„Vilniaus vandenų“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad kas antras gyventojas darbo dieną renkasi centralizuotai tiekiamą vandenį – tokią tendenciją lemia nuolat augantis pasitikėjimas jo kokybe bei skoniu. Nepamirštantys darbe gerti vandens elgiasi teisingai – tyrimai rodo, kad jo trūkumas apsunkina gebėjimą planuoti, įvertinti rizikas ir išlaikyti dėmesį.
Rugsėjį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad vandenį iš krano darbe dažniausiai renkasi 46 proc. šalies gyventojų. Vilniuje šis rodiklis dar didesnis – čia miesto centralizuotai tiekiamą vandenį geria daugiau nei pusė (54 proc.) dirbančiųjų. Devyni iš dešimties tokį vandenį besirenkančių darbuotojų sostinėje nurodo, kad jį geria kasdien ar kelis kartus per savaitę.
Palyginimui, filtruotą vandenį iš aparato sostinėje renkasi 15 proc. dirbančių respondentų, pirktinį buteliukuose – vos 9 proc.
„Šie duomenys iš esmės koreliuoja su kiek anksčiau atliktu tyrimu, kuris parodė, kad net 66 proc. vilniečių geria tik vandenį iš krano arba renkasi jį dažniau nei pirktą parduotuvėse. Namuose kasdien išsiugdytus įpročius gyventojai perkelia į darbą ir tai visiškai logiška – nesunku paskaičiuoti, kad kiekvieną darbo dieną nešdamiesi vandens buteliuką per metus vien pirktiniam vandeniui išleistumėte per 100 eurų. Pridėkite dar ekologinį aspektą – daugiau nei 200 per metus įsigytų plastiko butelių – ir abejonių dėl vandens iš krano pasirinkimo liks kur kas mažiau“, – tyrimo rezultatus komentuoja Martynas Augaitis, „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius.
Streso darbe nepanaikina, bet sumažinti gali
Tyrimai rodo, jog net nedidelė dehidratacija padidina streso hormono kortizolio kiekį, gali pabloginti nuotaiką, sumažinti koncentraciją ir padidinti nervingumą, sako psichologė Ugnė Juodytė.
„Kitaip tariant, jei esame ištroškę, mūsų kūnas reaguoja į stresą stipriau, net jei patys to aiškiai nejaučiame. Išgėrus vandens ši reakcija sušvelnėja: širdis greičiau nurimsta, kortizolio šuolis būna mažesnis. Tai nereiškia, kad vanduo išjungia stresą, bet jis padeda organizmui lengviau grįžti į pusiausvyrą“, – teigia psichologė.
Trūkstant vandens kūnas persijungia į išsaugojimo režimą. Tai reiškia, kad jis taupo energiją, suaktyvina streso sistemas, o tuomet mes tampame suirzę, neramūs, sunkiau susitelkiame ir tvarkomės su emocijomis.
„Žmonės, kurie įprastai geria mažiau vandens, patiria stipresnę fiziologinę streso reakciją: širdis plaka greičiau, organizmas ilgiau grįžta į pusiausvyrą. Darbe tai reiškia, kad troškulys gali tyliai padidinti įtampą, dirglumą ir sumažinti susikaupimą. Todėl reguliarus vandens gėrimas nedideliais gurkšniais per dieną yra paprastas būdas palaikyti emocinį stabilumą, lengviau suvaldyti stresą ir išlikti produktyviam“, – sako U. Juodytė.
Ji priduria, kad vandens stygius organizme apsunkina gebėjimą planuoti, įvertinti rizikas ir išlaikyti ilgalaikį dėmesį. Tokiose situacijose žmonės dažniau pasirenka lengvesnius, greitesnius, bet ne visada teisingus sprendimus, sunkiau apdoroja sudėtingą informaciją.
Geria ir siūlytų kitiems
„Vilniaus vandenų“ užsakytas tyrimas parodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl darbo vietoje renkamasi gerti arba negerti vandens iš krano – pasitikėjimas jo kokybe – šį veiksnį nurodo 46 proc. respondentų. Įprotį kaip svarbią priežastį renkantis, kokį vandenį gerti, įvardija 24 proc. dirbančių vilniečių, o skonį – 17 proc.
Sostinės vandens iš krano kokybę savo darbovietėje gerai vertina 72 proc. apklaustųjų. Be to, 74 proc. respondentų rekomenduotų ir savo kolegoms darbo vietoje gerti vandenį iš krano.
„Į šį aspektą labai svarbu atkreipti dėmesį. Retkarčiais vis dar girdžiu, kad vandens iš krano žmonės gerti nedrįsta būtent dėl nepasitikėjimo jo kokybe, tačiau tie, kurie jį geria, vertina labai palankiai. Šiemet „Vilniaus vandenų“ ekspertų atlikta analizė parodė, kad vanduo, kurį geriame, vidutiniškai vos prieš dvi paras dar buvo mažiausiai 30 metrų gylio gręžiniuose, daugiausiai – net 245 metrų gylyje. Puikios kokybės vandeniui keliaujant iki vilniečių jis dar natūraliai pagerinamas pašalinant perteklinę geležį bei manganą“, – dėsto „Vilniaus vandenų“ atstovas.
Vilniečiai, geriantys vandenį iš čiaupo, įprato į darbą neštis daugkartines gertuves. Daugiau nei pusė (54 proc.) darbuotojų sostinėje jas naudoja kasdien arba bent kelis kartus per savaitę.
Anot M. Augaičio, „Vilniaus vandenys“ rūpinasi, kad gyventojai galėtų patogiai naudotis tyru geriamuoju vandeniu ne tik namuose, bet ir darbe, todėl šiemet verslo klientams pasiūlė naują paslaugą – galimybę įsirengti prie centralizuotų tinklų prijungtus vandens aparatus.
„Sėkmingi projektai mokyklose, poliklinikose ir kultūros centruose, kur jau įrengta daugiau nei 180 vandens gertuvių, parodė, kad tokios vandens stotelės reikalingos ir kitose organizacijose. Tai taupesnis sprendimas nei pirkti vandenį buteliukuose ar statyti aparatus su keičiamomis vandens talpomis, be to, tiekiamas vanduo yra visą laiką šviežias. Tai ir ekologiškas pasirinkimas – toks aparatas sumažina plastiko, mikroplastiko aplinkoje kiekį ir CO₂ išmetimų lygį“, – sako M. Augaitis.
Skatina rinktis vandenį iš krano
Siekiant paskatinti vartoti vandenį iš krano „Vilniaus vandenys“ Vilniaus miesto savivaldybės įmonėms šiemet padovanojo kelis šimtus vandens ąsočių. Šiuo simboliniu žingsniu miestui dirbantiems žmonėms norima priminti, kad vanduo iš krano – paprastesnis ir tvaresnis pasirinkimas, leidžiantis atsisakyti plastikinių butelių, vienkartinių stiklinių.
„Vilniaus vandenys“ prisideda prie „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ iniciatyvų. Bendrovė plėsdama viešų gertuvių tinklą ir vykdydama vasaros kampaniją „Vilniuje visi geria iš krano“ skatina miestiečius ir svečius kasdien rinktis vandenį iš krano, su savimi nešiotis daugkartines gertuves ir jas pildyti, taip mažinant plastiko taršą.
Anksčiau bendrovės užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas šalies gyventojų tyrimas apie vandens vartojimo įpročius parodė, kad 79 proc. sostinės gyventojų pasitiki vandens iš krano kokybe, tiek pat vertina ir jo skonį.
Parengta pagal „Vilniaus vandenų“ pranešimą
