Rugsėjo 26–28 d. Briuselyje vyko III Europos lietuvių kultūros dienos ir Europos lietuvių dainų šventė, sutelkusi beveik 500 dalyvių iš 14 šalių ir Lietuvos. Tai vienas svarbiausių išeivijos kultūros renginių, kuriame šiemet ryškiai suspindo Punsko lietuvių kultūros namų šokių grupė „Vyčiai“.
Punskas – gyvos lietuvybės balsas Europoje
Lenkijos lietuvių mažumos kultūrai atstovavę „Vyčiai“ Briuselyje tapo tikrais lietuvybės atstovais. Kolektyvas ne tik koncertavo kartu su kitais ansambliais iš visos Europos, bet ir garsino Punską bei Lietuvos etninės kultūros papročius.
„Buvome visi drauge – apie 500 dalyvių iš 30 kolektyvų. Dainavome, šokome, diskutavome, koncertavome, dalijomės patirtimi ir gera nuotaika.
Ačiū Belgijos lietuvių bendruomenei už šiltą priėmimą, Pasaulio lietuvių bendruomenei – už globą, o Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui – už puikiai surengtą renginį“, – kalbėjo „Vyčių“ vadovė Asta Pečiulienė.
Punskiečiai Briuselyje ne tik šoko – jie taip pat pasakojo apie savo krašto kultūrinį gyvenimą, vaišino lietuviškais skanėstais. Tai šimtalapiu ir keptu sūriu, kurie sulaukė didžiulio susidomėjimo.
Jų pasirodymai ir bendravimas su kitų šalių lietuviais kūrė ypatingą šventės atmosferą, kurioje jautėsi lietuviškos bendrystės dvasia.
Įspūdinga šventė su lietuviška širdimi
Per tris dienas Briuselio erdves pripildė lietuviškos dainos, tautiniai šokiai, diskusijos apie kultūros politiką ir išeivijos bendruomenių stiprinimą.
Renginyje dalyvavo chorai, šokių ir folkloro ansambliai iš Airijos, Belgijos, Danijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Škotijos, Latvijos, Lenkijos (Punskas!), Liuksemburgo, Norvegijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos.
Šventės metu aukščiausiu mėgėjų meno apdovanojimu „Aukso paukštė“ buvo pagerbtas Stokholmo tautinių šokių ansamblis „Baltija“ ir jo vadovė Jurga Laurenčikienė, o šventės vėliava iškilmingai perduota Švedijos lietuviams, kurie 2026 m. rengs kitą Europos lietuvių kultūros dienų šventę.
„Vyčiai“ – pasididžiavimas Punskui
Šokių grupė „Vyčiai“ gyvuoja nuo 2001 metų ir vienija keliolika suaugusių šokėjų, ištikimų lietuvių liaudies šokiui. Kolektyvas aktyviai dalyvauja Lietuvos dainų šventėse Vilniuje, taip pat yra pasirodęs Kanadoje, Meksikoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Belgijoje, Serbijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.
„Vyčiai“ – daugelio konkursų laureatai: 2021 m. pelnė apdovanojimą „Pora už poros“, 2023 m. laimėjo I vietą senjorų liaudiškų šokių konkurse „Iš aplinkui“, o 2025 m. iš „Klumpakojo“ festivalio Klaipėdoje parsivežė III laipsnio diplomą.
Jų ilgametė veikla – tai gyvas įrodymas, kad Punskas išlieka lietuvybės židiniu už Lietuvos sienų, o lietuviškas šokis – jungtimi tarp kartų ir tautiečių Europoje.
Rengėjai ir rėmėjai
III Europos lietuvių kultūros dienas surengė Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Pasaulio lietuvių bendruomenė ir Belgijos lietuvių bendruomenė.
Renginį rėmė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Lietuvių fondas ir, žinoma, visi dalyviai – savo dalyvavimu, entuziazmu ir meile Lietuvai.
Valio Punskui!
Lenkų valdininkai, atvažiavę į Vilnių, pirmiausia aplanko Pilsudskio memorialą Rasose. Mūsų valdžia, važiuodama pas Lenkijos valdžią, Suvalkiją, atrodo, tiesiog pravažiuoja. Lenkija Lietuvos lenkiškas mokyklas remia pinigais ir kitaip – jos gauna dvigubą finansavimą, Lenkijos ir Lietuvos. Lenkija Lietuvos pinigais retransliuoja Vilnijoje kelias savo tv programas. Ar Lietuvos valdžia bent kiek nors remia lietuviškas mokyklas Lenkijos užkariautose Lietuvos dalyse ? Ar Lenkijoje mato Lietuvos televizijos programas (jei net Lietuvoj jas ne visur mato) ?
Taip. Mato.
Menka iš to Lietuvos matymo nauda – Lietuvos TV programose nuoširdžios lietuvybės galima sakyti nėra. Jei sovietmečiu viešame vartojime, LRT programose žodžių lietuvybė, lietuvis, Lietuva be pažymimo žodžio “tarybinis(ė)” išgirsti dėl ideologinio varžymo galimybės nebuvo, tai dabar jų vengia pats lietuviškas žurnalizmas tarsi velnias – kryžiaus. Tas, kas dvasiškai – lietuviška, vietos viešame gyvenime neturi, iš LRT programų tarsi išguita.
Buvau Punske. Kalbėjausi su jotvingiu istoriku Sigitu Birgeliu, lietuvišku prūsų žyniu Lenkijoje Pratteniu Klakiu – Lukoševičiumi, aplankiau su juo ne vieną seną prūsišką šventvietę ir, turiu pasakyti, kad jų ir ne tik jų pagalba Lenkijoje laikos neužmiršimas, – TAUTINE MAŽUMA pagal jurisdikciją privalėtų lietuviai būti vadinami Lenkijoje su visomis iš to išplaukiančiomis lietuvių kultūros globos Lenkijoje pasekmėmis. Todėl, jeigu Tuskas ar Navrockis sugalvotų apsilankyti planuojamam bendrame Lietuvos ir Lenkijos respublikų Seime Vilniuje, jiems privalėtų būti pareikštas priekaištas, – lietuviškose mokyklose ir licėjuje Lenkijoj istorija turėtų būti mokoma pagal knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) turinį. P. S. Tiek S. Birgelio, tiek P. Lukošiavičiaus nuotraukos už nuopelnus lietuviškai kultūrai yra įdėtos knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 80 – me puslapyje. Dėkoju.
Šaunu, kad Birgelis su Lukaševičiumi yra pagerbti knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą”, bet jie, manau, neturėtų tylėti dėl punskiečius žeminančios Lietuvos valdžios 1994 m. bendrumo su Lenkija sutarties, kurioje punskiečiai kaip tautinės mažumos teisių subjektai yra prilyginti teisėmis su Lietuvos lenkais, kurie Lietuvoje nėra tautinės mažumos teisių subjektai. Taigi vienų ir kitų teisės skiriasi iš esmės. Tad Lietuvos valdžių prolenkiškos politikos makliavonė pagal tą sutartį, besitęsianti jau 30 metų, kuri, akivaizdu, istorijoje neliks be pasekmių lietuvybės nenaudai.
Ta sutartis terminuota, jos termino Lietuva gali netęsti ir ta joje įtvirtinta Lenkijos teisė į lietuvybės Lietuvoje ir Lenkijoje koronę nutruktų. Tačiau tylima lyg vandens į burną prisigėrus. Kad ir dėl tos knygos – punskiečiai gali patys nuspręsti, kad vaikus istorijos mokys ir iš jos. Tai viena iš jos kaip tautinės mažumos teisių.
>Mikabalis
Buvo punskiečiams apie tai užsiminta, nusiunčiant jiems knygą, bet jie pasiteisino, kad, pabandžius tai padaryti, bet lietuviakalbės mokyklos lenkuose bus staigiai valdžios uždarytos. Lenkija, mat, net į Vilnių pretenduoja (Wilno naše), o čia tokius išsišokėlius, jeigu tai būtų, kaip pavyzdžiui, Žiburio gimnazija, vienu delno pliaukštelėjimu pritrėkštų nedelsiant. Dabar jie ten mokosi lenkų istorijos ir baigta.
Paradoksas, Lietuvos valstybė yra, ji demokratinė, o lietuvybė savo prigimtinėje žemėje smaugiama.
,,Paradoksas, Lietuvos valstybė yra, ji demokratinė, o lietuvybė savo prigimtinėje žemėje smaugiama.” Tai reiškia, kad arba lietuvybė nesmaugiama, arba valstybė nedemokratinė. Arba tiesiog nesavarankiška. Pavaldi ne savo tautai.
Idomu, o kaip tuose istorijos vadovėliuose aprašomas Suvalku sutarties sulaužymas?
>Mikabalis
Čia paradokso nėra, kadangi pačioje Lietuvoje mūsų tautos istorija gimnazijose, taip pat ir universitetuose, mokoma pagal prof. Alfredo Bumblausko žečpospolitinius naratyvus. O, sakysim, rusakalbėse Lietuvos mokyklose Lietuvos istorija mokoma pagal vadovėlį “Istorija Litvy”, neseniai parašytą Rusijos federacijoje. Šituos slaviškus naratyvus, manau, galėtų nutraukti “Nemuno aušros” atstovas Kultūros ar Švietimo ministerijoje, tačiau Lietuvos kultūros ir meno žmones, galimai inspiruoti iš “užsienių”, priešinasi tam iš paskutiniųjų. Išvada: paradokso apie kurį jūs kalbate, gerb. Mikabali, čia jokio nėra.
Dėl lenkiško žečpospolitinio Lietuvos istorijos ir kultūros naratyvo pašalinimo iš mokyklų programų, viešojo gyvenimo, iš LRT programų derėtų organizuotai keiptis į Popovienę, kuri šiuo metu yra dviejų – Švietimo bei Kultūros – ministerijų ministrė. Tokia būtų išeitis bandyti nusikratyti lietuvybės smaugimo politikos, kadangi, kaip matosi, Prezidentui – Lietuvos valstybės vadovui – mažai tas rūpi. .
Lenkijos premjeras atvyksta į Lietuvą, Kaune stebės futbolo rungtynes
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lenkijos-premjeras-atvyksta-i-lietuva-kaune-stebes-futbolo-rungtynes-56-2542134?utm_medium=copied
Ne šiaip premjerė pakvietė?