Pirmadienis, 1 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Šorys. Vėlinės ir Kūčios – akistata su protėviais

Juozas Šorys, www.satenai.lt
2014 11 01 15:00
7
Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

velines-v.daraskeviciaus-nuotr
Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Vis girdint įgrisusius „kalbančiųjų galvų“ aimanavimus dėl menko „Lietuvos žmonių“ įsitraukimo į visuomeninius judėjimus, pilietinius sambūrius, atrodo, radosi gal dar veiksmingesnė ir demokratiškesnė nuomonių reiškimo (ir prastūmimo) forma – peticijos. Jose lyg kardiogramose pasimato tikrieji žmonių norai ir lūkesčiai, dar neįvelti į lipnų politinių technologijų voratinklį. Surašai atsainiai pūgžlinėti, t. y. be rūpesčių lyg krapų balkono lovelėse augintojui gyventi, neleidžiantį tekstą su „visa teisybe“ ar genialia idėja,

prisiderini prie formaliųjų tinklalapio reikalavimų, nurodai institucijos, kurios reakcijos viliesi, pavadinimą ir…

Anot tinklalapio informacijos, publikuoti peticijų tekstus nuo 2007 m. panoro beveik keturi tūkstančiai rimtų rašėjų ir… dėmesiomanų. Iš jų buvo patvirtinti (įsileisti į tinklalapį) daugiau kaip tūkstantis asmenų, pateikusių susidomėjimo vertas (arba ne) idėjas. Tarsi iš visai skirtingų pasaulių ten koegzistuoja „vartotojų“ šūksniai „Ne naminės legalizavimui“ ar „Už laisvą kanapę“ ir gyvybiškai svarbios iniciatyvos, pavyzdžiui, dėl Baltarusijos užmačių iš esmės kaip šantažo įrankį už keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus statydintis atominę elektrinę (ji išsikvėpė pasiekusi gana įspūdingą posąjūdinį dvidešimt trijų „su kapeikomis“ tūkstančių balsuotojų lygį) ar dėl siekio įsileisti į rinką gaminius su genetiškai modifikuotais augalais. Nuomonių margumynas, palaikytojų apstu arba vien nuograibos – nelygu koks „tavoras“ ar masalas patiekiamas. Va kur tikrasis „Visuomis“, o ne siūloma neaiški valstybinio turto, kurio naudą iki šiol jau ne Žemaitės velniai gaudo, valdymo bendrovė, matyt, kokio prakutusio biurokrato sumanymu pasikėsinusi vadintis senojo baltų tikėjimo gaivintojo Domo Šidlausko-Visuomio (1878–1944) susigalvotu, iš Vydūno „Probočių šešėlių“ ir Simono Daukanto raštų pasiskolintu slaptavardžiu. Bet biurų (ir jų sudėtinės dalies – kratytuvų) planai, regis, bjursta… Tiesa, nuotaika pabjūra ir peticijų gausybėje aptikus nepriimtinų idėjų (ar iškraipyto, tendencingo jų pagrindimo), bet jas balsavimu klavišais dažniausiai nutorpeduoja visuomeniškai reikšmingos temos, gana greitai apiplūstančios net penkiaženkliais pasirašiusiųjų skaičiais.

Vienas iš vykusių naudojimosi peticine demokratija pavyzdžių – Etninės kultūros globos tarybos prie Seimo pirmininkės Dalios Urbanavičienės pasirašytas kreipimasis į tą patį Seimą (negiliai dar išminti takai į politinę „bambą“?) „Dėl Vėlinių ir Kūčių paskelbimo švenčių dienomis“.  Šiuo metu tai populiariausia, labiausiai pasirašoma peticija (artėjanti prie devyniolikos tūkstančių parašų). Nors tai ne pirmiena, nes su panašiais raginimais ir raštais įvairiais lygiais ne kartą belstasi į valdžiažmogių protą, tokiu viešojo poveikio ginklu šauta gerokai pavėluotai, bet taikliai – į patį oficialiosios kalendorinės painiavos dešimtuką. Juolab kad valstybinių švenčių arba ne darbo dienų sąrašas nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. buvo taip neapgalvotai, netgi diletantiškai įvairių kadencijų seimūnų lipdomas ir pešiojamas, kad tarpais išties atrodydavo nei velnias, nei gegutė… (Beje, Dzūkijoje seniau buvęs gražus, skiemenų sąskambiais jaukiai savas Šlavantų bažnytkaimio pavadinimas kažkodėl buvo pakeistas saldžiai tiesmuka Gegute.) O kalendorinis virvės traukimas nesiliauja iki šiol. Kai kurių žmonių vertinimu, velnio nešti ir pamesti neokomunistai, aktyvinęsi protesto rinkėjų „gyvybėmis“, bemat įsiteisino „majovką“, nors nė užgrūdinti ideologiniai „unguriai“, be gūžynių su raudonais gvazdikais atlapuose ir paankstinto (dosročno dali strane uglia) sėklų bėrimo soduose, neturėjo ką pasiūlyti. Kitu atveju atkutęs kleras sudavatkėjusių dešiniųjų balsais įsivedė tik gana lokaliai ir ribotai krašte paplitusią Žolinę (daugiausia tose apylinkėse, kur bažnyčioms tikslingai buvo suteikti šios intencijos tituliniai pavadinimai arba buvo įvesti privalomi atlaidai). Kodėl, pavyzdžiui, ne Sekmines, kurios dar prieškariu po Velykų ir Kalėdų laikytos trečiąja didžiąja švente. (Teisybės dėlei prisimintina, kad dabar konservatoriams ir krikdemams prisiekusių tautininkų farvateryje plūkiojanti D. Urbanavičienė, anais laikais meiliai ir reikliai „pristojusi“ prie garbiosios prof. Angelės Vyšniauskaitės ir jos autoritetu valdiškuose namuose naudojusis lyg skydu, rinko rekomendacijas ne dėl Vėlinių ir Kūčių, o dėl Žolinės suvalstybinimo…) Ir tai toli gražu ne visi konjunktūriniai ir abejotini Seimo  „kalendorininkų“ ir jų tyliųjų „kvakerių“ sprendimai. Tiesa, buvo įteisinta, nors ir pro alaus puta apšlakstytus vartus (radijo stotims ir kt. veiksniams surengus akciją „Laisvę Joninėms“), ir antroji esminė visų įmanomų istorinių kalendorių atrama – vasaros saulėgrąža. Dėl esmingiausio ir priimtiniausio šios šventės pavadinimo dar, be abejo, laukia įvairių pakraipų etnologų, mitologų ir istorikų kirstynės, bet neabejotina, kad Rasos (Joninės), atsidūrusios tarp valstybinių švenčių, vers deramai apmąstyti ir vertinti išlikusius vienos iš archajiškiausių (ne tik baltų) švenčių papročius. Vis dėlto krizės iltys akivaizdžiai rodo, kad ilgiausiai Europoje švenčiantys skurdžiai lietuviai pirma turėtų užsidirbti teisę atleisti diržus, o ne sveikinti gerųjų pasakos senelių inicijuotus ir seimūnų populistiškai nusitvertus „ilguosius savaitgalius“, po kurių sočiai ir „su ašara balse“ gaurelių prieš kameras pasirauta dėl „karo keliuose“. Europos protektoratu atsiduoda ir atkaklus valdžios vengimas atšaukti primestus, unifikuojančius, tamsiuoju pusmečiu valanda anksčiau į tamsą gramzdinančius ir popietinį gyvenimą sunkinančius laiko kaitaliojimus.

Daugeliui opus valstybinių švenčių masyvo potemis – atrodo, nepajudinamai įsitvirtinusios trys datos: Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Liepos 6-oji. Dvi beveik identiškos sesutės ir šioms artima pusseserė… Kai kyla diskusijos dėl perkrauto, ne pagal šalies išgales išsipūtusio švenčių „pilvo“, kai kurių šventvagių žvilgsniai krypsta ir į jų rūtų darželį… Drįstama svarstyti, ar visos jos, turinčios tokį menkai tesiskiriantį turinį, reikalingos, kokios galimos korekcijos ar net radikalesni veiksmai. Kodėl ir apie jas, ir apie visą susiformavusią švenčių sistemą tiek mažai viešų svarstymų? Kas sugebėtų motyvuotai, su visa pilietine atsakomybe prieš jas užsimoti ar įtikinamai pagrįsti jų būtinumą per „puotą maro metu“? Asmenybių neišugdančiose, susmulkėjusiose politikierių ordelėse tokių nesimato… Tai tik (po)lytiškai korektiški lyg užpakaliai svečiuose (ne)savų mygtukų spaudytojai? Kas tų svečių ir jų „popamokinės veiklos“ šeimininkas? Anoniminis tylintis ugnikalnis – „Lietuvos žmonės“, apžaisti tuščiaviduriais komercinių televizijų balionais ir nesibaigiančio rinkimų bobturgio skaistalais? O gal tikrasis patriotizmas ir giluminė lietuvybė gali vešėti ir kur kas subtilesnėmis formomis, be saikdinimų ir užkeikimų? Kita vertus, daugelis šalių turi po vieną išsiskiriančią valstybės dieną (pavyzdžiui, Bastilijos paėmimo), kitos – dvi… Kada valstybininkai be kabučių (ar tokių dar yra?) su meile, bet paprastai, be poviškų plunksnų sudygsniuos istorijos kryžkelėse suvarpytą Tėvynės apsiaustą?

Nekyla abejonių, ar Vėlines ir Kūčias įtraukti į švenčių sąrašą būtina, nes tai esminga dabarties aktualija, atsiremianti į lietuviškosios savimonės pagrindą – protėvių kultą. Kitaip sakant, į atminties vertikalę, jungiančią Saulės (Dievo) nutviekstą „stiklo kalną“, dausas, prasmingus, doros kultūra paženklintus, bent jau kelis tūkstantmečius sėslius mūsų, baltų, žmogiškuosius krutėjimus ant savosios „pažadėtosios“ (ir susikurtosios) žemės ir Motiną Žemę, kurią senybiniai dzūkai kartais dar pavadina motule Žemyna.

Peticijoje rašoma: „Vėlinės lietuviams nuo seniausių laikų yra labai svarbi mirusiųjų pagerbimo diena, švenčiama lapkričio 2 d. […] Vėlinių negali pakeisti atneštinį pavadinimą įgavusi Visų šventųjų diena, švenčiama lapkričio 1 d. Istorinių šaltinių duomenimis, mūsų protėviai švęsdavę Vėlines (arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą savaičių.“ Autorė kiek netiksli, nes, pasak S. Daukanto ir kitų, Ilgių dabartiniu supratimu nešvęsdavo, bet po pagrindinių  rudens darbų, suglobę po stogais derlių, pagerbdavo protėvius, įvairiais būdais su jais bendraudavo, palaikydavo dievų laiminamą ryšį, aukodavo; tai prasidėdavę apie dabartinę Šv. Martyno dieną ir vykdavę  apie mėnesį ir ilgiau. Be to, protėviai buvo prisimenami, „maitinami“, už juos per rudeninius ir pavasarinius Dziedus prašyta melstis ubagų, jiems vežtas maistas. Iš esmės jie nebuvo pamirštami per visas svarbiausias ir mažiau reikšmingas kalendorines ir šeimos šventes, ypač per Kūčias. Dabartinės Vėlinės yra išgrynintas, kitokio kalendorinio laiko lemiamas, daugybės amžių dvasinį paveldą išlaikęs dominuojančios pasaulėjautos pavidalas ir koncentratas.

„Kūčios pagal lietuvių papročius yra itin svarbi šventė, švenčiama gruodžio 24 d. – tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena. Iki Kūčių stengiamasi grąžinti skolas, su visais susitaikyti, apvalyti ne tik savo dvasią, bet ir kūną (seniau būtinai prieš vakarienę išsiprausdavo pirtyje), gyvenamąją vietą (tai pagrindinis metuose namų tvarkymo ir švarinimo laikas, panašiai elgdavosi tik prieš Velykas). Svarbiausias šventės akcentas – Kūčių vakarienė, į kurią stengiasi susirinkti visa šeima, net toliau išvykusieji jos nariai, prisimenami mirusieji.„Dėl Kūčių svarbos lietuviams turbūt nedrįstų šakotis nei labiausiai tautinę jauseną praradę valstybės avelidės ganytojai, nei vien prieškalėdinę agapę tenorintys įžvelgti kunigai. Tik kaip realiai Kūčias vainikuojanti vakarienė „sutveriama“, kaip jai pasirengiama, mažai kam iš „valdiškų namų“ pasidingoja. Vėjo sūkuriai spanguolinį kisielių ant palangių sulakina?.. Iš tikrųjų darbovietėse vyksta „žmogiškojo veido“ nepraradusių darbdavių suktybės – vienur moterys dirba iki pietų (paprastai „nusiplauna“ anksčiau), kitur  keršai „atidirba“ vyrai. Akivaizdu, kad Kūčios de facto jau yra pasidariusios pusiau šventine ne darbo diena.

Išvada aiški „kap zerkolas“ – metas pagaliau visos baltų civilizacijos istorijos ir esminių vertybių pagrindu teisingai ir logiškai suderinti mūsų valstybinių švenčių kalendorių. Pirmiausia jame svarbu vietoj neaktualių „majovkos“ ir Žolinės įteisinti Vėlines ir Kūčias.

2010 10 22

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kūčios ir Kalėdos – mėgiamiausios jaunimo šventės
  2. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę
  3. Raginama pripažinti Vėlinių ir Kūčių šventes
  4. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (II)
  5. Rasos šventės kelias (audio)
  6. Ar Lenkų rinkimų akcija jau užsimojo prieš lietuvišką kultūrą ir Lietuvos sostinėje? (video)
  7. J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė?
  8. A.Vaškevičius. Ar tikrai jau nenorime švęsti Vėlinių?
  9. J. Vaiškūnas. Kai pražysta paparčio žiedas
  10. J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
  11. Posėdžiaus Etninės kultūros globos taryba
  12. Tyrimas parodė, kad Lietuva šventinių dienų skaičiumi Europoje atsilieka
  13. BTV laidoje etnologės ragino prisiminti senuosius lietuviškus Rasų papročius (video)
  14. Kviečiama pasirašyti peticiją dėl Vėlinių šventės pripažinimo laisvadieniu
  15. Konferencija ,,Etninė kultūra masinėse informavimo priemonėse“
  16. Konferencijoje aptarti etninės kultūros ir žiniasklaidos saveikos klausimai
  17. Susiraskite savo Rasos šventę
  18. LR Seime pritarta Vėlinių įtraukimo į šventinių dienų sąrašą projekto nagrinėjimui
  19. Etninės kultūros globos taryba siūlo 2015-uosius metus skelbti Etnografinių regionų metais
  20. Kodėl griebiamasi šiaudo: tautodailininkė M.Macijauskienė – apie lietuviškas mandalas
  21. Atidaryta paroda „Dzūkijos regiono tapatybės ženklai“

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. MAMA says:
    6 m. ago

    PALAIKAU JŪSŲ VIEŠAM KVIETIMUI GINTI IR PUOSELĖTI SAVAS TRADICIJAS, KURIOS NATŪRALIAI REMIASI GAMTOS,SAULĖS CIKLAIS ŽEMĖJE . DĖKUI UŽ MINTIS.

    Atsakyti
  2. Perkūno Paukštis says:
    6 m. ago

    Straipsnyje teigiama, kad Iki Kūčių stengiamasi grąžinti skolas…
    Nejau ir bankui ?
    CHA

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      6 m. ago

      O jei rimtai, tai straipsnis stiprus, pagoniškas.
      Žinoma, Vėlines galima švęsti su vėliavomis.

      Atsakyti
  3. Klodas says:
    6 m. ago

    J. Šorio rašinį – akistatą su protėviais galima apibendrinti poeto Bernardo Brazdžionio žodžiais:
    Lietuva, kai aš tave tariu,
    Ausyse suaidi laimės gandas,
    Mirgant vaivorykštėm žiburių,
    Pinas padavimai ir legendos.

    Atsakyti
  4. Dalia Urbanavičienė says:
    6 m. ago

    Kai ką patikslinu. Pirma, mano paleistą peticiją “Dėl Kūčių ir Vėlinių” pasirašė beveik 35 tūkst. (žr. http://www.peticijos.lt/visos/3624/signed). Antra, niekada nesiūliau suvalstybinti Žolinių, kaip tik priešingai – 2000 m. tuometinio Seimo nario Raškinio prašymu pateikiau etnologės Nijolės Marcinkevičienės surašytą informaciją apie Žolinę, kuri yra tik lokali šventė, daugumoje Lietuvos vietų švenčiama sekmadienį, neturint nė minties apie galimybę Žolinę paversti visai Lietuvai privalomu laisvadieniu. Kiek vėliau išsiaiškinau, šią šventę įtvirtino katalikai remdamiesi Lenkijos ir kitų šalių pavyzdžiu. Būdama Etninės kultūros globos tarybos pirmininke esu užsiminusi viename rašte, kad vardan Kūčių ir Vėlinių galima būtų atsisakyti Žolinės, kadangi ji turi žymiai mažesnę reikšmę lietuvių tradiciniame kalendoriuje.

    Atsakyti
    • Dalia Urbanavičienė says:
      6 m. ago

      Dar aiškumo dėlei norėčiau pridėti (iš Juozo straipsnio atrodo, kad Kūčių ir Vėlinių įteisinimo kaip šventinių dienų traukinys dar nepajudėjo), kad Kūčios kaip laisvadienis buvo įteisintos tais pačiais metais po peticijos paskelbimo – 2010 m. pabaigoje (prie to prisidėjo švenčių Europoje tyrimas, skaitykit straipsnį https://alkas.lt/2010/12/06/tyrimas-parode-kad-lietuva-sventiniu-dienu-skaiciumi-europoje-atsilieka/), o pataisa dėl Vėlines buvo užregistruota 2013 m. (užregistravo socdemas Edvardas Žakaris), dabar Seime yra svarstymo stadijoje. Tad peticijos veikia!

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        6 m. ago

        Sveiki,
        turiu pastebėti, kad šis J. Šorio straipsnis „Šiaurės Atenuose“ buvo paskelbtas 2010 10 22. O parašytas jis dar kiek ankščiau. Alkas.lt užmiršo nurodyti šią aplinkybę. Dabar ta klaida ištaisyta.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija)

LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija)

2021 02 22
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Etnokultūros puoselėtojai siekia įstatymiškai įteisinti etnosportą (nuotraukos, video)

Etnokultūros puoselėtojai siekia įstatymiškai įteisinti etnosportą (nuotraukos, video)

2021 02 13
D. Kreivys: vis dar susimokame už Asrtavo AE elektros energiją

Europos Parlamentas priėmė pirmąją rezoliuciją dėl Astravo AE: pripažino grėsmes Lietuvai ir Europai, reikalaus jas šalinti

2021 02 12
Įstatymų kūrimas – ir piliečių reikalas. Kaip prisidėti prie įstatymų leidybos

Įstatymų kūrimas – ir piliečių reikalas. Kaip prisidėti prie įstatymų leidybos

2021 02 05
Kauniečiai kyla prieš miesto valdžią ketinančią Ąžuolyne įrengti aikštę automobiliams

Kauniečiai kyla prieš miesto valdžią ketinančią Ąžuolyne įrengti aikštę automobiliams

2021 02 04
M. Bakas. Gelbėkime Šeškinės ozą

M. Bakas. Gelbėkime Šeškinės ozą

2021 01 31
Vaikams patinka žiema, tik leiskite ja tinkamai mėgautis

Seimo narys L. Jonauskas: Žmonės neturi būti baudžiami už prigimtinę teisę būti gamtoje

2021 01 27
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Koronavirusas, testas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

VESK: rengiami padidinti tyrimų dėl koronaviruso mastą

2021 03 01
Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.
Lietuvoje

R. Karbauskis atviru laišku kreipėsi į Seimo narius dėl tradicinės šeimos išsaugojimo

2021 03 01
Žmogaus teisių organizacijos ragina Seimą apsispręsti dėl T. V. Raskevičiaus tinkamumo Seimo komiteto pirmininko pareigoms
Lietuvoje

Žmogaus teisių organizacijos ragina Seimą apsispręsti dėl T. V. Raskevičiaus tinkamumo Seimo komiteto pirmininko pareigoms

2021 03 01
vRugsėjo 1-oji | smm.lt nuotr.
Lietuvoje

Prasideda priėmimas į sostinės mokyklas

2021 03 01
MO muziejus virtualiai pristato naują parodą apie Vilnių (video)
Istorija

MO muziejus virtualiai pristato naują parodą apie Vilnių (video)

2021 03 01
Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)
Gamta ir ekologija

Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)

2021 03 01
Veterinarijos gydytojai pabrėžia skiepų svarbą
Gamta ir žmogus

Šeimininkams vėl sugrįžtant į darbus, būtina pasirūpinti naminiais gyvūnais

2021 03 01
Gaisrininkų automobilis | pagd.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Susižalojimai gaisruose: kokių klaidų nedaryti?

2021 02 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Taip, apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)
  • Svajonė apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)
  • Koks grožis! apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VESK: rengiami padidinti tyrimų dėl koronaviruso mastą
  • R. Karbauskis atviru laišku kreipėsi į Seimo narius dėl tradicinės šeimos išsaugojimo
  • Žmogaus teisių organizacijos ragina Seimą apsispręsti dėl T. V. Raskevičiaus tinkamumo Seimo komiteto pirmininko pareigoms
  • Prasideda priėmimas į sostinės mokyklas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1728; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1062; komentarų: 14
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 773; komentarų: 19
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 725; komentarų: 40
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 710; komentarų: 10
  • K. Škirpa. Pareiškimas dėl šmeižto JAV spaudoje peržiūrėta: 623; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
4
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 22
10
LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija)

Vasario 22 d., pirmadienį, 13 val. Seimo Konstitucijos salėje vyks Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinės Vyriausybės posėdis. Jame...

Skaityti toliau

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

by daiva
2021 02 18
5
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Taip jau susiklostė, kad vasario 16-oji visai šalia kovo 11-osios. Bet kaip jos nutolę viena nuo kitos, 103 ir 31...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Taip, apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)
  • Pajūrietis apie Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)
  • Svajonė apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)
  • Koks grožis! apie K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
Kitas straipsnis
Žagarės dvaro rūmai atgimė naujam gyvenimui

Žagarės dvaro rūmai atgimė naujam gyvenimui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai