Antradienis, 21 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Vydūnas. Mūsų uždavinys (IV)

Vydūnas, www.alkas.lt
2015-03-11 13:47:43
0
Vydūnas | archyvinė nuotr.

Vydūnas | archyvinė nuotr.

vydunas2Lietuvių tautos gyvėjimas: Keli senesni gyvybės žymiai

Lietuvių tautos nykimas tūlų lietuvių jau seniai buvo numanomas. Rašoma, būk lietuvių didžiūnai XVI šimtmetyje pradėję pabusti ir bandę tautos nykimą sulaikyti. Bet tai neteisinga. Ne kraujo pasilpimas, sąmonės apsiniaukimas, tautos gyvybės nykimas buvo matomas, bet vien valdžiavos galybės dingimas, arba dar veikiau lenkų vyravimas Lietuvoj. Yra žinomas dalykas, kad Lietuvos didžiūnai ir tie, kurie prieš lenkus stojosi, buvo lenkų kalbą ir būdus priėmę. Be abejonės, šitas pasipriešinimas prieš lenkus buvo sukilimas lietuvių kraujo. Bet tuo tačiau pirmiausiai apsireiškė noras savo krašte būti valdovu, o ne lenkų pavaldiniu. Tautos kėlimas arba auginimas Lietuvos didžiūnams nerūpėjo.

Tautinio kraujo sukilimu galime taip jau, o gal dar daug teisingiau vadinti ypatingąjį apsireiškimą „svieto lygintojų“. Jis yra pasistengimas prieš priespaudą. Bet jis kyla iš tautos gyvybės. Jis yra tarsi sunkiai slegiamo miegančiojo bandymas slogutį nusiversti.

O toks bandymas labai tankiai ir kitokiu būdu pasirodo. Dar ir šiandien kartais jaučiamas.

Didžiūnų pasipriešinimas prieš lenkus seniai dingo. Ir vėlesnė kova prieš rusus buvo beveik visai vien kova už Lenkijos dykybę. Taip 1831-ais ir 1863-ais metais. Vien vargšuose gyveno probočių kraujas ir probočių sąmonė. Tik jis slapstėsi po šiaudiniais stogais.

Kitaip, o galingiau tautos gyvybė reiškėsi atskiruose žmonėse, ypačiai keliuose rašytojuose. Vienok ir tai reikia gerai suprasti. Ne visi, kurie lietuviškai rašė, norėjo tautinį lietuvių pasijautimą žadinti. Berods galima sakyti, jie rašė, kadangi juose buvo lietuvių gyvybė. Bet tas jų rašymas stovėjo naujosios tikybos tarnyboj.

Yra tai pirmiejie išlikusiejie lietuviški raštai. Jie yra vien todėl ypatingi, kad juose naujas, nelietuviškas tikybos supratimas lietuvių kalba apsireiškia. Bet jų atsiradimo priežastis buvo vien noras tikybą platinti. Nebuvo pirmoj vietoj svarbu, kad žmonės doriškai kiltų, bet kad jie tektų vienai ar antrai bažnyčiai, o tuo tad gal ir kiltų dora ir dvasia. Rašant reformacijos kunigams, rašė ir katalikai. Ir taip stojosi net Vilniaus universitetas.

Todėl visi pirmieji lietuviški raštai tėra tik visai apskritai imant tautos gyvybės žymiai. Yra jie kaip šakelės, nupjautos nuo kito medžio ir įskiepintos į lietuvių tautos medį. Dargi raštai lietuvių kalbai suprasti, jai gramatiškai aiškinti stovi tarnyboj lietuviams teikiamos tikybos.

Jau tas dalykas pasirodo ypatingas, kad, nemenant Sirvydo, pirmieji gramatikų rašytojai – nelietuviai. Randame čia vardų kaip Kleinas, Ostermejeris ir kt. Bet dirba tokiu būdu ir patys lietuviai. Iš tikrųjų jie buvo įrankiai kitataučių ir jų manymo. Visgi jie apreiškė norą savo tautą gelbėti. Įsitikinę, jog, naujus tikybos mokslus pažinę, lietuviai pakils, jie tam viską aukojo. Rašė tikybinius raštus, rašė gramatikas, vertė iš kitų kalbų evangelijas ir giesmes. O gana dažnai su visu pasišventimu.

Nebuvo jiems aišku, kad, norint auginti gyvą daiktą, reikia jo paties gyvybę maitinti, o ne jų gyvybę naudoti kam kitam padidinti, nors tai būtų tai ir kaži koks aukštas ir kilnus dalykas. Toks pasistengimas gali būti vadinamas tik apsirikimu. Nėra jokio vertesnio dalyko už patį žmogų. Jo augimui viskas turėtų tarnauti: ir tikybos, ir bažnyčios.

Taip gyvenant tūliems lietuviams lietuvišku atsidėjimu, tautos gyvybė lyg anapus jų supratimo, gal dar prieš jų norą, apsireiškė lietuvių būdais, apeigomis, pasakomis, dainomis ir naminiais išdirbiniais. Visuose tuose dalykuose tautinė lietuvių gyvybė yra tarsi susibranduoliavusi. Ji būtų turėjusi būt šildoma ir žadinama. Būdais ir apeigomis pasirodo gentiškumo ryšių supratimas. Dargi gyvenimo įstatymų numanymas. Kartais net senovės tikybos jausmai. Pasakose ir dainose atsispindina tautos amžiai. Naminiai moterų išdirbiniai apreiškia gyvąjį meno ir dailės numanymą.

Taip dirbo tūli lietuviai, tūlos lietuvės ir lietuvaitės. Ir parodė ypatingą savo gyvybę ir sąmonę. Bet viskas pasiliko tarsi srovėj. Niekur nebuvo tvirtinami, ginami tie gyvybės reiškiniai. Daug buvo ir yra lietuvių dvasinių „valdovų“, dainių, menininkų. Bet vis tik siaurose ribose. Beveik vis dar taip, kaip senovėje lietuviai gyveno.

Tik vienas ar antras iš jų mažumą iškyla. Pažįstamas yra Kristijonas Duonelaitis, gyvenęs nuo 1714-tų lig 1780-tų metų prūsuose. Tai vienas tų lietuvių dainių-poetų, kurio sieloj atsispindino lietuvių gyvenimas ir kurs atitinkamai ir rašė. Buvo tai pirmasis šiek tiek iškilęs lietuvis, kurs savo prityrimus ir jausmus išreiškė kaipo lietuvis, nieko kito nenorėdamas.

Bet ypatinga gana, kad jis visam apreikšti pasirinko svetimų kalbų ritmą, guvumą. Kad ir gana gražiai tuo naudojosi. Bet pasidarė taip, kad jo poezija pasiliko kone vien raštijos dalyku ir teko vien lietuvių kalbos tyrinėtojams. Tautai iš jų beveik jokio gaivinimo neparėjo. O vien iš to, kiek koks darbas gaivina, galime spręsti, kokia jo gyvybė. Berods tikrai graži yra jo raštuose poezija. Bet ji pasilieka visiškai ant laipsnio prastų žmonių gyvenimo ir nė čia neatidengiama tojo gelmių. Ir vien kalbos vaizduose jis pasirodo galingas. Todėl tame Duonelaitis mūsų laikais tautai pradeda svarbėti.

Ir taip iš tikrųjų pasilieka tikri tautos gyvybės reiškiniai vien lietuvių būdai, papročiai, apeigos, dainos, patarlės, priežodžiai, mįslės, žaismai ir t.t. Visu tuo bangavo lietuvių tautos kraujas ir sąmonė. Tik rodės vis siauresnėse ribose, lėkštesnėje vagoje. Ir todėl labai dažnai galima buvo išgirsti prastus žmones sakant: Mes žūvame. Nematė jie, kas darosi ir kas galima daryti. Trumpai pasakius: visa, kame lietuvių gyvybė atsispindina, iškelti į šviesesnę sąmonę, į harmoningesnį gyvumą, į galingesnį veiklumą.

1911 m.

Iš veikalo „Mūsų uždavinys“ (pirmasis leidimas 1911 m.) Vydūnas. Raštai, t. I. Vilnius: Mintis, 1990, p. 191–193. Paryškinimai redakcijos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vydūnas. Mūsų uždavinys (I)
  2. Vydūnas. Mūsų uždavinys (II)
  3. Vydūnas. Mūsų uždavinys (III)
  4. Vydūnas. Europos tautų santykiai
  5. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (I)
  6. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (II)
  7. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (III)
  8. A. Martišiūtė-Linartienė: Politikus žmoniškumo moko Vydūnas
  9. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II)
  10. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  11. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  12. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  13. Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria?
  14. G.Songaila. Dieveniškėse – Lietuvos centras (audio)
  15. V. Bagdonavičius. 25 metai Vydūno idejų šviesoje (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Miroslavas Danys prie Vydūno atminimo lentos 2013m. | T. Staniko nuotr.

Vydūno atminimas pagerbtas Detmolde

2023 02 23
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Šlapelių muziejuje – Vydūno atminimui skirtas vakaras

2023 02 20
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
Knygnešys Jurgis Bielinis | wikipedija.org nuotr.

A. Karalius. „Maža tauta“ – dideli žmonės…

2023 02 13
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Seime aptartos etnokultūrinio sąjūdžio ištakos, jo raida ir reikšmė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Etninė kultūra

Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“

2023 03 20
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua/photos nuotr.
Ukrainos balsas

Dėl ko Si Dzinpingas tarsis su tarptautiniu nusikaltėliu Vadimiru Putinu?

2023 03 20
Parodos atidarymas | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Pasaulinę žemės dieną Prezidentas atidarė parodą

2023 03 20
Renovacija | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daugiabučių atnaujinimui – 58 mln. eurų

2023 03 20
Mokesčiai, pinigai | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

L. Girskienė siūlo lengvinti paskolų naštą

2023 03 20
Lietuva pasirašė Europos plastiko paktą
Gamta ir ekologija

Neteisingai rūšiuojama dar trečdalis pakuočių

2023 03 20
Registracija internetu | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pas gydytojus vis daugiau registracijų internetu

2023 03 20
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius pasitiks naujovėmis

2023 03 20
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Antraštė apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • Gedimino kelias apie Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“
  • TV3 „Karštai su tv3.lt“ apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Fi, apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“
  • Dėl ko Si Dzinpingas tarsis su tarptautiniu nusikaltėliu Vadimiru Putinu?
  • Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis
  • Pasaulinę žemės dieną Prezidentas atidarė parodą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vydūno atminimas pagerbtas Detmolde

by daiva
2023 02 23
1
Miroslavas Danys prie Vydūno atminimo lentos 2013m. | T. Staniko nuotr.

Vasario 20 dieną, kun. Miroslavo Danio rūpesčiu, prie Vydūno atminimo lentos Detmolde (Wiesenstrasse 5) Vakarų Vokietijos Lipės rajono centre padėtas...

Skaityti toliau

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

by daiva
2023 02 22
11
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

Kiekvieno nors kiek pažįstamo žmogaus išėjimas anapus įjautrina neužbukusio žmogaus reakciją į melą supantį mus gyvenime, nes nelieka pakantumo toleruoti,...

Skaityti toliau

Šlapelių muziejuje – Vydūno atminimui skirtas vakaras

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 20
0
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vasario 20 d., 17 val. Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus (Pilies g. 40) galerijoje vyks Vydūno atminimui skirtas vakaras.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Antraštė apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • Gedimino kelias apie Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“
  • TV3 „Karštai su tv3.lt“ apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Fi, apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
Kitas straipsnis
Kovo 11-osios minėjimas Seime | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Seime paminėtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-metis (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai