2026 m. rugsėjo 1 d., penktadienį, 17.00 val. Utenos miesto sode (Basanavičiaus g. 56) vyks jaunimui skirtas Perkusijos ir džiazo festivalio koncertas – grupės „Galèra“ pasirodymas.
„Galèra“ – viena sparčiausiai kylančių Lietuvos grupių. Senųjų Lietuvos roko operų dvasią prikėlusi ir džiazroko ribas plečianti 17-kos muzikantų grupė dainose jungia giliai žmogiškas patirtis su improvizaciniu rokenrolu, tad muzika „Galèra“ koncertuose tampa bendra patirtimi, paties muzikos meno puoselėjimo įvykiu.
Pirmasis grupės albumas GARSU jau sulaukė didelio pripažinimo ir tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų lietuviškos alternatyvios muzikos debiutų. Šiandien „Galèra“ buria vis didesnę klausytojų bendruomenę ir įrodo, kad ambicinga, muzikali kūryba atliepia plačiosios auditorijos troškulį kažkam daugiau.
Keletas klausimų grupės kompozitoriui ir būgnininkui Rokui Raibiui.
– Džiazas, rokas ir alternatyva? Jūsų kūryboje šie žanrai skamba ne kaip konkurentai, o kaip geriausi draugai. Kur slepiasi paslaptis, leidžianti sujungti tokius skirtingus pasaulius į vieną bendrą „Galèros“ skambesį?
„Galèros“ skambesiui, kaip ir bet kuriai grupei, įtaką darė aplinka. Viskas prasidėjo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kurią dauguma grupės narių yra baigę. Ten susipažinome su klasikine, akademine muzika, o kiti žanrai ir skambesiai mus lydėjo kasdieniame gyvenime. Visa tai natūraliai persikėlė į mūsų kūrybą.
– Nuo tylos iki visiško garso. Pradėjote nuo mini albumo „Tyla tranko“, o dabar pristatote pilną albumą „Garsu“. Kaip per šį kelią pasikeitėte jūs patys ir kaip subrendo jūsų ieškomas skambesys?
Nuo pirmojo mini albumo „Tyla tranko“ iki „GARSU“ labiausiai pasikeitė pati grupė – mūsų sudėtis ne tik keitėsi, bet ir išsiplėtė iki nuolatinio 17 žmonių sąstato. Per šį laiką įvyko tam tikra sintezė ir grupės viduje: geriau supratome, ką norime savo menu pasakyti ir skleisti. Žanrai ir jų samplaika mums tapo antraeiliu dalyku. Supratome, kad nenorime savęs įstatyti į rėmus, todėl nuolatos ieškome naujo gars
– Tobulas įrašas ausinėse ar laukinė energija scenoje? Įrašų studijoje kiekviena detalė nugludinta iki preciziškumo, tačiau koncertuose leidžiate sau visiškai išprotėti ir pasiduoti emocijoms. Kurie esate tikresnieji – su ausinėmis studijoje ar su prakaito lašais ant scenos?
Improvizacija šiame procese užima svarbią vietą, ypač gyvuose pasirodymuose. Tai, kas nutinka scenoje, nutinka tik kartą. Studijoje taip pat daug improvizuojame, tačiau ji labiau kontroliuojama – juk žinome, kad tai, ką padarysime, liks įraše. Gyvame atlikime tas pats momentas daugiau nepasikartoja.
– Jauni, bet kalbantys apie Dievą, mirtį ir laikinumą. Naujausiame kūrinyje „Ar dangus vėl žemę atras“ liečiate temas, nuo kurių daugelis jūsų bendraamžių bėga. Kas turi nutikti jauno žmogaus gyvenime, kad jis pradėtų kurti tokią gilią, filosofinę muziką?
Temos, apie kurias kalbame, taip pat nėra atsitiktinės. Dievas, mirtis, laikinumas buvo, yra ir visada išliks aktualūs. Užtenka atsibusti, atsiversti laikraštį, pamilti ar prarasti, kad suvoktum jų universalumą. Kai pasaulis kupinas skaudulių ir neteisybės, meno esmė yra apie visa tai kelti klausimus ir išprovokuoti vienokią ar kitokią emociją. Būtent tai siekiame atspindėti ir dainoje „Ar dangus vėl žemę atras“.
– Duetai su „Abudu“ ir „Garbanotu“ – ar tai buvo pamokos, ar tiesiog smagus eksperimentas? Įrašėte dainas su tikrais Lietuvos alternatyvios scenos vilkais. Ar dirbdami kartu nesijautėte jų šešėlyje? Ko išmokote iš jų?
Svarbi „Galèros“ dalis yra ir bendradarbiavimas. Kartu su „Abudu“ ir „Garbanotu“ kurti kūriniai ne tik įkvėpė muzikiškai, bet ir atnešė naujų draugysčių, kurios per kūrybą tampa neįkainojamos.
– Kai prie vieno stalo susėda keli lyderiai. Kūrinys „Ar dangus vėl žemę atras“ gimė iš Roko Raibio – grupės lyderio, vokalisto, kompozitoriaus bei būgnininko – ir gitaristo Alano Braso idėjų, tačiau grupėje esate daugiau. Kaip suvaldote visų narių ego ir ambicijas, kai reikia priimti vieną galutinį sprendimą?
Iki šiol kompozicijas dažniausiai parašydavo vienas ar keli grupės nariai, daugiausia – Rokas. Tačiau su nauju leidiniu „Ar dangus vėl žemę atras“, kurį kartu su Roku Raibiu sukomponavo Alanas Brasas, atsiveria durys ir kitiems grupės nariams kurti pirminę idėją, kurią vėliau visi kartu išvystome. Todėl toliau „Galèros“ laukia daug naujų garsų ir naujų vietų, kuriose norime dalintis savo muzika.
Projektą globoja Utenos rajono savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Renginys nemokamas.
