyklas arba gali turėti savo kalbos mokymąsi kaip fakultatyvą. Laikas tuo pasekti ir Lietuvai.
Lenkų kalba turi būti tik kaip fakultatyvinis dalykas, nes valstybei reikia žmonių, kurie bendraus lietuvių, t.y. valstybine kalba, kuria yra pagrįsta visa valstybėje esanti tvarka.