Šiandien, kovo 11d. Seime įvyko iškilmingas jubiliejinės Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas. Renginio metu sveikinimo kalbas sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Islandijos Prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas (Ólafur Ragnar Grímsson), Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso vardu Lietuvą pasveikino Kongreso narys iš Ilinojaus, Baltijos draugų grupės pirmininkas Džonas Šimkus (John Shimkus).
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama Lietuvą su Laisvės švente pabrėžė, kad prabėgus ketvirčiui amžiaus po Nepriklausomybės atkūrimo mūsų šaliai ir vėl reikia legendinės Sąjūdžio Lietuvos vienybės.
„Kai ginklų žvangėjimo aidas sklinda iš tos pačios pusės. Kai Laisvės balsą mėginama nutildyti šūviais. Kai ne tik išorinės, bet ir vidinės jėgos siekia skaldyti, menkinti ir temdyti Laisvės šviesą. Stiprūs būsime tiek, kiek būsime vieningi“, – sakė D. Grybauskaitė.
Seimo Pirmininkė L. Graužinienė savo kalboje dėkojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams: „Tikiu, kad pasirašydami Lietuvos Nepriklausomybės Aktą jie jau buvo laisvi, nes tik laisvi žmonės gali pasirinkti ir tik laisvi žmonės supranta, kad prievarta, agresija, smurtas, teroras yra bejėgiai prieš vidinę žmogaus laisvę. Gerbiamieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, jūsų parašas – tai beribė meilė Tėvynei, tai atsakomybė už jos istoriją, už jos ateitį ir už tuos, kurie kovojo ir žuvo“.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sakė, kad valstybėje kaip ir santuokoje, neužtenka apeigų metu pažadėti mylėti amžinai, reikia kasdienėmis pastangomis įrodyti šią meilę: „Partizanams nereikėjo referendumo, žaliaraiščiams nereikėjo referendumo, nes jie mylėjo Tėvynę ir buvo pasirengę dėl jos aukotis. Ir šiandien turime šeimose, mokyklose, darbovietėse, asmeniškai ir žiniasklaidoje priminti vieni kitiems mūsų visų bendrą pareigą apginti laisvą visuomenę.“
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis prisiminė, kad prieš ketvirtį amžiaus kiekviena diena atrodė prasminga, nes, nepaisant spaudimo ir grasinimų, kiekvienas išaušęs rytas rodė, kad Lietuva gyva ir dar gali eiti į visai nepažadėtą, bet viltingą ateitį.
„Jutome, kad žmonės, tauta, stebi mūsų darbą, pritaria svarbiausiam tikslui. Todėl būsime čia ir neišduosime. Tiesa, girdėdavom reikalavimų ir spaudimų trauktis, nesiekti neįmanomo, ir tada viskas baigsis gerai. Net šioje salėje išgirsdavom siūlymų padaryti visai paprastą „politinį sprendimą“, bet siūlančių tebuvo mažuma. Ir kai griaudė agresija, liejosi kraujas, o pasaulis tylėjo, buvome čia, toliau statėm ir gynėme valstybę“, – sakė V. Lansbergis.
Pasak Islandijos Prezidento O. R. Grimsono, paskutiniame amžiaus dešimtmetyje Lietuvos ir Baltijos tautų istorija tapo demokratinės revoliucijos žiburiu ir forumu, kuriame kultūros ir prisiminimų apie ankstesnius laikus brandinti nacionaliniai judėjimai pradėjo naują Europos ir Vakarų pasaulio erą: „Ši istorinė kova, dramatiškos dienos jūsų sostinėje, jūsų miestuose ir regionuose visuomet gyvuos mūsų mintyse ir visų žmonių prisiminimuose kaip įrodymas, kad jokia imperija nėra tokia stipri, kad palaužtų vieningų žmonių valią“.
Dž. Šimkus, skaitydamas Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso sveikinimo laišką, pabrėžė, kad blogėjanti situacija prie rytinių NATO sienų kelia nemažą susirūpinimą dėl Lietuvos saugumo ir reikalauja imtis reikiamų gynybos priemonių: „JAV išlieka ištikimos savo įsipareigojimui užtikrinti Lietuvos ir kitų Rytų sąjungininkų saugumą laikotarpiu, kai universalioms vertybėms, tarptautinei teisei ir stabilumui kyla grėsmė, laisvasis pasaulis privalo glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų nuo agresoriaus apginta tarptautinė tvarka ir užkirstas kelias autoritarinių jėgų išsiviešpatavimui“.
Iškilmingam minėjimui pirmininkavo Seimo Pirmininkė L. Graužinienė, Lietuvos moksleivių parlamento pirmininkė Gabrielė Makavičiūtė ir Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Nepriklausomybės atkūrimo dienos 25-mečio proga Lietuvą sveikino Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Klaude Junker), Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Frederika Mogherini (Frederica Mogherini), Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk), Europos Tarybos Generalinis sekretorius Torbjornas Jaglandas (Thorbjørn Jagland), Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Pjetras Parolinis (Pietro Parolini), Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas Volodymyras Groismanas, Gruzijos parlamento Pirmininkas Davidas Usupašvilis, Zalcburgo Landtago prezidentė Brigita Palauf (Brigitta Pallauf), Baltarusijos Nacionalinio Susirinkimo vadovai Vladimiras Andreičenka ir Michailas Miasnikovičius, Moldovos Parlamento Pirmininkas Andrianas Candu (Andrian Candu), Juodkalnijos parlamento Pirmininkas Ranko Krivokapičius.
Renginio metu giedojo chorai „Ąžuoliukas“ ir „Liepaitės“.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priimė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai – Lietuvos lenkai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Žiūrėkits minėjimo tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašą:
Parengta pagal Seimo Ryšių su visuomene skyriaus informaciją
,1990 metais mes norėjom turėti savo pinigus, turėti teisę nustatyti savo mokesčius, muitus ir pirmiausia– norėjom turėti savo įstatymus, kurie turėtų galioti Lietuvoje tokie, kokius mes juos įsivaizduojam. Maždaug taip mes tuo metu įsivaizdavome Nepriklausomybės turinį, to siekėm ir tą gavom. Nuo 1990 Kovo 11-os per Aukščiausios tarybos darbo metus mes tą Nepriklausomybę pripildėm turiniu. Ir štai, praėjo 25-eri metai, bus didelis šventimas, žmonės lips į tribūnas, kalbės apie Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, o ar tas pats turinys šiandieną yra tos Nepriklausomybės, praėjus 25-iems metams? Ir tie žmonės, kurie lips į tribūną kalbėt, ir visą laiką linksniuos tą “nepriklausomybės” žodį… Man asmeniškai nelabai suprantama, kokį jie turinį šiandien deda į teiginį – Nepriklausoma Lietuvos valstybė’signataras Rolandas P.
Suprantu, kad turime “laisve”, nes burokevicinis koloborantas uzsiropste ant auksciausio pjedestalo! Ka, apake esame?
Paskaiciau teksta ir vel nustebau. VISUR per visas informacijos priemones skleidziamas MELAS: “1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priimė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai.” TIESA yra tokia, susilaike ne 6 deputatai, o 6 lenkai deputatai! Kas moka uz sito melo skleidima? Kam tas melas yra reikalingas? Gal kam yra nesuprantama, kad 6 lenku susilaikymas del Lietuvos nepriklausomybes atkurimo skelbimo yra balsai PRIES Lietuvos nepriklausomybe? Gal kas nors cia kam nors neaisku? Man yra aisku, kad ir alkas ir visos likusios dezinformacijos priemones skleidzia koloborantiska MELA! Pasako puse tiesos! Slykstu skaityti, kas reiskia ir visur kitur ziniasklaida skleis koloborantiska MELA! O sesiu lenku susilaikymas nera jos atsitiktinumas, jei kas nors kiek nors yra girdejes apie Lietuvos istorija! Juokingiausia ir apgailetina yra tai, kad lenku veto cicinskine teise persimete i Europa konsensuso pavidalo, kad uzkerta kelia Europai priimti koki nors sprendima. Ka, is istorijos nieko nepasimokyta? Konsensusas arba veto teise reiskia, vieno diktata daugumai. Tai kur cia ta Europos demokratija? Lietuva atrodo pajuokos objektu, kovojo del laisves, o issirinko komunistine koloborante i prezidentus…. patikejo PROPAGANDA! Kur savo smegenis pradanginote?
Ir aš ten nebuvau, alaus nei mido negėriau, todėl ir per barzdą nevarvėjo. Nes burnoj neturėjau. Bet užtat pajutau sovietinę dvasią, kai ratelis internacionaliniais rūbeliais aprėdytas, Seimo salėje ratus suko. O jau Graužinienės svarbumas. Ir čia ir ten ir dar kitur, visur KALBAS rėžia ir labai dėkoja. Kovotojams už laisvę, signatarams. Labiausiai dėkinga konservatoriams (garsiai nesakė), nes jų valdymo dėka, šiandien Seime darbo parcijos rėmėjai, jaučiasi pilnais gaspadoriais. 25-metis, kažkoks nejaukus. Net tautininkų eisenoje “LIETUVA LIETUVIAMS” jau sutartinai nebeskambėjo. Kažkas ne taip mūsų karalystėje…..