Baigiantis metams nuo seno dera apmąstyti nuveiktus darbus ir numatyti naujus, o prasidėjus naujiems Saulės metams prisiminti įsipareigojimus ir pradėti juos įgyvendinti. Taigi, prisiminkime ir susitelkime ties svarbaus baltų susibūrimo –krivūlės priesakais.
Baltų kraštų žmonės savo susirinkimuose – krivūlėse spręsdavo svarbiausius bendruomenių, genčių, tautų klausimus. Baltiškos pasaulėžiūros žmonės nutarė atgaivinti šį paprotį ir 2011 metais Lietuvoje, Kurtuvėnuose įvyko pirmoji baltų krivūlė, kurią sušaukė Lietuvos Romuva. Į ją sukviesti baltų pasaulėžiūrą palaikantys žmonės iš Lietuvos, taip pat broliai latviai. Buvo dalinamasi nuomonėmis ir patirtimi apie baltišką pasaulėžiūrą, tikėjimą, kultūrą. Nutarta baltų dvasios žmonių susitikimus šaukti kasmet. Kartu su latvių baltų tikėjimo bendruomene dievturiais nuspręsta pakaitomis šaukti baltų krivūles, taip pat įtraukti ir kitų baltų kraštų (Gudijos, Punsko) baltų pasaulėžiūros žmones.
Belaukiant Saulės sugrįžimo, praeitų metų pabaigoje įvyko jau trečioji baltų krivūlė Lietuvoje. Krivūlei šį kartą parinkta ypatinga vieta: Šiaulių rajone, Naisiuose, kur įrengtas baltų dievų parkas, baltų žolynų muziejus, supilta baltų arena daugiatūkstantiniams renginiams. Čia aukuruose dega šventa ugnis, vyksta baltiškos šventės. Visų šio baltiško šventyklų komplekso sumanytojas ir rėmėjas Ramūnas Karbauskis gausiam į krivūlę susirinkusiam dalyvių būriui pats pristatė Naisių įžymybes. Dalyviai Ramūnui įteikė simbolinę ypatingą lazdą- valdžios, tvirtybės ir jungties ženklą, irgi vadinamą krivūle.
Šį kartą baltų krivūlė turėjo naują tvarką. Nors buvo daug kalbų, tačiau jas vis keitė dainos ir sutelkiančios apeigos, įkvepiančios žodžiams gyvybę. Iš anksto buvo sumanyta kuo daugiau dėmesio skirti baltiškos pasaulėžiūros plėtros klausimams. Baltai išgyvena sudėtingą ir sunkų laikotarpį.
Baltų tautos Baltijos pajūryje gyvuoja tūkstančius metų, o paskutiniai du dešimtmečiai lietuvius ir latvius pavertė labiausiai nykstančiomis tautomis Europoje. Mes geriame, žudomės, emigruojame, senėjame daugiausiai ir greičiausiai Europoje. Jei niekas nesikeis, baltams gyvuoti liko keli dešimtmečiai. Baltų tautos, kurių pasaulėžiūros pagrindas buvo gyvybiškumas, gyvavusios tūkstantmečius, nyksta akyse. Reikalingos skubios, veiksmingos permainos, kurių būtina imtis tautos mąstu. Tam ir nukreipė darbą baltų krivūlė Naisiuose.
Kad susidarytų bendrą vaizdą, kas vyksta baltų pasaulėžiūros plėtroje šiomis dienomis, krivūlės dalyviai pasidalino plačiais pastebėjimais, patirtimis ir įžvalgomis.
Antra dienos pusė buvo skirta darbui 6 grupėse, kurių užduotis buvo susitelkti ties tuo, kas trukdo baltų pasaulėžiūros plėtrai ir kokiais keliais reikia taisyti padėtį. Dalyviai su noru ir įkarščiu ėmėsi šio darbo, paruošė daugybę pasiūlymų, kaip plėsti baltų pasaulėžiūrą, užkirsti kelią lietuvių ir latvių nykimui.
Darbinės grupės dirbo šiomis kryptimis: visuomenė ir politika; jaunimo reikalai; šventės ir apeigos; bendravimas ir bendradarbiavimas; sklaida ir žiniasklaida; tautos gyvasties kėlimas.
Buvo pasiūlyta stiprinti baltiškų papročių ir kalendorinių, bei šeimos švenčių plėtojimą, paruošti tam aprašus, dainynus, mokyti tautinės kulinarijos, gamintis kasdieninius ir proginius tautinius rūbus, pastoviai rengti baltiškos pasaulėžiūros stovyklas suaugusiems ir jaunimui, rengti baltiškų apeigų, kultūros mokytojus ir vedėjus.
Švietimo sistema nepatenkinamai dirba tautos ugdymo srityje, reikalinga ryžtingų pertvarkų. Turi būti įvestos atskiros tautiškumo pamokos, lydimos gyvosios kultūros renginių, visose mokyklose turi veikti jaunimo folkloriniai ansambliai. Tautinė gyvoji kultūra turi būti atsieta nuo alkoholio, plėtojama sveikuoliškais pagrindais. Reikia steigti jaunimo organizaciją, kurios pagrindas tautinės vertybės ir gyvoji tautinė kultūra. Pasirūpinti gyvo tautiškumo plėtra studentijos tarpe. Rengti renginius jaunimui, kuriuose jie galėtų susipažinti, padėti kurti šeimas, skatinti norą turėti vaikų.
Sukurti baltų pasaulėžiūros plėtros strategiją. Baltų pasaulėžiūros ir religijos organizacijoms būtina peržiūrėti savo veiklą, tapti įtakingomis visuomenėje ir atsakingomis už baltų tautų gyvasties palaikymą.
Stiprinti lietuvių ir latvių bendradarbiavimą, rengti bendrus renginius, stovyklas, šventes. Mokytis vieni kitų kalbos. Rengti baltų kultūros kelią, skleisti taikos ir kultūros idėjas. Kurti bendras internetines baltų kultūros svetaines, rengti bendras televizijos laidas, keistis patirtimi. Skatinti bendrą teigiamą veiklą tarp baltų visose srityse.
Leisti bendrus kalendorius baltų kalbomis, sutvarkyti informacinę sitemą, kad lengvai būtų pasiekiamos žinios apie renginius ir veiklą abiejose šalyse. Siekti, kad abiejoms tautoms būtų prieinama kiekvienos valstybės televizija. Parengti sąvadus apie vykstančius renginius, projektus ir baltų pasulėžiūros žmones: apeigų, švenčių vedėjus, dainininkus, muzikantus, tautodailininkus.
Pasiekti, kad baltų tikėjimas būtų nediskriminuojamas ir turėtų ne menkesnes teises negu kitos religijos valstybiniu lygmeniu. Baltų pasaulėžiūros žmonėms stiprinti bendravimą ir bendradarbiavimą su visomis valstybinėmis institucijomis respublikos ir savivaldybių lygmenyje, dalyvauti valstybės valdyme. Stiprinti lietuvių kalbos ir lietuviškų žodžių naudojimą. Dėvėti tautinius rūbus, remti juos dėvinčius ir tautinę kultūrą vystančius tautiečius.
Pirmoji diena baigėsi baltų tautų draugystės švente, eitynėmis į alkakalnį, baltų piliakalnį, aukurų uždegimu, linkėjimais ir dvasios stiprinimo apeigomis.
Antroji krivūlės diena buvo skirta tam, kad gražios ir prasmingos kalbos pereitų į naudingą veiksmą. Tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje yra daug žmonių suvokiančių baltiškos pasaulėžiūros plėtros būtinybę, besidarbuojančių šioje srityje. Tačiau baltų tautų nykimas verčia pergalvoti savo veiklą ir bendradarbiavimą, pakilti į žymiai veiksmingesnį lygmenį. Tam reikia mokytis, semtis žinių, gerinti savo mokėjimus ir įgūdžius. Krivūlėje įvyko postūmis ir šia kryptimi, savo srities specialistai išsakė, kokius strateginius žingsnius reikia žengti kuriant veiksmą, kaip motyvuoti žmones. Vienas iš svarbiausių uždavinių yra yra sužadinti žmonėse norą užsiimti baltų pasaulėžiūros veikla, ir geriausia tai pasiekti paverčiant veiklą emociškai patrauklia.
Paskutinėje krivūlės dalyje pereita prie konkrečių darbų pristatymo ir bendraminčių telkimo juos įgyvendinti.
Sutarta tęsti darbinių grupių veiklą, kviečiant visus norinčius jungtis. Svarbiausia, kad kalbos virstų darbais. Tikimasi, kad ši baltų krivūlė taps gera pradžia didžių darbų, kad vis daugiau bus suvokiančių jog būtina imtis tautų gyvastį stiprinančios veiklos, arba padėti tiems, kurie jau tą veiklą plėtoja.
Baltų krivūlė paskelbė, kad baltų pasaulėžiūra yra tautos gyvasties, taikos ir darnos pagrindas, didžiausia vertybė lietuvių, latvių tautoms ir visam pasauliui, todėl jos strateginis plėtojimas yra gyvybiškai būtinas!
https://youtu.be/f7GpDZOxnUo
Šaunu.Kad tik tie gražūs,kilnūs,labai svarbūs lietuviams siekiai būtų įgyvendinti.Na didžioji dalis taip reikalingos siekiamybės.Sėkmės,esame kartu.
Tvirtinam, jog baltų tautos Baltijos pajūryje gyvuoja tūkstančius metų, o Vyriausybė trečiadienį pritarė planams pertvarkyti šalies regionus, po to kalbama ne apie administracinį, o statistinį suskirstymą, siekiant neprarasti dalies Europos Sąjungos (ES) paramos nuo 2021 metų. Regis, tas statistinis pasimuistymas yra priedanga bendrai gairei kiltinių kraštų sunaikinimui.
Valdas Rutkūnas:
,,baltų, kultūrą, parkas, baltų, muziejus, baltų arena, baltiškos, komplekso, simbolinę, emigruojame, grupės, politika, kalendorinių, kulinarijos, folkloriniai ansambliai, sistema, alkoholio, organizaciją, studentijos, idėjas, kultūros idėjas, internetines, televizijos, informacinę sitemą (?), projektus, muzikantus, specialistai, motyvuoti, emociškai, konkrečių, strateginis…”
Valdas Rutkūnas:
,,Mokytis vieni kitų kalbos.”
Valdas Rutkūnas:
,,Stiprinti lietuvių kalbos ir lietuviškų žodžių naudojimą.”
Galima tik linkėti sėkmės, tačiau ne kalbomis apie darbus, bet tikriems darbams. Mano galva, viena svarbiausių dalykų — platus mokymasis, mokyklos, tęstiniai seminarai jaunimui, kuriuose reikia jauniems žmonėms išaiškinti, kokios nuostabios ir išmintingos tautos atstovai jie yra, tik reikia per tūkstančius metų sukauptą dvasinį turtą panaudoti ir perduoti visai Europai. Nėra geresnių ekologijos žinovų kaip mes lietuviai ir latviai. Todėl galime ir turime visur siekti, kad žmonija išvengtų ekologinės katastrofos, o gal ir žūties. Jeigu suvokslime savo misiją, jaunimas atras gyvenimo prasmę, ko nesugebėjo per du dešimtmečius mokykla, kuri norėta padaryti TAUTINE mokykla, bet piktybiškai sužlugdyta
Darnios,prasmingos mintys.
Norint kad baltų tikėjimas ir pasaulėžiūra plistų, reikia visų pirma jį perkelti iš laisvalaikio į kasdienį gyvenimą. Neapsiriboti vien veikla etnokultūros srityje, tradicijų saugojimu. Tai svarbu ir reikalinga, bet jei vien tik tuo užsiimsite liksite vaikščiojančiais muziejiniais eksponatais, gyvąja archeologija, romantika. Daug kas domisi etnokultūra, bet laisvalaikiu.Turite dalyvauti visose visuomeninio gyvenimo srityse.
Kad ir pačiose paprasčiausiose – rengti aplinkos švarinimo akcijas, padėti senukams, vienišoms motinoms, daugiavaikėms šeimoms. Visa tai prisideda prie tautos išsaugojimo ir gerbūvio, ar nesutinkat? Renkite sportinius renginius – olimpinės žaidynės buvo skirtos graikų dievams. Visa tai darykite su baltiška simbolika, apie tai informuokite tinklapiuose. Patys nešiokite tą simboliką – pagal ją galėsite vienas kitą atpažinti ir lengviau bendrauti. Ji įpareigos ir atitinkamai elgtis, nes būsite ne beveidis pasaulio pilietis, o baltų bendruomenės narys. Taip tapsite žinomi ir turėsite visuomenės pasitikėjimą. Ko dar labai trūksta, tai šaltinių internete – nuoseklios neiškraipytos Lietuvos istorijos, mitologijos.
Dar pvz., būtų gražu, jei M. Gimbutienės knygos būtų išverstos į lietuvių kalbą – turime pasaulinio garso mokslininkę, kuria galime didžiuotis, bet išversta tik maža jos darbų dalis.
Manau, kad gerb. Česlovo Gedgaudo knyga “Mūsų praeities beiškant” – tai Baltų “biblija”. Kiekvienas savelaikantis baltu ar prijaučiantis baltams privalėtų ją ne tik perskaityti, bet ir turėti namuose bent jau knygos kopiją.
Labai įdomi informacija, is kurios matyti, kad Romuviai nesnaudžia ir yra veiklūs. Sužinojus apie net 6 grupių darbą, gaila, kad nieko nekalbama apie jį plačiau. Straipsnio autoriaus informacijoje nesimato, kurie Romuvos profesionalūs veikejai dalyvavo Krivulės darbuose. Ir bijau, kad tai įrodo Romuvos skylimą į save susireikminusius ir laikančius save nepakeičiamaisiais valdovais ir į periferijoje dirbančius savamokslius Krivius su pagalbininkais. Informacija rodo, kad prieš metus netekus Vyriausiojo Krivio, bendrijoje neatsirado tinkamo ir raifkaus pakaito: bendrija kol kas neturi aiškaus ateities projekto nei dvasingumo, organizuotumo, orgaizacijos plėtros ir materialinės plėtros klausimuose. O tai liūdina.
Kaip neturint Krivių ir Vaidilučių mokyklos galima plėtoti veiklą?Kaip neturint vadovelių galima rengti šventikus, mokyti vaikučius? Kaip neturint pinigų galima kurti bet kurią veiklą? O tai svarbiausi ir IŠSKIRTINAI GYVYBINIAI ORGANIZACIJOS KLAUSIMAI. pagaliau, kaip nežinant kiek orgaznizacijoje yra nariu, asmeninių ir kolektyvinių,- nežinant orgainzacijos visos struktūros, galima ką nors nuveikti?
Kiekvieną karta BALTŲ prisiimtasis pravardžiavimas mane baisiai sukrečia: mes – visos lietuvių gentys kilome iš seniausios Europoje AISČIŲ TAUTOS IR JOS TARMINIŲ GENČIŲ.Ir labai gaila, kad ligi šiol nesuvokiame ir nebranginame mūsl visų tarminių bednruomenių, kaip išskirtinai bandome gerbti ir bendrauti tik su LATGALIAIS- LATVIAIS… Kodel negerbiame aukštaičių, dzukų, suvalkų, zanavykų, žemaičių, kuršių ir kitų kalbinių bendruomenių , kodėl mes jas pirmlaiko mariname??? Romuvių organizacijos plėtros klausimai tartum nesvarbu, o kalbama apie pripažinimo svarbą… Kodel nepaskelbus plėtros 1+3 vajų? Kai mūsų bus daug, tai mus ir pripažins ir skaitysis. Dabar kokia tai ABRRRHAMIKIENE kelia mintį dėl nepripažinimo Romuviu dar 75 metus – kai pasaulyje liks tik judėjai su gojais…Manau, kad pribrendo labai rimtas reikalas sušaukti išplėstinį Ramuvių bendruoemnės suvažiavimą – Krivule dėl sukūrimo ir patvirtinimo priemonių plano, kaip apsiginti senajai pasaulio tautai – lietuviams nuo pasaulio ELITOS sukurtu mazuju tautu naikinimo programu ir jų įgyvendinimo perARTIMIAUSIUS DU DEŠIMTMEČIUS. Gerai, kad turime Rutkunus, ir kitus senosios musu kultūros ir tikejimo puoseletojus – entuziastus – krivius. Tačiau, norint apsiginti tokių pajėgų bus per mažai – toli ligi Žalgirio pakartojimo
Ačiū, Antanina, už taiklias pastabas. V.Rutkūnas tikrai galėjo konkrečiau išvardyti darbo grupių nutarimus. Straipsnyje yra keletą grubių netikslumų. Krivulė nutarė kurti bendrą informacinę sistemą. Visą informaciją apie buvusias ir busimas krivules talpinti į tinklapį http://krivule.info. Artimiausiu laiku puslapis bus paruoštas.
Emocijos. Isminties ne su ziburiu