Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Baltų kultūros ir religijos mokykloje kalbėta apie Dievus ir nežinomą Lietuvos istoriją (video) (VI)

www.alkas.lt
2013-03-28 23:18:33
32
Baltų kultūros ir religijos mokykloje kalbėta apie Dievus ir nežinomą Lietuvos istoriją (video) (VI)
Vaclovas Mikailionis | Alkas.lt, R.Pakerio nuotr.
Vaclovas Mikailionis | Alkas.lt, R.Pakerio nuotr.

Kovo 3 d. įvyko Lietuvos Romuvos VI Baltų kultūros ir religijos mokyklos (BKRM) užsiėmimas.

Daktarė Daiva Vaitkevičienė skaitė pranešimą „Lietuvos valstybės Dievai XIII a.“ D.Vaitkevičienė rėmėsi metraščių pasakojimu apie Sovijų ir jo kultą baltų žemėse. Ji teigė, kad Lietuvių religija centralizuotoje Lietuvoje tapo valstybine religija. Lietuvos valstybinės šventvietės buvo vadinamos Šventaragiais. Pagrindinis kultas buvo Ugnies gerbimas. Kaip ugnies viešpats įsigalėjo Perkūnas. Kartu viešpatavo ir kiti svarbūs dievai – Andojus, Kalvelis, Žvėrūnė ir Medeina. Šie dievai gyvavo iki pat krikščionybės įvedimo.

Vacys Mikailionis kalbėjo apie „Nežinomą Lietuvos istoriją“. Pasak V.Mikailionio pastaruoju metu tapo labai populiarios Algimanto Bučio knygos. Būtent jos atvėrė naujus Lietuvos istorijos puslapius. V.Mikailionis atkreipė dėmesį į tai, kad istorija yra interpretuojama priklausomai nuo religinės pozicijos. Vienokia ji katalikiškame akiratyje, ir kitokia – stačiatikių raštijoje. Nuo to priklauso ir Lietuvos istorijos paveikslai. Buvo aptarti ir kiti nežinomi Lietuvos istorijos aspektai.

Tai buvo jau šeštas Baltų kultūros ir religijos mokyklos užsiėmimas. Lietuvos Romuvos įkurtos mokyklos tikslas – supažindinti visuomenę  su baltų senąja religija ir kultūra.  Mokykloje paskaitas nuolat skaito žymūs etnologai, mitologai, tautosakininkai bei Romuvos vaidilos.

Dr. D.Vaitkevičienė „Lietuvos valstybės Dievai XIII a.“ (I dalis) (Algio Jaručio video):

[videoplayer file=”https://alkas.lt/uploads/2013-03-03-baltu-kulturos-ir-religijos-mokykloje-kalbeta-apie-dievus-ir-nezinoma-lietuvos-istorija/P1140096.flv” image=”https://alkas.lt/uploads/2013-03-03-baltu-kulturos-ir-religijos-mokykloje-kalbeta-apie-dievus-ir-nezinoma-lietuvos-istorija/daiva-vaitkeviciene-bkrm.jpg” /]

Dr. D.Vaitkevičienė „Lietuvos valstybės Dievai XIII a.“ (II dalis) (Algio Jaručio video):

[videoplayer file=”https://alkas.lt/uploads/2013-03-03-baltu-kulturos-ir-religijos-mokykloje-kalbeta-apie-dievus-ir-nezinoma-lietuvos-istorija/P1140097.flv” image=”https://alkas.lt/uploads/2013-03-03-baltu-kulturos-ir-religijos-mokykloje-kalbeta-apie-dievus-ir-nezinoma-lietuvos-istorija/daiva-vaitkeviciene-bkrm2.jpg” /]

Vaidila V.Mikailionis „Nežinoma Lietuvos istorija“ (Algio Jaručio video):

[videoplayer file=”https://alkas.lt/uploads/2013-03-03-baltu-kulturos-ir-religijos-mokykloje-kalbeta-apie-dievus-ir-nezinoma-lietuvos-istorija/P1140113.flv” image=”https://alkas.lt/uploads/2013-03-03-baltu-kulturos-ir-religijos-mokykloje-kalbeta-apie-dievus-ir-nezinoma-lietuvos-istorija/vaclovas-mikailionis-bkrm.jpg” /]
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų kultūros ir religijos mokykloje – indiška dvasia ir Baltų panteonas (nuotraukos, video) (IV)
  2. Baltų kultūros ir religijos mokykla (video) (II)
  3. Baltų kultūros ir religijos mokykla tęsia veiklą (nuotraukos, video) (III)
  4. Baltų kultūros ir religijos mokykla (video) (I)
  5. Penktoji baltų kultūros ir religijos mokykla buvo skirta Jorei ir „Pavasario mitui“ (V) (video, nuotraukos)
  6. Vėl kviečia baltų kultūros ir religijos mokykla
  7. Įvyks antrasis Baltų kultūros ir religijos mokyklos susitikimas
  8. Jaunimo Ramuva kiekvieną sekmadienį kviečia pagerbti baltų dievus ir protėvius
  9. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  10. Baltų Krivulė
  11. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  12. Pasaulio senųjų tradicjų ir kultūrų paveldo universitetas J.Trinkūnui suteikė garbės daktaro laipsnį (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 32

  1. Genta says:
    10 metų ago

    Labai palaikau šią iniciatyvą.

    Atsakyti
  2. Luotinykas says:
    10 metų ago

    Jeigu jau norisi priskirti mirusių sieloms kokią nors vietą, tai trumpasis Sovijaus sakmės pasakojimas apie tai sako: Емоу ж на крадѣ ωгньнѣи сгорѣвшу яко на въздѫсѣ покоинѫ быти – jam gi ugniniame lauže sudegusiam – kaip ore ramybę gavo. Ne kaip vandenyje. Oras yra beje Dausa – dvasios kaipo “kvėpavimo” terpė, kuri nebūtinai turi būti geografiškai lokalizuota. Nemanykime, kad senieji taip jau nesugebėjo bent kiek abstrakčiau mąstyti.
    O ir kas per išradimas ta valdovų religija? Tarkime, kokia būtų romėnų valdovų religija? Sakyčiau greičiau, kad čia aprašyta tuometinio elito supratimu visuotinė, visiems tinkama religija.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      10 metų ago

      Na valstiečiai kunigaikščių (valstybinės) religijos atžvilgiu visada buvo pagonys. Valstietiška religija visada skyrėsi ir skirsis nuo elitų religijos.

      Atsakyti
      • Luotinykas says:
        10 metų ago

        Bet kiek skirsis? Tas sąrašas aprėpia viską. Negi tie valdovai bus susikūrę sau sektą, susigalvoję dievus, kur tik kariauti tepadeda. Na gerai, svarbiausias žemdirbiams buvo Žemininkas, kuriam aukojama bendruomenės šventėse, kuriam laikomi žalčiai puoduose, bet jis juk tas pats Andojas (Patrimpas), kuris, kaip ir dera, suprantamas abstrakčiau, kaip Dievas be jokios ten profesijos, kuris viską mums duoda, kuriam mes esame dėkingi. Toje vadinamoje valdovų religijoje yra viskas ir visiems, nebent gal tik daugiau, kas į žemdirbio akiratį nepatenka.
        Beje, V.Mikailionio paskaitos man neina pažiūrėti.

        Atsakyti
        • Algis, Dievų siųstas says:
          10 metų ago

          tai drėbtelsiu tau pavyzdį, kuo ir kas kaip skiriasi, valstiečiai kilmingieji ir karių luomas meldėsi prašė tų pačių dievų, bet esmė ta, kad apeigos ir ritualai skyrėsi, nes valstiečių apeigos ir ritualai buvo susiją su žemės ūkiu, karių luomas su karybos apeigom ir ritualais, o valdovų su valdymo apeigom ir ritualais, va taip va, kam neaišku 🙂

          Atsakyti
          • lietuvis says:
            10 metų ago

            mažiau žiūrėk istorinių filmų 🙂

          • Lamatas says:
            10 metų ago

            o kodėl trečias vaizdo įrašas neveikia? Su V. Mikailioniu.

          • lyvis says:
            10 metų ago

            Kodėl Mikailionis nebylys, kodėl jis nekalba. lyvis

          • Jonas Vaiškūnas says:
            10 metų ago

            Jau kalba. Atitaisyta.

          • Jonas Vaiškūnas says:
            10 metų ago

            Valdovų religija yra religija gimusi religinių reformų būdu (panteonas, centralizuojamas kultas etc.), valstiečių gelminė religija religinių reformų nepatiria. Religijotyros ABC – G.Beresnevičius tai yra puikiai perteikęs.

          • Luotinykas says:
            10 metų ago

            Reforma nebūtinai perversmas. Valstybei vienijantis vienas iš vyraujančių religijų dialektų gali paskelbtas vieninteliu dėl tvarkos, nors ne ką skiriasi nuo kitų. Jūs kalbate lyg apie kokią atneštinę. Faktai rodo, kad “valstiečių religija” nėra savarankiška, ir galiausiai neatsilaiko prieš elitinę, jeigu jos jau tokios nesuderinamos, nors mūsų tema net ir ne apie tokį atvejį.
            O „valdovų religija“ nėra nei abc, nei vzž – baisiai klaidinantis pavadinimas. Įsivaizduokit Zatatustros Irano „valdovų religija“, graikų „valdovų religija“ ir pan., kur tai matyta? Valdovai tam ir valdovai, kad galvotų apie visą visuomenę, nenuvertinkite taip jau ir mūsiškių.

  3. Artūras Gotautas says:
    10 metų ago

    Visada (praeityje,dabartyje,ateityje) visas visų žmonių Gyvenimas sukosi/sukasi apie vieną Dievą – Pilvą 🙂
    Visa kita yra pasakos,o pasakoms Pilvas tuščias nesėdėdavo/nesėdi/nesėdės..
    …………
    Nors ir Ugnis per Pilvą Šventa patapo,
    Bet Pilvas nuo to anei kiek nesušilo,nesušlapo.
    Jis gurgia,burzgia Tau vadovauja,
    Tavo pirštais Sau šeimininkauja.
    Akimis užmato,lupomis paliečia,
    Pilvas Tave nuolatos šaukia ir kviečia.
    ……….
    😀

    Atsakyti
    • Lamatas says:
      10 metų ago

      Su kuo Tamstą ir svikinu.

      Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      10 metų ago

      Taip yra Šv. Pilvytis. Kai kam jis aukščiausias ir vienintelis.

      Atsakyti
      • Artūras Gotautas says:
        10 metų ago

        Yra daug visokių Dievybių 🙂
        G.Beresnevičiui buvo vienas iš pagrindinių jo Dievybių,Galiūnas Kvaišalas,bet kiek žinau ir matau,kad daugelis tą Galiūną ir po šiai dienai turi 🙂
        Galime žaisti,dainuoti,medituoti,klūpėti,žegnotis ir t.t bet atsakime grįžime pas Pilvą 😀
        Taip dėstosi plėtotė: oras – vanduo – maistas,bet ir po mėnesio nevalgymo nušvitimo,grįžtama pas šventąjį Pilvą 😀
        Ar tai bus Žaliavalgiai,”Vegetarai”,”Veganai” ar dar kokie tai pasninkautojai,atsakyme visi jie po išsivalymo grįžta pas tą patį Pilvą,kiekvienas su savim ir savaip skirtingai 😀
        ……..
        Mėnulis šiomis naktimis ypatingas,nesistebėkit 😀

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          10 metų ago

          Panašėji į rūpintojėlį, kurio veido išraiška tokia, lyg sopėtų pilvą nuo krikščionybės “priėmimo” laikų ?

          Atsakyti
          • Artūras Gotautas says:
            10 metų ago

            Šaunusis Vilmantai,ar jau perkopei sekanti etapą,paliekant Dievybės Ragučio ragą ?
            Ar ieškai vis Gintaro – Gintarinio Ragučio?
            😀
            Rūpintojėlis buvo savas,kol rūpinosi savais,vėliau jį padarius nevaisingu,jam neberūpėjo savi vaisiai,beliko sulinkęs ir susirūpinęs bevaisis,sielotojas …
            Nebuvo dar tuo metu kriaučiaus Palangos Juzės,tad ir pagelbėti anam negalėjo..
            Pasirūpink Pilvyčiumi savo,Šeimos,Tautos,Žemyno = Pasaulio 🙂
            Pasaulis grąžins atgalios dešimteriopai 🙂
            Čia ir dabar,vakar ir rytoj nieko nekeičia PaSaulyje jei Saulės Šviesa virsta į Tamsą Šviesumoje,belieka tik pastangos ir viltys į Šviesią dabartį
            su amžinais Šviesuoliais – Šviesos Šešėliais 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            10 metų ago

            Tai va, panašu, kad Sopulingąjį pilvo rūpintojėlį pasišovė pakeisti Palangos jeruzalinis Juzė…
            Anot Tavęs, yra dar kažkoks trečias – kažkoks pilvyčius, kurį, panašu, lydi begalės biotualetų ir konteinerių šiukšlėms.
            —
            Atmetus dar tokį Tavo nuolat minimą Chi-chą ir kitas ryškias pagonybei priemaišas, belieka, vis tik, šventą Protėvystę (praeitį) jungti su dabartimi – ir mūsų Protėvių sielos gaus NUSIRAMINIMĄ, tad pirmiausia kalbėkim apie juos, ne apie Save. O šiandienybėn grįžtantys Protėviai, Tau patinka ar nepatinka, būk ramus, grįžta lydimi Dievų.

          • Artūras Gotautas says:
            10 metų ago

            Vilmantai,ar esi atradęs,kad “pagonybė” yra primesta mums Lietuviams.. 😀
            Suprantu,kad tiems dėdėms kurie kalba šioje vaizdo medžiagoje,už tai jų Pilvytis sušyla ir ateities kartos ta pačia medžiaga savo Pilvyčius šildysis,bet anei vienas iš jų tuo negyvena,jei tuo negyvena,tuo ir netiki,jei tuo netiki,buria/meluoja,jei buria/meluoja yra burtininkai/melagiai ir t.t.. 😀
            Čia kaip gydytojas vartojantis kvaišalus (alkoholį) aiškina kaip jis kenkia kūniškam gyvenimui 😀 Pats tuo negyvendamas mokina kitus kaip gyventi 😀

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            10 metų ago

            Visiškai Tu klysti.
            Štai papasakosiu kodėl.
            Į tą paskaitą pavėlavau. Čia šito įrašo maždaug 20-22 minutėje net girdisi, kai atėjęs pasisveikinau “Tegul bus pagarbintas Perkūnas”. Ir žinai, man Vaclovas Mikailionis ir salėje kai kurie kiti – atsakė.

          • Artūras Gotautas says:
            10 metų ago

            Tada paaiškinsiu kitaip.
            Meskit į mane akmenį,jei aš klystu 😀
            (Religiška)
            Bendrauju su žmonėmis,kurie tuo gyvena,tame gyvena,išgyvena,sugyvena..
            Ir žinant tuos “mokslininkus” tai jiems toli iki pajautos žmonių,kaip iki Saulės 😀
            Nepyk,brolau,bet kaip kuriama “religija” PaSaulyje, Saulėj vietos nebelieka anei kruopos..

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            10 metų ago

            Jei Tu ir klysti, “broli”, klastingai neprašyk, kad mėtytų Akmenis. Mat bene visi Akmenys – gerbtinai šventi …?

          • marta says:
            10 metų ago

            gardžiai pajuokinot:)) :)) ačiū

  4. Ženklas says:
    10 metų ago

    O kada bus sekantis baltų religijos mokyklos užsiėmimas?

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      10 metų ago

      Esu girdėjęs gandą, kad balandžio 7 dieną.
      __________________________________
      Bus ir Vaclovas Mikailionis, kurį, kaip buvo panašiai sutarta, reikėtų tą ar kažkurią kitą dieną atsivežti į Kauną keletui valandų, ir vėl atgal parvežti Vilniun. Jis, žinia, ištirtų Kauno santakos vietovę – kur geriausia būtų sodinti Ąžuolus, pasižiūrėtų, kokioje Žemės galių vietoje stovi Aukuras, nežinau – ir ar dar ką. Jums, Kauno baltams, tai būtų nuostabu.
      Ženkle, reikėtų galbūt nusivežti jį ir ant Marvelės Piliakalnio tuo pačiu?
      Tik gal (galbūt) vertėtų atidėti šiltesniam orui (ir ne vakarui) šią kelionę …?

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        10 metų ago

        Esu girdėjęs gandą, kad balandžio 7 dieną. Ir turbūt adresu – Vilniaus g. 22.

        Atsakyti
        • Algis, Dievų siųstas says:
          10 metų ago

          Jo gandą galiu patvirtinti 🙂

          Atsakyti
  5. marta says:
    10 metų ago

    Man šiek tiek pritemta pasirodė ši paskaita..
    kalba eina apie laikus kai Europos karaliai ir kunigaiksčiai rungtyniavo kuris daugiau nusipelnys kriksčionybei kryžiaus žygyje prieš pagonis, nes po kalavijuočių sutriuškinimo Saulės mūšyje “in terram Sauleorum”. t.y. karališkos žemaičių Saulės dinastijos žemėse, kalavijuočių ordinas ilgai nebeatsigavo. Mūšį laimėjo Žemaitijos karaliaus Dangeručio sūnus Montvilas su savo trimis sūnūmis Vykintu, Erdvilu ir Ringaudu, kurie jau prieš tai buvo išstūmę slavus iš užimtų aisčių teritorijų – Gardino, Briansko Mozyriaus… Nors šių teritorijų gyventojai jau buvo gerokai suslavinti, Erdvilas siūlė jiems apsaugą ir reikalavo tik karinės pagalbos nuo įsiveržimų. Erdvilas pastatė Naugarduko pilį.
    Ringaudas valdė su Erdvilu pagal seną tradiciją: Ringaudas gynė nuo rytų įsiveržėlių, Ervilas nuo vakarų. Vėliau panašiai pasiskirstė ir Gediminas su Vyteniu, Kęstutis su Agirdu, Vytautas su Jogaila..
    Ringaudas buvo tas valdovas, kuris suvienijo visas aisčių gentis į vieningą sąjungą.. jis buvo tos politikos, “nepridėk nieko naujo ir nekeisk seno” šalininkas, kurios laikėsi ir kiti Lietuvos valdovai, jei ką. Todėl jie iki šiol minimi tik geru žodžiu.

    tai apie laikus kai totoriai – mongolai ką tik nukariavę pietų Rusią ir įkūrę Chazarų – polovcų teritorijoje Aukso Ordą ir užpuolė Europos tautas… Subutajaus nepatyrus nei vieno pralaimėjimo staiga netikėtai netikėtai atsitrukia nuo Vienos… Rusų metraščių tvirtinimu tik “kariniu požiūriu neprilygstamo” Ringaudo dėka totoriai turėjo atsitraukti po pirmojo savo 1227 įsiveržimo į Europą. Kita vertus, mongolų sėkmė per antrąjį įsiveržimą žemaičių Saulės dinastiją džiugino, nes tai kiek sustabdė naujokų plūdimą į Teutonų ordiną.

    Atsakyti
    • Vilna says:
      10 metų ago

      Na ir paistalai istorine prasme, jie yra proLenkijos istorikų ir jų klapčiukų skleidžiami ir skirti tam, kad menkintų Lietuvos, ypač Mindaugo ir iki jo buvusių Lietuvos (LDK) valdovų šlovę.
      Nesuvokiate, ar ką…, kad, taip paistydama, tampate Lietuvos ardytojų bendrininke… Gėda!…

      Atsakyti
  6. marta says:
    10 metų ago

    paskaita taip ilgai užsiciklino ant baltų mitologijos, kad neišklausiau, tiesą sakant iki galo. Todėl nežinau ar taip ir liko Perkūnas auksčiausiu Dievu. Juk karo dievų “trejybė” – Patrimpas, Perkūnas ir Pikulis, buvo prūsų karaliaus Vaidevučio vėliavoje. Auksčiasias Dievas prūsuose buvo vadinamas Ukapirmu, Lietuvoj ir žemaitijoj Praamžiu. Jis turėjo žmoną Ladą (Žemyna?) . Jų svarbiausi vaikai Perkūnas valdė dangų ir atmosferą, Patrimpas žemę ir augaliją, Pikuolis požemį. Kone visass dievų panteonas turi savo atitikmenis graikų – romėnų miologijoje ir tai gal būt pateisuina Palemono legendą.

    Atsakyti
  7. marta says:
    10 metų ago

    Kalbam apie nežinomą istoriją. Kai Ringaudas keliuose mūsšiuose sutruškina totorius, jam atitenka Totorių Europoje prisigrobtas grobis. Grobiu nuo seno įprasta dalintis. Rimgaudo svainis Mindaugas pareikalauja dalies grobio. Ringaudas tai ignorouoja, teisindamasis, kad Mindaugs nedalyvavo mūšyje. ir vėliau miršta neaiškia mirtimi. Krivių Krivaitis išpranašauja, kad šie turtai atneš daug blogio ir vaidų, o žemaitija sunyks kone tūkstantmečiui.. Žemaitijos sostą paveldi dar vaikas Treniota, valdo regentas Erdvilas. Jis išvaduoja rutėnus ir ukrainiečius nuo mongolų. Kol Erdvilas kariavo, Mindaugas tvarkėsi namuose, stenkdamasis tapti lietuvių žemaičių ir nukariautų tautų imperatoriumi. Padėtis buvo kebli, nes reikėjo nugalėti senas paveldėjimo tradicijas, kurių laikėsi vyresnieji. Jo metodus išdėsto Rusijos kronikininkas ir perpasakoja Henrikas Paškevičius knygoje “Rusios kilmė”. Bernardas Pare irgi aiškina, kad Mindaugas įkalbėjo varįžovus žygiuot į Smolenską, o pats, pašalinęs opoziciją, pasiskelbė krašto valdovu. Todėl sudarė abipusiai naudingą sutartį su kryžiuočiais kad jų pagalba sutramdytų aisčių tautas ir pats taptų jų valdovu. 1953 iš Inocento gavo katalikiško karaliaus karūną ir tapo Lietuvos karaliumi. Vykintas tapo jo karo vadu, pelniusiu Mindaugui šlovę.

    Mindaugo valdžiai priešinosi Žemaitija, tad Mindaugas pirmasis ją apskelbė “niekieno nepripažinta valstybe” ir dalį Žemaitijos užleiido livonijos ordinui už kai kurias paslaugas. . išstūmė Tautvilą su Erdvilu iš jų tėvonijos, tad jie pradėjo valdyti Vitebsko, Smolensko ir Polocko žemes. Jo brolvaikis(pusbrolio Ringaudo)) Treniota tapo žemaitijos valdovu. Treniota laimi Durbės mūšį 1260 sutriuškindamas teutonų ordiną. Po metų Treniota padeda prūsų sukilimui ir sumuša kryžiuočius Levevardene… bet tuoj pat buvo iškviestas į Latviją ir taip prūsų sukilimas numalšinams.. Mindaugas atsisakė prūsams padėti, nes jo rankos buvo surištos įsipareigojimais… beje, buvo manoma, kad jis buvo kryžiuočiams įsipareigojęs grąžinti Europos bažnyčioms totorių nusiaubtas jų auksines ir sidab rines vertybes… Ant Mindaugo krenta įtarimai ir dėl Treniotos tėvo nužudymo… aistras paakin ir kai Mindaugas išsiunčia kunigaikštį Daumantą kovot su Briansku trokšdamas užvaldyti ir vesti jo žmoną. Už tai Daumantas patykoja jo kelyje ir nužudo. Nors kiti šaltiniai kaltina Treniotą.
    Daumantas pabėga į Pskovą, apsikrikštyja, tampa Timofiejumi, o po mirtie – Pskovą globojančiu šventuoju.
    Valdo Treniota. Grąžina pagonybę. Valdo tik metus.

    Mindaugas savo pirmos žmonos sūnų Vaišvilką buvo išsiuntęs ginti imperijos pietryčių. Šis ten pateko į totorių nelaisvę. Motinos brolis, pravoslaviją priėmęs vienuolis Teodoras (Fiodoras rus.) jį iš nelaisvės išperka ir pakrikštija vienuoliu Eliziejum.

    Po tėvo nužudymo Vaišvilko pravoslaviškoje sieloje sujuda Minotauras, ir jis atvyksta į Lietuvą. Įdomu ko? Keršyti už tėvą ar gelbėti kriksčionybės? tik jau pravslavišku pavidalu? Juk nužudytas buvo ne tik tėvas, bet ir broliai. Tačiau soste išbūna tik trejus metus. Pats jo atsisako ir grįžta atgal į suslavėjusias krivičių žemes.

    Didžiausią smūgį Vaišvilkui smogia jo paties sūnus Vilniaus krivių krivaitis Lizdeika, apie kurio buvimą jis net nežinojo. Lizdeika padega jo pastatytą medinę TRIJŲ KANKINIŲ cerkvę, skirtą kriksčioniui Mindaugui ir dviems jo nužudytiems sūnums. Tik atsisakydamas sosto Vaišvilkas išsprendžia savo asmeninę dilemą. Šitaip Lizdeika apgina Lietuvišką pagonybę Šventaragio slėnyje nuo savo tėvo misijos darbų…

    Atsakyti
  8. Tęsėjas says:
    10 metų ago

    Gerbiamieji, o kurgi mūsų ikimindauginė praitis ir, tuo pačiu, kurgi mūsų ikikrikščioniškieji dievai, padavimai, mitai? Juk būtent ten mūsų garbingiausioji ir turingiausioji praeitis! Studijuokite Mariją Gimbutieną, Česlovą Gedgaudą, Romualdą Zubiną ir pažinsite tikrąją mūsų praeitį!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

2023 02 07
Simona Skaisgirėę | L. Valatkienės nuotr.

Meno istorijos mokykla kviečia į paskaitas apie meno nusikaltėlius

2023 01 03
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

2022 12 30
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

2022 12 25
Virginijus Kašinaskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (I)

2022 12 20
Veleveles Lietuva Latvija_lrs.lt

A. Staponkus. Turime stiprinti baltų vienybę

2022 12 13
Mėlynųjų Vandenų mūšis | wikipedia.org, A. Orlenovo pav.

D. Razauskas. Mėlynojo vandens aidas

2022 12 09
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas: Kas mums yra Basanavičius, Vydūnas, Donelaitis?

2022 12 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

2023 03 30
VMI nuotr.
Lietuvoje

Būtina deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas

2023 03 30
ltou.lt vizualizacija
Lietuvoje

Kauno oro uosto laukia pokyčiai

2023 03 30
Sporto aikštynai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje bus atnaujintas 21 stadionas

2023 03 30
Morgana Danielė | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Morgana Danielė išsaugojo postą Seime

2023 03 30
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtinama atsakomybė už sankcijų pažeidimus

2023 03 30
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros
Lietuvoje

Pataisos padės kovoti su internetiniais sukčiais

2023 03 30
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas patvirtino pakyčius keleivių vežėjams

2023 03 30
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • jo apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Tadas apie Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?
  • Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus
  • Būtina deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas
  • Kauno oro uosto laukia pokyčiai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 07
9
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

Lietuvos Romuvos apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ koncertuodama keliauja po Indiją. Tai pirmas kartas istorijoje, kai muzikos grupė iš Lietuvos buvo...

Skaityti toliau

Meno istorijos mokykla kviečia į paskaitas apie meno nusikaltėlius

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 03
0
Simona Skaisgirėę | L. Valatkienės nuotr.

Prasidėję 2023-ieji žada nemažai įdomybių meno mylėtojams, o viena tokių yra Meno istorijos mokyklos (MIM) žiemos trimestras...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • jo apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Tadas apie Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • „laukia mūšis“? apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
Apie maisto produktus ant europiečių stalo: pavadinimas vienodas, o kokybė skirtinga

Ant Velykų stalo – galimi salmoneliozės pavojai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai