Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

D.Janušaitienė. Lygesni tarp lygių. Mintys dėl siūlomų Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisų

Dalia Janušaitienė, www.delfi.lt
2012 12 12 20:20
8
R. Regelskytė. Ar reikia numirti, kad patektum į Rojų?
Apeiga
Apeiga

Gruodžio 4 d. Vyriausybėje vykusiame ministerijų atstovų pasitarime greta kitų klausimų buvo svarstomas ir Teisingumo ministerijos pateiktas Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projektas. Tikriausiai neatsitiktinai į kadenciją baigiančios Vyriausybės posėdžio darbotvarkę įtrauktas projektas, kurio nebuvo Vyriausybės 2012 m. Seimui planuotų teikti įstatymų projektų sąraše.

Šis klausimas paskubomis vėl pradėtas svarstyti, praėjus dvejiems metams po to, kai 2010 pabaigoje suinteresuotoms šalims nepavyko susitarti dėl naujos redakcijos. Kadangi Įstatymo projekto tekstas drauge su suinteresuotųjų institucijų pastabomis viešai skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo dokumentų bazėje, su šiais dokumentais susipažinti ir savo nuomonę išreikšti gali kiekvienas besidomintis.

Ką įstatymo projektu siūloma pakeisti?

Dabar teikiamo projekto lydimajame rašte teigiama, kad jo tikslas – suderinti įstatymą su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, aiškiau apibrėžti religinių organizacijų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą bei likvidavimo ir išregistravimo tvarką. Vis dėlto įstatymo projektu numatoma įtvirtinti ir kitokio pobūdžio nuostatą, t. y. nustatyti, kad tradicinėmis nelaikomos religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo, jeigu po 1918 m. vasario 16 d. jos veikė Lietuvoje ilgiau nei 50 metų.

Tiesa, Teisingumo ministerija įstatymo projekto lydimajame rašte pripažįsta, jog priėmus minėtą projektą tradicinėmis nelaikomų religinių bendruomenių teisėti lūkesčiai bus pažeisti, nes, pakeitus esamą 25-erių metų terminą (kuris jau netrukus sueitų po Nepriklausomybės atkūrimo įsikūrusioms bendruomenėms), jos dar dvidešimt penkerius metus negalėtų kreiptis į Seimą dėl pripažinimo. Šis siūlymas grindžiamas poreikiu įgyvendinti minėtą Konstitucinio Teismo pateiktą valstybės pripažintų bažnyčių ir kitų religinių organizacijų sampratos išaiškinimą, esą „atrama visuomenėje“, kuri „negali apsiriboti <…> keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis“, reiškia ne mažiau nei penkis veiklos dešimtmečius arba dvi žmonių kartas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas nenustatė konkretaus metų skaičiaus, tačiau siūlymu prailginti veiklos terminą jau bandoma detalizuoti minėtą išaiškinimą, konkrečiai įvardijant, ką reiškia „keli veiklos dešimtmečiai“ ir „viena ar kelios žmonių kartos“. Toks žaidimas skaičiais atskleidžia valstybės atsiribojimą nuo „netradicinių“ ir „nepripažintų“ savo piliečių.

Be to, kyla klausimas, kodėl terminą siūloma prailginti būtent dabar, nors Konstitucinio Teismo sprendimas priimtas dar 2007 metais? Ar tai tik sutapimas, kad didžioji dalis netradicinių religinių bendruomenių ir judėjimų savo veiklą pradėjo Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, t. y., beveik prieš 25 metus. Rodos, siūlomu pakeitimu siekiama sąmoningai nutolinti religinių bendruomenių kreipimąsi dėl pripažinimo dar 25 metams. Akivaizdu, jog ir tuomet, vadovaujantis tuo pačiu Konstitucinio Teismo išaiškinimu šį terminą bus galima lengvai pakeisti į 75 ar 100 metų.

Čia reikėtų bent trumpai priminti teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos religinių organizacijų veiklą.

Trumpai apie valstybinį religinių bendruomenių reglamentavimą

Viena esminių žmogaus teisių – teisė nevaržomai praktikuoti bei viešai išpažinti savo tikėjimą Lietuvos žmonėms buvo grąžinta drauge su Nepriklausomybe ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnyje, kuriame, be kita ko, teigiama, jog „valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises“. Iš antrojo šio straipsnio sakinio galima daryti išvadą, jog valstybės pripažinimas visų pirma išreiškiamas tuo, jog religinės organizacijos tampa juridiniais asmenimis ir gali įgyvendinti visas tokiems asmenims įstatymais suteiktas teises.

Deja, vėliau priimtame Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme ši Konstitucijos nuostata išplečiama gana netikėtu aspektu – minėto įstatymo 6 straipsnyje apibūdinamos netradicinės bendruomenės padalijamos į dvi skirtingas grupes: valstybės pripažįstamas bei valstybės nepripažįstamas religines organizacijas, kurios (paradoksas!) nors ir nėra pripažįstamos, tačiau registruojamos kaip juridiniai asmenys. Tiesa, įstatyme paaiškinama, jog „valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą“. Pripažinimą suteikia Seimas, o religinės bendrijos gali kreiptis dėl jo, praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Konstitucinio Teismo teigimu, nors pripažinimui įgyti keliami aukšti reikalavimai, tačiau jis apskritai nesuteikia jokių ypatingų sąlygų, tik išreiškia teigiamą valstybės požiūrį (kurį valstybė gali ir pakeisti, atšaukdama pripažinimą). O piliečiai, išpažįstantys netradicinį ir valstybės nepripažintą tikėjimą, patenka ant paties žemiausio įstatymų sukurtos religijų piramidės laiptelio.

Pastebėtina, jog iki šiol valstybės pripažinimas suteiktas tik Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai (2001 m.) ir Septintosios dienos adventistų bažnyčiai (2008 m.). Dėl pripažinimo taip pat kreipėsi Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia ir Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga, tačiau sprendimas dėl šių bendruomenių tebėra vilkinamas.

Nenuostabu, kad minėtu įstatymu „įgyvendintos“ Konstitucijos nuostatos įnešė sumaišties, tad galutinai jos buvo išaiškintos (nors su visa pagarba Konstituciniam Teismui norėtųsi vartoti priešingos reikšmės žodį – supainiotos) 2007 m. gruodžio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimu dėl nuostatų, susijusių su tradicinių Lietuvoje bažnyčių bei religinių organizacijų statusu, išaiškinimo. Minėtame nutarime teigiama, jog „Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga „turėti atramą visuomenėje“ reiškia, kad atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis. <…> Jeigu šios sąlygos nėra tenkinamos, atitinkamai bažnyčiai, religinei organizacijai valstybės pripažinimo negalima suteikti“.

Taigi šie teisės aktai – Konstitucija, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas ir sudaro „trilypio“ Lietuvos religinių bendruomenių teisinio reglamentavimo pagrindus.

O ką būtų galima padaryti, žvelgiant į kaimynų patirtį?

Įstatymo pakeitimo projektas – puiki proga pakeisti abejotiną ir ydingą „trilypio“ religinių bendruomenių skirstymo sistemą arba bent akivaizdžiai nelogiškas nuostatas. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme (bei pakeitimo projekte) teigiama, „kad tradicinėmis nelaikomos religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu“… Bet kaip įmanoma nepripažinti istorinio, kultūrinio ar socialinio pėdsako, kurį natūraliai palieka kiekviena visuomenės ląstelė, nekalbant jau apie didesnę žmonių grupę, jungiamą religinės pasaulėžiūros vertybių?

Tiesa, toliau įstatyme tarsi teisinamasi, kad šiuo atveju sąvoka „pripažinimas“ lygiavertė „pritarimui“. Bet ką tada galima pasakyti apie teisės aktuose absoliučiai palankiai vertinamas tradicines bendruomenes, kurių veikla istorijoje vertintina toli gražu nevienareikšmiškai. Ir ant kokio pjedestalo pagal šį kriterijų turėtume užkelti evangelikų liuteronų ar reformatų bendruomenes – juk jose tarnavo tokie mūsų tautos didžiavyriai kaip M. Mažvydas ir K. Donelaitis. Taip pat akivaizdu, kad ir pačių tradicinių religinių bendruomenių vieta ir „atrama“ visuomenėje labai skiriasi – į šį margą būrį patenka ir dešimtis bei šimtus tūkstančių Lietuvos gyventojų jungiančios konfesijos, ir vos kelis šimtus asmenų vienijančios grupės. Galbūt valstybei, skelbiančiai, jog ji įgyvendina teisingumą, derėtų ne imtis tikėjimų arbitro vaidmens, o būtent pasirūpinti, kad kiekviena religinė organizacija „sėdėtų savo kėdėje“, dirbtinai nė vienos neišaukštinant ir nežeminant. Tokios politikos veiksmingumą patvirtina ir toliau trumpai apžvelgiama kitų demokratinių šalių patirtis.

Nors tikras teisines privilegijas ar išskirtinumą tradicinėms religinėms bendruomenėms yra suteikusios nemažai Europos valstybių, jų būklė kitų religinių bendruomenių atžvilgu bei valstybės požiūris smarkiai skiriasi. Kai kuriose tradicinio protestantizmo šalyse (Jungtinėje Karalystėje, Danijoje) išlikusios valstybinės bažnyčios, kurias valstybė remia, ar netgi perduoda tam tikras savo funkcijas, visos kitos religinės bendruomenės paprastai nediskriminuojamos ir nediferencijuojamos. Valstybė deklaruoja ir diegia toleranciją, ji nėra nusiteikusi priešiškai „netradicinių“ bendruomenių atžvilgių, registracija nesudėtinga.Tačiau kai kuriose tradiciškai katalikiškose ir stačiatikiškose Europos šalyse egzistuoja bendruomenių diferenciacija pagal įvairius kriterijus (Austrijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Graikijoje), specialios įstaigos rūpinasi visuomenės „apsauga nuo sektų“, „psichologinio poveikio“. JAV valstybės departamento duomenimis, tokia politika turi akivaizdžiai neigiamą įtaką: visuomenė nepasitiki religinėmis bendruomenėmis, kurios nepatenka į aukščiausią kategoriją. Ir atvirkščiai, geriausiai religijos laisvę užtikrina tos šalys, kurios visai nereglamentuoja religinių bendruomenių steigimo bei veiklos. JAV valstybės departamentas kaip pavyzdį pasitelkia į Lietuvą, savo demografija panašią katalikišką Airiją, kurioje nenustatytas reikalavimas bendruomenėms registruotis, nėra sukurtas valstybinio pripažinimo mechanizmas, nenumatyta jokių lengvatų vyraujančiai katalikybei, o tik draudžiama kurią nors bendruomenę iškelti aukščiau už kitas.Vienu demokratiškiausiu religinių bendruomenių įstatymu pasaulyje taip pat gali didžiuotis Estija, kurioje visos religinės bendruomenės turi lygias teises bei pareigas. Be to, Estijos valstybinėse mokyklose dėstomi ekumeniniai tikybos pagrindai, per nacionalines šventes rengiamos ekumeninės pamaldos – ši šalis gali pagrįstai didžiuotis religine tolerancija. Kokią galima padaryti išvadą? Ji labai paprasta – valstybei dera gerbti piliečių teises ir pasirinkimą. Kuo griežtesni ribojimai, painesnis reglamentavimas, didesnė diferenciacija – tuo didesnė ir nesantaika. O parodyta pagarba savo piliečiams ir pasitikėjimas jų pasirinkimu kuria saugią ir teisingą demokratinę valstybę.Tai ką gi galėtume pakeisti teisės aktuose, kad užuot gilinus dalies piliečių atskirtį būtų ugdoma tolerancija ir stiprinama pagarba Konstitucinei teisei laisvai išpažinti bet kurį tikėjimą?

1. Paprasčiausias siūlymas (kuriuo neišsprendžiami šiame straipsnyje aukščiau trumpai apibūdinti trūkumai, bet daugiau nebegilinamas atotrūkis tarp tradicinių ir netradicinių bendruomenių) – šiame projekte apsiriboti tik procedūriniais su Juridinių asmenų registru susijusiais klausimais ir nekeisti 6 straipsnyje nustatyto esamo 25–erių metų termino, po kurio tradicinėmis nelaikomos bendruomenės gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo.

2. Įstatymo pakeitimas – tai galimybė, išlaikant Konstitucijoje numatytą tradicinių bendruomenių išskyrimą, visiškai atsisakyti esamos miglotos ir spekuliatyvios „valstybės pripažinimo“ interpretacijos. Tokiu atveju Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme turėtų būti įtvirtinta nuostata, jos valstybė pripažįsta VISAS nustatyta tvarka įregistruotas religines bendruomenes, kurių veikla ir mokymas neprieštarauja teisei ir dorai. Taip valstybė išreikštų pagarbą kiekvieno savo piliečio tikėjimui ir įvykdytų savo pareigą nešališkai ginti kiekvieno piliečio teises ir laisves.

3. O galbūt mūsų valstybei jau metas, užuot nuolat lopius ir kitaip ramsčius tą šleivoką Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymą, pasielgti radikaliai – apskritai atsisakyti tradicinių religinių išskyrimo ir joms numatytų privilegijų ir pasekti į mus kiek panašios Airijos ar broliškos Baltijos valstybės Estijos pavyzdžiu, kai valstybė nesibaimina savo piliečių pasirinkimo, o religinės organizacijos vietą visuomenėje lemia faktinė visuomenės parama.

Autorė yra Klaipėdos Universiteto Evangeliškosios teologijos ištęstinių studijų IV k.studentė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R.Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (II)
  2. R. Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (I)
  3. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Algis Dievų siųstas says:
    10 metų ago

    Ei kokios čia dar tradiciškos, tradiciškos gali būti tik tos religijos ar tikėjimai, kurios yra nuo neatmenamų laikų užgimusios toje tautoje ir valstybėje, o ne okupantinės religijos, kurios buvo kišamos tautoms per prievartą, pvz. katalikų bažnyčia didžiausia okupantė daugelyje valstybių, sunaikinusi ne vieną kultūrą ir tautą….

    Atsakyti
  2. jumoristas says:
    10 metų ago

    eik jau eik, dievų siųstas sūnau, šunims šėko pjauti su savo žiniomis.

    gal ir Vahnorių laikai krikščionimi? Juk jis oirgi mielai užsidėtų apsiaustą su kryžiumi ir eitų “nešti krikčionybės” Dievo vardu savo naudai:)

    Atsakyti
  3. jumoristas says:
    10 metų ago

    evangelikus ir reformatus reikia pripažinti.
    O kiti tik skaldo kriksčionių bažnyčią.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      10 metų ago

      Nors ir kaip jumoristams nesinori pripažinti, tačiau teks – Romos katalikų bendruomenės diktatūra, vis tik, pagaliau baigsis.

      Atsakyti
  4. M. says:
    10 metų ago

    nors dabar pagaliau ir katalijkai, Popiežaus Benedikto įkvėpti, taip stipriai ėmėsi evangelizacijos per tviter ir kitas technologines priemones ir taip, kad kitokioms evangelikų denomi nacijoms nebeliks ką beveikti. Baigėsi tie laikai, kai mūsų katalikai dar iš inercijos po Stalino “religijos propagandos” draudimo bijojo lipti į sakyklą ir kone užmiršo pamokslus, apsiribodami nebyliu ritualu. Baigėsi tie laikai, nes kai padarai bent vieną nuolaidą šėtonui, tai jis ir ant galvos užlips ir į savo purvą sumaitos.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      10 metų ago

      Panašu, kad lietuviai esa prigimtinės Baltų religijos išpažinėjai, kuriems kažkokia egzorcistinė Romos k. b. dogmatika šiandien tiesiog negalioja. Tai jumoristiškai manai, kad nuo importinių kryžiuočių laikų Lietuvai dogmatinė evangelizacija privilegijuotai tebetęsiama dėl tos priežasties, kad Lietuvą vis dar sėdom apsėdęs šėtonizmas?

      Atsakyti
  5. je says:
    10 metų ago

    kęstutis Kėvalas ne veltui mokėsi rinkos ekonomikos. Tai praversti gali ir investicijoms į dvasinę rinką. Poreikis jau labai didelis. Kai tuo tarpu materialinių daiktų gamyba išgyvena recesiją:)

    Atsakyti
    • Algis Dievų siųstas says:
      10 metų ago

      Na ir jokdarys tas jumoristas, tai tamstele gi bažnyčia ir po šiai dienai skaldo ir valdo tik skaldytojų laimiai mažėja arba kiti perpratę jų būda nepasiduoda jų įtakai, šis popiežius esamas dabartinis tai tik nebent kitiems per šikną tesugeba kažką tais įkvėpti, lauk tokią okupacinę katalikų bažnyčią iš mūsų tautos žemės, nenori su mūsų tauta sugyventi pagal mūsų papročius tai ir tegu neždinasi ir tegu pastatus dar išsibogina į Vatikaną, beje apie paveldo atstatymą tai reiktu pabrėžti, kad kur buvę alkakalniai ir kitos šventovės, o dabar jų vietoje griozdai bažnyčios užstatytos jas reikia griauti atstatyti aukurus.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

2022 12 24
Išniekintas A. Žukausko paminklas Bubeliuose, jo tėviškėje | punkas.pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (II)

2022 12 22
LLB tarybos posėdis Punske | punskas,pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (I)

2022 12 20
Jaunuoliai iš skirtingų šalių mokėsi kovoti su gėdos jausmu ir patyčiomis | Go Forward LT nuotr..

Jaunuoliai iš skirtingų šalių mokėsi kovoti su gėdos jausmu ir patyčiomis

2022 12 01
Sutvarkyta daugybė paveldo vertybių | lrv.lt nuotr.

Sutvarkyta daugybė paveldo vertybių

2022 11 21
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kam kelia baimę senoji baltų religija?

2022 11 01
Tautos namai, Nacionalinė koncertų salė | vilnius.lt nuotr.

Ruošiamasi Nacionalinės koncertų salės statyboms

2022 10 20
A. Beinorius. Ar Seimas išleis įsaką kas yra teisingas tikėjimas?

A. Beinorius. Ar Seimas išleis įsaką kas yra teisingas tikėjimas?

2022 10 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.
Kultūra

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Alvydas Butkus apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • >jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Supratau apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
  • Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti
  • Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas
  • Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

by daiva
2022 12 28
5
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Atsimindami jį, rodos, jaučiamės aukštai iškilę į šviesą iš senolių rūkų. Ir susipažįstame su jų tikyba tiktai todėl, kad jie...

Skaityti toliau

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 24
12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Apie pagrindines senovės baltų tikėjimas nuostatas Komentaras TV laidoje kalbasi žurnalistė Giedrė Gorienė ir Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Romuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Alvydas Butkus apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • >jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Supratau apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

Kitas straipsnis
Rūta Meilutytė į olimpinių rungtynių finalą žengė pagerindama Europos rekordą!

R.Meilutytė dar kartą pagerino Lietuvos, Europos ir pasaulio plaukimo rekordus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai