Šeštadienis, 21 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

J. Almonaitienė. Kokia jūsų darbo prasmė?

Junona Almonaitienė, www.asirpsichologija.lt
2013 11 20 10:41
1
J. Almonaitienė. Kokia jūsų darbo prasmė?
Junona Almonaitienė | asm. nuotr.
Junona Almonaitienė

Imtis šios temos mane paskatino Lietuvos psichologų sąjungos šiemet inicijuotos konferencijos tema „Psichologas organizacijoje: sprendimai darbuotojų gerovei kurti“. Ji privertė suklusti: kažkas naujo! Tikrai ne pasaulio mastu, bet čia, Lietuvoje, ko gero, taip. Iš tiesų, kieno labui šiandien dirba „tipiškas“ organizacijų psichologas? Ir, apskritai, kieno labui organizacijose dirba kiekvienas iš mūsų? Ar kai kada gerovė, kurios savo darbe taip atkakliai siekiame, nėra tik tariama?

Paglostymai ir dūriai darbo temomis

Psichologas Ericas Berne (Eric Berne) žmonių apsikeitimus žinutėmis (ir žodinėmis, ir ne) suskirstė į paglostymus ir dūrius. Paglostymai – tokie pasakymai ar, tarkim, žvilgsniai, kai žmonės vieni kitiems rodo palankumą, suteikia pripažinimą, kai išgirsta ar pamato tai, ko ir tikėjosi. Pavyzdžiui: „Tu šiandien labai gražiai atrodai.“ – „Ačiū, tu irgi.“ Tačiau būna ir žinučių dūrių, tarkime: „Tu šiandien labai gražiai atrodai.“ – „Nuvalkiotas komplimentas. Manęs taip pigiai nenupirksi.“

Prie apsikeitimo paglostymais galima būtų priskirti tokį pokalbį: „Tau puikiai sekasi kilti karjeros laiptais!“ – „Ačiū, tau irgi neblogai.“ Bet klausimas „Ar ne per daug dėmesio ir laiko tu skiri savo darbui?“ jau gali būti palaikytas dūriu. Ir sukelti gynybinę reakciją: „Žinoma, kad ne!“, „Kodėl tau rūpi?!“ ar „Neprivalau tau aiškinti.“

Bet blogiausia, kai darbas, kuriam save atiduodame, dar ir neturi prasmės. Tai yra taip mums atrodo, nes mes jos nejaučiame. Tada jau pats klausimas, kokią prasmę turi tavo darbas, gali pasirodyti kaip dūris. „Dėl ko tada aš šitaip stengiuosi?! Et, bet kieno koks reikalas!“

Manau, kad tiktai kai kuriems iš mūsų negresia klausimai apie dirbamo darbo prasmę. Yra darbų, kurie prasmingi tiesiog savaime. Pavyzdžiui, ugniagesių arba gydytojų. Juk nėra nieko, brangesnio už gyvybę, sveikatą, tad jos gelbėjimo prasmė nekelia jokių abejonių. Bet ir tada iškyla dilema: ar visą save atiduoti darbui? Kas turi likti šeimai, draugams, sau pačiam?

Turbūt ir psichologus daug kas priskirtų prie būtent tokios, žmonių gelbėtojų, kategorijos. Nesiginčysiu. Bet kai kalba pasisuka apie psichologiją, pritaikomą darbe, tuo galima ir suabejoti. Kodėl?

Pervertę populiariosios psichologijos straipsnius spaudoje, peržiūrėję siūlomų seminarų temas, dažniausiai rastume tokias, kurių antraštės apibendrintai galėtų skambėti taip: „Kaip sėkmingiausiai parduoti save, įtikti darbdaviui ir darbe atiduoti visas savo jėgas – iki paskutinio lašo“. Arba – šią mintį skolinuosi iš kitos autorės – „Kaip jau kitą pirmadienį uždirbti dar daugiau pinigų“. Vadybininkai raginami efektyviai valdyti žmonių išteklius, eiliniai darbuotojai – efektyviai įveikti pokyčių laikotarpį, na, o visi kartu – siekti asmeninio efektyvumo ir valdyti laiką dėl geresnio gyvenimo.

Nesakau, kad visos šios temos – nesvarbios, o mokymai – nereikalingi. Kai kada jie būna net labai naudingi. Bet kartais, klausantis šio entuziastingo choro, norisi imti ir pabūti „velnio advokate“. Plačiau pažiūrėjus, ar visa tai – tikrai dėl geresnio gyvenimo? Ir kaip mes sužinosime, kad tas geresnis gyvenimas jau prasidėjo, jei, tarkime, visus seminaruose išmoktus dalykus įgyvendinsime ir tapsime tikrai efektyviais darbuotojais, na, o paskui dar pasinaudosime patarimais, kaip įveikti stresą ir atsipalaiduoti?

Turbūt aiškiausias gyvenimo gerovės kriterijus bus mūsų uždirbami pinigai. Suprantama, jie dar niekam nepamaišė. Be to, pinigai ne tik leidžia įsigyti visokių vertybių, bet ir suteikia savarankiškumą, pakelia mūsų savivertę, yra mūsų „reikšmingumo“ šiame pasaulyje matas.

Šiame – taip, o kaip tame „aname“? Tikintis (Dievą ar tiesiog „aukštesnėmis materijomis“) žmogus čia veikiausiai prisimins posakį „Greičiau kupranugaris pralįs pro adatos skylutę, negu turtuolis pateks į dangaus karalystę“. Ko gero, tas anapusinis pasaulis – dangus ir pragaras – gali būti kur kas arčiau mūsų, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Gal tas posakis – tiesiog karti metafora, išreiškianti šiandieninę mūsų būtį: darbomaniją, siekį bet kokia kaina kuo daugiau užsidirbti, kuo „sėkmingiau“ parduoti save.

Prasmės darbe paieškos

Kad ir kaip būtų keista, šiandien net ne psichologai, o verslo ir vadybos teoretikai vis garsiau šneka apie tai, jog daugeliui žmonių nesuteikia laimės darbas tik dėl pinigų. „Mūsų visai neįkvepia gyvenimas, paaukotas dėl dar didesnio akcininkų pelno“, – sako Johnas Huntas iš Londono verslo mokyklos.  Ir tokios mintys randa vis didesnį atgarsį.

„Bėgant metams stebėjau savo bendrakursių iš Harvardo verslo mokyklos likimus <…> ir mačiau, kad vis daugiau jų atvyksta į susitikimus nelaimingi, išsiskyrę, nutolę nuo savo vaikų <…>. Kokia priežastis? Jie neturėjo nuolat prieš akis savo gyvenimo tikslo ir esmės, kai sprendė, kaip leisti savo laiką, kam skirti talentą ir energiją. Man pačiam aiškus gyvenimo tikslas buvo esminis dalykas.“ Šių žodžių autorius Claytonas Christensenas, anot „Forbes“, šiuo metu pasaulio verslo mąstytojas Nr. 1. Įstabią jo paties gyvenimo istoriją galima rasti internete.

Pasirodo, kai nejaučiame savo darbo prasmės, blogai ne tik mums patiems. Tai atsiliepia ir darbo rezultatams. Tad šios problemos nelinkę ignoruoti net didžiausi materialistai. Įmonių vadovai rūpinasi, kad jų pavaldiniai dirbtų su įkvėpimu. Tai labai praktiška: nejaučiant įkvėpimo ir prasmės, greitai baigiasi ir idėjos, ir energija, be kurių šiuolaikinis verslas labai greitai ima strigti. Todėl patys šiek tiek stebėdamiesi, esą, darbas su dvasiniais reikalais turi nedaug ką bendro, verslo „guru“ pastaruoju metu gana dažnai pasisako šiuo klausimu. Į diskusiją įsitraukia tokie „grandai“ kaip Tomas Petersas, Varenas Benis (Warren Benn) ir Stefanas Kovei (Stephen Covey). Pastarasis netgi teigia, kad šiandieniniame verslo pasaulyje pastebimas tikras dvasinis atgimimas (spiritual renaissance).

Yra dar viena svarbi priežastis, dėl kurios turime kalbėti apie darbo prasmę. Nesunku patikėti tuo, kad dėl vartojimo pamišęs pasaulis šiandien juda susinaikinimo link. Reikia kiekvieno iš mūsų pastangų, kad ši kryptis pasikeistų. Apie tai savo knygoje „Dvasinis kapitalas“ (išleistoje ir lietuviškai) rašo Danas Zoha (Danah Zohar) ir Janas Maršalas (Ianas Marshallas). Dvasinį kapitalą jie apibūdina kaip tą, kurio vertė „ne doleriai ir centai, o pergalės pojūtis, puiki dvasinė būsena“, prisiimant atsakomybę už tai, kas mums atrodo svarbu.

Tiesa, šią knygą britų laikraštyje „The Independent“ be gailesčio sukritikavo vienas pripažintas gamtos mokslų populiarintojas, raginantis autorę liautis gyventi iliuzijų pasaulyje. Iš tiesų, žvelgiant iš gamtos mokslų pozicijos, ten rašoma ir apie nevienareikšmiškai vertinamus dalykus, pavyzdžiui, apie „Dievo centrą“ mūsų smegenyse. Bet, kita vertus, ta knyga – visai ne apie tai. Ne apie gamtos mokslų atradimus. Ji apie mus – žmones, ieškančius prasmės. Norinčius gyventi gražesniame pasaulyje. Ir turbūt galinčius šį tą pakeisti. Bent jau galinčius pabandyti.

Primiršta klasika

Bene garsiausias psichologas, kėlęs žmogaus gyvenimo, taip pat ir darbo, prasmės klausimą, yra Viktoras Franklis (1905–1997), holokaustą išgyvenęs Vienos psichoterapeutas. Jis – bestselerio „Žmogus ieško prasmės“ autorius ir logoterapijos (prasmės psichoterapijos) kūrėjas, paleidęs į gyvenimą ne vieną sparnuotą posakį, tarp jų ir „Kas žino, dėl ko, ištvers bet kokį kaip“. Rodos, būtent V. Franklis įvardijo ir tokį reiškinį, kaip  „sekmadieninė neurozė“. Tai tuštumos ir nerimo jausmas, apimantis savaitgaliais, – darbo, vedančio į susvetimėjimą su pačiu savimi, pasekmė. Dar kartą pavarčiusi lietuviškai išleistas jo knygas supratau, kad didžiausia naujiena – tai pamiršta sena. Pacituosiu vienos anotaciją: „Dr. V. Franklis pateikia nuostabų priešnuodį prieš vidinę tuštybę ir betiksliškumą kurie tapo mūsų laikų masine neuroze.“ Ką čia bepridursi…“

Patarimų skyrelis

Suabejojau, ar reikia šį straipsnį baigti „pagal geriausias psichologijos tradicijas“, pateikiant keletą konkrečių patarimų, kaip antai: pirmadienį geriau neikite į darbą, o laisvą laiką skirkite apmąstymams apie darbo prasmę. Antradienį…

Visgi iš esmės būdama tradicijų šalininkė ir ieškodama kompromiso panirau į interneto platybes. Ten pavyko sužvejoti šį bei tą apčiuopiamo. Pamaniau, kad tai – bent jau laikinas gelbėjimosi ratas, belaukiant savo svajonių laivo. Patarimus, kuriuos laikau vertais jūsų dėmesio, pateikiu žemiau. O pati tiesiog baigsiu taip: mielieji, nepamirškime, kad pasaulyje tiek daug ir nuostabių, ir svarbių dalykų, kuriems galėtume skirti savo laiką, kūrybiškumą, energiją!

Visų pirma – labai trumpas testas, ar laikote savo dabartinį darbą prasmingu. Atsakykite į šiuos klausimus:

1. Aš didžiuojuosi tuo, kad dirbu būtent čia.

a) Taip, iš tikrųjų.

b) Negaliu vienareikšmiškai atsakyti.

c) Visiškai ne.

2. Aš rekomenduočiau tokį darbą savo draugams.

a) Taip, iš tikrųjų.

b) Negaliu vienareikšmiškai atsakyti.

c) Visiškai ne.

Erikas Kleinas ir Johanas Izo (John Izzo) atliko tyrimą, kurio metu žmonių klausė, kas vyko tada, kai jie jautėsi dirbantys prasmingą darbą. Apie tuos momentus, „kai jie jautėsi kupini energijos ir įkvėpimo, o darbas sekėsi ir kėlė pasitenkinimą visu 150 procentų“. Tarp visų atsakymų išryškėjo keturios pagrindinės temos.

1. Uždega tas darbas, kuris sutampa su asmens puoselėjamomis vertybėmis, leidžia jas realizuoti ir skleisti.

2. Įtraukia tokia veikla, kai kasdien dedamos pastangos siekiant prasmingų tikslų.

3. Didelį džiaugsmą teikia meistrystė – gebėjimas puikiai atlikti pavestą darbą.

4. Įkvepia bendravimas su kitais – ryšys, apimantis daugiau nei tik formalūs darbiniai santykiai. Galimybė atskleisti geriausias savo savybes ir pamatyti geriausia, ką turi kitas.

Tai žinant, galima atrasti prasmę bet kuriame darbe.

Be to, kas dieną klauskite savęs:

1. Kas mano darbe man iš tikrųjų rūpi? Šis klausimas padeda nukreipti dėmesį nuo neatidėliotinų smulkmenų į tikrai jums svarbius dalykus.

2. Kaip aš galėčiau padaryti ką nors prasmingo čia ir dabar? Šis klausimas skatina nustoti tuščiai niurzgėjus ir imtis konstruktyvios veiklos.

3. Koks mano indėlis į šią konkrečią užduotį turėtų didžiausią prasmę? Tai gali padėti nuveikti sunkius darbus: pažiūrėti į juos iš šalies, nustatyti savo veiklos ribas, gal savo veiklą pakreipti kita linkme.

4. O svarbiausias dalykas, atsispindintis visuose šiuose klausimuose būtų toks: Ar tikrai būtent čia yra pati geriausia vieta augti man ir skleistis mano vertybėms?

Autorė yra KTU Psichologijos katedros  doc. dr. Junona Almonaitienė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Almonaitienė. Kurio pasaulio dimensija yra verslo etika?
  2. Jau galima kreiptis į darbo ginčų komisijas
  3. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  4. J. Dirvonėnas. Senoji legenda – 2013?
  5. A.Akstinavičius. Progreso nebus
  6. J. Valatka. Laisvosios rinkos instituto šešėlis
  7. Kai pirmą kartą tampi tėčiu
  8. D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
  9. D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“
  10. P.Gylys. D.Grybauskaitė – stiprus žmogus, silpna prezidentė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Laura says:
    3 m. ago

    Danas Zoha (Danah Zohar) iš tiesų yra moteris (baigusi MIT kvantinės mechanikos studijas), tad turbūt sulietuvinant reiktų ir palikti Danah Zohar. Tad kyla klausimas dėl straipsnio autorės susipažinimu su minimais šaltiniais. Bet šiaip staipsnio mintys geros.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse

Pasaulio banko ekspertai Lietuvoje naudodami statistikos duomenis kuria įrankį verslo aplinkai analizuoti

2022 05 20
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims

Įkūrusiems verslą ukrainiečiams – 2 mln. parama

2022 05 18
pexels.com, V. Karpovič nuotr.

IT konsultantų svarba verslui

2022 05 17
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos

Sutaupyti padės tinkslingas planavimas

2022 05 15
Lietuvos gyventojų pasitikėjimas e. valdžios paslaugomis auga

Pernai sukčiai išviliojo dvigubai daugiau pinigų

2022 05 14
Užimtumo tarnyba | kaunas.lt nuotr.

Seimas pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms

2022 05 10
Pixabay.com, skalekar1 nuotr.

D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus

2022 05 07
Verslo duomenys, kaip tinkamai juos tvarkyti?

Verslo duomenys, kaip tinkamai juos tvarkyti?

2022 04 28
Profesinis mokymas | smm.lt nuotr.

Bus pertvarkyta 16 profesinio mokymo įstaigų

2022 04 27
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino nacionalinį psichikos sveikatos tinklapį

Patiriate nerimą? Psichologė siūlo sugrįžti į sodus bei daržus

2022 04 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Austrijoje vyks ministrų pasitarimas dėl sprendimo ES šalyse nebekeisti sezoninio laiko
Įvairenybės

Geram kepsniui svarbus ir laikas

2022 05 21
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Įvairenybės

Siaurukas kviečia keliauti po Anykščius

2022 05 21
Vaisiai, persikai | pixabay.com nuotr.
Įvairenybės

Vaisiai ir sūris puikiai dera kartu

2022 05 21
Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai
Įvairenybės

Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai

2022 05 21
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.
Įvairenybės

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

2022 05 21
Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
Įvairenybės

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

2022 05 20
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
Lietuvoje

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • KLAUSIMAS: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Reiklumas kitiems apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Koks grožis! apie Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys
  • Žemyna apie Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Geram kepsniui svarbus ir laikas
  • Siaurukas kviečia keliauti po Anykščius
  • Vaisiai ir sūris puikiai dera kartu
  • Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 590; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 554; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 459; komentarų: 13
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 457; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 426; komentarų: 2
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 394; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Pasaulio banko ekspertai Lietuvoje naudodami statistikos duomenis kuria įrankį verslo aplinkai analizuoti

by daiva
2022 05 20
0
Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse

Lietuvos statistikos departamente dvi savaites darbuojasi aukščiausio lygio duomenų analitikai iš Pasaulio banko. Ekspertai, pasitelkę Lietuvos statistikos departamento valdomos Valstybės...

Skaityti toliau

Įkūrusiems verslą ukrainiečiams – 2 mln. parama

by Ditė Česėkaitė
2022 05 18
0
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims

Ukrainos verslams, kurie po šių metų vasario 24 d. nusprendė pradėti veiklą mūsų šalyje, Lietuva mokės subsidijas už įsikūrimą ir...

Skaityti toliau

IT konsultantų svarba verslui

by daiva
2022 05 17
0
pexels.com, V. Karpovič nuotr.

Jokia pramonės šaka per pastaruosius du dešimtmečius nesuklestėjo taip kaip technologijos. Todėl jei nesekate naujovių, auginti savo verslą gali būti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • KLAUSIMAS: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Reiklumas kitiems apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Koks grožis! apie Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys
  • Žemyna apie Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • 50-ais ir šiandien apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

Kitas straipsnis
Grupė lietuvių kalbos mokytojų lankėsi Punske ir Seinuose

Grupė lietuvių kalbos mokytojų lankėsi Punske ir Seinuose

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai