Aš ne „pagonis”, nes „krikščionybė – pagonybė” tėra primesta ideologinė priešprieša. Panašiai bolševikai buvo primetę priešpriešą „proletaras – buržujus”, arba „proletaras internacionalistas – buržuazinis nacionalistas”, ir ta priešprieša turėjo surišti lietuvio sielą sunkiomis kaltės grandinėmis: jeigu aš myliu Tėvynę ir nekenčiu okupantų, vadinasi, tesu smulkus savanaudis niekšas…
Ideologija yra tarsi pjesė, kurioje vaidmenys visiems padalyti taip, kad pagrindinis herojus, o per jį ir pjesės autorius, išeitų nugalėtoju. Ir jeigu priimi „pjesę” už gryną pinigą, už tikrovės modelį, nejučia atsiduri jos primestame vaidmeny. Jei priimi bolševizmą, belieka būti „geruoju bolševiku” arba „bloguoju buržujumi”. Jeigu priimi krikščionybę, belieka būti „geruoju krikščionimi” arba „bloguoju pagonimi”. Apversti vertinimą, pasivadinant kilniu pagonimi, – ne sprendimas, nes tai neišvaduoja iš primestos „pjesės”. Bet klausimas: ar būtinai reikia šitą „pjesę” priimti ir „žaisti” pagal primestas žaidimo taisykles?
Visos ideologijos, jeigu jos aklai priimamos, sukausto ir pavergia sielą. Tad ar vaduojantis iš vienos primestos „pjesės” tikrai būtina kurti naują, „savą”? O gal yra dar viena galimybė: ne kurti „savą” ideologiją, ne rašyti naują „pjesę”, kurioje dabar jau pats būtum herojumi, nebe iš paskutiniųjų vaidinti kokį nors vaidinimą, o pamėginti tiesiog pažinti tikrovę? Nebe vaidinti savo „tapatybę”, nuolat susirūpinus, kaip atrodai, – o pažinti, kaip yra iš tikrųjų? Nebe vaidinti – o pažinti?
Tik tuomet, kai žmogus atplėšia akis nuo savo atspindžio ir pakelia jas į dangų, prasideda religija. Kol tavo nuomonės ir įsitikinimai tau svarbiau už tiesą, tai ne religija. Kol mes tik stengiamės įtraukti vienas kitą į savas „pjeses”, primesti vienas kitam žeminančius vaidmenis ir taip išaukštinti save kitų sąskaita, tai išvis ne religija, o veikiau „juodoji magija”. Tik tuomet, kai žmogus ryžtasi bent trumpam prasimerkti iš savo sapnų ir pakelti akis į Tikrovę, tik tuomet prasideda tikrasis Tikėjimas. Ne be reikalo lietuvių žodžiai tikras, tikrovė ir tikėti, tikėjimas yra vienos šaknies. Ne be reikalo senovės prūsai „tikėjimą” vadino žodžiu druvis, kuris savo ruožtu yra vienos šaknies su anglų true „tikras” ir lietuvių drūtas „tikras, tvirtas, stiprus”. Nes tikrovė yra tikroji tvirtybė ir tikroji jėga – ne mūsų vaidmenys, kad ir kokie gražūs jie mums atrodytų.
Aukščiausią Tikrovę galima palyginti su dangumi, o mūsų vaidinimus, kuriuose save sapnuojame, – su debesimis, plaukiančiais per dangų. Kartais debesys taip sutirštėja, kad dangaus visai nebematyti ir gali pasirodyti, kad pasaulis tėra sudarytas iš vaidinimų. Bet štai Perkūnas perplėšia debesis ir pro juos iš anapus tvyksteli dangiškoji šviesa. Ir tada pasimato, kad visi visokie debesys tebuvo garai, laikina iliuzija, monai, o virš visų jų plyti neaprėpiama, bekraštė šviesos erdvė. Šitą bekraštę šviesos erdvę virš visų mus niaukiančių debesų mūsų protėviai indoeuropiečiai ir vadino žodžiu *deivos, iš kurio radosi baltų *deivas ir galiausiai lietuvių dievas. Vienas visa apimantis Dievas – kaip vienas yra dangus, savo glėbyje laikantis vieną visų mūsų Žemę.
Lietuvos karalius (rex) Gediminas, atsisakęs priimti krikščionybę, Romos popiežiui 1324 m. laiške per raštininką lotyniškai atsakė, kad jis „krikščionims leidžiąs savo Dievą garbinti pagal savo papročius, rusams pagal savo apeigas, lenkams pagal savo papročius, o mes garbiname Dievą pagal savo apeigas, ir visi turime vieną Dievą“1. Tai yra lietuvių tikėjimo branduolys, esminis priesakas, paliktas mums laisvos Lietuvos karaliaus Gedimino.
Žinoma, kiekvienas iš mūsų tikrovę matome šiek tiek savaip, savu kampu. Todėl vienas vienintelis Dievas ir vienas vienintelis Tikėjimas pasireiškia daugeliu įvairių atmainų – kaip daugeliu šakų šakelių išvešėjęs vienas ąžuolas; kaip įvairiausiais žiedais pražydusi viena Žemė po vienu Dangumi, po kuriuo kiekvienam žiedui gana vietos. Dievas nėra pavydus! Ir debesys giedrą dieną, kol neapniaukia saulės, dangų tik puošia…
Užtat kiekviena dvasinė tradicija, be išimties, yra verta pagarbos, rūpesčio ir tyrimo – kaip Tikrovės patyrimo ir Dievo meilės pėdsakas. Tačiau jokia tradicija neturi „vienintelės tiesos monopolio”. Nes Tikrovės neįmanoma suvaidinti, Dievo neįmanoma pasisavinti, kad paskui galėtum jį dalimis pardavinėti (po „trisdešimt sidabrinių”) ir taip Jo sąskaita pasipelnyti. Priešingai: vienintelis būdas susieti save su Tikrove – atsižadėti visų savo vaidinimų Jos vardan ir pasitikėti Ja. O Tikrovė, beje, yra daug patikimesnė už visus mūsų vaidinimus, nors ir nenuspėjama, – užtat dargi daug įdomesnė.
Kol mums rūpi tik mūsų vaidinimai, Žemė mums tėra scena, kurią mes prikemšame savo scenografijos. Taip krikščionys, kur atėję, visose nuo seno šventose vietose pristatė savo bažnyčių, koplyčių ir kryžių, kad aplinkui matytų vien save; taip atėję bolševikai griovė bažnyčias ir kryžius, o jų vietoje statė gipsinius obeliskus su raudonomis žvaigždėmis ir proletariato vadų statulas. Taip šiuolaikinis architektas, apsalęs nuo susireikšminimo, lengva ranka išprievartauja vietos reljefą pagal savo bukumą ir neišmanymą. Taip šuo, pribėgęs prie medžio, pakelia koją ir palieka ten savo kvapą, nusmelkdamas visus kitus. Taip mūsų kalvos ir ąžuolynai, upės ir ežerai atsidūrė už spygliuotų tvorų su užrašais „privati valda” – lyg edem das Seine2 visuotinėje koncentracijos stovykloje.
Ir tam tėra vienintelis priešnuodis, vienintelė išeitis: atpalaiduoti savo vaidmenų pakinktus, prasimerkti iš savo apgailėtinų komedijų, įsileisti Tikrovę į savo sielas. Nėra kito tikėjimo nei Tikrovė – bet kas kita bus tik dar vienas vaidinimas. Ir tik pažvelgę pasaulin Tikrovės akimis mes galime tikėtis išvysti Žemę tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, pati savaime – neapsakomo grožio skaisčiausioji Dievo nuotaka, švenčiausioji visų mūsų Motina dangiškojo Tėvo glėby.
_________________
1 „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, I: Nuo seniausių laikų iki XV amžiaus”, sud. Norbertas Vėlius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, p. 390.
2 „Kiekvienam savo”, – užrašas, kabėjęs ant Buchenvaldo koncentracijos stovyklos vartų.
Pranešimas skaitytas Europos etninių religijų kongrese „Motina Žeme, sujunki mus” Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose 2014 m. liepos 9 d.
Šiandien buvau božnycoje. Ten kunigas savo dievą suėdė.
tokie kaip tu tik teršia bažnyčią
Pasiskaityk hebraraščius: paklydusios avelės ir avinai – patys brangiausi !
CHA
Kad jau ir Lietuvos mokslo atstovai gali teikti paraiškas dalyvauti Europos kosmoso agentūros programose, tai ir etnokosminiai baltų pasaukėvaizdžiai įžvalgomis gali prisidėti prie išgyvenimo neaprėpiamos visatos erdvėje, kurioje tėra nesuvokta energija be apibrėžtos tiesos. Ar Dainius Razauskas tam pasiruošęs?
Šis autorius nesupranta, kad tiesa yra viena. Pagal Jo pamastymus turime gerbti visų prisifantazavimus (netiesą). Demokratijos pasekmė, kad turime gerbti visų nuomones (melus).
Čia pasirodo darbuojasi ir Rusijos juodieji propagandistai. Štai “Būkime vieningi” porina: “Šis autorius nesupranta, kad tiesa yra viena. Pagal Jo pamastymus turime gerbti visų prisifantazavimus (netiesą)”. Eilinė bolševikinė metodika:”sumenkinti autorių, o paskiau parašyti nesąmonę, kuri būtų panaši į tiesą. Nuo ko reikia pradėti. Pirmiausia, jeigu nori kritikuoti, tai parašyk, kas yra ta TIESA. Kokie yra jos kriterijai. Ir jeigu tai neatitinka tiems TIESOS kriterijams, tada tai bus MELAS. Bet Rusijos propagandistas iš “Būkime vieningi” nė už ką nesielgs taip, kaip turėtų elgtis normalus žmogus. Jo TIESA yra aukščiausia, o visi kiti yra melai. Pasirašo “Būkime vieningi”, bet faktiškai vykdo numatytą Rusijos programą “Skaldyk ir valdyk”. Tą patį darė ir JEDINSTVO, tik dabar persikrikštijo į “Būkime vieningi”.
labai klysta priešindamas krikščionišką paveldą su pagonišku, anot jo, “žemės”. Jau seniai lietuviškojo peizažo dalis yra bažnyčių bokštai. Buvo ir mediniai kryžiai – iki sovietų. Buvo dermė, nedarną atnešė Stalino saulės nešėjai. O naujoji “architektūra” – tai vis dėl mūsų skurdo…
Žodžių – tikėjimas ir tikras, tikrovė susiejimas giminyste ir dar jų abiejų – su anglų true „tikras” be abejonės yra mėgėjiškas. Taigi, ir autorius nieko tikro, tikėtino nepadarė, o tik paleido į pasaulio sceną,- anot jo, “prikišo Žemę” dar viena jo minimo lygio “scenografija”. Žvelgiant metodologiškai tai turime pozityvizmo ir romantizmo susikryžminimo produktą…
Tikint tikėtina, kad 1324 m.Gedimino laiško rašytojas Vatikano Popui lotyniškai primelavo. – kad šis su savo žydreliginėmis kruvinomis doktrinomis ir koncerno politika “atsifutbolintų” nuo Pagoniškos Lietuvos.
——————————–
Na, o šis straipsnis irgi klastingas – grynai klerikalinis.
Mes už Lietuvą – pagonybės citadelę Europoje! Tik tada būsime tikrai nepriklausomi ir stiprūs, kai tikėsime Perkūnu ir Akmeniu (bulyžniku)…
Man atrodo, kad pirmiausia mes turime patys baigti savę niekinti. Juk paniekinantis žodis “pagonis” mums primestas katalikiškų šventeivų, kurie niekino mūsų Senąją religiją, dergė kiekviena išsilavinusi žmogų, kad galėtų vykdyti inkviziciją ir plėšti. Kodėl, net Satčiatikių išpažinėjai senojo tikėjimo išpažinėjus vadina “jazyčniki” , nuo žodžio jazyk – kalba, gal moksas, švietimas…. Todėl mes patys turime vadinti mūsų
senąją relygija ar tai baltų, arijų, aisčių ar kitokiu pagarbiu vardu, o nesilaikyti , mums primesto, priešo vardo. Aš apie tai buvau kalbėjeęs kriviui Jonui , bet jis kaž kodėl to nesiekė. Tikiuosi, kad naujieji kriviai tas mintis įvertins.
Jonas Trinkūnas kalbėjo apie aisčių-baltų tikėjimo įvardijimą, aptarinėta ir prigimtinio reikšmė, apie tai jis minėjo tarptautiniame senųjų tikėjimų atstovų suvažiavime, bet tvirtos nuomonės kaip ir nėra, tik vadinimas pagonybe atmestas kaip svetimas ir rodantis nepagarbą praeities žmonių pasaulėjautai.
Labai geras ir reikalingas straipsnis, atsakantis į daugelį klausimų – vienas Dievas, viena Tėvynė ir viena mūsų žemė – Lietuva. Ačiū ir pagarba autoriui.
Gražios mintys. 🙂
Tik kiek pamenu net Biblijoj buvo eilutė, kad dievas yra pavydus…
Biblijoj, toje senovės komiksų knygoje pilna eilučių, kur dievas yra žudikas, prievartautojas, niekintojas ir šiaip pusgalvis.
Nejaugi skaitei?
Skaitė ir juokėsi.
Akivaizdu, kad Jogailai tapus Lenkijos karaliumi buvo reikalinga jo kilminga dinastinė kilmė. Tai buvo Lenkijos rūpestis ir joje tikėtina buvo sukurta Gediminaičių dinastija, pripaišant Gediminui ar ne net 16 palikuonių, tai, kad jis buvo Vytenio brolis, t.y. visa tai, kas buvo reiklinga dinastijos pamatui pagrįsti. Gi labai galimas daiktas, kad paties Gedimino kaip tokio asmens arba iš viso nebuvo, arba po šiuo vardu slėpėsi koks nors mozūras ar Vokiečių ordino statytinis.
Visi Gedimino laiškai, jo filosofijos apie vieno Dievo garbinimą gali būti domininkonų vienuolių kanceliarijos raštininkų kūryba. Tai, kad tikro Gedimino nebuvo, bylotų ir aplinkybės su jo krikštijimusi nesikrikštijimu ir t.t. Be to, apie galimą ne taikų valdžios perėmimą Gediminui rodytų ir mįlingas Vytenio valdymo pasibaigimas, jo pasibaigimo laikas. Taigi, sekant autoriaus tikroviškumo samprata, labai panašu, kad ji taikytina ir dėl karaliaus Gedimino tikroviškumo, kad galimai turėjome ne tikrą karalių – Gediminą, o tik sukurtą jo asmens egzistavimo ir karaliavimo mozūrišką ar ordinišką scenografiją…
Pono D. Razausko metodologinė klaida : Vat, girdi karalius Gediminas teigia, kad Dievas tik vienas ( potekstėje musėt Jahvė, kadangi raštas rašomas kryžininkų kryžininkams). Nenuginčijamai įrodyta, kad karalius Mindaugas garbino šešis pagrindinius Dievus,- po 70 metų (vienos kartos), karalius Gediminas tik vieną. Tai milžiniška religinė reforma, nuo daugiadievystės iki monoteizmo ( vienadieviškumo), ji turėjo palikti nors kokius nors pėdsakus, -kalboje, pasakose, padavimuose, o ir rašytinių šaltinių jau būta, bet nėra NIEKO! Žinome apie žymiai ankstesnes Vaidevučio ir Brutenio religines reformas, Sovijaus, Šventaragio, o apie tokį milžinišką visuomenę sukrečiantį pokytį – NIEKO! Vadinasi pamatinė D. Rozausko prielaida klaidinga. Mūsų religija – daugiadievystės religija ir tai, mano manymu, nė kiek mūsų nežemina, neniekina, nedaro prastesniais negu kitų religijų išpažinėjus, o priešingai, tai itin didelis išskirtinumas – daugiadievystės pasaulio dvasinė erdvė. Kultūrologas, filosofas ir t.t., Katalikų mokslų akademijos narys prof. V. Ališauskas, kurio įtarti palankumu lietuvių kultūrai ir religijai niekaip negalima, teigia ,,Lietuvoje nebuvo jokio primityvaus monoteizmo…. yra tik tikrasis judėjiškas …“. Ir pagrindžia savo teiginius religine lietuvių praktika,- aiškiai skirtingi atskirų Dievų vardai, skirtingos funkcijos, skirtingos garbinimo apeigos (liturgija), aiškiai ir nedviprasmiškai skiriamas Dievų lytiškumas. Plačiau žiūr. čia pat Alke – Tautos mena, pats pirmasis V.Ališausko straipsnis. Nepritariu D. Razausko kūrinėliui, kad tik būdami vienadieviai, mes būsime ne prastesni už kitus. Pro tuos debesis pažvelgę aukštyn ,,Tikrovės akimis“, pamatysime daugiadievystės pasaulį.
Tie, kurie aiškinasi vienas ar daug dievų, vienodai nesuvokia Dievo. Dievas nei vienas, nei daug – viskas yra daug aiškiau 🙂
Lygiai taip pat nesuvokia sąmonės tie, kurie vartoja žodį pasąmonė.
Lygiai taip pat nesuvokia ‘magijos’ tie, kurie skirsto į baltąją ir juodąją.
Lietuvius, peržengusius božnycų slenksčius, te trenkia Perkūnas ir Žemyna atsižada !
šį vidurdienį peržengiau Katedros slekstį, bet perkūnas netrenkė – mat vėlyvas ruduo…
Nepasimiršk, kad Vatikano korporacijos katedros katedriniuose rūsiuose žydreligininkų tebeslepiama Perkūno šventykla. Melsk poteriuose – gal įleis.
Tu toks perkūno paukštis kaip kaimo bobutės višta. Nieko neskaitei, niekuo nesidomėjai, susikalei į galvą pagoniškus “cvekus” ir kliedi kas papuolė.
Jei tau pasaulėžiūrą kažkas sukūrė (telikas, knygos…), tai reiškia tu jos niekada neturėjai.
Užtenka palyginti V.Ališausko ir D.Razausko darbų sąrašą ir iš karto aišku kuriuo autoriumi verta pasitikėti. Tavo, Ženkle, pastaba yra gera, bet per lengvai atmetama.
Š. m. lapkričio 23 d., Vilniuje bus surengta Didžioji Lietuvos Romuvos Krivulė, naujojo Krivio rinkimams. Visi romuviai pasižymėkime šią dieną iš anksto, atidėkime šiek tiek pinigėlių kelionei į Vilnių ir prisidėkime bent asmeniniu dalyvavimu.
…o kur broli, vyks tas susitikimas?
Rengėjai per mažai viešina pačią Krivulę. Vaidilų Ratui jau laikas paskelbti Krivulės vietą ir išankstinę siūlomą darbotvarkę. Raginu tai padaryti.
Dainius Razauskas:
,,Aukščiausią Tikrovę galima palyginti su dangumi, o mūsų vaidinimus, kuriuose save sapnuojame, – su debesimis, plaukiančiais per dangų.”
,,…vienintelis būdas susieti save su Tikrove – atsižadėti visų savo vaidinimų Jos vardan ir pasitikėti Ja. O Tikrovė, beje, yra daug patikimesnė už visus mūsų vaidinimus, nors ir nenuspėjama, – užtat dargi daug įdomesnė.”
,,Nėra kito tikėjimo nei Tikrovė – bet kas kita bus tik dar vienas vaidinimas.”
Galų gale romuviai pradėjo aiškintis kas yra ‘tikrovė’. Sapne tikrovė tiek pat tikra, kaip ir būdraujant. Kaip Dainiui Razauskui pabusti, jei jis nesuvokia esminių tikrovės požymių? Jei suvoktų, nevartotų tiek daug svetimžodžių, negadintų lietuvių kalbos, nes lietuvių kalboje yra TAM TIKRAS ŽODŽIŲ DERINYS, kurį suvokus, suprasi save būdravimo būsenoje. Kitose kalbose, kuriomis aš domėjausi, šis derinys jau sugadintas. Jei romuviai tikrai nori atkurti protėvių pasaulėžiūrą, turėtų išmąstyti šią ‘gamtameldžio’ dovaną.
Kembly, gal gali detaliau? su pavyzdžiais?
Romuviai ‘šventino’ krivį, skelbiasi neva yra kažkoks paslaptingas ‘vaidilų ratas’. Šių žmonių veikla, mano manymu, turėtų būti grindžiama ne vaidinimais, o ryšiais su kitų tikrovių būviais.Tautosakoje daug vardų: dvasios, velniai, kaukai, aitvarai… Tuos ryšius užmegzti įmanoma tik ne būdravimo būsenoje. Todėl VISIEMS ŠVENTIKAMS yra ypatingai svarbu tiksliai suvokti kokioje TIKROVĖJE jie yra. Padarius klaidą, geriausiu atveju, atsidursi beprotnamyje, tai pavojinga.
Patarčiau, apie kažką mąstant, užsiimti nesudėtinga veikla: plauti indus, skaldyti malkas, eiti, vairuoti. Jei lupena neįkris į kibirą, jei iš rankų iškris lėkštė, jei užklius koja einant ar nuvažiuosi į griovį, klaidos reiškia, kad buvai atitrūkęs nuo šios tikrovės.
Apie lietuvių kalboje esantį tam tikrą žodžių derinį nerašysiu.
Geriau pabandykite, kam tai įdomu, išspręsti uždavinėlį. Tarkim, jums nežinant, jus užmigdė vaistais ir miegantį nugabeno į Afriką, kur viskas yra kitaip: Gamta, žmonės, nesuprantama kalba… Kaip jums pirmomis akimirkomis, pabudus, susigaudyti ar jūs esate sapne, ar pabudote?
“Kaip jums pirmomis akimirkomis, pabudus, susigaudyti ar jūs esate sapne, ar pabudote?”
Skaudžiai įsignybti sau į …
Kiek kartų esi įsignybęs sau sapne, kad įsitikintum ar sapnuoji? Nė karto?
Reikia nepamiršti, kad Dainius Razauskas be visą ko yra dar ir mokslininkas, todėl turi pasverti kiekvieną savo žodį. Norint šnekėti kastanėdine terminologija jam reiktų prieš tai įrodyti visus spekuliatyvius teiginius. Be to, jis dar turi atskirti tai kas atėjo iš mūsų protėvių, o kas iš kitų kultūrų. Tuo tarpu aš ir tu esame tuo neapriboti, todėl galim postringauti ką norim.
Sapne mes neturime periferinio matymo. Tai būtų vienas iš paprastesnių būdų kaip sužinoti kurioje būsenoje esi.
Kad yra tam tikras žodžių derinys – man tai naujiena. Gaila, kad nenori tuo pasidalinti. Kartais atrodo, kad tu kažką žinai, tačiau viešas svarstymas yra turbūt vienas efektyviausių būdų išfiltruoti tai kas yra tikra, o kas tik spekuliacija. Bet kuriuo atveju, jei nenori sakyti viešai, gal nori padiskutuoti privačiai?
Dėl viešo svarstymo? Ar daug naudos būtų kompiuterių vartotojams, tokiems, kaip aš, jei programuotojai viešai svarstytų programų ypatumus?
Kiekvienas greitosios pagalbos gydytojas greitai patikrins ar žmogus sąmoningas, tarkim, po auto įvykio, t.y. ar susisiejęs su šia tikrove. Žinos ko paklausti.
Regėjimo laukas siaurėja atitrūkstant nuo šios tikrovės. Siaurėja dar šioje tikrovėje, tad gali klaidingai suvokti save, kad jau sapne.
Lietuvių kalboje slepiasi moteriškas ir vyriškas pradas. Skaitvardžiai lietuvių kalboje nuo vienuolikos iki devyniolikos rodo, kad žmonės skaičiavo iki dešimt, o kas virš, tai lieka. Lietuvių kalba, manau, kaip vandenynas – joje slepiasi daug paslapčių.
Parašiau tau daugiau nei reikėjo, turėtum suvokti tų žodžių derinį, jei ieškai kelių į kitas tikroves. Žmogus, pats atradęs, giliau suvokia, o viešos žinios neskatina mąstymo – greitas maistas 🙂
Dėkui! skolingas neliksiu 😉
“ideologijos, jeigu jos aklai priimamos, sukausto ir pavergia sielą”
O taip, religija irgi.
” kai žmogus atplėšia akis nuo savo atspindžio ir pakelia jas į dangų, prasideda religija”
Tau gal ir taip. Užjaučiu. Kitiems dangaus stebėjimas yra tik dar viena pažinimo sričių.
“Tai yra lietuvių tikėjimo branduolys, esminis priesakas, paliktas mums laisvos Lietuvos karaliaus Gedimino”
Kalbėk apie save ir savo chebrantus, o ne apie visą Lietuvą. Man ir mano draugams tokie niekšelio Gedimino priesakai tik juoką kelia.
” iš tikrųjų, pati savaime – neapsakomo grožio skaisčiausioji Dievo nuotaka, švenčiausioji visų mūsų Motina dangiškojo Tėvo glėby.”
Anksčiau geriau apie autorių galvojau. Dabar matau, kad jis yra nu visiškas… Tokių kliedesių net katalikiškų davatkos baidytusi.
” Dievas nėra pavydus”
Dievas realiai ir negali būti pavydus, nes tai yra tik pasakos personažas. Jis daromas toks, kokio reikia jį kuriantiems žmonėms.
Vabale, pripažink, kad nesuvoki žodžio “chebrantus”. Žodynuose jo nėra, o tu nesuvoki, ką jis iš tikrųjų reiškia, bet rašai.
Anot Pagonystės pasiilgusio Mariaus Kundroto, tai hebrajų chebrantai ?
Perkūno Paukšti, kam atskleidei, norėjau, kad ‘vabalas’ pasikankintų 🙂
Nemeluok vabale. Apie autorių tu niekada geriau negalvojai, Tau tiesiog trukdė pavydas. Pavydas, kad negali pasiekti tokių minties aukštumų.
Bijot blaivinančių žodžių, cenzoriai?
Lietuviai nuo seno garbino nemažai dievų! Pradėkite skaičiuoti!
Žemė per savo ašigalius vartosi periodiškai kas 6000 metų! Toks laikotarpis arijų-baltų (indų) šaltiniuose buvo vadinamas Saulės dievo Brachmos metais. Brachma turėjo šešis sūnus. Visi jie buvo Saulės dievai.
– Kiekvieni Brachmos metai turi aštuonis atskirus laikmečius, kuriuose viešpataudavo atskiras dievas,
– Pats Brachma, pagal šaltinius, prieš 50 000 metų šį “postą” paveldėjo iš Saulės dievo Pradžiapačio!
Tai buvo dar priešistoriniais laikais.
O štai jau istoriniais laikais 1-me tūkstantmetyje, kiek Sarmatijoje, tiek ir Gardarikėje, mūsų protėviai buvo skirstomi į kastas. Kiekviena kasta turėjo savo dievą. Kiekviena šeima taip pat turėjo savo dievą. Griežtai būdavo draudžiama melstis ir aukas aukoti ne savo kastos, ar ne savo šeimos dievui.
Tad kiek mūsų protėviai turėjo dievų?!
Nei viena kita kultūra žemėje negali pasigirti nei tokia dievų gausybe, nei tokia turtinga praeitimi, kokia gali didžiuotis lietuviai!!!
O kodėl Saulė, matydama, kad Žemė periodiškai vartosi, neužsigeidžia ir Ji vartytis. O kas atsitiktų, jeigu Saulei dėl Žemės vartymosi truktų kantrybė ir Ji imtų vartytis kaip Žemė! Gal ir tai galima sužinoti iš vienintelės lietuvių kalbos…
“Saulės vilna” , jeigu žinotum , kaip vartosi Žemė , ir kaip vartosi Saulė , tai mes Tamstą garbintume kaip Dievą.
Deivę.
Atleiskk. Padariau klaidą.
Tik pamanykit, atsirado lietuvių tarpe didis mokslininkas Romualdas Zubinas, kuris taip aiškiai nušviečia lietuvių senovę keliais sakiniais. Prieš jį visi kiti istorikai tiesiog ilsisi. Valio didžiajam mokslininkui!
Istorija (ypač gili) visad įrodinėjama belikusiomis prielaidomis ?
Iš esmės ir šiandien visvien neaišku, kas mes – gotai, sarmatai, aramėjai,aisčiai, pagonys, žydkrikščionys, baltai….?
PUIKIAI IŠREIŠKIATĘ ASMENIŠKUMĄ, KAM BAKSNOJATĘ ,,kabliuką,, , PUIKIAI SUPRANTATE , KO ,,ŽVEJYS ,,SIEKIA. SĖKMĖS DISKUSIJOSE.
Kai atsisveikinome su J. Trinkūnu, nebeliko ir kam ginčytis su D. Razausku 😀 Suprantamos man jo mintys, dar geriau suprantama atrodo tų minčių priežastis – jos kyla ieškodamos vienybės, gėrio, suderėjimo galbūt. 🙂 Bet kažkas tose mintyse negerai, kažkas ne taip, kažko trūksta ir, greičiausiai, trūksta dievų. gal kada pratęsiu šią mintį aiškiau, kodėl ne Dievas, bet dievai, ne dangus, bet ir žemė, o tame danguje dar ir saulė, mėnulis… ir ne kiekį dievų čia akcentuoju, ne vienas ar daug čia svarbu. Svarbiau daug kas iš ko randasi ir vieno dievo tokiam pasauliui nepakanka….
Dabar, kai nėra Krivio Trinkūno, D. Razauskas laisvai blevyzguoja.
Suprantamos ir man jo mintys. Ir nieko netrūksta, nes Danius šneka apie „Deus otiosus“, kuris yra kiekvienoje religijoje. Danius tiesiog nuosekliai aiškina kiekvieną religijos aspektą, o ne viską iš karto. Tai jį ir atskiria kaip profesionalą nuo čia besireiškiančių profanų.
Na, gramatinių klaidų tai priveliu dažnai, bet varde ir ne syki, tai jau neatleistina 😀
Na va, bus tau garbinti vieną Dievą.
CHA
😀
Dainiau, mūsų laikais DIEVAS yra ŽYNIOS!
Visais laikais mūsų protėviai pirmiausiai sudievindavo tai, kas jiems švietė ir kas juos šildė – Saulę ir Mėnulį, arba tai, kas juos gąsdindavo ir ko jie nesugebėdavo pažinti. Mūsų laikais žmonės daugumą gamtoje vykstančių procesų jau perprato, bent turėjo laiko perprąsti, tapo protingesni nei ankstesnioji civilizacija ir privalo suvokti, kad mūsų civilizaciją išgelbėti gali tiktai PRAEITIES ir ATEITIES pažinimas! Kitaip sakant- ŽYNIOS!!!
Priešingu atvėju ir mūsų civilizacija “užlips ant to paties grėblio”, kaip ir iki tol Žemėje būvuios civilizacijos.
Tai, pasirodo, vyksta kas 48 000 metų!
Pagrindiniu civilizacijų kaitos kaltininku būna globaliniai tvanai, kurių metu vandens lygis Žemėje pakila apie 80 mertrų aukščiau nei jis yra mūsų laikais. Paskutinysis globalinis tvanas buvo įvykęs prieš 40 000 metų! Tad mūsų civilizacijai “viešpatauti” šioje Žemėje liko daugiausiai apie 8 000 metų! Beje, jau žinomas ir kaltininkas!
Suprantama, jeigu mes ir šiai katastrofai rengsimės taip, kaip “kovojame su klimato kaitą”, rezultatai bus liudni.
Mat, klimato kaita yra geofizinis procesas ir jis nepavaldus žmonių valei. Vietoje to, kad kovotumem su oro, vandens ir ugnies tarša mes pasišovėme pakeisti Žemėje natūraliai vykstantį fizinį procesą. Ar tai ne absurdas!!!
Tad mažiau melskimės, daugiau mokykimės!!!
Nuo begalinių žinių JAU tampame ne homo sapiens, o homo automaticus.
O gal homo bezdžionijus.
Juolab gyvename lūžtančių daiktų (ir teorijų) pasaulyje…
Skaičiau lietuvių liaudies pasaką “Dangus griūva”. Ar tik ne apie tai jinai. Jei mokslininkai pagal pelenų veržimosi iš ugnikalnio sūkurio kryptį nustatė, kad magnetinis polius buvo atvirkščias, kai kodėl ir lapai krisdami nuo medžių turi suktis į tą pačią pusę? Greičiausiai tariamas katinėlis pamatė, kad lapas sukasi į priešingą pusę, tai ir paskelbė, kad dangus griūva, kas yra tiesa. Greičiausiai pirma pasikeičia magnetinis polius, o tik po to apsiverčia ašigaliai. Įdomiausia, kad per suirutę nepažeistas išliko briedis, kuris vienintelis buvo ne patalpoje ir visai nepanikavo. http://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/laboratorija/zemes-magnetinis-laukas-gali-apsiversti-jau-si-simtmeti-650-461021?cf=df
Įdomu labai. Štai dar pamąstymui:
——————————————–
http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/komentarai/mindaugas-sabutis-cia-dabar-ir-amzinybeje-500-465370?from=ar_desktop_comments&comments
Dar stebina tai kad dabar dušo vandens verpetas labai silpnai sukasi pagal laikrodžio rodyklę. Kartais net nustoja suktis. Vaikystėje buvo kitaip. Ar pastebėjote?
Dainius nenustoja žavėjęs savo įžvalgom ir palyginimais. Ačiū!
Nesuklysk. Čia jis intrigantiškai klastingas. Lepteli kokią hebrateologinę aramėjišką dangišką pakaruoklybę LT skaitytojams.
Jam Dievai neatleis !
Dainius Razauskas: „Kol tavo nuomonės ir įsitikinimai tau svarbiau už tiesą, tai ne religija“. Bet kas yra „tiesa“, šiuo požiūriu gal nereikėtų susireikšminti, nes saldus melas yra malonesnis už šašuotąją. Dargi išminčiai yra apibūdine: žinau, jog nieko nežinau arba geriau nežinoti, jog žinai.
Seniai neskaičiau tokio gilaus teksto. Pagarba autoriui.
Keista tik, kad dauguma komentatorių nesuprato, kas ten parašyta.
Tai supažindink, ką Tu ten tokio jau supratai ?
—————————–
Šiaip ši mūsų Dievų potėmė labai įdomi…. Galų gale, laimei ir prookupacinė provatikaninė korporacinė krikščionybė išsisėmė, belikę jos pavieniai fundamentalistai užsiiminėja tik klasta.
Tačiau man dažnai kyla klausimas, kodėl mūsų Dievai jų iškart nepakoroja. Nejau mūsų Dievų valių sielos tokios stoikiškai tylios, lyg laukiančios tik globos ?
lyg laukiančios tik globos – lyg tik Aukurų šilumos ?
Jeigu rimtai, tai Žemiškos ir buitinių dievybių sampratos yra vaizdingos, bet tik žemiškos. Šiuolaikiška žmogiškoji pasaulėjauta turi persimanyti į kvantinę lauko teoriją, kuriai Baltų pasaulėjautos atodangai tinkamiausias yra Ūkapirmas (Ūkas, Rūkas), bei XIII a. minimas Angdievis kaip ryšio su visata galia.
Šaltinyje užrašyta Okapernus (berods kartą Okapermus), taigi taisyti šį pavadinimą į lietuvišką Ūkapirmas ir jo pirmą sandą sieti su žodžiais Ūkas, Rūkas nėra jokio kalbinio pagrindo, be to, jis užrašytas, kaip sūduvių dievas. Taip pat yra ir su antruoju pavadinimu. Jis šaltinyje užrašytas Andej. Laikyti, kad jis sudarytas iš dviejų dalių ir antrasis iš jų yra žodis dievas taip pat nebūtų jokio pagrindo. Paprastai lietuvių dievų varduose žodžio dievas nerandame. Būtų pagrįsčiau, jeigu šį pavadinimą laikytume priesaginiu žodžiu Andėjus (Andėjas), yra Mindaugo laikų, jo daryba akivaizdžiai lietuviška. Taigi šaknį And- nėra ką keisti į Ang-. Todėl prasminga ieškoti kągi gali reikšti šaknies and- žodžiai lietuvių kalboje.
Galų gale slinkimės iš 19 amžiaus žinių lygio į 21 amžiaus tyrinėjimų galimybes.
Senuosius šaltinių duomenis reikia vertinti be politizuotų iškraipymų, nutylėjimų ar nepamatuotų aprašymų. Ūkopirmas – pats pirmasis prūsų dangaus, žvaigždžių, žemės, laiko atgimimo dievas, Visatos kūrėjas, visos pradžios davėjas. Dėl Angdievio – nepalankus Lietuvai slavų metraštis perteikė baltų pasaulėvaizdžiui vertingą informaciją, jog lietuviai ties Vozviagliu minėjo ne švenčiausiąją Mariją, o Dievą Rikį (Diveriks) ir Angdievį (Angdievas).
Nuo 500-jų m.pr.m.e. iki 500-jų m.e. metų dabartinis šiaurinis Žemės pusrutulis buvo visiškai nusigręžęs nuo Saulės ir jame viešpatavo Mėnulis! Todėl gyvenviečių centre pastoviai degdavo vaidilučių prižiūrima amžinoji ugnis, nuo kurios gyventojai ir savo namuose įkūrdavo židinį.
Erų sandūroje Iš tolimų Azijos stepių į Rytų Europą atėję sarmatai, atsigabeno ir dievą Gūdą. Tad iki 500-jų metų Sarmatijoje aukščiausiu dievu buvo d. Gūdas.
Kaip žinome, IV a. pradžioje Romos imperatorius Konstantinas I arijų-baltų protėviams paskelbė Kryžiaus karą, kuris tęsėsi ištisą tūkstantmetį. Nuolatinės kautynės su Roma (vakaruose) ir su Bizantija (pietuose) negalėjo neturėti įtakos ir mūsų protėvių kultūrai. Būtent šis faktas tame laikmetyje lietuvių kalba pagimdė ne tiktai rusų kalbą (tai 1956 metais patvirtino rusų akademikai Ivanovas ir Toporovas), bet vyčius (rusiškai- vytezj), ir rusų tėvavardžius su galūne – vyč.
Visi šie veiksniai negalėjo nepadaryti įtakos ir lietuvių protėvių kultūrai ir charakteriui.
Nei “klimato kaita”, nei naujasis laikmetis negali neįtakoti ir mūsų laikų kultūros. Pagaliau, ar mūsų laikais žmonėms aplamai reikalingos dievybės? Ar šis prieraišumas prie senovės žmonijai netaps “inkarų po kaklu”?
Ar neturime į pirmąją vietą statyti MOKSLĄ ir ŽINIAS, kad žmonija pirmiausia pažintų KAS LAUKIA ŽMONIJĄ ir tam išanksto ruoštusi?!
Puikus straipsnis, labai gerai viskas išdėliota ir gale puikiai yra parašyta apie TIKROVĘ. Bet čia tarp komentatorių tiek daug banderlogų, kad nori nenori, bet turi tapti smaugliu, kad banderlogai apsiramintų. O kadangi banderlogai tiki tik į vieną dievą, t.y. hipnozę, tai juos ir reikia hipnotizuoti. Užhipnotizuoti banderlogai taip skiedžia apie nerealius dalykus, lyg jie gyventų ne kažkokioje tikrovėje, o kažkieno tai sapnuojamuose sapnuose.
Labai gerai gerbiamas Dainius Razauskas parašė apie tai, koks turi būti teisingas požiūris į religiją: “Lietuvos karalius (rex) Gediminas, atsisakęs priimti krikščionybę, Romos popiežiui 1324 m. laiške per raštininką lotyniškai atsakė, kad jis „krikščionims leidžiąs savo Dievą garbinti pagal savo papročius, rusams pagal savo apeigas, lenkams pagal savo papročius, o mes garbiname Dievą pagal savo apeigas, ir visi turime vieną Dievą“. Tai yra lietuvių tikėjimo branduolys, esminis priesakas, paliktas mums laisvos Lietuvos karaliaus Gedimino”. Faktiškai nieko nebereikia išradinėti, nes tai yra aiškus kertinis akmuo mūsų valstybės valdymo sistemoje. Bet katalikai nersis iš kailio, nes jiems, kaip ir bolševikams, reikia būti teisesniems už kitus. Ačiū gerbiamam Dainiui Razauskui už šį labai objektyviai parašytą straipsnį.
Ne kartą pagalvojau, ar tau su proteliu viskas gerai? Vietomis taip nusišneki, kad kvapą užgniaužia. Kas tave pavertė tokiu silpnapročiu?
Matai, manęs niekas nepavertė silpnapročiu. O man tavo tonas pažįstamas. Kaip sekasi komuniste? Ar jau truputėli patobulėjai, tai dabar naudoji ir fašistinius metodus? Na, pasakyk, ką nors protingo, kaltintojau? Ar kada nors buvo toks momentas gyvenime? Gal galėtum įvardinti?
Kai nebelieka argumentų, prasideda įžeidinėjimai. Negražu…
kinologas,kas gi daugiau..?ciucikas raigerdas uz kaula viskam pasiryzes.
Taip, dievų vardai ištarti tada ties Vozviagliu yra svarbūs senovės pasaulėvaizdžiui aiškintis. Tačiau jie dar nėra mokslo neginčijamai atpažinti („perskaityti“), kaip lietuviški (baltiški) žodžiai, o be šito apie pasaulėvaizdį nieko tikro negalima sužinoti. Pvz., kodėl sūduvių dievo pavadinimas Okapernus sietinas su ūkas, rūkas, o ne su ūkis, (tarmiškai ūkė) arba kodėl Razausko nurodytą indoeuropiečių „deivos“ prasmę sieti su fizine šviesa ir reikšme šviesti, dangaus šviesa, o ne su visiškai kitos prigimties visuotinu praktinio gyvenimo įvykiu, fizine prasme reiškiančiu visiškai ką kita negu šviesa. O dangaus šviesa „deivos“ žodžiu galimai įvardinta tik metaforiškai visiškai dėl kito negu šviesti požymio ir t.t. pan. Taigi sieti dieviškumą tiesiogiai su šviesa kaip tokia nėra tikslu. Dievuškumas tai, kas ne tik gamtiška, bet ir socialiai reikšminga…
Kad kariai po mūšio pagarbintų ne dangiškus, o ūkinius dalykus nerealu. Pagal S. Daukantą mūsų mokslo atžvilgiu tebegalioja „Būde” pateikta patarlė „lig saulelė patekės, mums rasa ir akis išės”
Tai, kad ties Vozvegliu joks Okapernus iš viso neminimas, ten pirmu iš dievų nurodomas Andej (Andėjus).
O Saulės ir Mėnulio sese Perkūno Paukščio įvardinta deive – iš ūbojo laiko angis iš angos pakilęs baltu baltų angelu pro prieangį (N.Vėliaus regėta Vėlių dauba) ūkanose visus susisieja su Ukapirmu.
Paskaitykite komentarus prie to paties straipsniapalaikio litmeny. Gal kiek prašviesės galvos.
Na, tai kur pabėgai “drasuoli”? Į kokius Šiaulių krūmus dabar bėgsi? Na, nepabėgsi dabar niekur. Tau reikės išmokti bendrauti ir gerbti pašnekovą, o ne įžeidinėti. Tokia paprasta bus tau pamokėlė.
Mes ir esame tikratikiai.Darnos visiems!
Kažin ar šits str. autorius esa tikratikis.
Kiek žinau, juo LABAI abejojo Krivis Trinkūnas.
Juoką kelia komentatorių noras savintis Tiesą, kai tuo tarpu sugeba į ją pažvelgti tik iš vienos pusės 🙂
Žinios yra vertybė, nes leidžia į reiškinį pasižiūrėti iš įvairių pusių. Daugumai komentatorių paprasčiausiai stinga žinių.
http://uduba.com/172224/Lyubaya-pravda-tolko-gran-istinyi
Dėkoju autoriui, puikus straipsnis.
Būtent, straipsnis puikus, net nėra ko komentuoti. Belieka tik padėkoti Dainiui Razauskui ir tikėtis tikinčiųjų Tikrove gretų gausėjimo…
Gerai sakai, tikrovė tokia, kad mes gyvename su savo Dievais ir esame gamtagarbiai, o viešbučiuose prie lovos paliktas hebrabiblias išmetam pro langą.
Man nuoširdžiai gaila tiek aršiųjų pagonių, tiek aršiųjų krikščionių, nes jie yra akli ir nemato, jog tėra viso labo aktoriai jiems primestoje politinėje pjesėje “skaldyk ir valdyk”. Kai kuriuos šios pjesės variantus taikliai pastebėjo straipsnio autorius. Variantų yra begalė, ir jie apima visas gyvenimo sferas, neleisdami žmogui pajusti būties vientisumo.
Gerbiama Dale, jus teisi, kad gaila tiek vienų, tiek kitų. Taip jų galima gailėtis, tačiau jos didenybė TIKROVĖ yra tokia, kad aisčių-baltų tikėjimas mūsų žemėje, kartoju, mūsų žemėje, turėtų būti aukščiausioje ir garbingiausioje vietoje. Kol šito nebus, tol jūs rašysite, kad jums gaila ir vienų kvailių ir kitų kvailių ir šita pasaka bus be galo. TIKROVĖ YRA TOKIA, KAD ŠIANDIENINIS LIETUVIS NĖRA MOKOMAS MOKYKLOJE, KAIP ATSKIRTI SVARBIAUSIĄ DALYKĄ NUO ŠALUTINIO DALYKO. Kodėl tai vyksta? Todėl, kad suaugę pastoviai painiojasi ir nesugeba atskirti svarbiausio dalyko nuo antraeilio dalyko. Aisčių-baltų religija yra neatsiejama mūsų kultūros dalis. Tai, jeigu jūs nuvertinate savo kultūrą, arba jūs pasiduodate šitam nuvertinimui, tada kas įvyks? Nacija degraduos. Ji degraduos neišvegiamai? Todėl, kad nėra TĘSTINUMO. Ir tada prasideda dviračių išradinėjimo laikai. Niekas pasaulyje nepakartos mūsų tautos istorijos. Tai neįmanoma. Mane stebina tas suaugusių žmonių silpnumas sprendžiant VALSTYBINĖS REIKŠMĖS KLAUSIMUS DĖL RELIGIJOS. Kaip galėjo atsitikti, kad lietuvos nacionalinės reikšmės turtas – aisčių-baltų religija būtų savo namuose Pelenės vietoje? Nuvažiuokite į Afriką, Japoniją, Australiją ar kur nors kitur, ar jūs rasite ten aisčių-baltų religijos pasekėjus? Jūs jų nerasite, nes tai jūs galite atrasti tik vienoje vietoje – Lietuvoje, gal dar Latvijoje. O krikščionybę jūs galite atrasti kiekvienoje Europos šalyje. Krikščionybei dabar negresia joks išnykimas, o mūsų tautai tai gresia. Jeigu čia nebebus lietuvių, tai krikščionių vis vien bus. Bet ar bus aisčių-baltų religija? Jos nebebus. Tai nejaugi jūs suaugę žmonės nesuvokiate, kad šita aisčių-baltų religijos uždegta ugnies liepsna, perduodama iš kartos į kartą turi degti amžinai? Ko jūs bijote? Tų idiotų krikščionių nusišnekėjimų, kad mes esame pagonys? Tie idiotai nemoka skaityti Biblijos. Praktiškai tai buvo mėgstama sakyti žydų tarpe , kad paniekinti Romos Imperijoje gyvavusią pagonybę Pažiūrėkite šio žodžio kilmę:”Šis žodis yra kilęs iš lotyniško paganus – reiškiančio kaimietis, daugiausia naudotas viduramžiais, kuomet Romos imperijoje įvesta krikščionybė, kaip valstybinė religija. Ilgainiui viduramžiais šis žodis įgijo menkinamąją reikšmę, susijusią su socialiniu žmonių pasiskirstymu. Viduramžiais, priėmus krikščionybę, greičiausiai sukrikščionėdavo miestiečiai ir aukštuomenė, vienuolynai kurdavosi miestuose, juose veikė mokyklos ir skriptoriumai, taigi krikščionims buvo lengviau prieinamas raštas ir mokslas. Kaimo gyvenvietėse tiek Romos imperijos laikais, tiek viduramžiais gyventojai buvo didesnėje atskirtyje nuo kitų luomų ir laikėsi savo tradicijų, dėl to daug kur pagonybė sumišdavo su krikščionybe ir buvo praktikuojamos drauge, kai kuriose šalyse senosios liaudies religijos palyginti seniai įteisintos ir globojamos įstatymų ir tebepraktikuojamos drauge su naujosiomis, kaip šintoizmas Japonijoje, arba Korėjos šamanizmas. Daugelyje Europos vietų tokia situacija išsilaikė iki šių laikų, bažnytinis kalendorius ir šventės dengia senąsias pagoniškas šventes ir papročius. Deja, dėl globalizacijos ir pasaulinių karų, senoviniai papročiai sparčiai nyksta, daugeliu atveju visi ritualai iš religinio lygmens pasitraukė į etnografinį.
Judaizme pagonimis (gojim) buvo vadinami visi negarbinantys žydų dievo. Pasaulyje įsigalėjus krikščionybei visi nekrikščionys buvo vadinami Biblijoje esančiu lotynišku žodžiu gentilis (pagonys)”.
Pamirškite amžiams savo teiginį “Aisčių-baltų religija yra neatsiejama mūsų kultūros dalis”. Niekada to nebus – nei mokyklose, nei visuomenėje, nei valstybės politikoje. Klajos po piliakalnius apskurę išpažinėjai, bet net jų vaikai, baigę mokslus ir išėję į Europos tikrovę, visa tai laikys vaikišku žaidimu. Gražiu, mielus prisiminimus keliančiu, bet bereikšmiu žaidimu.
Dediesi piligrimaujančia pranaše – žydteologijai remti .
Gerbiama, Dale, pratęsiant ankstesnį komentaro mintį apie aisčių-baltų religiją, galima pasakyti, kad ji pralaimėjo konkurenciją ir prarado savo garbingą vietą mūsų valstybėje. Man susidaro įspūdis, kad aisčių-baltų religijos pasekėjai yra lyg svečiai savo žemėje, kuriems laikinai vis dar leidžiama rinktis ir atlikti savo apeigas. Ar tai ne absurdas? Štai aisčių-baltų tikinčiųjų būrelis susirenka ant Rambyno kalno ar dar kur nors, kad paminėti savo šv. vietas, o šalia jų netoliese susirenka ir krikščionys. Kodėl? Kad sumenkinti aisčių-baltų religijos pasekėjų siekius. Jų niekas neareštuoja, jų niekas neteisia, ir jie nesėdi kalėjime ir neatgailauja prieš savo Dievą dėl savo nuodėmių. Deja, tokia yra apgailėtina aisčių-baltų religijos tikrovė. O kaip turi būti NORMALIŲ ŽMONIŲ SUKURTOJE VALSTYBĖJE? Mūsų protėvių religija turi būti pačioje garbingiausioje vietoje tarp religijų. O toliau, visos kitos eina pagal tą laikmetį, kad jie atsirado Lietuvoje. Norime ar nenorime, bet visas materialus pasaulis gyvena LAIKE. Tada ir tada atsirado ugnis, tada ir tada atsirado kirvis, tada ir tada atsirado ratas, tada ir tada atsirado dviratis, automobilis, kompiuteris ir t.t. Aisčių-baltų religija turi būti amžina ir niekas neturi teisės ją niekinti ar menkinti, ar ją lyginti su pagonimis. Jeigu tai padarė krikščionių kunigas, tai jis turi palikti savo bažnyčią. O jeigu tokie atvejai kartojasi, tai reikia įspėti Vatikaną, kad jie valdytų savo aveles. Niekas Lietuvoje jiems nedraudžia tikėti į tai, į ką jie nori tikėti. Į sveikatą, ir reikia palaikyti jų tikėjimą, pritarti jiems. Tačiau, jeigu koks nors katalikas išdrįsta menkinti aisčių-baltų tikėjimą, tai jis turi būti paskelbtas kaip persona non grata mūsų kultūroje. Tegul jis eina į alaus barą, ar pas prostitutes ir ten aiškina, kokia yra “TEISINGA” katalikybė ir kokia yra “NETEISINGA” aisčių-baltų religija. Ir tegul jie ten tarpusavyje riejasi ir įrodinėja, kas iš jų yra teisus.
Viskas tikrai tiktai TAIP.
——–
Tačiau pastebėk, šis str. autorius nesėkmingai kolaboruoja su kryžiuočių darbo tęsėjais, lyg kuria kažkokį klastingą miksą.
Raigerdai, ar tikrai pasaulis gyvena laike?
http://econet.ru/articles/62094-vremeni-ne-suschestvuet-shokiruyuschee-zayavlenie-fizikov
Ir dar: kiekviena religija gyvuoja tam tikroje kultūroje. Ar nemanote, jog tos kultūros, kuri pagimdė pagonybę, jau nebėra, Viskas stipriai pasikeitė. Net žmogaus sąmonė, nes viskas yra susiję.
Tačiau tikiu, jog mes suprasime tikrąją senosios religijos esmę
Lygiai taip pat tikiu, jog suprasime tikrąją krikščionybės esmę
Ir abi šios religijos užims deramą vietą mūsų gyvenime, ir tuomet pamatysime, jog tai tėra du pasaulio suvokimo būdai.
Taigi, įsikirsk kartu su D.Razausku: krikščionybę “priėmusi” durna Lietuva, mažų mažiausiai, taptų NEKULTŪRINGA.
Trumpai sakant, kakam čia žydų kultūra.
Gerbiama Dale, dėkoju, kad Tamsta bandote aiškintis. Tačiau, aš jau minėjau apie šiandieninio lietuvio problemą: jis nesugeba atskirti svarbiausio dalyko nuo šalutinio. Šiandien šitas dalykas dominuoja lietuvių šiandieninėje, deja, atsilikusioje kultūroje. Ir tol, kol NEBUS ATSTATYTA NORMALI ĮVYKIŲ EIGA, NETGI PRIMITYVIAI ISTORIŠKAI, TOL JOKIŲ ESMINIŲ PASIKEITIMŲ LIETUVOS KULTŪROJE NEĮVYKS. Aplamai paėmus, pasaulis nemėgsta bailių, gamta taip pat. Kada Lietuvos inteligentai bijo pasakyti, kad egzistuoja mąstyme nuoseklumas, ir kad jis yra vienas iš svarbiausių komponentų mokymosi procese, tada atsiprašau – kam iš viso reikalingi tokie inteligentai Lietuvoje? Jūs dabar užduodate man vaikišką klausimą? Ar iš tikrųjų pasaulis gyvena laike? Gerbiama, Dale, jums reikėtų pasiimti laikrodį ir pamatyti, kaip kas kinta laiko atžvilgiu. Gaila, kad jūs neįsikirtote į aisčių-baltų religijos unikalumą. Taip mūsų sielai laikas nėra matas, nes ji nemirtinga. Tačiau ji kontaktuoja su materija, energijų rūšimis, tame tarpe ir su laiku, tame tarpe ir su erdve, Ir tik šito kontakto dėka jūs gyvenate ir sakote kitiems žmonėms: koks puikus tas gyvenimas. Aisčių-baltų religija šitame dvasios žaidime su materija, energija, laiku ir erdve atlieka TERAPINĮ POVEIKĮ žmogaus dvasinei sveikatai. Deja, patys šios religijos pasekėjai nieko apie tai nežino. Labai gaila, kad aisčių-baltų religijos pasekėjai patys nesuvokia, ką jie turi. Jeigu mūsų vaiką išmokyti atskirti savąjį “AŠ” nuo to, kas jį supa, tai jūs gausite milžinų šalį, su sveika mąstysena, su didžiule meile gamtai, žmogui ir savo tėvynei. Maža to, pažiūrėkite, kokią vaikas gauna naudą savo vaizduotei: aplinkui viskas GYVA. Štai koks vaikui yra didžiulis atradimas – TIKROVĖS atradimas. Ir ta gyvybė aplinkui yra tik tokios apimties, kokios apimties yra dvasia. Per cunamį Indijoje, Bangladeše visi gyvūnai pasitraukė ir nei vienas jų nežuvo. Žuvo tik žmonės. Ar jūs suprantate, ką turi lietuviai? Jeigu jūs nesuprantate, ką turi lietuviai, tada paimkite ir pasodinkite du vienodos rūšies medelius. Prie vieno medelio nesilieskite, tegul jis auga savaime. O su kitu darykite lietuviškas apeigas: lieskite jį, kalbėkitės su juo, palieskite jo kiekvieną šaką kiekvieną dieną, skirdami tam nors 15-20-30 minučių. Ir jūs pamatysite koks bus skirtumas tarp šito “laukinio” medelio, kurios jūs nelietėte ir tarp to, su kuriuo bendravo žmogus. ŠITA NEMIRTINGA DVASIA MĖGSTA TVARKĄ ir HARMONIJĄ. Štai kodėl būtina aisčių-baltų religijai sugrąžinti jos buvusį statusą. Dabar pažvelkime į žydų religiją – judaizmą. Jų religijoje išminčiai taip pat pastebėjo šitą reiškinį, bet ar pakankamai? Jie sako, kad iš pradžių buvo CHAOSAS. Ir štai Dievas pradėjo daryti tvarką, o tvarka daroma tik KŪRYBOS dėka. Todėl jis sukūrė tą ir tą. Ir pažiūrėkite, koks eina ten nuoseklumas. Bet vėliau, ten jau yra makalynė pagal dabartinius traktavimus net iki absurdo. Kažkoks tai “Pažinimo medis” ir uždraustas vaisius ir t.t. O faktiškai mes susiduriame su MALONUMŲ pasauliu, kuris išgaunamas mūsų kūno dėka. Lietuvių kultūroje yra kaita, ciklas, darna ir bendravimas, bendravimas, bendravimas su aplinka. Su kuo bendrauja krikščionis? Pats su savimi parklupęs ant kelių, ir mušasi į krutinę, kad “aš esu vergas, vergas, vergas, vergas”. Na, ir tegul jie būna tais vergais. Nereikia jiems trukdyti. Tai yra jų pasirinkimas. O lietuvis tai nėra vergas aisčių-baltų religijoje. Jis yra dalis gyvenimo ir jis tą jaučia. Ir iš čia atsiranda meilė tai darnai, meilė tai Visatai, Pekūnui – tvarkdariui ir teisėjui ir t.t. Pasižiūrėkite kokia darna šeimoje: “Perkūnas turėjo žmoną Žemyną ir devynis sūnus”. Kur jūs šiandien matote devynis sūnus? Pavargusi tautelė, niekaip nesugebanti net apsiginti nuo barbarų krikščionių, kurie bado į ją pirštais, tarp kitko, savo purvinais ir smala apkibusiais pirštais. O tai reiškia ne ką nors kitką, o kad krikščionis mūsų valstybėje reikia perauklėti – juos reikia išmokyti gerbti kitų žmonių įsitikinimus. O dėl LAIKO, gerbiama Dale, tai pažiūrėkite, kaip juda autobusas gatvėje, kitos transporto priemonės, kaip eina žmogus, ir jūs pamatysite, kad jie juda iš vienos erdvės į kitą. Ir nėra kito patikimesnio mato, kuriuo taip tiksliai galima būtų išmatuoti judėjimą šioje Planetoje ir aplink ją. Jūsų kūnas gyvena tik tam tikrą laiko tarpą. O jeigu paimsite jūsų kūno genetiką, tai jai tikriausiai yra ne vienas šimtas metų. Linkiu jums nepasiklysti vien mokslo labirintuose ir jų sapalionėse apie laiką. Krikščionybė atskyrė save nuo mokslo ir tai parodo šitos religijos tikrąją esmę. Galutiniame rezultate atsirado toks “mokslininkas” kaip psichiatras ir psichologas, kuris pasakė dar geriau – DVASIOS NĖRA. Mat jie perskrodė kūną skersai ir išilgai ir ten nerado dvasios. Tai ačiū Dievui, kad jie jos nerado. O jeigu būtų radę, tai ką jie su ja būtų padarę? Būtų panaudoję savo tikslams, kad pavergti žmogų? Taigi, jeigu kalbėti krikščionių kalba, tai jų dėka atsirado tokia filosofija, kaip marksizmas. Grynai materialistinė filosofija ir tuo pagrindu atsirado psichiatrija ir psichologija. Ir šiandien psichologija yra dėstoma krikščioniškuose koledžuose. Taigi, jie dirba kartu su velniu ir vienas iš kito mokosi, nes krikščionių kunigai kviečia “konsultacijoms” psichiatrus. Ar reikia lietuviškam ŽYNIUI psichologo ar psichiatro? Tai būtų absurdų absurdas. Bet šitos DESTRUKTYVIOS YPATOS, KAIP PSICHOLOGAI JAU KIŠA SAVO PURVINUS NAGUS IR PRIE AISČIŲ-BALTŲ RELIGIJOS. JIEMS IR ČIA REIKIA PRADĖTI GRIAUTI IR ĮBRUKTI SAVO MARKSISTINES IDĖJAS Į AISČIŲ-BALTŲ RELIGIJĄ. TODĖL ŠIANDIEN JIE BANDO UŽSITEMPTI AISČIŲ-BALTŲ ŽYNIŲ KAUKĘ. Vykite tas marksistines išperas lauk, nes jiems iš viso ne vieta mūsų kultūroje.
Man neapsakomai smagu, jog yra žmonių, kuriems rūpi Lietuvos žmonių dvasinė būklė. Esate vienas iš tokių, kaip suprantu. Vienas iš tokių yra ir D. Razauskas, tad nederėtų drabstytis purvais vieniems ant kitų, o pasistengti suprasti ir padėti vieni kitiems.
Kol kas negalime kalbėti apie Aisčių-Baltų religiją, nes dar niekam nepavyko dorai suprasti, kas tai yra.Ir tą padaryti nėra paprasta, nes šiuolaikinio žmogaus linijinis mąstymas labai skiriasi nuo tuometinio žmogaus mąstymo, paremto vaizdais ir simboliais. Dabartinis mūsų laiko suvokimas – vienas iš pavyzdžių to skirtingo mąstymo.
Žmogaus užduotis – išmokti gyventi pagal dvasios dėsnius.To moko visos religijos: krikščionybė tame tarpe taip pat. Jei sakote, jog krikščionybė siekia žmogų padaryti vergu, jūs per mažai ją žinote.Nesąžininga viešai skelbti tai, ko dorai nežinai, nors ir yra žodžio laisvė. Brandus žmogus turi jausti dar ir atsakomybę.
Pasaulis nepasikeis, kol žmogus nepakeis savo vidaus. Nėra prasmės kovoti su priešais aplinkoje, nes pats didžiausias priešas yra jūsų viduje. Ir jis visada sako: AŠ geriausiai žinau , ko reikia pasauliui. AŠ žinau Tiesą, visi kiti – neteisūs, AŠ esu doras sąžiningas, geras, protingas, o kas su manimi nesutinka, toks nėra.
Gerabiama, Dale, mes su jumis truputį kalbame skirtingomis kalbomis. Aš nei vieno blogo žodžio nepasakiau apie D. Razausko straipsnį. Kaip tik, savo komentare aš išskyriau būtent tai, kas yra labai svarbu mūsų šiandieniniam žmogui. Atleiskite, bet jūs painiojate SUBJEKTYVIUS SAVO ĮSPŪDŽIUS APIE GYVENIMĄ su realiai egzistuojančiais. Realiai egzistuoja dvi TIKROVĖS – viena mus supanti ir kita TIKROVĖ – tai susitarimas tarp žmonių, ką laikyti tikrove. Jūs nors sakote, kad jūs suprantate krikščionybę, deja, taip nėra. Yra Kristaus mokymas ir yra Katalikų bažnyčia, kuri duotu atveju, naudojasi tuo Kristaus mokymu, bet realiai patys krikščionys Lietuvoje nieko apie Kristaus mokymą nežino. Aš turiu daug krikščionių giminaičių ir kai aš jiems pasakoju apie tai, ko mokė Kristus, tai manimi pradeda abejoti: ar aš čia išsigalvoju, ar tikrai šito mokė Kristus? Toliau, jūs kažkaip keistai sušnekote, kad aš, neva, sugalvojau, kad tai vergų religija. Ne, tai nėra vergų religija, tačiau tai yra valdžios religija, kad nukreipti žmones tam tikra linkme. Ir tai prieštarauja pačios religijos pašaukimui. Tikėjimas buvo pirma mokykla, kad paaiškinti tai genčiai, tiems žmonėms, kas yra SVARBIAUSIAS DALYKAS IR KAS YRA ANTRAEILIS DALYKAS. Deja, šito nesugebama išmokyti net vaikų mūsų mokyklose. O ką jau kalbėti apie aukštąsias?
O kalbant apie krikščionybę Lietuvoje, tai nueikite į Katalikų bažnyčią ir jus išgirsite pamaldas, vykstančias dalinai lotynų, dalinai lietuvių kalba. Tai apie kokią religiją iš viso čia gali eiti kalba? Įsivaizduokite, kad aš savo komentarą parašysiu dalinai lietuvių kalba, dalinai lotynų kalba. Tai, ką jus jame suprasite. Štai paimkite ir paklauskite dėl įdomumo katalikų, ką reiškia šitas tekstas lotynų kalba:”Dominus vobiscum in saecula saeculorum amen”. Ir kiek iš jų sugebės atsakyti? 1% ar 2%? Iš kur tai pareina? Iš Egipto laikų, kai Žyniai stengėsi perduoti tik tai, ką jie žino iš lūpų į lūpas (hermetikai). O sanskrito kalba, iš kurios mes turime netgi iki dabar lietuvių kalboje išlikusių žodžių? Tai buvo literatūrinė kalba, tačiau koks luomas ta kalba kalbėjo? Aukščiausiasis dvasininkų luomas. Bet pasikalbėkite su krikščioniu ir užduokite jam klausimus apie jo vidinę nuotaiką, apie aplinką ir jūs pamatysite, kad jo akyse pastoviai stovi klaustukai: jis ir to nežino, ir to nežino, ir ano nežino. Tai, kaip jis gyvena? Ogi, viskas Dievo, o ne jo valioje. Ir niekas kitas taip nesugeba atskirti, kas yra Dievo valioje, o kas priklauso nuo jo paties, kaip krikščionis. Todėl mūsų tauta pavirto į tinginių tautą, nes viską padarys Dievas – ji yra visagalis. Ir jie tai akcentuoja, apie jo visagalybę. O kaip yra su aisčių-lietuvių religija? Joje svarbu, kad Dievas yra PIRMAPRADIS. Štai koks deimantas yra mūsų aisčių-baltų kultūroje. T.y. jis yra tas, nuo kurio viskas prasidėjo. TAME IR YRA TAS DIEVAS, PRAKTIŠKAI JO ESMĖ, O NE JO VISAGALYBĖJE. Kvailam žmogeliui norisi, kad jam kažkas vadovautų, tai jiems ir reikalingas koks nors DIEVAS -VEDLYS, DIEVAS-NURODINĖTOJAS IR KITOKS VISAGALIS. Nereikia bandyti sugretinti ar supanašinti tas dvi skirtingas religijas: aisčių-baltų ir krikščionybę. Jos yra skirtingos, tačiau, jeigu jau pasakyti tiesą, tai jos kalba apie vieno dalyko dvi dalis. Krikščionybė yra nukreipta tik į tikėjimą ir visas pasaulio suvokimas yra grindžiamas per tikėjimą. Lietuvių aisčių-baltų tikėjimas yra tobulesnis, nes jo praktikoje yra STEBĖJIMAS, BENDRAVIMAS, PAJAUTIMAS, PRISILIETIMAS, FILOSOFINIS POŽIŪRIS Į IŠMINTĮ, Į ŠIO PASAULIO SANDARĄ ir t.t. Lietuvių aisčių-baltų religijoje viskas yra nukreipta ne į žmogaus vidų, o į išorę, tuo tarpu krikščionybė yra nukreipta į žmogaus vidų, į tikėjimą. Bet ŽMOGUS PATS YRA TIKĖJIMAS, O KRIKŠČIONYBĖ DAR IR VERČIA TIKĖTI. Tame ir yra jos absurdiškumas. Aisčių-baltų religijoje net apeigos yra gamtoje. Tai meilė viskam, kas mus supa. Išreikšdami savo meilę aplinkai, mes ir atsidėkojame DIEVUI už jo KŪRYBĄ. Bet lietuviai dar ir apdainuoja savo darbus, savo veiklą ir savo meilės išraišką SAULEI, ŽEMEI, PAUKŠČIAMS ir t.t. Na, kur jūs rasite SVEIKESNĖS TERAPIJOS NEI YRA AISČIŲ-BALTŲ APEIGOS? Jos yra SVEIKOS pačios savaime, o ne vaikščiojant ant kelių ar šliaužiojant pilvu.
Iš tiesų, kai kalbu apie krikščionių religiją, kalbu apie tai, kas yra joje pažangiausia, o ne apie davatkišką ar viduramžišką jos variantą. Nors šiuolaikinėje krikščionių bažnyčioje, be abejonės yra visokių žmonių ir visokių sampratų. Analogiška situacija ir senosios lietuvių religijos išpažinėjų tarpe. Jie net nesutaria tokiu svarbiu klausimu: ar išvis lietuviai turėjo vieną dievą pasaulio Sutvėrėją ar išpažino daugdievystę. Toliau – nebesutariama koks dievas kokią gyvenimo sritį kuravo. Žodžiu, realybėje aisčių-baltų religijoje painiavos ne ką mažiau, nei krikščionybėje
Tačiau krikščionybės istorija, jos kaita laiko tėkmėje mums geriau žinoma, nei pagonybės. Todėl suprasti, kas yra tikra šioje religijoje ir kas yra klaida, ir kas yra tik valdžios troškulio inspiruoti dalykai, yra paprasčiau.
Sakote, krikščionybė verčia tikėti? Ar galima šiuolaikinį žmogų priversti kuo nors tikėti, jei jis to nenori?Sakote, krikščionybė verčia žmones tinginiais? Tai kaipgi krikščioniškos šalys pasiekė tokio klestėjimo nedirbdamos? Sakote, Dievas nėra žmogaus vedlys? Tuomet turite paneigti faktą, jog žmogus turi dieviškumo dalelę savyje – dvasinę sielą, per kurią gali kontaktuoti su Dievu.
Kai iš tiesų bandai suprasti, koks buvo tikrasis Kristaus mokymas, atrandi visą kosmosą. Netgi ir tai, jog saulė-mūsų sesė, o brolis yra mėnuo. O tai jau yra senovės lietuvių tikėjimo dalis.
Šv. Pranciškus “Saulės giesmė”
http://pranciskonai.w.interia.pl/saules_giesme.html
Garbinkite ir šlovinkite mano Viešpatį,
Jam dėkokite ir tarnaukite didžiai nusižeminę.
————————————-
CHA
Gerbiama, Dale, na yra tas Aukščiausiasis Dievas. Yra jis ir prūsus, yra jis ir pas latvius. Prūsai jį vadino Ukapirmas, pas lietuvius Nunadievis. Yra jis ir lietuvių mitologijoje. Bet aš kalbėjau ne apie tai. Aš kalbėjau apie tai, kad aisčių-baltų religijoje yra kontaktas su aplinka. Štai, kas yra svarbu. Aš kalbėjau apie tai, kad aisčių-baltų religijoje žmogus yra ekstravertas, nes jis kontaktuoja su aplinka. Tuo tarpu krikščionybėje jis yra introvertas. Pažiūrėkite į protiškai atsilikusius vaikus, pažiūrėkite į depresuotus žmones, pažiūrėkite į pamišusius žmones ir jūs pamatsyite ten viduje grandinėmis prirakintą jų dėmesį. Depresuotas žmogus sėdi ir žiūri į vieną tašką ištisas valandas, nes jo dėmesys visas intravertuotas į savo vidų ir jis nieko nemato, kas dedasi aplinkui. Aš jau jums rašiau, kad jūs vienu momentu rašote labai teisingai, o kitu momentu visiškai nepataikote arba kalbate apie dalykus, kurie jums iš viso nėra žinomi. Štai pavyzdžiui:”Tuomet turite paneigti faktą, jog žmogus turi dieviškumo dalelę savyje – dvasinę sielą, per kurią gali kontaktuoti su Dievu”. Pirmiausia, žmogus neturi savyje – dvasinę sielą, nes tą dalyką teigia krikščionys, bet žmogus pats yra dvasia. Jeigu jis savyje turėtų sielą, tai jis numirtų. Bet miršta tik jo kūnas. Kūnas yra laikinas instrumentas dvasiai, kad kontaktuoti su kitomis dvasiomis ir su tuo materialiu pasauliu ir jį pažinti. Be kūno, dvasia neturi kontakto su kita dvasia. Jeigu dvasia turėtų tuos fizikinius požymius, kuriuos turi daiktai, kūnai ir dar kiti dalykai, tai ji seniai būtų aptikta. Taip, dvasia turi požymius, bet šitie požymiai yra tokie, kad pagal mūsų esamus matus, ji netelpa į jokius rėmus. Ir ji yra aukščiau už laiką ir kitas materijos formas. Jos energetika nėra ta įprasta fizinė energijos rūšis. Tačiau ji gali paskraidinti materialius daiktus. Yra faktų, kai žmogus laiko ranką virš laikraščio skiautės ir po kiek laiko šita laikraščio skiautė suliepsnoja. Yra faktų, kaip žmogus perduoda savo impulsą kitam žmogui, galimai bangomis. Bandymų metu tai buvo apie 3000 km. Viskas aplinkui materialiame pasaulyje juda, bet mes judesio nematytume, jeigu dvasia nebūtų statika. Mintis žmogaus vaizduotėje palieka pėdsaką, nes jeigu šito nebūtų, mes negalėtume atgaminti to, apie ką tik žmogus pagalvojo. Mintis kažkaip yra susijusi su elektra, todėl psichiatrai ir neturi rezultatų, kadangi jie tabletėmis gydo kažką panašaus į elektros energiją. Dabar apie tuos kontaktuojančius su Dievu. Su jokiu Dievu jie nekontaktuoja. Jie kontaktuoja su savo vaizduotėje susikurtu Dievu. Čia vienas “kontaktuotojas” yra net knygą išleidęs, kaip jis kontaktavo su Kristumi. Trumpiau pasakius, Kristus lietuviams per jį linkėjimus perduoda. Jis netgi jam papasakojo savo vaikystę, ir apie tai, kad jų šeimoje buvo 9 vaikai. T.y. jis jam papasakojo tai, ko nėra Biblijoje. Ir netgi apie tai, kas Biblijoje parašyta neteisingai. Vietomis tikrai yra labai aukšto lygio perdavimas Kristaus minčių, o vietomis tas jo Kristus nusišneka, ypač “pamokslaudamas” apie šiuolaikinį sportą. Štai tokia yra ta introvertiškumo kaina. Ir yra ne vienas komentatorius, kuris kalba Dievo vardu. Tarp krikščionių tai yra ne toks jau retas reiškinys. Todėl nereikia blūdyti su tokiais kontaktais. O štai aisčių-baltų religijoje aš negirdėjau, kad kas nors kontaktuotu su Dievu. Kodėl? Todėl, kad jiems per akis užtenka to, kad jie gali kontaktuoti su Dievo kūriniais. Tai yra nuostabu. O krikščionys tuo nepasitenkina, nes jiems reikia kontaktuoti su pačiu Dievu. Todėl jie jaučia savyje tą Dievo dalelytę, tiksliau dvasią jie įvardija, kaip Dievo dalelytė jų kūne. Tačiau įdomus yra dalykas, kad ta dvasia gali apglėbti tą kūną ir kūnas atsiranda jos viduje. Jeigu žmogus sako, kad tai mano ranka, mano koja, mano ausys, mano protas, mano jausmai – tada, kas yra šeimininkas viso to kūno ir atskirų jo dalių? Jo didenybės “AŠ”, butent to nemirtingojo “AŠ”, kuris kūnui mirus pasako jam “atia”. Dievas yra žmogaus amžinas kelias, kad jį pažinti. Ir šitas ABSOLIUTAS YRA NEPASIEKIAMAS. ŽMOGUI VISKAS YRA PRIEINAMA IR VISKĄ JIS GALI PAŽINTI, IŠSKYRUS DIEVĄ, NES TAI BŪTŲ PASAULIO PABAIGA IR TADA BAIGTŲSI IR DAINOS, IR LEGENDOS, IR ILIUZIJOS IR PATI KŪRYBA. Jeigu žmogus kažką pažįsta, jis pradeda tuo naudotis. Ir jeigu žmogus pažintų Dievą, jis netruktų tuo pasinaudoti. Taip, kad neskieskite su tais kontaktais su Dievu. Tai yra įžūlus melas, pirmiausia, pačiam sau.
Kad žmogus savo galias naudotų visų labui, o ne tik savo, jis turi suprasti, jog egoistinis pradas nenuves jo į laimę.Toks žmogus buvo Kristus – jis naudojosi visomis dieviškomis galiomis, tačiau niekada nenaudojo jų egoistiniais tikslais.
Kontaktuotojų su dievu šiais laikais apstu, ir ne vien krikščionių tarpe. Tuo labai lengva įsitikinti, pabraidžius internetinėje erdvėje, ar paprasčiausiai knygyne užmetus akį į skyrių “Saviugda. Populiarioji psichologija. ” Begalė prisipompavusių žmonijos mokytojų, daugumas kurių rašo absoliučias nesąmones, bet žmonės perka, skaito ir linguoja galvomis.
Sakydama “kontaktuoti su Dievu” ne tai turėjau omenyje.Kontaktas su Dievu – tai aiškus vidinis žinojimas, ką tu turi daryti savo gyvenime, kaip turi pasielgti probleminėse situacijose, kaip turi auklėti savo vaikus, kaip gali padėti kitam žmogui, pakliuvusiam į keblią situaciją. Kūryba – taip pat viena iš kontakto formų.
Na, o jei absoliutas nepasiekiamas, tuomet netenka prasmės VISOS religijos, nes religija ir yra kelias dievop. Vadinasi, Buda niekada nepasiekė nušvitimo.
Buda Dievo savo mokyme niekur neminėjo… O apie Nirvaną savo mokiniams pasakė: Negalvokite, kad Nirvana galutinė ir aukščiausia būsena, po kurios jau nieko nebėra aukštesnio. Tai tik viena pakopa į pažinimą… Nušvitimas – santykinis dydis… Lyginant su žmonija, Budos samonė buvo gerokai aukštesnėje būsenoje…
Jūs su Raigerdu nesusišnekate, tik dėl to, kad jūs ginate savo asmeninį pasirinkimą, o Raigerdas kalba apie Tautos kelią. Ir dar kaltinate Raigerdą egoizmu??? Lietuvai ir lietuviams svetimas tikėjimas, nesvarbu koks, mirtinas dūris. Krikščionybė – mirtinas dūris Lietuvai. Paisžiūrėkite istoriškai, kai tik Lietuva pasikrikštyjo, taip ir sunyko… Tas pats būtų, jei Lietuva pasirinktų budizmą, islamą ar induizmą…
Nedramatizuokit. Aš tik siūlau pažvelgti į Tautos kelią iš tikrovės pozicijų. O tikrovė yra ta, kad ikikrikščionišką tikėjimą kiekvienas bando restauruoti pagal savo modelį.
Ir tikrovė yra ta, kad nekaltinu Reigardo egoizmu, o sakau, jog ego turime kiekvienas ir turime išmokti jį atpažinti savyje.
O ėjimą dievop suprantu kaip mokymąsi gyventi pagal Dvasios dėsnius.
Lietuvai nebūtina rinktis budizmo, islamo, ar induizmo, bet pasinaudojant šiuolaikine komunikacija pravartu suprasti, kas tai yra ir su kuo valgoma. Tai praplečia sąmonės ribas. O užsidarymas tik savo pasaulėlyje ir būtų mirtinas dūris.
Daug kas pasaulyje yra gražaus, tačiau visvien svetima. Nebent esi nemirtinga madistė.
Jūs mane kaltinate užsidarymu savo pasaulėlyje???…
Kas per nesąmonė, Kęstuti? Kodėl taip norite manyje matyti kaltintoją? Nepažįstu jūsų asmeniškai, kodėl turėčiau žerti jums tokį kaltinimą?
Jūs apkaltinote visus “užsidarymu savo pasaulėlyje” – kurie tiki, kurie prijaučia, kurie palaiko Senojo Tikėjimo atgimimą ir puoselėjimą. O tą žmonės daro ne todėl, kad yra neišsilavinę. Jie tą daro todėl, kad yra pakankamai išsilavinę… Nebenoriu jūsų daugiau varginti šia tema… be to, atsimenant jūsų pirmus “pasirodymus” Alke, darote pažangą ;)…
Nustokite ieškoti priešų, ir jums nebeatrodys, jog kažkas kažkuo jus kaltina.
Gerbiama, Dale, dabar parašysiu, kur jūs klystate. Štai jūs rašote:”Pasaulis nepasikeis, kol žmogus nepakeis savo vidaus. Nėra prasmės kovoti su priešais aplinkoje, nes pats didžiausias priešas yra jūsų viduje. Ir jis visada sako: AŠ geriausiai žinau , ko reikia pasauliui. AŠ žinau Tiesą, visi kiti – neteisūs, AŠ esu doras sąžiningas, geras, protingas, o kas su manimi nesutinka, toks nėra”. Pirmame sakinyje jūs parašėte teisingai: “Pasaulis nepasikeis, kol žmogus nepakeis savo vidaus”. O toliau jau eina jūsų klaidinga traktuotė apie žmogų ir ta traktuotė, galimai pareina nuo krikščionių tikėjimo. Jokio didžiausio priešo nėra jūsų viduje. Viduje yra tokia harmonija, kuri neturi jokių analogų gal net visoje Visatoje. Viduje yra harmonija nuo Dievo. Todėl neverta painioti tai su kūnu. Kūnas privalo paklusti, taip pat kaip ir protas privalo paklusti. Gal būt, tame ir yra pagrindinė žmogaus misija šioje Planetoje. Krikščionybė suklaidino žmones, kad žmogus yra nuodėmingas. Žmogus yra GERAS, kitaip jis nepasodintų nei vieno medelio. Todėl mes ir esame nuo DIEVO, kad mes esame iš esmės GERULIAI. Tačiau mūsų kūnas yra patobulintas iš gyvūnų kūno. Ir 99% genų yra nuo beždžionės. Tai faktas. Bet beždžionė visada vagia. Ir jeigu mes neauklėtume savo vaikų, tai mes vogtume, kaip beždžionės. Ir kuo toliau mes nutolstame nuo beždžionės, tuo mažiau mes turime polinkio į egoizmą. Todėl jūsų palyginimas, kad “Nėra prasmės kovoti su priešais aplinkoje, nes pats didžiausias priešas yra jūsų viduje. Ir jis visada sako: AŠ geriausiai žinau , ko reikia pasauliui. AŠ žinau Tiesą, visi kiti – neteisūs, AŠ esu doras sąžiningas, geras, protingas, o kas su manimi nesutinka, toks nėra” – tai jus kalbate apie labai artimą beždžionei žmogų, bet tai neturi jokio pagrindo pripaišyti normaliems žmonėms tokių savybių, kokios yra būdingos žmonėms-beždžionėms. Nereikia imti patologinius atvejus ir juos padėti ant lentynos kaip PAGRINDINIUS. Jūs tik patvirtinote tą teiginį, kurį aš parašiau ankstesniuose komentaruose: “šiandieninis lietuvis nesugeba atskirti pagrindinio dalyko nuo antraeilio”. Todėl, tai, kas yra būdinga žemos vidinės kultūros žmonėms, jūs pripaišote NORMALIAM ŽMOGUI. Tai pareina nuo to, kad jis nebevysto ir nepopuliarina savo religijos. Aisčių-baltų pasekėjai net neturi idėjos, kad jų religija būtų taikoma kitose šalyse. Jie net nesugeba suvokti, kad reikalingos mokyklos, kur vaikai galėtų sužinoti apie tą religiją viską, ko reikia jų gyvenimui. Rezultate mes gauname – NUVERTINTA AISČIŲ-BALTŲ RELIGIJA, NUVERTINTA KULTŪRA, NUVERTINTA PAČIŲ LIETUVIŲ TIKROVĖ, JŲ GYVENIMO BŪDAS, JŲ UNIKALUMAS IR JŲ INDĖLIS Į VISO PASAULIO RELIGIJOS KULTŪRĄ. Ir čia joks Dievas neišgelbės šitos tautos, nes ji pati tiek apsileido, kad nesugeba išrikiuoti PAGAL SVARBĄ MŪSŲ TAUTAI AISČIŲ-BALTŲ RELIGIJOS FENOMENO. Kas belieka tokiai tautai, kuri nesugeba pratęsti tos kultūros, kurią sukūrė jų protėviai – belieka tik vienas kelias – išradinėti dviratį. Pažiūrėkite į rusų tautą ir jūs pamatysite, kaip jie buvo pradėję garbinti MUMIJĄ MAUZOLIEJUJE. O tai jau grįžimas į Egipto laikus.
Mūsų viduje yra priešas, ir tai yra mūsų ego. Jei viduje būtų tik harmonija, žmogus ne tokį pasaulį būtų sukūręs, kokį turime dabar. Kad pasiekti harmonijos savo viduje, turime labai rimtai padirbėti. Ir pradėti reikia nuo to, kas vienija, nuo to, kas sujungia, o ne nuo to, kas skiria. Nes 99,9% žmonių genai sutampa, nepriklausomai nuo tautybės, rasės ar odos spalvos ir tuo pačiu nerasime pasaulyje nė vieno žmogaus su vienodais pirštų antspaudais.
Gerai sakai, kad jūsų viduje yra priešas.
Gerbiama, Dalia, jūs vėl kalbate apie patologinius dalykus, priskirdama juos visiems žmonėms: “Mūsų viduje yra priešas, ir tai yra mūsų ego”. Jeigu jūs kalbate apie politikus Lietuvoje, tai šitas dalykas jiems tinka. Tačiau normalus žmogus nėra egoistas, nes tai yra būdinga labai žemos kultūros žmonėms. Pažiūrėkite, kiek žmonių aukoja savo gyvybes už Lietuvą, už Ukrainą, netgi labai jauni žmonės. O Lietuvos partizanai? Kai kurie iš jų net meilės nebuvo patyrę. Apie kokį egoizmą jūs kalbate, kada yra poros, tarp kurių yra tikrai dieviška meilė. Bet yra moterų, kurios net savo kūdikį išmeta į šiukšlių konteinerį. O kiek moterų atiduoda savo gyvenimą savo vaikams? Tai, apie kokį egoizmą jūs čia kalbate? Kad tokių žmonių yra tai taip, ypač politikoje. Bet kiek iš jų yra dvasiškai sveikų? Tikrai nedaug. O dėl ego, tai egzistuoja toks dalykas, kuris yra likęs nuo gyvūnų. Ir kuo žmogus yra mažiau sąmoningesnis, tuo labiau jį veikia ta nuo gyvūnų likusi dalis. Dvasiškai sveikas žmogus niekada nebus egoistas. Egoistų yra mažuma, todėl nereikia šitos etiketės klijuoti kiekvienam žmogui. O štai čia jūs rašote visiškai teisingai: ” Kad pasiekti harmonijos savo viduje, turime labai rimtai padirbėti. Ir pradėti reikia nuo to, kas vienija, nuo to, kas sujungia, o ne nuo to, kas skiria”.
Mano supratimu, ego turime kiekvienas, ne tik politikai, nereikia ieškoti atpirkimo ožio ir tuo pačiu vėlgi skaldyti pasaulio i “geriečius” ir “blogiečius”. Skiriasi tik ego laipsnis. Motinos aukojasi dėl SAVO vaikų, kovotojai žūsta ir žudo dėl SAVO tėvynės ir dėl SAVO idėjos, kokia ta tėvynė turėtų būti.
Visiškas ego nebuvimas vargu ar įmanomas, bet jo laipsnį įmanoma ženkliai sumažinti, jei pradėti mąstyti apie tai, kas yra gera visiems žmonėms, o ne atskirai tautai, atskirai žmonių grupei ar atskiram asmeniui.
Gerbiama Dale, man jau tenka kartotis, kad jūs vienu momentu kalbate tikrai teisingai, o kitu momentu visai nepataikote. Rekomenduoju peržiūrėti savo vertybines sistemas ir padaryti ten revizija. Pas jus nėra nei “blogiečių” nei “geriečių”, tik nesuprasi tada kaip yra tikrovėje: visi yra “blogiečiai” ar visi yra “geriečiai”. Tada išeina taip, kad Hitleris buvo “gerietis”, o kitas žmogėdra Pol Potas irgi gerietis. Nevardinisu ir kitų “geriečių”, kurių veikla buvo tokia “gera”, kad vietoj gyvų žmonių milijonai tapo lavonais. Pagal jus išeitų jie tapo lavonais “savo noru”. Tada ir 300 000 lietuvių išsiųstų į Sibira taip pat išvažiavo “savo geros valios vedimi”. Na, žydai, toje pačioje Lietuvoje, taip pat “geros valios vedami” paprašė, kad juos “sušaudytų”. Nėra pasaulyje kalėjimų, nėra žmogžudžių, nėra pedofilų, nes visi jie yra “geriečiai”, tik mes niekaip nesuprantame jų “gerų darbų”. Aš savo komentare pažymėjau, kad yra keistas dalykas, kada aš nebūdamas krikščioniu aiškinu krikščionims tai, ką pasakė Kristus. Štai ir jūs labai daug kalbate apie krikščionybę, tačiau nesuvokiate, kad yra realūs BLOGIEČIAI ir yra realūs GERIEČIAI. Ir Kristus apie tai pasakė visiškai teisingai:”Medžius atpažinsite ne pagal lapus, o pagal vaisius”. GERIETIS išaugina tokius vaisius, kuriuos naudoja vėliau milijonai žmonių, ir yra jam dėkingi. O BLOGIEČIO vaisiai yra lavonų krūvos, žala padaryta kitam žmogui arba milijonams žmonių, nusikalstamu būdu gauti pinigai, sugriauti žmonių gyvenimai arba sulaužyti vaikų gyvenimai. JEIGU NEBŪTŲ BLOGIEČIŲ , TADA JOKIA RELIGIJA NIEKADA NEBŪTŲ REIKALINGA. BŪTENT RELIGIJA ĮVARDINA, KAS YRA BLOGIS IR KAS YRA GĖRIS, IR JI KOVOJA SU TUO BLOGIU, KAD NUGALĖTŲ GĖRIS. Keista, kad jūs nematote šitų dalykų. Tada man iš viso neaišku, kam jūs tada iš viso kalbate religine tema, jeigu jums neegzistuoja “geriečių” ir “blogiečių”? Nei viena religija neapsieina be šitos ribos. Galimai, jūsų klaidingas supratimas apie ego neleidžia jūsų mąstymui prasiskverbti į aukštesnio suvokimo lygį, kad žinoti kuo geras yra “Gerietis” ir kuo blogas yra “Blogietis”. O kalbant apie politikus, tai paimkite statsitiką ir pažiūrėkite, kiek žmonių nužudė tokia ar kitokia vyriausybė: TSRS, Hitlerio, Kinijos, Kambodžos ir kitos. Tai milijonai nužudytų žmonių. Nes toms vyriausybėms žmogus buvo tik daiktas arba kaip koks nors gyvulys jo “fermoje”- valstybėje.
Gerb. Raigerdai, man susidaro įspūdis jog kalbame abu apie tą patį, tačiau…nesusikalbame. Gėris ir blogis yra kiekviename žmoguje. Gėrio ir blogio šaltinis – tai altruistinis AŠ ir egoistinis Aš, tamsioji ir šviesioji žmogaus pusė. Krikščioniška terminologija – dievas ir velnias žmoguje: meilė ir neapykanta, drąsa ir baimė,džiaugsmas ir kančia.
Valdžios turėjimas yra didelis išbandymas žmogui, nes valdžia sudaro visas sąlygas reikštis jo egoistiniam pradui. Dalai lama apie Putiną sako, jog jis per ilgai išbuvo valdžioje, todėl išbujojo jo egoizmas, ir aš manau, jog jo pastebėjimas labai taiklus. Šiam egoizmui rusų tauta gali uždegti žalią šviesą arba raudoną šviesą. Tai reiškia, jog jei tauta brandi, ji pajėgi sustabdyti blogį. Vokiečiai savo laiku nesustabdė Hitlerio, nors vokiečių tautoje ir buvo siekiančių tai padaryti. Išvada – pasaulio likimas labai priklauso nuo kiekvieno jame gyvenančio žmogaus, ne tik nuo politikų.Jei pasaulis dar nesugriuvo, tai reiškia, jog “geriečių” visais laikais buvo daugiau, nei “blogiečių” ir jų geri darbai, daromi be pompos , be reklamos ir be patoso, atsvėrė blogiečių darbus. Bet tai galėjo įvykti tik todėl, jog didelė žmonių dalis vadovavosi ne egoistine,savanaudiška, o altruistine vidine nuostata.
Gerbiama Dale, apgailestauju, kad jūs prisirinkote šungrybių ir dabar įtikinėjate mane ir kitus, kad tai yra grybas. Jums reikia mokytis iš naujo, nes jūs nusimokėte. Tai įvyksta tada, kai žmogus prisirenka melagingų idėjų ir priima jas už tiesas, Jūs sukritikavote mane dėl frazės, kad “Absoliutai nepasiekiami”. Kęstutis jums padarė teisingą pastabą, bet jūs ją atmetėte. Jis teisingai pasakė, pacituodamas Budha. Jūs įsivaizduojate, kad “Absoliutas – tai kelias nuo Gargždų iki Mariampolės” ar kažkas panašaus? Labai gerai, kad žmogui lemta siekti visą savo gyvenimą. Ir jis pasiekia tik dalį tiesų. Jeigu žmogus siektų ir pasiektų ABSOLIUTĄ, tai joks Dievas jam nebereikalingas. Nebebūtų ir judėjimo, nes kam tada žmogui judėti, jeigu jis jau pasiekė ABSOLIUTĄ? Jūs turite klaidingą supratimą apie egoizmą. Pas jus net velnias tapatinamas su EGOIZMU. Tada, kame reikalas? Uždrauskime Lietuvoje egoizmą, tada ir velniai išnyks. Jeigu norite pamatyti realų žmogaus egoizmą, tai pasikalbėkite su nusikaltėliais, su pedofilais ir su žmogžudžiais. Ir jūs pamatysite, kokie jie ALTRUISTAI. Štai pedofilas jums paaiškins, kad jis “suteikė vaikučiui šilumos ir meilės, kurios jam trūko”. O štai nusikaltėlis, išprievartavęs merginą kartu su draugais, jums paaiškins, kad “jos visos nori, kad jas prievartautų”, o žmogžudys jums gali pasakyti, kad jis yra “Tas Dievo pirštas, kuris baudžia”. O jūs sakote, kad jie egoistai, o jie tokie altruistai, kokių tarp normalių žmonių tikrai neatrasi. O štai ir kita kategorija žmonių. Man atsiuntė keletą video filmukų, kur parodyti atvejai, kaip žmogus gelbsti gyvūnus. Štai drambliukas įkrito į duobę. Niekas jam padėti negalėjo. Ir štai keletas vyrų praplėtė duobę ir su virvėmis ir lentomis padėjo drambliukui išsiropšti iš duobės. O dramblienė atbėgo tekina ir iš džiaugsmo trimitavo ir šokinėjo, kad jos vaikutis išgelbėtas. O drambliukui kiek buvo džiaugsmo, kad jis vėl gali žygiuoti šalia mamos. Kaip matau jūsų krikščionybės studijos jūsų protavimui šviesos davė nedaug. Geriau pabūkite prie laužo, padainuokite su kitais, pašokite ir pamatysite, kas mus jungia – egoizmas ar meilė mūsų žemei, protėvių išminčiai? Laužas yra susijęs su ŠVIESA TAMSOJE, KAD ŽMOGUS TURĖTŲ ORIENTYRĄ. Tai ir šiluma, tai ir jaukumas, tai ir ramybė, tai ir liksmumas, tai ir Saulės dalelytė. O Dievų lietuviai turėjo daug todėl, kad DARBAS LEIDO IŠGYVENTI ŠIAI TAUTAI. Todėl visi Dievai skatino darbingumą ir sąžiningumą. Tai ir yra būtent tai, kas pakelia žmogų virš jo egoistinių norų. Jeigu žmogus būtų egoistas, jis seniai būtų tapęs maistu kokiai nors vilkų ar kitų grobuonių gaujai. O jis išaugo ir tapo šios Žemės karaliumi tik todėl, kad jis nėra egoistas. Nors egoizmo jame yra, bet jis nedominuoja. Kada egozimas dominuoja? Tada, kada žmogus pavirsta gyvūnu. Man pasakojo žmogus, kuris išgyveno turistinio laivo skendimą Rusijoje. Jis išsigelbėjo, tačiau šimtai žuvo. Ir jis pasakojo, kaip jį apėmė siaubas ne nuo tragedijos, o nuo žmonių, kurie nebežiūrėjo nei vaikų, nei moterų, o tik, kad išgelbėti savo kailį. Štai kodėl reikia grąžinti lietuviams jų aisčių-baltų religijos statusą. Nes niekas mūsų tautos negali apjungti, kaip mūsų bočių ir prabočių tradicijos, ir jų testinumas. Jeigu mes šito nepadarysime, tai mes pavirsime į nieką, kaip tauta. Tame ir yra tas krikščionybės egoizmas, kad jai nesinori, kad kas nors “turėtų teisę pasirinkti į ką jam tikėti”. O tai yra aukščiausia žmogaus teisė. Toks egoizmas buvo demonstruojamas iki Žalgirio mūšio, toks yra ir dabar. Ir tik trys religijos pastoviai demonstruoja tą nepakantumą kitokio tikėjimo žmonės – tai judaizmas, krikščionybė ir islamas. Gaila, kad mūsų tautoje įvyko išdavystė ir krikščionybė buvo čia įgyvendinta per prievartą. Koks visos tos išdavystės rezultatas? LDK išnyko, Lietuva buvo sutriuškinta, o šaindien iškilo pavojus, šitai tautai išnykti visai. Ačiū už tai krikščionims, kurie meldėsi, meldėsi, meldėsi taip, kad jų neišgirdo nei Dievas, nei Kristus. Ir šiandien jų vaikai, tų pačių krikščionių vaikai, kurie čia buvo mokytojais ar mokyklos direktoriaus pavaduotojais, šiandien šluoja kokiame nors Gatwick aeruoste Londone ar kitoje kokioje nors sostinės kavinėje. Tikriausiai jos tai daro iš egoizmo? Ar nori savo vaikus pamaitinti? O kaip Katalikų bažnyčia, gaudama valstybės išlaikymą, o už jos išlaikymą moka netgi tie patys krikščionių nekenčiami “pagonys”. O kodėl krikščionys nepasiūlo sąžiningai išlaikyti savo milžiniškas bažnyčias patiems? Ar krikščionims egoizmas neleidžia sąžiningai prisiimti atsakomybę dėl savų bažnyčių išlaikymo? Išeina, kad krikščionys elgiasi kaip vagys ir komunistai, nes tie “pagonys”, padeda jiems išlaikyti bažnyčias (tradicines), o juos dar, pasirodo, reikia keikti, niekinti, menkinti, kaip kokius vergus. Ir jiems Dievas leidžia tai daryti? Ar jie tokiu atveju jokio Dievo neturi? Juk krikščionys dabar elgiasi su “pagonimis” kaip su GOJAIS, kurių sąskaita jie gyvena ir dar juos niekina.
Aš neatsistebiu žmonių troškimu susipriešinti. Negi mums reikia kitaplanetiečių invazijos, jog suprastume, kad esame vienos motinos Žemės vaikai ir mus globoja to pačio Tėvo ranka?
Kada nustosime kariauti tarpusavyje ir suprasime pagaliau, jog yra vienas Dievas, vienas tikėjimas, viena žemė?
Pasikartosiu – man vienodai gaila tiek aršiųjų krikščionių, tiek aršiųjų pagonių.
P.s. Prie laužo pasėdžiu, ir gana dažnai, nes myliu ugnį.
… sunkus darbas paneiginėti akyvaizdžius dalykus…
Akivaizdus dalykas, Kęstuti, jog senojo tikėjimo gaivintojus jungia ne tik meilė savo tautos tradicijoms, bet ir neapykanta krikščionybei, nes manote, jog krikščionybė kalta dėl visų tautos nelaimių. Pasakykite man, kodėl gi krikščionybė neatnešė pražūties kitoms krikščioniškoms tautoms?
Dėl bažnyčių – būtų mano valia, jose atsirastų vietos tiek krikščionims, tiek pagonims. O išlaikyti jas reikia ne vien dėl to, jog tai yra maldos namai, bet taip pat ir kultūros paminklai, jos statytos mūsų senelių ir prosenelių rankomis.
Dievas yra Tiesa. Dievas yra Meilė. Dievas yra Šviesa. Kol nenustosime vieni kitų ėsti, tol skendėsime tamsoje.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-11-18-andrius-navickas-geroji-naujiena/124290
Gerbiama, Dale, turiu jums klausimą: ar aisčių-baltų religija turi kultą? Mano manymu, ne. O kokia yra pagrindinė Žmonijos istorija? Tikėjimas į kultus. Egipte – faraono kultas. Romos Imperijoje – Imperatoriaus kultas. Šv. Romos Imperijoje – Kristaus kultas. TSRS Imperijoje – Lenino, o vėliau Stalino kultas. Nepriklausomoje Lietuvoje – menamas Demokratijos kultas, kuris praktiškai mus grąžina į Senovės Graikijos laikus, ir dar ne į patį geriausią laikotarpį, o būtent į SOFIZMO gyvavimo laikotarpį, kada buvo paneigiamas PAGRINDINIS DALYKAS NUO ANTRAEILIO DALYKO, JIE SUKEIČIAMI VIETOMIS IR TOKS ŽMOGUS-MANIPULIATORIUS BUVO LAIKOMAS FILOSOFU. Kokios yra tokio nevykusio žaidimo pasekmės? Tauta be vertybių. Jai ir tai svarbu, ir tai svarbu, ir tai svarbu, Viskas aplinkui tampa svarbu: ir pinigai, ir ekonomika, ir psichologija ir “Laisvoji rinka”. O kas yra nesvarbu? Religija. O kuri religija yra pati nesvarbiausia? Aisčių-baltų, nes tai “atsilikėliai” pagonys, sėdintys prie savo lauželių, gerai, kad dar be smilkalų. Jos net negalima priskirti TRADICINEI RELIGIJAI. KOKIA ČIA TRADICINĖ RELIGIJA? TAI PAGONYBĖ. Taip svarsto mūsų bukapročiai politikai, kuriems yra svarbu patenkinti savo savanaudiškus beždžionės instinktus.
Atsakyčiau klausimu į klausimą: ar Kristus mokė kokių nors kulto apeigų? Ar Jo mokyme buvo kultas? Ar žmonės jį sukūrė vėliau?
Tai jei atmetame kultą ir atmetame apeigas, lieka Vienas Amžinas Dievas, , kuris buvo taip vadinamos pagonybės laikais, globojo mūsų protėvius, yra dabar, ir bus tada, kai jau mūsų Žemėje nebebus.
Visų Dievų šefas ?
Gerbiama Dalia, sutinku su jumis, kad yra vienas Dievas, bet nebūtina pabrėžti, kad jis vienas, nes mes šito nežinome. Todėl tikslesnis apibūdinimas yra Aukščiausiasis arba Viešpats, arba Aukščiausioji Esybė. Ir jeigu lietuviai iš tikro jį vadino NUNADIEVIU, tai genelesnio vardo niekas nėra davęs. Jeigu iš tikro yra toks pavadinimas, tai jis atspindi tikslią Dievo esmę, nes tada žmogus su juo kontaktuoja kiekvieną sekundę ir kiekvieną dalį sekundės. Ir jeigu žmogus tai daro – tai jis ir girdi, ir mato, ir jaučia, ir šypsosi, ir dainuoja, ir šoka, ir darbas pas jį virte verda. Štai toks kontaktas su Dievu yra pats sveikiausias dalykas ir jis yra prieinamas kiekvienam sveiko proto žmogui. Vien už šitą pavadinimą NUNADIEVIS lietuviams visos tautos turėtų pastatyti patį gražiausią paminklą – už toliaregiškumą ir išmintį.
Prasmingas vardas- Nunadievis, bet noras jog už jį mums tautos paminklą statytų… Ar nemanote, jog padiktuotas ego?
Ir dar: man atrodo,jog tik vėlyvojoje lietuvių religijoje išsitrynė vieno Dievo samprata. Ir tai, kad ji pranyko mums turėjo ir tebeturi blogas pasekmes: kai reikalinga vienybė, mes sunkiai randame bendrą sprendimą. Vieno Dievo nebuvimas – tai vienos sąmonės nebuvimas, vienos absoliučios Tiesos nematymas.
Ar ne tu kažkada rašei apie ‘šventąją trejybę’? 😀 😀
Jei gerai pamenu, jūs, kembly, likote nieko nesupratęs, kaip ir apie dvasinę sielą 🙁
Kur jau čia man suprasti DVASINĘ SIELĄ? Gal dar būna ‘vėlinė siela’ ar ‘sielinė dvasia’, ar ‘dvasinė vėlė’? 😀 😀
Ar ne arijų-baltų Krivių Krivaitis (mūsų laikais dvasininkas prilygstantis Romos Popiežiui) Vandenorius prieš daugiau nei 3000 metų sukūrė epus “Iliadą” ir Odisėją” bei sugebėjo žodine forma organizuoti jų perteikimą ainiams -dorėnams o vėliau graikams, kurie juos ir užrašė pergamente o vėliau ir išsaugojo mums? (Česlovas Gedgaudas “Mūsų praeities beieškant” psl. 98).
Ar ne Krivių Krivaitis Vandenorius “Iliadoje” perteikė Tero (Atlantidos) ugnikalnio (dabar Santarino salynas Egėjo jūroje) katastrofą įvykusią 1170 m.pr.m.e.? Tačiau ir tai dar ne viskas!
Įdomiausia, – kaip ir kokiomis stebėjimo priemonėmis prieš 3000 metų žmogus (Kr.Kr. Vandenorius) sugebėjo užfiksuoti galingiauso ugnikalnio susisprogdinimą iki kelderos ir katastrofą, kuri tęsėsi 30 metų?!
Mat, Iliadoje yra aprašomas ne Trojos ir graikų karas! – bet Tero ugnikalnio 10 metų trūkęs siautėjimas.
Odisėjoje gi aprašomas po Tero ugnikalnio susisprogdinimo 20 metų Viduržemio jūros regione vykęs žemės drebėjimas, kurį ir simbolizuoja Odisėjas.
O kur arijų-baltų krivių Krivaičių Didonio, Metonio, Baisonio, Sielmokšos (Herodoto teigimu- mokėsi pas Pitagorą), Girdonio (Jordanas-Žordanas), Žiniavaldo ir kitų Krivių Krivaičių pasaulinio lygio darbai? Dėja, jie arba sąmoningai sunaikinti, arba iki šiol dūla Vatikano archyvuose?!
Kur mūsų protėvis Veršingetoriksas (Viršiausias gotų rikis), kuris apjungęs vakaruose mūsų protėvius gotus ilgą laiką priešinosi Romai ir legendiniam Cezariui? Kur?!… Kur?!… Kur?! …
Laikas, ponios ir ponai, laikas jau užsiimti rimtais mūsų garbingiausios praeities pažinimo ir jos išsaugojimo darbais! Tai būtina perkelti į mokslinį lygmenį, nepaisant jokių religinių, politinių, ir kitokių TABŲ!!!
Mūsų Baltų religija tampa gyvenimo būdu, bent jau neatsiejama dalimi. Ji nesa vien ant Tavo stalo.
na, kaip gražiai čia gavos parašyti. tik kad išgirstų kas…
Spalio 19 d. –Vaidilos dieną. Saulės ir Mėnulio broliai ir sesės šiandien švenčiam. Vaidila, vaideliotas – vyriausias žynys, visai be reikalo painiojamas su kriviu, visas krivūlės užmanymas nuo kreivos medžio šakos yra absurdiškas užmanymas parodyti, jog baltai neraštingi. Latviai rusiją vadina Krievija, lot. kreivas curvus.
Katalikybė iš arijų be kitų dalykų, perėmė ir šventikų laipsnišką- pakopinį dvasinį augimą, nuo žemiausio laipsnio iki Dievo vietininko šioje Žemėje – Krivių Krivaičio. Krivių buvo net šešios pakopos. Žemiau kriivių buvo žyniai, vaidylos, dainiai. Beje, tam, kad tapti krivių reikėjo turėti išsilavinimą, jau nekalbant apie tai, kad reikėjo būti raštingu.
Raštą iš mūsų “atėmė” priverstinio krikšto metu, kai fiziškai buvo sunaikinti visi mokėję rašyti ir skaityti. Būtent nuo to laiko mūsuose ir buvo “prarasta” istorinė “atmintis”!?. O mokėjusios skaityti ir rašyti bei išsaugojusios istorinę atmintį, moterys buvo paskelbtos raganomis ir deginamos ant laužų.
Nekartokim pramanų, krivius sureikšmino ir romantikai, bet ne be politizuoto užmanymo. Religinių virsmų metu daug kas apvirto aukštyn kojomis, bažnyčia kaip baltiška ba žynyčia rėmėsi dvasiniu ir etnokultūriniu pagrindu ir tuo lyg sureikšmina jį, bet po to suteikė sau palankią sąvokų ir verčių prasmę. Pvz. kronikose minimi lietuvių viešpačiai kaip valdžios žmonės, kunigai kaip vaidilos, žyniai, šventikai. Latviai išsaugojo pagarbų kreipinį kungs. Visai gražiai skambėtų pvz. ir proistorikas, geofizikas inž. kunigas Romualdas Zubinas. Bet, lapkričio 19 d. Brazdžionis eilėraštyje „Vaidilai“ primena: „Vaidila, tu prikelki juos naujiems Pilėnams, / O tu prikelt, prikelti juos gali! / Teskamba kankliai, teskamba žygio dainos vienos / Naujų milžinkapių šaly“.
Čia prie tų R.Zubino (2014-11-14 21:19) išvardinamų atvejų dar reikia pažymėti Sekminių evangeliją, kuri skirta Šv.Dvasios atsiuntimui. Joje be graikų, persų, romenų, žydų ir kitų, buvusių ta proga į Jeruzalę, minimi ir “proselitai”. Evangelijos esmė ta, kad Šv.Dvasios atsiuntimo momentu Kristaus mokymo skelbėjai ta proga prabilo visomis ten susirinkusių kalbomis, t.y. ir proselitų kalba. Tas labai nustebino susirinkusius, nes iki tol Kristaus mokymai buvo skelbiami tik viena kalba. Pavadinimas “proselitai” laikytinas prūsų lietuvių (prūslietuvių) įvardinimu. Pagal kalbos mokslą, kaip žinome, prūsų ir lietuvių kalbos pradėjo skirtis tik apie 500 metų prieš Kristų. Todėl eros pradžioje jų giminingumas dar galėjo būti lengvai pastebimas ir įvardintas prūslietuvių kalba. Remiantis evangelija, kaip šaltiniu, galima laikyti, kad prūsų ir lietuvių vardai ir jų kalbos buvimas yra paminėti eros pradžioje, t.y. daugiau, kaip prieš 2000 metų.
Atsitikę taip, kad pavadinimas “Proselitai” garsiškai sutampa su graikų bendriniu žodžiu „proselitai“, reiškiančiu “atėjūnai, perėjūnai į kitą tikėjimą” ar pan., todėl į jį kaip etninį pavadinimą iki šiol tyrėjų neatkreiptas dėmesys, o be jokių tyrimų laikytas bendriniu graikų kalbos žodžiu. Tačiau be reikalo… Evangelijos tekstas bei realiai esantys prūsų ir lietuvių pavadinimai, taip pat jų kalbų giminingumas bei senumas, bylotų apie tai, kad pavadinimu “proselitai” yra įvardinti prūsai-lietuviai.
Dar viena piligrimė.
Didelių panąstymų pakraigėje pasigirdo eiliuota mintis: „Vakarėjant / Driekiasi šešėliai / Dar žali žali. / Čia gyveno sėliai, / Tam paežry. // Čia gyveno sėliai, / Jotvingiai – tenai. / Driekiasi šešėliai / Ten, kur gyvenai, // Mano baltas protėvi / Drobės marškiniais, / Virtęs žynio poteriais, / Gyvas amžinai…“ ir su Petru Panavu pajauti, jog visa tai yra ne tik po Aukštaitijos dangumi, o viduje, kuriame” „Ji spindi taip gražiai, kad patikėsi, / jog už kalbos, jog už jausmų visų / ir už šviesos į tavo sielą tiesiai / pasviro Paslaptis.Ir nieko nebaisu” Robertas Keturakis. Poetai yra tikrieji žmogiškos sielos vaidilos.
http://www.youtube.com/watch?v=_6tkGOUcBg4
Nuostabi diskusija. Tiesiog publikuotina viešai kuriame nors iš skaitomiausių portalų. Susikovė pagonys su neopagonimis, proistorikai su pseudoistorikais, ardosi, dalijasi muilo burbulais, kliedi apie tai, ką civilizuotas pasulis seniai nurašė į istorijos nuošalę… Mielieji, po Lietuvą vaikšto XXI amžius, ir jokios sapalionės apie mono- ar politeistines senovės baltų (aisčių, gotų ir t. t., ir pan.) dievybes niekam neįdomios. Jei keli ar keliolika entuziastų diskutuoja apie perkūno vištas, tai nieku gyvu nereiškia, kad bent 0, 01 % mūsų tautiečių tuo domisi. Grįšiu prie savo darbinės temos, susijusios su jaunais žmonėmis: 30-40% jų laiko save katalikais, likusioji dalis teigia tikinti Kristų, bet… su išlygomis. Tai kiek lieka aukštąjį mokslą studijuojančių jaunų žmonių, tikinčių deivėmis, dievais, bezdukais (A. Greimo žodis) ir kitais bildukais? Nulis po nulio ir prieš nulį nulis… Neopagonybė yra sovietinių kultūros darbuotojų žaidimas. Valio, tegul žaidžia. Vaikšto bobelės apsivyniojusios galvas rankšluosčiais, ūbauja kaip pelėdos – gražu, egzotiška. Bet tai neturi jokios ateities. Perkūno paukšteliai keliaus ne į savo susikurtąjį rojų, o į Viešpaties teismą, ir greičiausiai bus išteisinti, nes jie, Kristaus žodžiais tariant, nežinojo, ką daro. Taip kad čia, žemėje, kautis nėra ko, ieškoti paloviuose šmėklų neapsimoka, geriau nueiti pas išmintingą kunigą ir pasakyti: netikiu nė vienu tavo žodžiu, viskas, ką kalbi apie Kristų, yra pasakos, įrodyk, kad esi teisus. Ir po to pokalbio parašyti komentarą Alkui. Gal jis bus visiškai kitoks, nei šiandien.
Amelija, gal nevertėtų taip stipriai ironizuoti. Tai, kad žmonės diskutuoja šia tema, rodo, kokia svarbi žmogui yra Tiesa. Noras pažinti savo praeitį, pažinti savąsias šaknis – tai noras sužinoti, kas aš esu iš tikrųjų, iš ko esu sudaryras. Jei nebūtų šio noro, nebūtų tokių mokslų, kaip istorija, archeologija, antropologija, etnologija…
Amelija, jei jūs susipažintumėte su kunigų seminarijoje dėstomu katekizmu kunigams, tikriausiai labai nustebtumėt… Mes su draugu, prieš 15 metų, taip ir padarėme. Nuėjome pas kunigą, kuris mums pasirodė visiškai savo vietoje, pasikalbėjome ir paprašėme literatūros, bet kokios, kur dėstomos krikščioniškos tiesos. Gavome pakankamai storą knygą, vadovėlį apie 400 psl.(gal net daugiau), kur išdėstytos VISOS krikščioniškos tiesos… Prisipažinsiu, o gal pasigirsiu, kad prieš tai perskaičiau Senajį testamentą, Naująjį testamentą, 11 nekanonizuotų evangelijų, bet taip ir likau gilioje abejonėje – ar tai Tikrą, ar tai Netikra. Pagalvojau, na kunigus moko dar tikresnių tiesų… Pradėjau skaityti, dogma ant dogmos ir jokių paaiškinimų. Tikrai nedaskaičiau, nisivylęs perdaviau draugui, jis dar perklausė – ar patiko? Numykiau, tarytum – visai nieko… Po kelių dienų susitikome, draugas riebiai nusikeikė ir prisipažino: didelėmis valios pastangos perskaičiau iki 181 psl. pajutau, kad jau stogas baigią nuvažiuot ir spjoviau į tą reikalą… O jūs saves paklauskite – kodėl tokie mokyti kunigai nepasirodo “Alko” erdvėje ir nepamėgina apšviesti netikėlius??? Todėl, kad bijo apsijuokt… Po kunigų seminarijos smegenų praplovimo, belieka tik stebėtis, kad tie “išmintingi” kunigai, apskritai dar su žmonėmis kažkaip bendrą kalbą suranda…
Laimei, iki galo neperskaitei, o tai liktum pačiuožęs.
Dediesi kunigundine piligrimaujančia pranaše – žydteologijai remti .
Dar nebuvau skaitęs šito Amelijos komentaro, nes atsakiau į Dalės komentarą aukščiau. Ten parašiau:”O kodėl krikščionys nepasiūlo sąžiningai išlaikyti savo milžiniškas bažnyčias patiems? Ar krikščionims egoizmas neleidžia sąžiningai prisiimti atsakomybę dėl savų bažnyčių išlaikymo? Išeina, kad krikščionys elgiasi kaip vagys ir komunistai, nes tie “pagonys”, padeda jiems išlaikyti bažnyčias (tradicines), o juos dar, pasirodo, reikia keikti, niekinti, menkinti, kaip kokius vergus. Ir jiems Dievas leidžia tai daryti? Ar jie tokiu atveju jokio Dievo neturi? Juk krikščionys dabar elgiasi su “pagonimis” kaip su GOJAIS, kurių sąskaita jie gyvena ir dar juos niekina”. Ir štai po to perskaitau Amelijos komentarą, kur ji rašo:”Perkūno paukšteliai keliaus ne į savo susikurtąjį rojų, o į Viešpaties teismą, ir greičiausiai bus išteisinti, nes jie, Kristaus žodžiais tariant, nežinojo, ką daro”. Kadangi Amelija “žino, ką daro”, tai siūlyčiau tą jos komentarą tikrai nusikopijuoti. Anksčiau ar vėliau, manau, bus pareikalauta iš vyriausybės, kad krikščionys gyventų iš to, ką jie užsidirba, o ne iš svetimos kišenės. Kodėl reikia tai padaryti? Todėl, kad vyriausybėje ar Seime būtinai atsiras tokių, kurie įtikinės, kokie krikščionys yra “taikos balandžiai”, panašiai, kaip dabar tai daro rusai. O štai jums realus komentaras, kuriame aiškiai demonstruojama neapykanta aisčių-baltų religijai. Būtų gerai patikrinti ir pačią Ameliją. Garantuoju, kad ji gyvena ne iš sąžiningai uždirbtų pinigų. Tiesiog garantuoju visu 100%, nes nei vienas protingas vadovas, dirbantis savo ir valstybės naudai nenorės turėti reikalo su tokia neapykantos pritvinkusia moterimi. Ir ji dar ruošiasi pakliūti į Rojų. Supranti, Amelija, šv. Petras yra mano giminaitis, tad aš pasistengsiu, kad jis tavęs nepraleistų į Rojų, o nusiųstų tiesiai tave į skaistyklą. Manau, kad Mefistofelis tave pamatęs, suteiks galimybę tau papulti ne į tą skyrių, kur pila verdančią smalą ant galvos, o į tą skyrių, kur tie “skaistyklos klientai” pastovi 5-10 minučių mėšle iki kelių, nes jiems leidžiama truputėli pailsėti, o kas rūko, net parūkyti, o po to gauna komandą, kad jiems reikia nerti galvą žemyn į mėšlą ir ten būti, kol velniai neduos komandos – “PEREKUR!”. Aisčių-baltų religijoje jokių Rojų ir jokių Pragarų nėra. Čia yra grynai krikščioniško skonio darbovietės: Rojus suprantamas, kaip tinginiavimo vieta, o Pragaras su savo Skaistykla, tai mazochistų ir sadistų buveinė. Tiesa, krikščionybė siūlo ir gyvenime būti mazochistais – KENČIANČIAM DANGUS.
O aisčių-baltų religija yra DARBO ŽMONIŲ RELIGIJA. JOJE YRA VISKAS KALBAMA APIE DARBĄ, APIE DERLIŲ, APIE ŽEMĘ, APIE MEDŽIUS, APIE ŠVIESĄ, APIE KOSMOSĄ, APIE DVASIOS GALIŪNUS -MILŽINUS, APIE DRĄSĄ, APIE KARĮ-GYNĖJĄ, APIE TEISINGUMĄ, IŠMINTĮ IR APIE MŪSŲ TAUTOS PAPROČIUS. Biblijoje nėra nei vieno žodžio apie mūsų tautą. Ten kalba eina apie Žydų tautos problemas ir apie jų išgyvenimo galimybę Romos Imperijos laikais, kai žydai buvo diskriminuojami, kaip tauta. Ir viskas, ką jie turėjo, tai tik savo tikėjimą. Ankstyvieji krikščionys kovojo už savo teises, už lasives. Į ką dabar pavirto tas tikėjimas? Valdžios įrankiu, kad laikyti visuomenę vergo padėtyje. Ir Referendumas parodė, kad Katalikų bažnyčia eina kartu su valdžia. Kodėl? Todėl, kad vyriausybė duoda jai milijonines sumas. Amelija giriasi savo 40%. Štai imkite jūs tie 40% ir išlaikykite savo bažnyčias ir tada pamatysite, kaip šitie procentai pradės tirpti. Ir jūsų ROJUS Lietuvoje baigsis, nes jūs esate gudrūs tik tada, kada gyvenate iš svetimos kišenės ir maitinami valstybės. O kodėl jūs patys nenorite išlaikyti bažnyčias? Jeigu imsitės išlaikyti patys savo bažnyčias, tai garantuoju, kad neskambinsiu šv. Petrui ir Amelija tikrai pakliūs į Rojų. Jeigu nustoti maitinti Katalikų bažnyčia iš valstybinės kišenės, tai jūs pamatytumėte, kaip pasikeistų krikščionių požiūris į aisčių-baltų religiją. Jie būtų, kaip tikros avelės – romios ir kultūringos. Kodėl jie daba pyksta ant “pagonių”? Todėl, kad jie išlaiko Katalikų bažnyčia. Tai ir virsta pretekstu laikyti aisčių-baltų pasekėjus niekingais kvailiais.
Labai teisinga pastaba, nes parašyta : ,,Bijokis krikščionio ( ės ), nes jo dievas jam viską atleidžia“.
Dar Krivis Jaunius esa pastebėjęs, kad tai nusikaltėlių religija. Mat šie sekmadieniais božnycose net nuožmiai kartoja: esu kalta’s, kalta’s, labai kalta’s.
Norėjau jau neberašyti bet Kęstutis išprovokavo.
Kęstuti, Senasis Testamentas (ST) yra mūsų baltų protėvių (ne žydų!) šaltinis. Jeigu jis būtų žydų ir žydų dvasije, jie tikrai sugebėtų jį įminti! Dabar gi jį galėjo! įminti tiktai lietuviakalbis.
Kaip ir kituose mūsų protėvių arijų-baltų šaltiniuose (indų Ryg vedose, indų šventuose raštuose Mahabharata ar Ramajana ir kt.) jame nėra nei vienos istorinės asmenybės. Visi šaltinyje minimi “žemdirbiai” simbolizuoja tvaną. Visi minimi aviganiai simbolizuoja sielius ar nuošliaužas nuo kalnų. Dievas Saulius ir jo palikuonys Dovydas bei Saliamonas simbolizuoja tą pačią Saulę tiktai skirtinguose laikmečiuose.
Negalėjai Tamsta nepastebėti ir tai, kad ir Abraomas, ir Izraeilis, ir visi jų palikuonys buvo arba žemdirbiai, arba aviganiai. Negalėjai nematyti, kad ir Mozė buvo aviganių, o jo brolis Aaronas- žemdirbiu. Ir t.t.
Tačiau dar įdomesnių dalykų Tamsta būtumei pastebėjęs, jeigu ST skaitytumei su peištuku rankoje ir sektumei chronologinus įvykius. Kitaip mūsų protėvių šaltinių skaityti ir neįmanoma – tada jie išties susuks skaitytojui ir galvą, ir smegenys! Dabar gi jie visi lietuvių kalbos dėka palaipsniui atsiveria ir praneša mums – KAS VYKO PRAEITYJE!
Sveiki. Tą ką jūs rašote dažniausiai atrodo kaip “virš mokslo”… Nors iš kitos pusės atsimenu tokį Lipovką, KGB dešifruotoją, istoriką mėgėją, kuris panašiai kaip ir jūs, lietuvius-aisčius apgyvedino nuo šiaurės Afrikos iki pat Baikalo, Tibeto. Kokiais 1997 metais buvo jo straipsnis “Lryte”. Na ir tokie faktai – Egipto žyniai tarpusavyje kalbėjosi slaptąją, mums suprantama kalba – beveik lietuviškai. Baikalo apylinkėse daug baltiškos kilmės vietovardžių – Karda, Burta, Pelėduj, į Angarą įtekanti upė – Įtaka… Tibete gyvenvietė – Šunsargis. Lenos upės kilmė – nuo Linas, Obės vardo kilmė – nuo žodžio obelis… Tarytum kaip ir “virš mokslo”, bet va paskutiniai mokslo genetiniai tyrimai parodė, kad obelis kilusi iš vietovės tarp Alma Atos ir upės Obės. Beje Alma Ata, kazachiškai – raudona obelis… Dar ką norėjau pasakyt, jei jūs siūlote į viską žiūrėti moksliškai, tai nerašykite apie Žemės vartymasi, nes tai prieštarauja, visiems astrofizikos dėsniams. Taip, planetos neturinčios pakankamai didelių palydovų – vartosi. Marsas, Venera vartosi, bet Žemė yra dvinarė planeta. Mėnulis pakankamai didelis ir sunkus, savo trauka įsikabinęs į pusiaują ir Žemė net ir norėdama, neturi jokių galimybių apsiverst, nebent atsikratytų Mėnuliu… Kol šios jūsų teorijos nepalaikė bent vienas, šioks toks, mokslininkas, jūs jos negalite pateikinėti – kaip mokslo…. O apie istoriją ir kalbotyrą rašykite, visai įdomu pasiskaityt…
O kodėl Žemė negalėtų būti vartoma kartu su ją “per pusiaują įsikibusiu Mėnuliu” ar taip vartytis kartu su juo!
Hebrabiblijiniai slapyvardžiai, kuriuos lietuviams reikia “įminti”? Va čia tai bent (ski šou) !
Hebrabiblijiniai slapyvardžiai, kuriuos lietuviams (lietuvių kalbos pagalba!) reikia “įminti”? Va čia tai bent (ski šou) !
——————
Manau, dabar artėjant božnycų tuštėjimo metui, kryžininkai (ant kaktų) imasi įvairiausių formų klastos.
Kęstuti, Herodotas dar prieš 2500 metų metų klausė-iš kur Egipte “atkeliavo” dievas Linas (Herodoto Istorija psl.118 p.79)?
Beje, tas pats Herodotas (Istorija psl. 141 p.142) stebėjosi – iš kur Egipto žyniai žino apie tai, kad Žemė vartosi ?
Tad nežinodamas nei III nei IV Žemės fizinių judėjimų vyksmo technologijos, negali kalbėti ir apie Lietuvos praeitį!!!
… aš irgi stebiuosi – kur moksliniai įrodymai, kad žemė vartosi? Tik nepainiokite tai su magnetinių polių kaita…
Šiandien vėl pabandžiau kriauklę patikrinti. Prileidau daug vandens, maža anga. Laukiau ilgai. Paskui susidarė verpetas, kuris sukosi prieš laikrodžio rodyklę. Ką tai reiškia? Reikės perpiešti svastikas?
Proklauso nuo to, koks smegenų pusrutulis aktyvus.
http://www.viskasmoterims.com/586-kuris_pusrutulis_aktyviausias.html
Pabandykite kelis kartus prileisti kriauklę ir skirtingu metu gausite skirtingus rezultatus
Būtent šiuo atveju suveikia tik fizikos dėsniai, psichologija čia ne prie ko. Šiauriniame žemės pusrutulyje visi verpetai ištekantys iš kriauklės, sukasi prieš laikrodžio rodyklę, pietiniame – pagal laikrodžio rodyklę… Dar vaikas būdamas, mėginau ranka, ištekantį vandenį išsukti į priešingą pusę… verpetas vis tiek persisuka… Vis tik Didis dalykas ir Didelė Jėga Žemės sukimasis apie savo ašį…
Tai kas veikia verpetą žemės sukimasis ar magnetinis polius?
Žemės sukimasis… Šiaurės ašigalį stovinčiam žmogui, žemė sukasi prieš laikrodžio rodyklę, žmogui pietų ašigalyje, žemė sukasi pagal laikrodžio rodyklę… Arti pusiaujo verpetai gali suktis į abi puses…
Kęstuti, iš kurios pusės teka saulė, gyvenantiems pietų pusrutulyje?
Jei jūs šiauriniame pusrutulyje stovite veidu į ašigalį, saulė tekės iš dešinės, jei pietų pusrutulyje veidu į ašigalį, aišku pietų, Saulė tekės iš kairės. Geriausia tai pasiimkite laikrodį ir kamuolį ir pasukinėkite…
O jei stovime veidu į saulę, kaip tada?
ilgai nepastovėsit, teks suktis, kad vis būtumėte veidu į Saule. Šiauriniame pusrutulyje suksitės į dešine, sekdama Saule, o pietiniame suksitės į kaire…
O kodėl tada aukščiau minėtame 15min moksliniame straipsnyje pasakyta, kad būtent magnetinis polius veikia verpetą?
… vadinasi suklydau, jei taip rašo 15 min…
O ar ne keistas dalykas tada, jog svastiką bandome rūšiuoti į “teisingą” ir “neteisingą”?
Nėra teisingos ir neteisingos svastikos ženklo. Abu jie yra galio ženklai tik nukreipti į priešingą pusę ir naudojami skirtingiems tikslams.
Tai kam jas perpiešinėti?
Gerbiamieji, atsigręžkite į Saulę ir matysite į kurią pusę mūsų pusrutulyjeji ji sukasi. Kam bereikalo gaišti laiką?
Mes ALKE negalime kiekvieną kartą apsistoti ties vienu žodžiu ar vienu klausimu ir nematyti svarbiausio- Lietuvos kultūros vaidmens Pasaulio istorijoje (praeityje).
– Ar daug kas žino, kad:
– japonų hieroglifai ir lietuvių runos turi ne tiktai grafinį bet ir fonetinį stebėtiną panašumą?!
– erų sandūroje protėvių dievą Gudą į Europą sarmatai atgabeno iš Altajaus krašto – iš Sibiro?!
– LIETUVIŲ KALBA yra senesnė už sanskritą?! (Mahatma Gandis – studentui Poškai!).
– Kaunas senojoje eroje buvo Mažojoje Azijoje Tauro kalnuose, ties Kreto salą?! (Dabar tas regionas Turkijoje vadinamas Konija-Kaunija).
– Egėjo jūroje bųvęs Tero ugnikalnis buvo vadinamas Atlantida?!
– II t.pr.m.e. Tero ugnikalnis sprogo keturis kartus, Balkanų regione iki pamatų sunaikindamas kultūras?!
– po kiekvienos Tero ugnikalnio išprovokuotos katastrofos, praejus maždaug 200 metų (kai atsistatydavo gamta) į šį kraštą iš šiaurės atvyko- pelazgai (maždaug 1800 m.pr.m.e.), trakai (maždaug 1450m.pr.m.e.), achajai (maždaug 1300m.pr.m.e.), dorėnai ( graikų kultūros gimdytojai- maždaug 1000m.pr.m.e.)?!
Natūralus klausimas- iš kur šiaurėje tuo metu buvo tokie kultūros rezervai?
Be lietuvių kultūros praeities pažinimo į šį klausimą neatsakys niekas ir niekada!
Lietuvių kalbos deka jau žinome, kad Žemė ne tiktai vartosi per ašigalius, bet periodiškai Žemės ašigaliuose ir ekvatoriuje formuojasi ledynai bei įvyksta globaliniai tvanai, kurie vandens lygį Žemėje keičia net 300 ribose.
LIETUVIŲ KULTŪROS pėdsakai taip pat liudija, kad šiauriniame Žemės pusrutulyje Eurazijoje, tarp maždaug 25 ir 50 lygiagrečių, yra ruožas, kuriame visiais laikais ir visais atvėjais žmonija išsigelbsti!!!
Šaltiniai liudija, kad mūsų protėviai kelią nuo Ramiojo iki Atlanto vandenyno ir atvirkščiai, per tūkstentmečius buvo įveikę ne vieną ir ne du kartus!!! Kas kart tam prireikdavo mažiausiai 6000 metų!!!
…jūs tik pateikite bent vieną, nors šiokią, tokią mokslinę nuorodą, kur būtų paminėtas žemės vartymasis per savo ašį? Paskutinis mokslo skelbiamas žemės posvyris, kelių laipsnių, įvyko prieš 14700 m. Daugiau aš nieko kito, iš mokslo pasaulio, nesu girdėjes…
Vandens lygį Žemėje keičia 300 metrų ribose!
Hm… O nuo kada krikščionių Dievas pasidarė meilė ir šviesa? Kažkur nuo devyniasdešimtųjų, kada Lietuvoje pradėjo reikštis tokie keistuoliai – krišnaistai. Jie tvirtino – Dievas tai meilė. Įtariu, kad krišnaistai visai nebrangiai perleido krikščionims, laikinam naudojimuisi tą dievą’meilę… O iki to laiko krikščionių Dievas buvo tik teisingas ir tuo pačiu labai piktas. Jei jis savo krikščioniškas tautas ir globojo, tai nekrikščioniškom tautom nebuvo jokio pasigailėjimo. Be jokio pasigailėjimo buvo sunaikinti rugijai, vėliau jotvingiai, prūsai, kuršiai, keltai, piktai, galindai, žiemgaliai,… vardinu tik artimiausius gimines, kas darėsi toliau, reikėtų domėtis. 200 metų tesėsi Lietuvos karas už išlikimą su visa tuometine EU, kuri buvo sutelkta po krikščionybės vėliava. Tiesioginis lietuvių tautos genocidas sutrukdė Lietuvai tapti didžiaja tauta ir valstybe. Vėliau po krikšto, prisidėjo ir kultūrinis genocidas. “Eglė žalčių Karalienė” epas kuris, vaizdžiai atskleidžią to laikotarpio baisumus. Eglė tai Lietuva, Žaltys – Tikėjimas ir to meto šviesuomenė, Eglės vaikai – Lietuvos žmonės, o tie broliai pikti – broliai vienuoliai. Jie gąsdino nužudyti, kankino Lietuvos vaikus, vaikai išsigandę ir išdavė savo Tėvą Žaltį – Tikėjimą. Vaikai naiviai tikėjosi, kad jų Tėvo nenužudys, juos pasigailės. Bet ne, tie broliai pikti, pikto dievo vardu sukapojo Žaltį (Tikėjimą) ir paliko vaikai našlaičiai. Bet ir jiems našlaičiams jau buvo likimas nusprestas, jokių čia lietuvių, Lietuvoje gyvens tik lenkai. Ne šiaip sau Vilnius net ir atgavus nepriklausomybę, kurį laiką dar skaitėsi lenkijos parapija. Ne šiaip sau lenkai pavogė Vytauto karūną, aišku su popiežiaus palaiminimu… Vis tik bijojo broliai pikti, o gal dar Žaltys prisikels, tai bent jau lietuvių neliks… Jūs Dale su kuo – su broliais Dominikonais, kurių ir ženklas labai krikščioniškas, sukryžiuoti kaulai ir kaukolė…, ar su našlaičiais, kuriems jau gyvybės ir mirties klausimas iškiles visu rimtumu… Ir jūs labai dabartiniu Dievu nesižavėkite, jis tik laikinam naudojimam. Tikrasis Dievas perduotas Islamistams, jie dabar vykdo inkviziciją, jie jau skelbiasi, kad yra tikrieji Kristaus pasekėjai, o visiems likusiems netikėliams tik trys keliai – atsiversti į islamą, mokėti duoklę ar peilis per gerklę… Dale, ruoškite burka, jūs labai lengvai perimate visa kas “nauja” tikėjimo madose…
Matyt esate už mane jaunesnė, jei neprisimenate, kad pagrindinis krikščionio priesakas iki pat XXa pabaigos – dievobaimingumas. Aš tai labai gerai atsimenu, kai mane gąsdino močiutė – Dievas viską mato, jis būtinai nubaus. Niekuo nesiskyrė ir kunigų skelbiami mokymai ir tik krišnaistai pakeitė padėtį. Na kam gi žmonėms toks piktas Dievas…
Krikščionių Dievas buvo Meilė nuo Kristaus laikų, ir evangelijoje tai aiškiai matosi,tik istorijos eigoje tai buvo iškreipta. Pagrindinis krikščionybės priesakas – “Mylėk Dievą ir artimą savo”. “Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje,tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame.”
Eglės mitas siekia labai senus laikus, kai apie krikščionybę dar nebuvo jokių žinių, todėl interpretuoti jį kaip pagonybės ir krikščionybės sandūrą būtų klaidinga. Lygiai taip pat yra klaidinga suplakti į viena judaizmą ir krikščionybę.
Klausiate, su kuo aš? Pati su savimi, ir dar su tais, kurie siekia matyti pasaulį kaip vientisą dievo kūrinį. O tokių yra ir krikščionių, ir pagonių tarpe.
krikscionybe su Kristum nieko bendro neturi:
https://www.youtube.com/watch?v=Fnu1yDRDj2M
Rusija turtinga pranašais: Lazarevas, Triochlebovas, Megre, Levašovas ir t.t. Ir pastebėjau, jog šie pranašai tarpusavyje nuolat pešasi, vienas kito nenori pripažinti… Tai nežinau, ar verta rimtai žiūrėti į tai, ką jie sako. Nes visada tai yra truputį “virš mokslo”, kaip išsireiškė Kęstutis.
O Kristaus mokymas nuo judaizmo skiriasi tuo, jog judaizme buvo mokoma: akis už akį, dantis už dantį, o Kristus mokė mylėti ir atleisti. Be to, judaizmas – tik žydų religija, o Kristus mokė, jog reikia mylėti kiekvieną žmogų, nepriklausomai nuo tautybės.
,,Eglė tai Lietuva, Žaltys – Tikėjimas ir to meto šviesuomenė, Eglės vaikai – Lietuvos žmonės, o tie broliai pikti – broliai vienuoliai. Jie gąsdino nužudyti, kankino Lietuvos vaikus, vaikai išsigandę ir išdavė savo Tėvą Žaltį – Tikėjimą.”tai stai kas tie broliai..pagaliau,kazkas atsake i rupejusi klausima.aciu.
gal zinot,ar jau isejo knyga apie lietuviu pasakas ?
… šias mintis perskaičiau ekspertai.eu, prieš kokius 2 – 3 mėn. Šia tema buvo keli straipsniai, labai vertingos diskusijos, bet pgr. mintis būtent tokia… Tuo metu galvojau persikelsiu, bet užmiršau, o besiginčydamas su Dale prisiminiau…
Esu kažkaip įsitikinęs (įtikėjęs), kad su kryžiais tarpuragiuose kryž.čionys genetiškai ir tiesiog pasąmoningai linkę naikinti “pagonius” iš esmės, esmėje.
Tą akivaizdžiai daro ir šis klastingas klastingo straipsnio autorius !
(Turiu omenyje gan padorų vardą turėjusį Dainių Razauską).
… nemanau…
Pamanysi ir pamatysi, nes čia dar tik pradžia.
radau stai cia :http://www.ekspertai.eu/kokia-religija-lietuvoje-seniausia-ir-kodel
… negaliu sau leisti būti pačiam su savimi. Jei jau gimiau Lietuviu, tai stengiuosi būti kuo geresniu lietuviu Lietuvai. Aišku galiu ir klysti, kai kuriais klausimais, bet bent jau savęs neapgaudinėju, stengiuosi būti kuo nuoširdesnis sau ir aplinkiniams… Ir su jumis aš nuoširdus, ir nelaikau jus prieše, bet jei jau ginčijamės, tai kuo nuoširdžiausiai :)…
Ačiū už nuoširdumą,- tai vienas iš gražiausių žmogaus bruožų, mano manymu. O klysti galime visi.
Linkiu kartais pabūti su savimi – tai leidžia suprasti, kiek esi įtakojamas kitų nuomonės 🙂
Omeny turėjau tai, kad gyvenime daugiausiai tenka pasirinkti ne – noriu, ar patinka, bet reikia… O save aš labai atidžiai stebiu nuo 17 metų, kada susidvejinau, pakliuvau į tokią padėti, kai labai supykęs niršau ir bariausi, bet pamėginęs greitai nusiraminti pastebėjau, kad ta mano dalis kuri niršta – nesu aš, o aš esu tas, kuris stebiu savo pykčius… Tada pirma mintis buvo – šizofrenija, nusprendžiau niekam nesakyti, nes uždarys į psichuškę. Galvojau, kaip nors pragyvensiu gyvenimą, atidžiai save stebėdamas ir valdydamas… Tik gerokai vėliau, po kokių 15 metų išsiaiškinau, kad tai visiškai sveika žmogaus būsena, nors to nepripažysta vakarietiško kirpimo psichologai… Bet sutinku su jumis, kad visi esame įtakojami, neįtakojami tik numirėliai. Skiriasi tik įtakojimų lygis..
Kvantinė prigimtis? Elementari dalelė gali būti ir dalele ir banga tuo pačiu metu.
… mmmmm, čia jūs apie ką? Apie susidvejinimą?
Taip. Apie vidinį stebėtoją. Apie tai šiame video:
http://topvideo.lt/pasaulis/what-the-bleep-do-we-know/
vai, vai vai koks ilgas įrašas… Na turėdamas laiko pasižiūrėsiu, bet manau, kad tai man nebus naujiena. Tas vidinis stebėtojas, tai mūsų proto dalis, kuri keliauja per gyvenimus, tai mūsų esybinė dalis (budhi, būties protas). O ją reikia ugdyti, kad pomirtinėje būsenoje neprarastume sąmoningumo ir gebėtume priimti teisingus sprendimus… ir tenai yra pavojų… Man krikščionybė ir nepatinka, kad pilsto vandenėlį apie kažkokias tai sielas, kurios tarytum atsiras po mirties staiga??? Jei ta siela atsiranda tik po mirties ir aš gyvas negaliu su ją susipažint, tai kam man tokia nesamonė reikalinga? Vis tiek tai būsiu ne aš? Vienu žodžiu apgaudinėja, tam kad nepasiruošusius pomirtinėje būsenoje maumai išgaudytų, arba nežino ką šneka, bile šnekėt… Krikščionybė neturi jokio dvasinio mokymo…
Tikriausiai nebus naujiena. Nors mokslininkai sako, jog tai – ne proto dalis. Tai lyg ir siela, nes smegenyse tos substancijos jie neranda.
Klystate, Kęstuti, sakydamas, jog krikščioniškam mokyme nėra sielos. Žmonės, vadinami šventaisiais, kalba apie tai, jog jie atrado sielą savo gyvenime. Ir tai jiems buvo tolygu Dievo savyje atradimui. Tačiau šie žmonės tai atrado kiekvienas individualiu būdu. Tai buvo jų mistinė praktika, jiems tai buvo realiausia realybė, ne teologinio vandenėlio pilstymas.
Viskas priklauso nuo to, “kaip giliai tu įlendi į triušio olą”.
O Tau (kaip lietuvei) savas pa-gojų kailis – turbūt mieliausias.
Norėjau pasakyti, kad krikščionybėje nėra mokymo kaip dar nenumirus pažinti savo esybinę pusę. Pavadinimas ne taip jau ir svarbu. Galime vadinti siela, buties protas, dvasia ar dar kaip. Na o jei kas iš krikščioniu tai ir atrado, tai grynas atsitiktinumas, kaip loterija. O taip neturėtų būti. Kodėl mokymą apie (vadinkim) dvasinę pusę turi budizmas, krišnaizmas, induizmas, šamanizmas, bon senasis Tibeto tikėjimas ir daugelis kitų dvasinių mokymų, o krikščionybė to neturi? Ir dar krikščionybė po Kristaus 358 metais atmetė persikūnijimą??? Taip labai rimti klausimai ir tol kol į juos nebus deramai atsakytą…
Yra reinkarnacija, ar jos nėra, po mirties turėsiu tą atlygį, kurį užsidirbau šiame gyvenime. Tai lyg ir nelabai ką keičia – yra ji, ar ne.
Krikščionybėje, kaip beje, ir pagonybėje ne tiek svarbi dvasinė doktrina, kiek pats gyvenimo būdas. Senovės lietuviai žinojo, jog turi gyventi darnoje – su gamta, su žmonėmis, ir tai lyg savaime perauga į darną su Dievu. Krikščionybėje – analogiškai , tik išreiškiama kaip Meilė Dievui ir meilė artimui. Jei turime omenyje, jog gamta – Dievo kūrinys, tai savaime suprantama,jog gamta įjungiama į šį ratą.
Tai pasikeisk omenį suprasdama, kad Gamta – tai Dievų namai, bet ne kažkokio visagagalio kūryminys gaminys.
CHA
Jūs kalbate apie tai kas skirta eiliniam piliečiui,ir tai tiesa. Ir jei jums to pakanka, kuo labai abejoju, tai tada tikrai jums asmeniškai nėra didelio skirtumo kuo jūs tikite. Didelis skirtumas yra Lietuvos Dvasiai (agregorui) ir nuo to labai priklauso ar Ji stiprėja ar silpnėja… Jei jums nepakanka to – kaip visi ir yra poreikis gyvenimą nugyventi prasmingiau, tada tikrai vien tik krikščionybės nepakaks…
Gerbiamas Kęstai, jau ir mokslininkai teigia, jog kas 6000 metų vyksta Žemės magnetinio lauko polių inversija (kaita vietomis). Šį geofizinį reiškinį fiksuoja ir geologiniai sluoksniai, ir vulkano lavose magnetinių polių “atmintis”.
Suprantama, ši inversija galima tiktai tada kai per ašigalius vartosi pati Žemė. Tai yra tas pat kas vyksta ir su žmogumu kai jis verčiasi per galvą,- verčiasi kartu ir žmogaus biologinis laukas.
Tamstai pateikiu dvį (jų yra aibė!) nuorodas į šaltinius, iš kurių mūsų laikų skaitytojas privalo pats daryti išvadas.
Kaip jau ankščiau rašiau, paskaitykite bent Herodoto “Istoriją” psl.141 p.142 ir Vytauto Narvilo “Gangas prasideda Himalajuose” psl.34. Neprošali dar susipažinti su Česlovo Kudabos knygoje “Geografinės kelionės ir atradimai” kur yra nemažai Azijos mokslo vyrų sudarytų žemėlapių, kuriuose žymima, kad prieš mūsų erą dabartiniai šiauriniai žemynai buvo orientuoti į Visatos pietus, o pietiniai- į Visatos šiaurę!!! Ir t.t. ir t.t.
Mano knugose panaudota per 300 seniausių kultūrų šaltinių, kurių mosklininkai “neturi laiko skaityti”.
Taip profesoriai man yra prisipažinę. Matau, nelabai ir Tamsta turi laiko ir noro skaityti knygas. O gaila!
… žemės magnetinis laukas verčiasi dėl to, kad magnetinio lauko “generatorius” yra žemės branduolys. Ir verčiasi branduolys, o ne žemė. Jei žemė apsiverstų, tai mums pasikeistų tik žvagždynai ir saulės padėtis danguje, o kompasas rodytų tą pačią kryptį. Verčiasi žemės branduolys ir ne kas 6000 metų, bet gerokai rečiau, gal 100 tūkst. metų, gal 200 tūkst. metų, tiksliai neprisimenu… Na jau tokius dalykus jus kaip geofizikas tai tikrai turėtumėt žinoti…
Kęstuti, siūlau Tamstai susipažinti su Klaudijaus Ptolemėjaus darbu “Tetrabiblos”, kuriame jis vardija žvaigždynus, kurių mūsų laikais iš šiaurinio pusrutulio nesimato. Tad Žemės branduolys visiškai nieko dėtas.
Tamsta atsiversk ir K.Ceramo :”Dievai kapai ir mokslininkai” psl.172-173, kur rašoma apie tai, kaip Karteris reagavo demontuodamas Egipto faraono Tutanchamono sarkofagą: “Montavo (sarkofago dalis), matyt, paskubomis ir labai nepatikimi žmonės, nes atskiros dalys yra sukeistos, sudėstytos neatsižvelgiant į pasaulio šalis taip. kad karsto durys atsiveria į vakarus, o ne į rytus, o kojugalis atgręžtas į rytus, o ne į vakarus, kaip turėtų būti”.
Karteris negalėjo žinoti, kad po 1500 metų, Žemei verčiantis per ašigalius, rytai tapo vakarais o vakarai – rytais!
Būtent apie tai Egipto žyniai ir informavo Herodotą.
… aš tai visai nepiktai, bet kur šiuolaikinio mokslo įrodymai, kad žemė verčiasi per savo ašį??? Aš apie tokius įrodymus nieko negirdėjau, galėčiau pateikti daug nuorodų, kad būtent branduolys apsiverčią, o ne pati žemė, bet jums kažkodėl neįdomu…
http://www.ekspertai.eu/zaltysvandens-religija-ir-lietuvos-vardo-kilme
Ačiū. Išsisaugojau…
o cia apie Zalcio nuzudyma raso ,,Lietuva yra tai, kuo kadaise buvo – Lietaus ir Vandens, Žalčio, Žuvies ir Patrimpo šalis. Vandens garbintojams susipykus su Ugnies garbintojais, įvyko tragedija – Žalčio, Žuvies Karaliaus nužudymas, vandens garbintojų atsitraukimas (polinkis į savižudybę) į pogrindį, dvasinis partizanavimas, o Ugnies religija paėmė viršų. Sovijus galutinai viską reformavo, sujaukė, stengėsi uždangstyti viską Mirusio Miesto legendomis.”..?
Man kartais atrodo, jog mūsų intelektualai taip pasiduoda intelekto nešami, jog nejučia užmiršta esmę. Žmogaus, kaip nemirtingos sielos, gyvenimas teka tarp šiapus ir anapus. Vanduo – kaip anapusybės, dvasinio, nemedžiaginio pasaulio įvaizdis. Ir Eglės mitas kalba apie anapusinio pasaulio išdavystę ir iš to sekančią tragediją – Eglės ir jos vaikų virtimą medžiais.
Žmogus yra tas, kuris turi savyje sujungti šiuos du pasaulius: anapusinį- dvasinį ir šiapusinį- medžiaginį.
Tamsa ir šviesa, ugnis ir vanduo taip pat yra šių skirtingų pasaulių simbolinė išraiška.
Atrodo, šioje potekstėje visai prasmingai beatrodo ir Romuvos begyvuojantis (gyvas) Ženklas – kur keturi žalčiukai…
Geras.
Mūsų mokslininkai vadovaujasi vieni kitų pagimdytomis teorijomis. Tai yra uždaras ratas. Atsakymas gi į Tamstos klausimą randasi seniausiųjų kultūrų šaltiniuose, o dabar jau ir mano knygose “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis” ir “Praregėjimas”. Būtent tokia seka ilgą laiką ėjau į šį atradimą, kurį patvirtina ir jau “plika akimi” matoma klimato kaita!
teiginys “visi tikime ta pati dieva” yra absoliuciai klaidingas. Dievas yra butent vienas, Kurejas. taciau teigti kad visos religijos kalba apie ta pati, yra melas ir apsigavimas. Tik krikscionybe ir judaizmas kalba apie Kureja, visose kitose religijose garbinami demonai piktosios dvasios, setonas. kitos religijos ir pilnos okultizmo.
Viskas paprasta ir labai teisinga.
Viskas paprasta ir labai teisinga,
Su viskuo sutinku….Aš turiu SAVO DIEVĄ, JUO tikiu, JUO pasikliauju, myliu JĮ, kalbu su JUO, nusidedu JAM…Jis yra su manim visada. Kai man sakydavo ar sako , kodėl aš viena ėjau ten ir ten, kodėl viena kažkur klaidžiojau, atsakau, kad aš niekada nebūnu viena….visur mane už ranklos laiko JIS, MANO DIEVAS…laiko, laimina mano mintis, nes aš meldžiu pas JĮ JO paramos man….
Vien straipsnio pavadinime labai daug terminų – “vienas”.
Juk “vienas” – tai aiškiai VIENIŠAS.
Tokiam vienam – tik užuojauta !
Visada įdomu skaityti Dainiaus Razausko straipsnius (beje, gal kas neskaitė jo knygos apie Maironį, nuoširdžiai rekomenduoju). Man ypač patinka jo pagarbus požiūris į Gamtą. Duok, Dieve, kad Lietuvoje būtų daugiau tokių žmonių.