Antradienis, 7 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (II)

Gintaras Beresnevičius
2010-10-21 15:02:36
7
Gintaras Beresnevičius
Gintaras Beresnevičius
Gintaras Beresnevičius

Šventės kaip šventybiškos pajautos teritorija

Antras legitimacijos lygmuo tai tiesiog šventės. Iš dalies galime kalbėti ir apie krikščioniškas šventes, tačiau pats švenčių šventimas, nuo Kūčių, kai po staltiese tiesiami (slepiami) aukojimo pakloto šiaudai iki Vėlinių, kai tiesiog praktikuojamas protėvių kultas – modifikuotas ir Bažnyčios, ir sovietų, bet išlikęs bene šviesiausia (ne paradoksas) bendravimo su mirusiais, t. y. su protėviais švente. Laužai kapinėse miniatiūrizavosi, buvo paversti į ugneles ant kapų, bet tai ir yra aukojimo laužų miniatiūros kaip ir prėskučiai/šližikai yra protėviams aukojamo duonos kepalo miniatiūros.

Šventes legitimuoja atskiras dalykas, kurio pastaruoju atveju techniškai nesiejame su krikščionybe ar pagonybe. Bet kokia tradicinė šventė Lietuvoje sujudina, paveikia šeimos bendruomenes, kaimų bendruomenes, religines bendruomenes. Šventės esmė yra pereiti į kitą laiko dimensiją, į kitą laiko išjautimą. Kiekviena šventė tai duoda, net nesvarbu, kokia atributika (o dažniausiai sinkretiška) joje naudojama ir kokios prasmės iškeliamos. Kažkuriuo požiūriu nėra taip jau labai svarbu, nes šventėje naudojami tam tikri sakraliniai šifrai, ar tikriau šventybiniai dirgikliai, ir jie atsiliepia švenčiančio žmogaus sąmonėje (mažiausiai), pasąmonėje (stipriai) ir užvis stipriausiai šventės apsireiškia, sukirba pačiame išgyvenime. Per pačią šventę įmanoma jos nesuvokti, įmanomas gal net vidinis atostūmis, tingėjimas, tam tikras šventės nuobodulys ir panašūs šventiniai atributai, tačiau įdomiausia, kad po kurio laiko, savaitės ar net kelių dienų, ta šventė iškyla žmogaus atmintyje ir galiausiai suvokiama, kad turėta ypatingų potyrių.

Šitie potyriai yra išjaučiami visų šventės dalyvių bendrai, jie išnyra kaip tik daugiau atmintyje, ir regis, kad turi tam tikrų bruožų. Antraip kartas nuo karto į tas šventes nebūtų renkamasi, jose dalyvaujama ir pan. Stengiantis įeiti į pačią šventės nuotaiką ir būtent tapačią šventės nuotaiką, atbudinant praėjusios šventės būkles ir galbūt, tačiau nebūtinai, ieškant dar kitų, naujų, gilesnių potyrių, esančių „už šventės“ išgyvenimo.

Šventė skirta universaliam išgyvenimui, ir negalima manyti, kad šiandien šventės išgyvenimas yra iš principo kitoks nei sakykime prieš pusę tūkstantmečio. Keičiasi ne simboliai, o simbolių aiškinimas, keičiasi ne ritualai, o jų įprasminimas. Bet archetipai visvien generuoja potyrį. O archetipų duodami potyriai yra universalūs. Mes galime savo potyrį šventės metu paaiškinti ar pasistengti apibūdinti kitais žodžiais, kitom asociacijom nei mūsų protėviai XIX ar kad ir XIII a. Tačiau skirsis įžodinimai, o ne vidinės pajautos.

Taigi, toks zenbudistinis motyvas. Ženklai nukreipia mūsų dėmesį, kaip ir tų ženklų interpretacijos, priklausančios nuo laiko, technologijų, žodyno, simbolių reikšmių. Tačiau archetipas pajudintas šventės metu teikia tą patį potyrį.

Gamtos pajauta 

Žinojimas yra vienas dalykas. Netgi žinojimas kad lietuviai „buvo gamtmeldžiai“ lieka žinojimu, kol neprieinama iki esminių dalykų. Tai yra, iki tikros gamtinės pajautos, išgyvenimo savo bendrystės su gamtos kūnais, su jų gyvybės pajutimu ir svarbiausia – per gamtą galima atsiekti svarbiausio pojūčio – vienumos matymo. Matyti pasaulį kaip vieną su savimi erdvę, netampant nei pagoniu, nei kataliku. Išjausti vienovę, ir tai yra patiriamas universalus pojūtis, tuo lengvesnis, kuo mažiau apie jį galvoji ir kuo labiau jį jauti. Išjautimo pastanga duoda rezultatus. Vienam tai gali būti medžių bendrystė, antram šventastis pasiekiama per kadagius, trečias kalbasi su akmeniu. Žinia, šiais laikais tai juokinga, tačiau neskubėkime. Tai ne tikslas – prakalbinti akmenį ar žvilgsniu nušluoti ar performuoti debesį ar byloti su pušimi ar kontempliuoti ugnį. Gamtos objektai yra šilti, atsiliepiantys, ir lietuviškoje meditacijoje jie atskleidžia daugiau, pro juos einama toliau, iki vienybiškumo išgyvenimo; manau, artimo zenbudistinei ar japoniškos kultūros pajautai. Tai nekonfliktinis, o siejantis, šiltas buvimas atvertyje. Tai atvertis visai aplinkai, kurią galima pasiekti per gamtos objektus ir drauge kontempliuojant šventes. Švenčių ir gamtos išgyvenimas teikia religinį rezultatą ir dar kai kas prisideda kai tai atliekama bendruomenėje, nes tai jau yra religinė bendruomenė kuriai jokių legitimacijų nereikia.

Visiškai drąsiai reikia tvirtinti, jog lietuviškos tradicijos tąsa šiais laikais galima, per skirtingus laiko tarpsnius, vietas ir objektus išeinant į religinį lygmenį, į tą pajautos ir vienovės lygmenį, kuris lietuvių tradicijoje, nesvarbu kokių religijų ir jų atmainų valdomas, buvo ir tęsėsi nuolat.

XIX a. kitaip nei XXI, kitaip nei XIV, bet tai tas pats išgyvenimo ir religinio potyrio matmuo. Kitaip įžodintas, galbūt, bet kiekvienos religijos nervas tai yra unikalūs pasaulietiškame lauke nepatiriami potyriai. Jie yra tik religiniame santykyje ir įžodinami su dideliu vargu. Nieko keisto, nes tai šventybės išgyvenimas.

O kadangi šventybė išgyvenama, senoji tradicija gyvuoja, ir jos esmė – potyriuose. Visos pseudoorientalinės, naujosios meditacijos ir kontempliacijos mokyklos bando, perlauždamos europiečio dvasinį stuburą, privesti jį prie jogos, samadhi, satori ir dažniausiai be rezultatų. Lietuviška gi tradicija atgaivinama be pastangų ir atveda į nuosavą ir universalią religinę regą bei pajautą. Į atpažįstamų esmių teritoriją.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (I)
  2. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  3. Raginama pripažinti Vėlinių ir Kūčių šventes

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. viole says:
    12 metų ago

    “..svarbiausia – per gamtą galima atsiekti svarbiauiso pojuūčio – vienumos matymo. Matyti pasaulį kaip vieną su savimi erdvę, netampant nei pagoniu, nei kataliku” – labai oponuoja mūsų dienų liguistiems arijų, svastikų, sarmatų saviveikliniams judėjimams..

    Atsakyti
  2. Vilmantas says:
    12 metų ago

    Žmogus-turėjęs daug žydkrikščioniško veidmainiavimo,tačiau literatūriškas ir poetiškas

    Atsakyti
  3. Dainius Razauskas says:
    12 metų ago

    Su džiaugsmu noriu prisipažinti, kad iš esmės, širdimi visiškai pritariu šiame rašinyje Gintaro išsakytoms mintims. O žodžiai „kadangi šventybė išgyvenama, senoji tradicija gyvuoja“ yra kone formulė, kurią būtų galima „iškalti“ virš „Alko“ vartų (-: Ir apskritai labai sveikinu, palaikau šio Alko „kūrentojus“ bei labai jiems dėkoju, nes jų kurstomos ugnies dėka šviesiau gyventi.

    Atsakyti
  4. Petras says:
    6 metai ago

    Šiandienos laisvoje Lietuvoje atsiranda žmonių, kurie bando “atstatyti” kažkada senovėje Lietuvoje buvusią pagonybę, iš tikrųjų kurios nei išlikusių papročių, nei tradicijų visiškai nebėra, nes pasikrikštiję ir priėmę tikrąjį Dievą mūsų protėviai ją visais ayžvilgsniais sunaikino iki pat šaknų. Jos tiesiog neliko, neliko kam ja garbinti. Tai, kas buvo gera senovės lietuvių tikėjime, kaip Dievo ieškojimas, liaudies kultūra perėjo pilnutinai į katalikų tikėjimą ir katalikišką liturgiją tai, ką mes šiandien girdime, matome – liaudies melodija, maldos žodžiai, lietuviškos juostos, kryžiai, skulptūros, ornamentai ir pan. Tačiau šiandien bandoma stabmeldystę atgaivinti ir tai vyksta ne tik Lietuvoje. Kokią ji bus atnešta, turbūt, niekas nežino, tačiau ne prošal žvilgterėti kokia ji yra užsilikusi Afrikos neišsivysčiusių tautų tarpe ar kokia buvo iš rašytinių šaltinių iš tikrųjų (paskaitykim Kirkorą – 1860 m.). Tai šlykštūs dalykai, visiškai nepriimtini dabartinei krikščioniškai civilizacijai – pvz. žmonių aukojimai, nužudymai, užmušimai, visokios iškrypėliškos netyros orgijos, burtažodžiai, užkeikimai ir pan šlykštynės. Nenoriu jų daugiau minėti. Ar to siekia naujos pagonybės propaguotojai – gražinti mus į liūdną praeitį? Tegu pamąsto ką daro.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      6 metai ago

      Ech, Petrai, Petrai, beveidis kryžiuotis. Be praeities nėra ateities.lyvis

      Atsakyti
    • APMAUDU says:
      4 metai ago

      Bet šventai tikiu… kad svetimų “užburta” Uola (Petrus) atvirs Ąžuolu stotingu

      Atsakyti
  5. KOKS PUIKUS says:
    4 metai ago

    STRAIPSNIS – tiesiog GINTARAS !!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ramūnas Karbauskis | LVŽS nuotr.

R. Karbauskis. Paminklus Tautai ir jos kovoms už laisvę valdžia keis į vaivorykštės spalvų vėliavą Gedimino bokšte?

2023 01 13
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

2023 01 06
Eglės | aad.lrv.lt nuotr.

Šventes gyventojai pasitiko atsakingai

2023 01 03
klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdos krašto metai pasieks visą Lietuvą

2023 01 01
Naujieji metai | pixabay.com, Larisa-K nuotr.

Kokie valgiai puošia Europiečių šventinį stalą?

2022 12 31
Šunys | pixabay.com, Nogi Jinna nuotr.

Kaip apsaugoti gyvūnus nuo fejerverkų?

2022 12 31
Tortas | pixabay.com, Couleur nuotr.

Šventiniams kepinias pravers kelios gudrybės

2022 12 31
Kokių kosmetikos priemonių geriau vengti?

Šventinę nuotaiką pakels geras makiažas

2022 12 31
Šventėms ruoškimės atsakingai

Prie šventinio stalo svarbus saikas

2022 12 31
Neringos švyturys | neringa.lt nuotr.

Neringa naujuosius pasitiks be fejerverkų

2022 12 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Vasario 16-oji Istorinėje Prezidentūroje Kaune – nostalgiškai, interaktyviai ir su detektyvo prieskoniu | istorineprezidentura.lt nuotr.
Istorija

Istorinė Prezidentūra kviečia švęsti Vasario 16-ąją

2023 02 07
Alternatyvus transportas | lkva-asociacija.lt nuotr.
Lietuvoje

Keleivių vežėjai pasigenda valstybės strategijos

2023 02 07
Kelias | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Didėja lėšos kelių ir tiltų tvarkymui

2023 02 07
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
Etninė kultūra

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

2023 02 07
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai trūksta tik naikintuvų

2023 02 06
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Kas penktas namų ūkį gavo paramą už šildymą

2023 02 06
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Jei abejojate, ar jus stabdo pareigūnas

2023 02 06
Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

2023 02 06
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kokios apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • sv388 apie RoboMarkets gavo prestižinį apdovanojimą „Global Forex Awards 2021 – B2B“ apdovanojimuose
  • Marshallwbs apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Stebėtojas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Istorinė Prezidentūra kviečia švęsti Vasario 16-ąją
  • Keleivių vežėjai pasigenda valstybės strategijos
  • Didėja lėšos kelių ir tiltų tvarkymui
  • „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

R. Karbauskis. Paminklus Tautai ir jos kovoms už laisvę valdžia keis į vaivorykštės spalvų vėliavą Gedimino bokšte?

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 13
21
Ramūnas Karbauskis | LVŽS nuotr.

Nespėjo prasidėti nauji metai, o viešojoje erdvėje vyksta nauja diskusija, ar reikia paminklo Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai. Mes neidealizuojame šios...

Skaityti toliau

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

by Ditė Česėkaitė
2023 01 06
5
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Po Trijų karalių yra įprasta nupuošti per šventes mus džiuginusius kalėdinius medelius, tad Valstybinių miškų urėdijos miškininkai pataria, kaip elgtis...

Skaityti toliau

Šventes gyventojai pasitiko atsakingai

by Ditė Česėkaitė
2023 01 03
0
Eglės | aad.lrv.lt nuotr.

Aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės specialistai gruodį vykdė tikslines išvykas į šalies miškus, tikrino eglučių pardavimo punktus, medienos sandėlius, miško...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kokios apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • sv388 apie RoboMarkets gavo prestižinį apdovanojimą „Global Forex Awards 2021 – B2B“ apdovanojimuose
  • Marshallwbs apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Stebėtojas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Dėl nacionalinio apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
Kitas straipsnis

Vilniaus Universitete - tarptautinė archeologų konferencija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai