Ruduo – metas, kai virtuvė vėl kvepia obuoliais, prieskoniais ir ką tik iš daržo parneštomis daržovėmis. Kol gamta ruošiasi poilsiui, mes ruošiamės žiemai – pildome lentynas stiklainiais, o šaldiklius – vasaros gėrybėmis.
Šis metas – ne tik tradicinis pasiruošimas šaltajam laikui, bet ir puiki proga pasirūpinti savo sveikata. Žinovės papasakojo, kuo skiriasi konservavimas, fermentavimas ir šaldymas, patarė, kokius gaminius rinktis kiekvienam būdui, ir atskleidė, kaip išlaikyti jų maistinę vertę.
Fermentavimo nauda šaltuoju laikotarpiu
Pasak BENU vaistininkės Eglės Petrulėnės, ruduo – ne tik derliaus nurinkinėjimo, bet ir pasiruošimo šaltajam laikui metas.
„Šaldymas, fermentavimas ir konservavimas – tai iš kartos į kartą perduodami maisto paruošimo būdai, tapę ne tik jaukia rudenine tradicija, bet ir moksliškai pagrįstu būdu imunitetui stiprinti, vitaminų pusiausvyrai ir gerai savijautai išlaikyti“, – sako E. Petrulėnė.
Rauginimas ir fermentacija, pasak vaistininkės, iš esmės reiškia tą patį, tik lietuviai dažniau įpratę vartoti terminą „rauginimas“. Anot E. Petrulėnės, šaltuoju laiku fermentuotas maistas yra ypač naudingas, nes jame esančios gerosios bakterijos stiprina imunitetą, gerina virškinimą ir padeda pasisavinti vitaminus bei mineralus. Todėl kūnas tampa atsparesnis peršalimui.
„Fermentuotas maistas yra natūralus probiotikų šaltinis, jis padeda palaikyti gerąją žarnyno mikroflorą. Kai maistas gerai įsisavinamas, kūnas tampa atsparesnis peršalimui ir žiemos negalavimams“, – teigia E. Petrulėnė.
Teisinga daržovių fermentacija
Jai pritaria ir sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Ieva Krivickienė. Pasak jos, fermentacijai galima rinktis tokias daržoves kaip burokėliai, kopūstai ar agurkai, o fermentuoti patariama kambario temperatūroje.
„Reikėtų vengti naudoti per daug druskos, nes per didelis jos kiekis lėtina gerųjų bakterijų veiklą. Geriausia naudoti šviežias daržoves, kuriose gausu vitamino C, karotinoidų ir polifenolių. Daržoves derėtų laikyti skystyje, o po fermentacijos – šaldytuve arba rūsyje“, – sako I. Krivickienė.
Fermentavimas, konservavimas ir šaldymas: kuo skiriasi?
Anot E. Petrulėnės, fermentavimas yra natūralus, maistines medžiagas išsaugantis procesas be chemijos. „Tai – gyvas, natūralus procesas, išsaugantis naudingąsias medžiagas, o konservavimo metu reikalingas terminis apdorojimas, tad dalis vitaminų prarandama.
Šaldymas geriausiai padeda išsaugoti gaminių maistinę vertę, tačiau šaldyti vaisiai ar daržovės dažnai praranda savo skonį ir tekstūrą.“
Jai pritaria ir I. Krivickienė, teigianti, jog fermentuotų gaminių vartojimas yra naudingas virškinimo sistemai, tačiau ne visiems tinka dėl rūgštumo arba pridėtinės druskos.
„Fermentuojant svarbu parinkti tinkamą kiekį druskos, panardinti daržoves į skystį pilnai ir nelaikyti produktų per šiltai ar per ilgai kambario temperatūroje.“
Kaip konservuoti, kad išliktų kuo daugiau vitaminų?
Konservuojant, pasak I. Krivickienės, derėtų tinkamai sterilizuoti stiklainius ir dangtelius, vengti naudoti per daug priedų – acto ar cukraus. Taip pat svarbus ir kaitinimas, nes nepakankamas kaitinimas gali sąlygoti greitesnį produkto gedimo procesą.
Tačiau per ilgai kaitininant, anot gydytojos, prarandama daugiau maistinių medžiagų. „Norint išsaugoti kuo daugiau maistinių medžiagų, nereikėtų užpilti daržovių verdančiu vandeniu. O siekiant išlaikyti vitamino C atsargas, derėtų konservuotas daržoves sandariai uždaryti, laikyti vėsiai ir tamsiai“, – sako I. Krivickienė.
Konservavimui, pasak E. Petrulėnės, geriausia rinktis uogas, pomidorus ir vaisius. O atidarius stiklainį jo turinį derėtų suvartoti per kelias dienas. Vaistininkė primena, jog švara ir sandarumas – būtinos sąlygos norint, kad žiemą gaminiai būtų tokie pat gardūs ir naudingi kaip rudenį.
Kiek laiko šaldytas maistas išlieka naudingas?
Mūsų šaldikliuose daržovės ir vaisiai dažnai užsistovi per ilgai. Pasak I. Krivickienės, kuo trumpiau laikysime šaldiklyje, tuo daugiau vitaminų, skaidulų ir skonio išsaugosime.
„Atsižvelgiant į gaminio rūšį, patariama gaminius suvartoti per 3–12 mėnesių, – sako I. Krivickienė. – Pavyzdžiui, uogas, vaisius ir daržoves galima laikyti iki 12 mėnesių, o žalumynus, jau išvirtus patiekalus – iki 6–8 mėnesių.
Svarbu išlaikyti pastovią, -18 °C ar žemesnę temperatūrą, užšaldyti kuo greičiau, vengti šviesos ir oro poveikio. Atitirpinus gaminį reikėtų suvartoti per 24 valandas ir pakartotinai nebeužšaldyti.“
Papildai rudeniui ir žiemai
Petrulėnė teigia, jog rudenį ir žiemą mūsų kūnams prireikia daugiau pagalbos, nes ne visas reikalingas medžiagas galime gauti su maistu. Dėl trumpesnių ir mažiau saulėtų dienų patariama papildomai vartoti vitaminą D, taip pat patartina pasirūpinti vitaminu C, cinku, Omega-3 rūgštimis ir B grupės vitaminais.
„Reikėtų nepamiršti, jog rudenį ir žiemą mums itin naudingi yra probiotikai – jie padės išlaikyti gerą mikrofloros balansą, stiprinti imunitetą ir užtikrinti energijos atsargas tamsesniais mėnesiais“, – pataria vaistininkė.
„Tamro Baltics“ yra viena iš pirmaujančių farmacijos didmeninės ir mažmeninės prekybos farmacijos gaminiais įmonių Baltijos regione, vykdanti veiklą per beveik 440 BENU vaistinių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
BENU vaistinių klientai gali rinktis iš plataus nuosavo prekių ženklų gaminių pasirinkimo, taip pat pasinaudoti plačiu papildomų vaistinės teikiamų paslaugų spektru.
BENU dirbantys žinovai savo lankytojus aptarnauja rūpestingai ir kvalifikuotai, teikia profesionalias konsultacijas sveikatos klausimais.
Naujausiais tyrimų bendrovės „Dive Group“ duomenimis, BENU vaistinių tinklo rezultatai ir toliau leidžia išlikti lyderių pozicijoje – tinklas užima pirmąją vietą pagal klientų aptarnavimo įgūdžius, patvirtindamas savo, kaip patikimo ir į klientus nukreipto partnerio, reputaciją.
