Pirmadienis, 8 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D.Razauskas. Kaupti ir skleisti: dvi nuostatos į būtį, save ir Tėvynę

www.alkas.lt
2012 07 05 22:02
9
Dainius Razauskas | V. Vaiškūnaitės nuotr.

Dainius Razauskas | V. Vaiškūnaitės nuotr.

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Dainius Razauskas

Iš pirmo žvilgsnio kaupti atrodo gerai, o skleisti – blogai. Kaupti – tai „rinkti, telkti, koncentruoti ką“ [1], sukaupti – tai ir ką „surinkti, sutelkti, suspiesti“, ir perkeltine, psichine prasme „sutelkti, sukoncentruoti dėmesį“, t.y. susikaupti. O štai skleisti šiaip jau reiškia „daryti, kad plistų į šalis“ ir net „eikvoti, švaistyti“, paskleisti – „išsklaidyti, išskirstyti iš krūvos“ ir „išeikvoti, iššvaistyti“, savo ruožtu skleistis reiškia „skirstytis iš būrio, išsivaikščioti“, netgi „griūti, irti“, pasiskleisti – „išsiskirstyti, iškrikti iš būrio“, taigi (pa)sklisti, išsisklaidyti ir panašiai.

Tačiau iš tikrųjų ne taip viskas paprasta. Mat kaupti – tai būti atsigręžus išorėn, nusistačius išorėn.Kaupti reiškia iš išorės, iš aplinkos telkti prie savęs, sau, savin, vidun. Toks santykis gali įgauti net nusikalstamą, bent jau doroviškai, pobūdį, kurį perteikia kaupti reikšmė „grobti, griebti sau“. Tačiau net ir pati pirminė, paprasčiausia kaupti reikšmė „kasti į krūvą, daryti kaupą“ akivaizdžiai parodo, jog besaikis kaupimas tą save, tą vidų, kurį iš išorės kaupia, iš esmės užverčia, užkasa, palaidoja po tuo, ką prikaupė. Kitaip sakant, užkaupia – pagal užkaupti reikšmę „užkasti žemėmis“. Tai apskritai būdingas išorinės nuostatos padarinys: užmirštas arba net atstumtas, atmestas, paniekintas vidus tokios nuostatos suvokiamas kaip nieko vertas, kaip tuščia vieta, kurią geriausiu atveju tegalima užpildyti iš išorės prikauptų gėrybių. Buitine, materialia prasme – tiesiog turtų; perkeltine, dvasine prasme – kultūros vertybių. Kaip toji tabula rasa, švariai nutrinta rašymo lenta, ant kurios geriausiu atveju tegalima nuo kitų nusirašyti ką nors labai protinga.

Kita vertus, skleisti – tai ne tik pa-skleisti, sklaidyti, bet ir pra-skleisti ką nors, kas užstoja, dengia, trukdo matyti, pažinti, ir atskleisti, kas buvo suskleista ar pridengta, – pavyzdžiui, knygą, paslaptį, tiesą. Be abejo, žinias, informaciją būtina kaupti, bet žinios neatsiranda savaime – jos pirmiausia būna kieno nors kur nors atskleistos. Todėl nuostata žinias tik kaupti platesniu mastu kerta šaką, ant kurios sėdi – nepaiso ar net atmeta galimybę jas pačiam atskleisti. Moksle, švietime tai žinoma erudicijos ir kūrybiškumo priešprieša. Erudicija, žinios – labai, nepaprastai svarbu, be žinių žmogus pasaulyje kaip aklas. Ir vis dėlto žinios gimsta per kūrybą, iš kūrybiškumo, ir to nepaisyti reiškia paprasčiausiai būti kvailiu, kuriam ir gausiausios žinios galiausiai niekuo nepadės, nebent pasipūsti jomis prieš kitus.

Savo ruožtu pažinimas, kūrybinis santykis su tikrove žmogui padeda atskleisti save, taigi pačiam atsiskleisti. Nes kūrybos esmė – tai nusistatymas į vidų, nuostata skleisti(s). Tiesą sakant, atskleisti tikrovę ir atsiskleisti pačiam yra vieno ir to paties santykio, to paties veiksmo dvi pusės, kurios visuomet eina drauge. Nes tik kažką esminga, kažką svarbaus atskleisdamas žmogus gali atsiskleisti; ir atvirkščiai – tik atsiskleisdamas, tik skleisdamasis pats, gali kažką tikra atskleisti. Nes gerai pagalvojus pasirodo, kad joks pažinimas, jokios žinios nėra išgaunamos vien tik iš išorės (tik prisiminkime „papildomumo principą“!), kad tikrasis visų, visokeriopų žinių šaltinis glūdi viduje, sieloje – net ir tuomet, kai ji manosi tyrinėjanti išorinį pasaulį. Nuosekliau, atkakliau laikantis vidinės nuostatos, vidus, siela žmogui galiausiai atsiskleidžia anaiptol ne kaip „tuščia lenta“, kurią tebuvo galima nebent prirašyti visokių nusiklausytų gandų, bet pats tikriausias neišsiamiamas pažinimo ir būties šaltinis, o visas išorinis pasaulis – tik būdas ir priemonė jam skleistis.

Čia paaiškėja dar vienas, visai ktoks nei iš pirmo žvilgsnio, santykis tarp kaupti ir skleistis – kaip tarp mirties ir gyvybės. Nes sukaupti tegalima kaupą – kapą, geriausiu atveju pilkapį, kuris, kad ir kiek brangių įkapių jame būtų pagarbiai sudėta, anksčiau ar vėliau vis tiek sudūlės arba bus išplėštas. Tuo tarpu skleistis – tai „plėtoti išleistus, išsprogusius lapus, pumpurus“, kaip skleidžiasi pražydęs žiedas, apskritai „išsprogus plėtotis, augti (apie lapus, žiedus)“, todėl galiausiai ir „augant plėstis“, ir apskritai „plėtotis, rutuliotis“, savo ruožtu skleisti – tai „leisti iš savęs į aplinką“ ir apskritai „platinti“. Užtat ir skirtumas tarp kaupti ir skleisti – kaip tarp negyvo stagaro, kurį nebent galima papuošti, apkabinėti spalvotais kaspinais ar dirbinėmis gėlėmis, ir gyvo žiedo, kuriam nieko nereikia pridurti iš išorės, kad jį pagražintum, kuris skleidžiasi pats ir iš vidaus skleidžia į aplinką, išorėn savo esmę, savo svaigų būties kvapą.

Dvi atitinkamos nuostatos labai ryškios ir Lietuvos istorijoje. Andai galingai išsiskleidusi Lietuvos valstybė išsiplėtė ir nejučia po truputėlį ėmė kaupti gėrybes iš aplinkinių kraštų: ir materialines gėrybes, neapsakomus turtus, ir dvasines gėrybes – įvairiausias žinias, meno kūrinius, mokslo pasiekimus iš Rytų ir Vakarų, pagaliau pažiūras, tikėjimus, religijas, galiausiai papročius ir net kalbas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vienu metu buvo bene didžiausia, turtingiausia šalis Europoje, jei ne auksu, tai tikrai papročiais, tikėjimais ir kalbomis. Tačiau visas ši išoriškas blizgesys ilgainiui visai apakino jos valdovus, ir jie nejučia nusigręžė nuo šaknų, į kurias rėmėsi taip plačiai išsiskleidęs Lietuvos žiedas, pamiršo sėklą, iš kurios jis andai sudygo, ir ji buvo laidote palaidota po visais tais prikauptais turtais, po kuriais ėmė dusti ir trunyti. Lietuvoje įsivyravo svetimi papročiai, svetimi tikėjimai, svetimos kalbos, o tikrai lietuvybei teliko niekinamos tarnaitės vaidmuo. Taip Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo didingu Lietuvos pilkapiu, kuris ilgainiui suiro, sudūlėjo iš vidaus ir galiausiai tapo plėšikų išplėštas. Tačiau susmukus šiam sukauptam žemiškų turtų kapui, nuvirtus sunkiam atsineštinės prabangos antkapiui, vėl atsivėrė erdvė gyvai sėklai dygti ir skleistis. Taip prasidėjo vadinamasis romantinis judėjimas ir galiausiai patekėjo lietuviška Aušra, ir iš pernykštės mirties prisikėlė nauja Lietuva.

Ir nūnai teberyškios dvi atitinkamos nuostatos į Lietuvos praeitį, dabartį bei ateitį. Netgi du skirtingi patriotizmai – kaupiamasis ir skleidžiamasis. Vieniems atrodo, kad Lietuva ligi LDK tebuvo tuščia vieta, tabula rasa be jokios kultūros, jokios tradicijos, jokios dvasios, o visa kas verta buvo atsinešta iš svetur – ar net iš svetur atnešta – ir sukaupta. Tai kaupininkų nuostata, kurie paprastai yra išsilavinę eruditai, rimti profesionalai ir vadina save intelektualais. Kiti įsitikinę, kad pati Lietuvos siela, arba lietuviška dvasia, – tai didžiausias savaiminis turtas, amžinai gyva sėkla po visais pernykščiais trūnėsiais, tik reikia ja bent kiek pasirūpinti, palaistyti savo dėmesiu, padėti jai sudygti ir išsiskleisti. Tai skleidininkų nuostata, kurie paprastai remiasi savo neeiliniu kūrybiškumu ir mano, kad gali sudainuoti įkvėptą praamžę dainą, nepažindami gaidų.

Ryškios atitinkamos dvi nuostatos apskritai į kultūrą: vieniems atrodo, kad kultūra yra kaip tik tai, kas sukaupta, vadinamieji kultūros lobiai, apskritai muziejų lobynai, pirmiausia – klasika, neišsemiami senųjų Europos kultūrų turtai, iš kurių mums tik mokytis ir mokytis; kitiems atrodo, kad kultūra – tai pirmiausia dvasinė būsena, vidinio pasaulio erdvė ir jos teikiamas įkvėpimas, akių šviesa, rimtis, tvirtybė, todėl kultūros reikia ne mokytis, bet kurti, skleisti ją iš šito vidinio dvasios šaltinio.

Atitinkamos dvi nuostatos į kalbą: vieniems atrodo, kad lietuvių kalba, kokią ją mums atnešė valstiečiai baudžiauninkai, yra skurdi, perdėm buitiška, todėl visos abstrakčios, juolab filosofinės koncepcijos neišvengiamai turi būti perimamos (kaupiamos) iš kitų, labiau išsivysčiusų kultūrų ir reiškiamos jų kalbų žodžiais; kiti, priešingai, įsitikinę, kad būtent tokia nuostata ir yra didžiausia kliūtis kalbai vystytis (skleistis) ir kad mūsų kalba yra pajėgi iš savo sėklų išsiauginti visas reikalingas būčiai mąstyti atsajas sąvokas.

Pirmiesiems dažnai atrodo, kad tikroji kultūra ir tikroji religija – tai krikščionybė, per du tūkstantmečius sukaupusi milžinišką žmonijos dvasinę patirtį; antriesiems – kad religija tai pirmiausia gyvas dvasios skleidimasis čia ir dabar, nepaliaujamai nusimetant visas praeities išnaras, nuolat išsineriant iš bet kokių stabarėjančių stabų.

Tačiau prižiūrint, auginant, puoselėjant mūsų taurią gėlę ir siekiant, kad ji pagaliau vėl plačiai išskleistų savo stebuklingą žiedą, reikia ją ir kaupti reikšme „sukasti žemes apie augalo kamieną“, arba apkaupti „apkasti žemes apie augalo kamieną“. Būtent toks yra ir tikrasis kaupimo tikslas – suteikti deramą dirvą, trąšą savo sėklai sudygti ir išsiskleisti. Patręšti savo sielos daigą visomis įmanomomis žiniomis, atradimais, mintimis, vaizdais ir garsais, žodžiais, sakiniais ir kalbomis, tikėjimais ir papročiais. Tik ne tam, kad jis, pradžioje toks gležnutis ir blyškutis, uždustų po jų nepakeliama našta, o kad suimtų šitą trąšą ir jos dėka dygtų, augtų drūtas ir pražystų, ir žydėtų. Nes visos žmonių sukauptos žinios, mintys, žodžiai ir kalbos, visi papročiai, tikėjimai ir visos religijos vis dėlto tiek tėra vertos, kiek padeda gyvam sielos daigui išsprogti ir skleistis. Dievo šlovei, Tėvynės labui ir žmogaus būties pilnatvei.

***

Tad kaupti ir skleisti galiausiai – ne jokios priešybės, o tarsi vieno žygio dvi kojos: viena tvirtai atremta į sukauptą žemę, kita plačiai praskleista žingsniui.

Ir mūsų žygio sėkmė dabar iš esmės priklauso nuo to, ar rimti eruditai intelektualai ir įkvėpti kūrėjai diletantai sugebės pagaliau žengti koja kojon ir dirbti ranka rankon, ne niekindami ir atmesdami vieni kitus, bet vieni iš kitų mokydamiesi ir vieni kitus paremdami kaip tik tuo, ką geriau moka.


[1] Žodžių reikšmės nurodomos pagal „Lietuvių kalbos žodyną“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  2. D. Razauskas. Kūrybos jungas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Ignas Šlajus says:
    10 metų ago

    Įdėm.

    Atsakyti
  2. aciu says:
    10 metų ago

    uz straipsni.

    Atsakyti
    • Arūnas says:
      10 metų ago

      Prasmingas žodžių žaismas 🙂

      Atsakyti
  3. Pranas says:
    10 metų ago

    Diekou.

    Atsakyti
  4. Valdas says:
    10 metų ago

    Labai gerai būtų, jei šias mintis perskaitytų ir suvoktų kiekvienas iš mūsų. Ačiū Dainiau.
    Pasikartodamas, papildysiu.
    Šiuo metu Lietuvoje dominuojantis reiškinys – siekimas a s m e n i n i o gerbūvio. Noriu išryškinti vieną mintį, cituodamas. Einam tokiu keliu, kai vienas ar keli praturtėja, o kiti nuskursta yra apvagiami ar iš vis sunaikinami. Šis kelias veda prie bendro atsilikimo, tame tarpe ir praturtėjusiųjų, o todėl yra pavojingas net praturtėjusiem, nes ir šie gali būti lengvai sunaikinami pažangesnių konkurentų.
    Mūsų uždavinys yra v i s u o t i n i s gerbūvis. Išmintingas žmogus turi rinktis tokį kelią, kuriuo einant niekas nenuskursta, o praturtėja ne vien tas, kuris randa tokį kelią. (Edvardas Satkevičius)

    Sėkmės mums visiems : )

    Atsakyti
  5. Eglė says:
    10 metų ago

    “Būtent toks yra ir tikrasis kaupimo tikslas – suteikti deramą dirvą, trąšą savo sėklai sudygti ir išsiskleisti. Patręšti savo sielos daigą visomis įmanomomis žiniomis, atradimais, mintimis, vaizdais ir garsais, žodžiais, sakiniais ir kalbomis, tikėjimais ir papročiais.” – labai pritariu, tradicijos dėl tradicijos, paprotys dėl papročio, veiksmas dėl veiksmo, valgymas dėl valgymo, diplomas dėl diplomo ir t.t. iš tikro ne taip, viskas turi savo tikslą. Nesugalvojo šiaip sau protėviai kokios tai tradicijos, viskas gilesnę prasmę turi, o jeigu einame švęsti šventės, kad ką nors pamėtyt, padeginti, į burną įmesti, tai ne kažką… O dažnai ir nereikia, kaip kai kada supranti, jog visai dar nenori valgyti, nors jau seniai pietų metas. Iš tiesų gyvybinės jėgos dar yra pakankamai ir savo kūrybą gali tęsti be kažkieno sugalvoto ritualo pavalgyti šiltą patiekalą.

    Atsakyti
  6. Kape says:
    10 metų ago

    Ant istorinės Lietuvos vėliavos railetlio skydo yra runinis užrašas = I arba penki (du per vidurį padalinti horizontalūs brūkšniai runa ISA arba visa). Jei skaityti atbulai KIPEN . Kas taip pat pateisinama , nes yra nevienas lietuviškas žodis skaitomas iš abiejų pusių. Ir pabaigai…

    Kypėn broliai,
    Jūs šaunuoliai
    Raudonas dangus
    Balnokite žirgus
    Reiks joti
    Tėvynę ginti

    Atsakyti
  7. Giedrius says:
    10 metų ago

    vasaros kesuluotos padangės ilgesys
    bakstelėjo akstimi ar ragu svariai
    palaikyt tavąją atgaivą ant Lietuvos
    DAINIAU;
    be nuostabų, kad akstinas ar paraginimas,
    grįstas senų senobiškiausių garsų
    – aksties ar rago smygiu;
    juk gaivini žadindamas,
    o žadas labai, labai gilus, platus erdvus ir
    apčiuopiamai neapčiuopiamas…
    kaip ir kaupasklaida
    (žadas ir burtas toks, – anot D.Poškos “vaškinė žmonių arba jų rankų, galvų, kojų ir kitokia statulėlė” mūs LKŽ,
    ir balsas/amas anot A.Smetonos t.p. bei dar senobiškesnio palangiškių liekio “Žadas tolie sausumoj girdimas”
    jūros žadas):
    tad sklisti nuo kaupolės per saulėGRĄŽOS kupėjimą
    gali būt ir sklaida ir skristi šaknimi, taip?

    Atsakyti
  8. Gintaras says:
    10 metų ago

    Ačiu už puikų tekstą. Iš tikro, kaupti ir skleisti turėtų būti dinaminėje pusiausvyroje. Tam, kad turėtume ką paskleisti, turime sukaupti. Kuo daugiau dalinamės tuo, ką turim, tuo daugiau mums sugrįžta.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sviatlana Petuškova | V. Nomado nuotr.

Senosios grafikos meistrai: karas pritemdė slavišką kultūrą

2022 08 01
Tarptautinė skautų stovykla Naisiuose 2022 | Ž.Budzinausko nuotr.

Naisiuose vyksta tarptautinė skautų stovykla

2022 07 30
J. Kubilienės nuotr.

„Lietuvos“ ansamblis pristato „Sakmę apie dovanotą širdį“

2022 07 25
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Tautos tradicija

2022 07 10
Paupio rajonas Vilniuje | „Darnu Group“, E. Stakėno nuotr.

Pamirštos Paupio paslaptys

2022 07 07
Kaip sumažinti cukraus vartojimą ir pasirinkti sveikesnius gaminius?

Medus: nuo LDK laikų iki dabar

2022 07 06
D. Nausėdienė Filadelfijoje susitiko su lituanistinių mokyklų vadovais | lrp.lt nuotr.

D. Nausėdienė lankėsi Filadelfijoje

2022 07 05
Kernavėje – 55-oji Rasos šventė | M. Datenio nuotr.

Kernavėje atšvęsta 55-oji Rasos šventė

2022 06 30
„Aktualioji istorija“: Baltarusiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

„Aktualioji istorija“: Baltarusiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

2022 06 30
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

2022 06 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Seimas užkerta kelią nepatikimiems tiekėjams
Lietuvoje

Gyventojų požiūris į 5G pasikeitė

2022 08 08
Elektra | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

„Ignitis“ teikia specialų pasiūlymą

2022 08 08
Kaip taupyti telefono bateriją | Asociatyvi nuotr.
Lietuvoje

Kaip taupyti telefono bateriją

2022 08 08
Sprogimas Kubos naftos bazeje | elsoldemexico nuotr.
Naujienos

Kuboje kilo didelis gaisras, daugybė sužeistų

2022 08 08
Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai | mokslolietuva.lt nuotr.
Kultūra

Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai

2022 08 08
Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas | LŽS nuotr.
Lietuvoje

Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas

2022 08 08
Krašto apsaugos padėtis – viename leidinyje | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Krašto apsaugos padėtis – viename leidinyje

2022 08 08
6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata | vlkk.lt nuotr.
Kalba

6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata

2022 08 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • Beatričė apie Gyventojai kurs miestų viešąsias erdves
  • skt apie A. Maceina. Gimtoji kalba

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gyventojų požiūris į 5G pasikeitė
  • „Ignitis“ teikia specialų pasiūlymą
  • Kaip taupyti telefono bateriją
  • Kuboje kilo didelis gaisras, daugybė sužeistų

Skaitomiausi straipsniai

  • Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas peržiūrėta: 600; komentarų: 12
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 470; komentarų: 21
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 464; komentarų: 1
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 461; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

Senosios grafikos meistrai: karas pritemdė slavišką kultūrą

by Kristina Aleknaitė
2022 08 01
0
Sviatlana Petuškova | V. Nomado nuotr.

Savaitgaliais Energetikos ir technikos muziejus kviečia į senosios spaudos kūrybinius užsiėmimus „Skorinos spaudos dirbtuvės“. Šiemet sukanka 500 metų, kai Pranciškus...

Skaityti toliau

Naisiuose vyksta tarptautinė skautų stovykla

by daiva
2022 07 30
6
Tarptautinė skautų stovykla Naisiuose 2022 | Ž.Budzinausko nuotr.

Šiaulių rajone, garsiajame, turistų gausiai lankomame, puikiai sutvarkytame Naisių kaime liepos 24 – 31 dienomis vyksta Baltijos šalių skautų stovykla...

Skaityti toliau

„Lietuvos“ ansamblis pristato „Sakmę apie dovanotą širdį“

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 25
0
J. Kubilienės nuotr.

Rugpjūčio 19-20 d. Trakų salos pilyje ansamblis „Lietuva“ pristatys muzikinę dramą „Sakmė apie dovanotą širdį”, menančią Vytauto Didžiojo laikus. Žiūrovai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • Beatričė apie Gyventojai kurs miestų viešąsias erdves
  • skt apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Bartas apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!

Kitas straipsnis
Steigiamasisi suvažiavimas. Partijos tinkl. nuotr.

Užregistruota 44-oji partija Lietuvoje – Emigrantų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai