V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video)

Baigiantis metams nuo seno dera apmąstyti nuveiktus darbus ir numatyti naujus, o prasidėjus naujiems Saulės metams prisiminti įsipareigojimus ir pradėti juos įgyvendinti. Taigi, prisiminkime ir susitelkime ties svarbaus baltų susibūrimo –krivūlės priesakais.

Baltų kraštų žmonės savo susirinkimuose – krivūlėse  spręsdavo svarbiausius bendruomenių, genčių, tautų  klausimus. Baltiškos pasaulėžiūros žmonės nutarė atgaivinti šį paprotį ir 2011 metais Lietuvoje, Kurtuvėnuose įvyko pirmoji baltų krivūlė, kurią sušaukė Lietuvos Romuva. Į ją sukviesti baltų pasaulėžiūrą palaikantys žmonės iš Lietuvos, taip pat broliai latviai. Buvo dalinamasi nuomonėmis ir patirtimi apie baltišką pasaulėžiūrą, tikėjimą, kultūrą. Nutarta baltų dvasios žmonių susitikimus šaukti kasmet. Kartu su latvių baltų tikėjimo bendruomene dievturiais nuspręsta pakaitomis šaukti baltų krivūles, taip pat įtraukti ir kitų baltų kraštų (Gudijos, Punsko) baltų pasaulėžiūros žmones.

Belaukiant Saulės sugrįžimo, praeitų metų pabaigoje įvyko jau trečioji baltų krivūlė Lietuvoje. Krivūlei šį kartą parinkta ypatinga vieta: Šiaulių rajone, Naisiuose, kur įrengtas baltų dievų parkas, baltų žolynų muziejus, supilta baltų arena daugiatūkstantiniams renginiams. Čia aukuruose dega šventa ugnis, vyksta baltiškos šventės. Visų šio baltiško šventyklų komplekso sumanytojas ir rėmėjas Ramūnas Karbauskis gausiam į krivūlę susirinkusiam dalyvių būriui pats pristatė Naisių įžymybes. Dalyviai Ramūnui įteikė simbolinę ypatingą lazdą- valdžios, tvirtybės ir jungties ženklą, irgi vadinamą krivūle.

Šį kartą baltų krivūlė turėjo naują tvarką. Nors buvo daug kalbų, tačiau jas vis keitė dainos ir sutelkiančios apeigos, įkvepiančios žodžiams gyvybę. Iš anksto buvo sumanyta kuo daugiau dėmesio skirti baltiškos pasaulėžiūros plėtros klausimams. Baltai išgyvena sudėtingą ir sunkų laikotarpį.

Baltų tautos Baltijos pajūryje gyvuoja tūkstančius metų, o paskutiniai du dešimtmečiai lietuvius ir latvius pavertė labiausiai nykstančiomis tautomis Europoje. Mes geriame, žudomės, emigruojame, senėjame daugiausiai ir greičiausiai Europoje. Jei niekas nesikeis, baltams gyvuoti liko keli dešimtmečiai. Baltų tautos, kurių pasaulėžiūros pagrindas buvo gyvybiškumas,  gyvavusios tūkstantmečius, nyksta akyse.  Reikalingos skubios, veiksmingos permainos, kurių būtina imtis tautos mąstu. Tam ir nukreipė darbą baltų krivūlė Naisiuose.

Kad susidarytų bendrą vaizdą, kas vyksta baltų pasaulėžiūros plėtroje šiomis dienomis, krivūlės dalyviai pasidalino plačiais pastebėjimais, patirtimis ir įžvalgomis.

Antra dienos pusė buvo skirta darbui 6 grupėse, kurių užduotis buvo susitelkti ties tuo, kas trukdo baltų pasaulėžiūros plėtrai ir kokiais keliais reikia taisyti padėtį. Dalyviai su noru ir įkarščiu ėmėsi šio darbo, paruošė daugybę pasiūlymų, kaip plėsti baltų pasaulėžiūrą, užkirsti kelią lietuvių ir latvių nykimui.

Darbinės grupės dirbo šiomis kryptimis: visuomenė ir politika; jaunimo reikalai; šventės ir apeigos; bendravimas ir bendradarbiavimas; sklaida ir žiniasklaida; tautos gyvasties kėlimas.

Buvo pasiūlyta stiprinti baltiškų papročių ir kalendorinių, bei šeimos švenčių plėtojimą, paruošti tam aprašus, dainynus, mokyti tautinės kulinarijos, gamintis kasdieninius ir proginius tautinius rūbus, pastoviai rengti baltiškos pasaulėžiūros stovyklas suaugusiems ir jaunimui, rengti baltiškų apeigų, kultūros mokytojus ir vedėjus.

Švietimo sistema nepatenkinamai dirba tautos ugdymo srityje, reikalinga ryžtingų pertvarkų. Turi būti įvestos atskiros tautiškumo pamokos, lydimos gyvosios kultūros renginių, visose mokyklose turi veikti jaunimo folkloriniai ansambliai. Tautinė gyvoji kultūra turi būti atsieta nuo alkoholio, plėtojama sveikuoliškais pagrindais. Reikia steigti jaunimo organizaciją, kurios pagrindas tautinės vertybės ir gyvoji tautinė kultūra. Pasirūpinti gyvo tautiškumo plėtra studentijos tarpe. Rengti renginius jaunimui, kuriuose jie galėtų susipažinti, padėti kurti šeimas, skatinti norą turėti vaikų.

Sukurti baltų pasaulėžiūros plėtros strategiją. Baltų pasaulėžiūros ir religijos organizacijoms būtina peržiūrėti savo veiklą, tapti įtakingomis visuomenėje ir atsakingomis už baltų tautų gyvasties palaikymą.

Stiprinti lietuvių ir latvių bendradarbiavimą, rengti bendrus renginius, stovyklas, šventes. Mokytis vieni kitų kalbos. Rengti baltų kultūros kelią, skleisti taikos ir kultūros idėjas. Kurti bendras internetines baltų kultūros svetaines, rengti bendras televizijos laidas, keistis patirtimi. Skatinti bendrą teigiamą veiklą tarp baltų visose srityse.

Leisti bendrus kalendorius baltų kalbomis, sutvarkyti informacinę sitemą, kad lengvai būtų pasiekiamos žinios apie renginius ir veiklą abiejose šalyse. Siekti, kad abiejoms tautoms būtų prieinama kiekvienos valstybės televizija. Parengti sąvadus apie vykstančius renginius, projektus ir baltų pasulėžiūros žmones: apeigų, švenčių vedėjus, dainininkus, muzikantus, tautodailininkus.

Pasiekti, kad baltų tikėjimas būtų nediskriminuojamas ir turėtų ne menkesnes teises negu kitos religijos valstybiniu lygmeniu. Baltų pasaulėžiūros žmonėms stiprinti bendravimą ir bendradarbiavimą su visomis valstybinėmis institucijomis respublikos ir savivaldybių lygmenyje, dalyvauti valstybės valdyme. Stiprinti lietuvių kalbos ir lietuviškų žodžių naudojimą. Dėvėti tautinius rūbus, remti juos dėvinčius ir tautinę kultūrą vystančius tautiečius.

Pirmoji diena baigėsi baltų tautų draugystės švente, eitynėmis į alkakalnį, baltų piliakalnį, aukurų uždegimu, linkėjimais ir dvasios stiprinimo apeigomis.

Antroji krivūlės diena buvo skirta tam, kad gražios ir prasmingos kalbos pereitų į naudingą veiksmą. Tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje yra daug žmonių suvokiančių baltiškos pasaulėžiūros plėtros būtinybę, besidarbuojančių šioje srityje. Tačiau baltų tautų nykimas verčia pergalvoti savo veiklą ir bendradarbiavimą, pakilti į žymiai veiksmingesnį lygmenį. Tam reikia mokytis, semtis žinių, gerinti savo mokėjimus ir įgūdžius. Krivūlėje įvyko postūmis ir šia kryptimi, savo srities specialistai išsakė, kokius strateginius žingsnius reikia žengti kuriant veiksmą, kaip motyvuoti žmones. Vienas iš svarbiausių uždavinių yra yra sužadinti žmonėse norą užsiimti baltų pasaulėžiūros veikla, ir geriausia tai pasiekti paverčiant veiklą emociškai patrauklia.

Paskutinėje krivūlės dalyje pereita prie konkrečių darbų pristatymo ir bendraminčių telkimo juos įgyvendinti.

Sutarta tęsti darbinių grupių veiklą, kviečiant visus norinčius jungtis. Svarbiausia, kad kalbos virstų darbais. Tikimasi, kad ši baltų krivūlė taps gera pradžia didžių darbų, kad vis daugiau bus suvokiančių jog būtina imtis tautų gyvastį stiprinančios veiklos, arba padėti tiems, kurie jau tą veiklą plėtoja.

Baltų krivūlė paskelbė, kad baltų pasaulėžiūra yra tautos gyvasties, taikos ir darnos pagrindas, didžiausia vertybė lietuvių, latvių tautoms ir visam pasauliui, todėl jos strateginis plėtojimas yra gyvybiškai būtinas!

https://youtu.be/f7GpDZOxnUo