Trečiadienis, 18 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Vydūnas. Mūsų uždavinys (IV)

Vydūnas, www.alkas.lt
2015 03 11 13:47
0
Vydūnas | archyvinė nuotr.

Vydūnas | archyvinė nuotr.

vydunas2Lietuvių tautos gyvėjimas: Keli senesni gyvybės žymiai

Lietuvių tautos nykimas tūlų lietuvių jau seniai buvo numanomas. Rašoma, būk lietuvių didžiūnai XVI šimtmetyje pradėję pabusti ir bandę tautos nykimą sulaikyti. Bet tai neteisinga. Ne kraujo pasilpimas, sąmonės apsiniaukimas, tautos gyvybės nykimas buvo matomas, bet vien valdžiavos galybės dingimas, arba dar veikiau lenkų vyravimas Lietuvoj. Yra žinomas dalykas, kad Lietuvos didžiūnai ir tie, kurie prieš lenkus stojosi, buvo lenkų kalbą ir būdus priėmę. Be abejonės, šitas pasipriešinimas prieš lenkus buvo sukilimas lietuvių kraujo. Bet tuo tačiau pirmiausiai apsireiškė noras savo krašte būti valdovu, o ne lenkų pavaldiniu. Tautos kėlimas arba auginimas Lietuvos didžiūnams nerūpėjo.

Tautinio kraujo sukilimu galime taip jau, o gal dar daug teisingiau vadinti ypatingąjį apsireiškimą „svieto lygintojų“. Jis yra pasistengimas prieš priespaudą. Bet jis kyla iš tautos gyvybės. Jis yra tarsi sunkiai slegiamo miegančiojo bandymas slogutį nusiversti.

O toks bandymas labai tankiai ir kitokiu būdu pasirodo. Dar ir šiandien kartais jaučiamas.

Didžiūnų pasipriešinimas prieš lenkus seniai dingo. Ir vėlesnė kova prieš rusus buvo beveik visai vien kova už Lenkijos dykybę. Taip 1831-ais ir 1863-ais metais. Vien vargšuose gyveno probočių kraujas ir probočių sąmonė. Tik jis slapstėsi po šiaudiniais stogais.

Kitaip, o galingiau tautos gyvybė reiškėsi atskiruose žmonėse, ypačiai keliuose rašytojuose. Vienok ir tai reikia gerai suprasti. Ne visi, kurie lietuviškai rašė, norėjo tautinį lietuvių pasijautimą žadinti. Berods galima sakyti, jie rašė, kadangi juose buvo lietuvių gyvybė. Bet tas jų rašymas stovėjo naujosios tikybos tarnyboj.

Yra tai pirmiejie išlikusiejie lietuviški raštai. Jie yra vien todėl ypatingi, kad juose naujas, nelietuviškas tikybos supratimas lietuvių kalba apsireiškia. Bet jų atsiradimo priežastis buvo vien noras tikybą platinti. Nebuvo pirmoj vietoj svarbu, kad žmonės doriškai kiltų, bet kad jie tektų vienai ar antrai bažnyčiai, o tuo tad gal ir kiltų dora ir dvasia. Rašant reformacijos kunigams, rašė ir katalikai. Ir taip stojosi net Vilniaus universitetas.

Todėl visi pirmieji lietuviški raštai tėra tik visai apskritai imant tautos gyvybės žymiai. Yra jie kaip šakelės, nupjautos nuo kito medžio ir įskiepintos į lietuvių tautos medį. Dargi raštai lietuvių kalbai suprasti, jai gramatiškai aiškinti stovi tarnyboj lietuviams teikiamos tikybos.

Jau tas dalykas pasirodo ypatingas, kad, nemenant Sirvydo, pirmieji gramatikų rašytojai – nelietuviai. Randame čia vardų kaip Kleinas, Ostermejeris ir kt. Bet dirba tokiu būdu ir patys lietuviai. Iš tikrųjų jie buvo įrankiai kitataučių ir jų manymo. Visgi jie apreiškė norą savo tautą gelbėti. Įsitikinę, jog, naujus tikybos mokslus pažinę, lietuviai pakils, jie tam viską aukojo. Rašė tikybinius raštus, rašė gramatikas, vertė iš kitų kalbų evangelijas ir giesmes. O gana dažnai su visu pasišventimu.

Nebuvo jiems aišku, kad, norint auginti gyvą daiktą, reikia jo paties gyvybę maitinti, o ne jų gyvybę naudoti kam kitam padidinti, nors tai būtų tai ir kaži koks aukštas ir kilnus dalykas. Toks pasistengimas gali būti vadinamas tik apsirikimu. Nėra jokio vertesnio dalyko už patį žmogų. Jo augimui viskas turėtų tarnauti: ir tikybos, ir bažnyčios.

Taip gyvenant tūliems lietuviams lietuvišku atsidėjimu, tautos gyvybė lyg anapus jų supratimo, gal dar prieš jų norą, apsireiškė lietuvių būdais, apeigomis, pasakomis, dainomis ir naminiais išdirbiniais. Visuose tuose dalykuose tautinė lietuvių gyvybė yra tarsi susibranduoliavusi. Ji būtų turėjusi būt šildoma ir žadinama. Būdais ir apeigomis pasirodo gentiškumo ryšių supratimas. Dargi gyvenimo įstatymų numanymas. Kartais net senovės tikybos jausmai. Pasakose ir dainose atsispindina tautos amžiai. Naminiai moterų išdirbiniai apreiškia gyvąjį meno ir dailės numanymą.

Taip dirbo tūli lietuviai, tūlos lietuvės ir lietuvaitės. Ir parodė ypatingą savo gyvybę ir sąmonę. Bet viskas pasiliko tarsi srovėj. Niekur nebuvo tvirtinami, ginami tie gyvybės reiškiniai. Daug buvo ir yra lietuvių dvasinių „valdovų“, dainių, menininkų. Bet vis tik siaurose ribose. Beveik vis dar taip, kaip senovėje lietuviai gyveno.

Tik vienas ar antras iš jų mažumą iškyla. Pažįstamas yra Kristijonas Duonelaitis, gyvenęs nuo 1714-tų lig 1780-tų metų prūsuose. Tai vienas tų lietuvių dainių-poetų, kurio sieloj atsispindino lietuvių gyvenimas ir kurs atitinkamai ir rašė. Buvo tai pirmasis šiek tiek iškilęs lietuvis, kurs savo prityrimus ir jausmus išreiškė kaipo lietuvis, nieko kito nenorėdamas.

Bet ypatinga gana, kad jis visam apreikšti pasirinko svetimų kalbų ritmą, guvumą. Kad ir gana gražiai tuo naudojosi. Bet pasidarė taip, kad jo poezija pasiliko kone vien raštijos dalyku ir teko vien lietuvių kalbos tyrinėtojams. Tautai iš jų beveik jokio gaivinimo neparėjo. O vien iš to, kiek koks darbas gaivina, galime spręsti, kokia jo gyvybė. Berods tikrai graži yra jo raštuose poezija. Bet ji pasilieka visiškai ant laipsnio prastų žmonių gyvenimo ir nė čia neatidengiama tojo gelmių. Ir vien kalbos vaizduose jis pasirodo galingas. Todėl tame Duonelaitis mūsų laikais tautai pradeda svarbėti.

Ir taip iš tikrųjų pasilieka tikri tautos gyvybės reiškiniai vien lietuvių būdai, papročiai, apeigos, dainos, patarlės, priežodžiai, mįslės, žaismai ir t.t. Visu tuo bangavo lietuvių tautos kraujas ir sąmonė. Tik rodės vis siauresnėse ribose, lėkštesnėje vagoje. Ir todėl labai dažnai galima buvo išgirsti prastus žmones sakant: Mes žūvame. Nematė jie, kas darosi ir kas galima daryti. Trumpai pasakius: visa, kame lietuvių gyvybė atsispindina, iškelti į šviesesnę sąmonę, į harmoningesnį gyvumą, į galingesnį veiklumą.

1911 m.

Iš veikalo „Mūsų uždavinys“ (pirmasis leidimas 1911 m.) Vydūnas. Raštai, t. I. Vilnius: Mintis, 1990, p. 191–193. Paryškinimai redakcijos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vydūnas. Mūsų uždavinys (I)
  2. Vydūnas. Mūsų uždavinys (II)
  3. Vydūnas. Mūsų uždavinys (III)
  4. Vydūnas. Europos tautų santykiai
  5. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (I)
  6. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (II)
  7. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (III)
  8. A. Martišiūtė-Linartienė: Politikus žmoniškumo moko Vydūnas
  9. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II)
  10. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  11. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  12. R. Palijanskaitė. Pamąstymai su Vydūnu apie tautą ir tautišką religiją
  13. V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje
  14. V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija
  15. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  16. V. Bagdonavičius. Sveiko gyvenimo ir skaidrios būties apologija
  17. G.Songaila. Dieveniškėse – Lietuvos centras (audio)
  18. Č. Iškauskas. Ką davė Lietuvai A. Smetonos diktatūra?
  19. L. Nastopka. Šis tas apie Ukrainą
  20. V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

2022 05 18
pixabay.com, R. Mišo nuotr.

V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V)

2022 05 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (IV)

2022 05 08
Seimo narys Aidas Gedvilas | asmeninė nuotr.

A. Gedvilas. 25 milijonų vertas kovidinis Vyriausybės gerumo priepuolis

2022 05 06
Lietuvių aktyvistų frontui – 80! (nuotraukos)

J. Survilaitė. Kai Tautos širdyje plaka kelių kartų ritmas

2022 05 06
Viktoras Justickis ir Viktoras Falkenhanas | vle.lt ir aidas.lt nutr.

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (III)

2022 05 04
Vydūnas | Alkas.lt koliažas

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (II)

2022 05 02
www.limis.lt

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (I)

2022 05 02

M. Kundrotas. Nacionalizmas – tikslas ar įrankis?

2022 04 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
Lietuvoje

Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus

2022 05 18
Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
Lietuvoje

Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms

2022 05 18
Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas
Lietuvoje

Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

2022 05 18
Gitanas Nausėda ir Ilhamas Alijevas | prezidentas.lt nuotr.
Lietuvoje

G. Nausėda: turime ką pasiūlyti Azerbaidžanui

2022 05 18
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Notarų paslaugos – ir mišriuoju būdu

2022 05 18
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims
Lietuvoje

Įkūrusiems verslą ukrainiečiams – 2 mln. parama

2022 05 18
Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
Lietuvoje

Krizių centuose daugės paslaugų

2022 05 18
Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus
Architektūra

Bus ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti senųjų daugiabučių rajonus

2022 05 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • nuomonė apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vežėjams įsigalios nauji reikalavimai
  • Vyriausybė: rusiškų dujų Lietuvoje nebus
  • Mažės išlaidos nedidelėms vandenvietėms
  • Suomijai ir Švedijai – Baltijos šalių palaikymas

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 493; komentarų: 24
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 480; komentarų: 8
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 473; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 455; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 385; komentarų: 4
  • Rusijos ambasadoriui Varšuvoje primintas ukrainiečių kraujas peržiūrėta: 369; komentarų: 18

Kiti Straipsniai

Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai

by daiva
2022 05 18
0
Zigmas Tamakauskas | V. Kašinsko nuotr.

Pranešimas skaitytas  2022 m.  gegužės 13 d. Lietuvos  nacionalinėje Martyno  Mažvydo bibliotekoje vykusioje  mokslinėje  konferencijoje  „Neginkluotas  pasipriešinimas:  prielaidos, patirtys, retrospektyva...

Skaityti toliau

V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V)

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 18
1
pixabay.com, R. Mišo nuotr.

Tęsinys.  I dalis ČIA, II dalis ČIA, III dalis ČIA, IV dalis ČIA. Įvadas Novelės tema – žmogus ir gamta....

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 18
5
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Laisvės partija, nauju vėju įsiveržusi į Lietuvos Seimą ir į valdančiąją koaliciją, labiausiai pabrėžia dvi laisves – laisvę homoseksualiems santykiams...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie „Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • nuomonė apie Seimas ėmėsi apiprėžti V. Landsbergio statusą
  • Romas apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

Kitas straipsnis
Kovo 11-osios minėjimas Seime | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Seime paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-metis (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai