Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Šorys. Vėlinės ir Kūčios – akistata su protėviais

Juozas Šorys, www.satenai.lt
2014-11-01 15:00:59
7
Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

velines-v.daraskeviciaus-nuotr
Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Vis girdint įgrisusius „kalbančiųjų galvų“ aimanavimus dėl menko „Lietuvos žmonių“ įsitraukimo į visuomeninius judėjimus, pilietinius sambūrius, atrodo, radosi gal dar veiksmingesnė ir demokratiškesnė nuomonių reiškimo (ir prastūmimo) forma – peticijos. Jose lyg kardiogramose pasimato tikrieji žmonių norai ir lūkesčiai, dar neįvelti į lipnų politinių technologijų voratinklį. Surašai atsainiai pūgžlinėti, t. y. be rūpesčių lyg krapų balkono lovelėse augintojui gyventi, neleidžiantį tekstą su „visa teisybe“ ar genialia idėja,

prisiderini prie formaliųjų tinklalapio reikalavimų, nurodai institucijos, kurios reakcijos viliesi, pavadinimą ir…

Anot tinklalapio informacijos, publikuoti peticijų tekstus nuo 2007 m. panoro beveik keturi tūkstančiai rimtų rašėjų ir… dėmesiomanų. Iš jų buvo patvirtinti (įsileisti į tinklalapį) daugiau kaip tūkstantis asmenų, pateikusių susidomėjimo vertas (arba ne) idėjas. Tarsi iš visai skirtingų pasaulių ten koegzistuoja „vartotojų“ šūksniai „Ne naminės legalizavimui“ ar „Už laisvą kanapę“ ir gyvybiškai svarbios iniciatyvos, pavyzdžiui, dėl Baltarusijos užmačių iš esmės kaip šantažo įrankį už keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus statydintis atominę elektrinę (ji išsikvėpė pasiekusi gana įspūdingą posąjūdinį dvidešimt trijų „su kapeikomis“ tūkstančių balsuotojų lygį) ar dėl siekio įsileisti į rinką gaminius su genetiškai modifikuotais augalais. Nuomonių margumynas, palaikytojų apstu arba vien nuograibos – nelygu koks „tavoras“ ar masalas patiekiamas. Va kur tikrasis „Visuomis“, o ne siūloma neaiški valstybinio turto, kurio naudą iki šiol jau ne Žemaitės velniai gaudo, valdymo bendrovė, matyt, kokio prakutusio biurokrato sumanymu pasikėsinusi vadintis senojo baltų tikėjimo gaivintojo Domo Šidlausko-Visuomio (1878–1944) susigalvotu, iš Vydūno „Probočių šešėlių“ ir Simono Daukanto raštų pasiskolintu slaptavardžiu. Bet biurų (ir jų sudėtinės dalies – kratytuvų) planai, regis, bjursta… Tiesa, nuotaika pabjūra ir peticijų gausybėje aptikus nepriimtinų idėjų (ar iškraipyto, tendencingo jų pagrindimo), bet jas balsavimu klavišais dažniausiai nutorpeduoja visuomeniškai reikšmingos temos, gana greitai apiplūstančios net penkiaženkliais pasirašiusiųjų skaičiais.

Vienas iš vykusių naudojimosi peticine demokratija pavyzdžių – Etninės kultūros globos tarybos prie Seimo pirmininkės Dalios Urbanavičienės pasirašytas kreipimasis į tą patį Seimą (negiliai dar išminti takai į politinę „bambą“?) „Dėl Vėlinių ir Kūčių paskelbimo švenčių dienomis“.  Šiuo metu tai populiariausia, labiausiai pasirašoma peticija (artėjanti prie devyniolikos tūkstančių parašų). Nors tai ne pirmiena, nes su panašiais raginimais ir raštais įvairiais lygiais ne kartą belstasi į valdžiažmogių protą, tokiu viešojo poveikio ginklu šauta gerokai pavėluotai, bet taikliai – į patį oficialiosios kalendorinės painiavos dešimtuką. Juolab kad valstybinių švenčių arba ne darbo dienų sąrašas nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. buvo taip neapgalvotai, netgi diletantiškai įvairių kadencijų seimūnų lipdomas ir pešiojamas, kad tarpais išties atrodydavo nei velnias, nei gegutė… (Beje, Dzūkijoje seniau buvęs gražus, skiemenų sąskambiais jaukiai savas Šlavantų bažnytkaimio pavadinimas kažkodėl buvo pakeistas saldžiai tiesmuka Gegute.) O kalendorinis virvės traukimas nesiliauja iki šiol. Kai kurių žmonių vertinimu, velnio nešti ir pamesti neokomunistai, aktyvinęsi protesto rinkėjų „gyvybėmis“, bemat įsiteisino „majovką“, nors nė užgrūdinti ideologiniai „unguriai“, be gūžynių su raudonais gvazdikais atlapuose ir paankstinto (dosročno dali strane uglia) sėklų bėrimo soduose, neturėjo ką pasiūlyti. Kitu atveju atkutęs kleras sudavatkėjusių dešiniųjų balsais įsivedė tik gana lokaliai ir ribotai krašte paplitusią Žolinę (daugiausia tose apylinkėse, kur bažnyčioms tikslingai buvo suteikti šios intencijos tituliniai pavadinimai arba buvo įvesti privalomi atlaidai). Kodėl, pavyzdžiui, ne Sekmines, kurios dar prieškariu po Velykų ir Kalėdų laikytos trečiąja didžiąja švente. (Teisybės dėlei prisimintina, kad dabar konservatoriams ir krikdemams prisiekusių tautininkų farvateryje plūkiojanti D. Urbanavičienė, anais laikais meiliai ir reikliai „pristojusi“ prie garbiosios prof. Angelės Vyšniauskaitės ir jos autoritetu valdiškuose namuose naudojusis lyg skydu, rinko rekomendacijas ne dėl Vėlinių ir Kūčių, o dėl Žolinės suvalstybinimo…) Ir tai toli gražu ne visi konjunktūriniai ir abejotini Seimo  „kalendorininkų“ ir jų tyliųjų „kvakerių“ sprendimai. Tiesa, buvo įteisinta, nors ir pro alaus puta apšlakstytus vartus (radijo stotims ir kt. veiksniams surengus akciją „Laisvę Joninėms“), ir antroji esminė visų įmanomų istorinių kalendorių atrama – vasaros saulėgrąža. Dėl esmingiausio ir priimtiniausio šios šventės pavadinimo dar, be abejo, laukia įvairių pakraipų etnologų, mitologų ir istorikų kirstynės, bet neabejotina, kad Rasos (Joninės), atsidūrusios tarp valstybinių švenčių, vers deramai apmąstyti ir vertinti išlikusius vienos iš archajiškiausių (ne tik baltų) švenčių papročius. Vis dėlto krizės iltys akivaizdžiai rodo, kad ilgiausiai Europoje švenčiantys skurdžiai lietuviai pirma turėtų užsidirbti teisę atleisti diržus, o ne sveikinti gerųjų pasakos senelių inicijuotus ir seimūnų populistiškai nusitvertus „ilguosius savaitgalius“, po kurių sočiai ir „su ašara balse“ gaurelių prieš kameras pasirauta dėl „karo keliuose“. Europos protektoratu atsiduoda ir atkaklus valdžios vengimas atšaukti primestus, unifikuojančius, tamsiuoju pusmečiu valanda anksčiau į tamsą gramzdinančius ir popietinį gyvenimą sunkinančius laiko kaitaliojimus.

Daugeliui opus valstybinių švenčių masyvo potemis – atrodo, nepajudinamai įsitvirtinusios trys datos: Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Liepos 6-oji. Dvi beveik identiškos sesutės ir šioms artima pusseserė… Kai kyla diskusijos dėl perkrauto, ne pagal šalies išgales išsipūtusio švenčių „pilvo“, kai kurių šventvagių žvilgsniai krypsta ir į jų rūtų darželį… Drįstama svarstyti, ar visos jos, turinčios tokį menkai tesiskiriantį turinį, reikalingos, kokios galimos korekcijos ar net radikalesni veiksmai. Kodėl ir apie jas, ir apie visą susiformavusią švenčių sistemą tiek mažai viešų svarstymų? Kas sugebėtų motyvuotai, su visa pilietine atsakomybe prieš jas užsimoti ar įtikinamai pagrįsti jų būtinumą per „puotą maro metu“? Asmenybių neišugdančiose, susmulkėjusiose politikierių ordelėse tokių nesimato… Tai tik (po)lytiškai korektiški lyg užpakaliai svečiuose (ne)savų mygtukų spaudytojai? Kas tų svečių ir jų „popamokinės veiklos“ šeimininkas? Anoniminis tylintis ugnikalnis – „Lietuvos žmonės“, apžaisti tuščiaviduriais komercinių televizijų balionais ir nesibaigiančio rinkimų bobturgio skaistalais? O gal tikrasis patriotizmas ir giluminė lietuvybė gali vešėti ir kur kas subtilesnėmis formomis, be saikdinimų ir užkeikimų? Kita vertus, daugelis šalių turi po vieną išsiskiriančią valstybės dieną (pavyzdžiui, Bastilijos paėmimo), kitos – dvi… Kada valstybininkai be kabučių (ar tokių dar yra?) su meile, bet paprastai, be poviškų plunksnų sudygsniuos istorijos kryžkelėse suvarpytą Tėvynės apsiaustą?

Nekyla abejonių, ar Vėlines ir Kūčias įtraukti į švenčių sąrašą būtina, nes tai esminga dabarties aktualija, atsiremianti į lietuviškosios savimonės pagrindą – protėvių kultą. Kitaip sakant, į atminties vertikalę, jungiančią Saulės (Dievo) nutviekstą „stiklo kalną“, dausas, prasmingus, doros kultūra paženklintus, bent jau kelis tūkstantmečius sėslius mūsų, baltų, žmogiškuosius krutėjimus ant savosios „pažadėtosios“ (ir susikurtosios) žemės ir Motiną Žemę, kurią senybiniai dzūkai kartais dar pavadina motule Žemyna.

Peticijoje rašoma: „Vėlinės lietuviams nuo seniausių laikų yra labai svarbi mirusiųjų pagerbimo diena, švenčiama lapkričio 2 d. […] Vėlinių negali pakeisti atneštinį pavadinimą įgavusi Visų šventųjų diena, švenčiama lapkričio 1 d. Istorinių šaltinių duomenimis, mūsų protėviai švęsdavę Vėlines (arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą savaičių.“ Autorė kiek netiksli, nes, pasak S. Daukanto ir kitų, Ilgių dabartiniu supratimu nešvęsdavo, bet po pagrindinių  rudens darbų, suglobę po stogais derlių, pagerbdavo protėvius, įvairiais būdais su jais bendraudavo, palaikydavo dievų laiminamą ryšį, aukodavo; tai prasidėdavę apie dabartinę Šv. Martyno dieną ir vykdavę  apie mėnesį ir ilgiau. Be to, protėviai buvo prisimenami, „maitinami“, už juos per rudeninius ir pavasarinius Dziedus prašyta melstis ubagų, jiems vežtas maistas. Iš esmės jie nebuvo pamirštami per visas svarbiausias ir mažiau reikšmingas kalendorines ir šeimos šventes, ypač per Kūčias. Dabartinės Vėlinės yra išgrynintas, kitokio kalendorinio laiko lemiamas, daugybės amžių dvasinį paveldą išlaikęs dominuojančios pasaulėjautos pavidalas ir koncentratas.

„Kūčios pagal lietuvių papročius yra itin svarbi šventė, švenčiama gruodžio 24 d. – tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena. Iki Kūčių stengiamasi grąžinti skolas, su visais susitaikyti, apvalyti ne tik savo dvasią, bet ir kūną (seniau būtinai prieš vakarienę išsiprausdavo pirtyje), gyvenamąją vietą (tai pagrindinis metuose namų tvarkymo ir švarinimo laikas, panašiai elgdavosi tik prieš Velykas). Svarbiausias šventės akcentas – Kūčių vakarienė, į kurią stengiasi susirinkti visa šeima, net toliau išvykusieji jos nariai, prisimenami mirusieji.„Dėl Kūčių svarbos lietuviams turbūt nedrįstų šakotis nei labiausiai tautinę jauseną praradę valstybės avelidės ganytojai, nei vien prieškalėdinę agapę tenorintys įžvelgti kunigai. Tik kaip realiai Kūčias vainikuojanti vakarienė „sutveriama“, kaip jai pasirengiama, mažai kam iš „valdiškų namų“ pasidingoja. Vėjo sūkuriai spanguolinį kisielių ant palangių sulakina?.. Iš tikrųjų darbovietėse vyksta „žmogiškojo veido“ nepraradusių darbdavių suktybės – vienur moterys dirba iki pietų (paprastai „nusiplauna“ anksčiau), kitur  keršai „atidirba“ vyrai. Akivaizdu, kad Kūčios de facto jau yra pasidariusios pusiau šventine ne darbo diena.

Išvada aiški „kap zerkolas“ – metas pagaliau visos baltų civilizacijos istorijos ir esminių vertybių pagrindu teisingai ir logiškai suderinti mūsų valstybinių švenčių kalendorių. Pirmiausia jame svarbu vietoj neaktualių „majovkos“ ir Žolinės įteisinti Vėlines ir Kūčias.

2010 10 22

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kūčios ir Kalėdos – mėgiamiausios jaunimo šventės
  2. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę
  3. Raginama pripažinti Vėlinių ir Kūčių šventes
  4. G. Beresnevičius. Apie (senosios) lietuvių religijos legitimacijos galimybę (II)
  5. Rasos šventės kelias (audio)
  6. Ar Lenkų rinkimų akcija jau užsimojo prieš lietuvišką kultūrą ir Lietuvos sostinėje? (video)
  7. J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė?
  8. Kviečiama pasirašyti peticiją dėl Vėlinių šventės pripažinimo laisvadieniu
  9. A.Vaškevičius. Ar tikrai jau nenorime švęsti Vėlinių?
  10. J. Vaiškūnas. Kai pražysta paparčio žiedas
  11. J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
  12. Konferencija ,,Etninė kultūra masinėse informavimo priemonėse“
  13. Konferencijoje aptarti etninės kultūros ir žiniasklaidos saveikos klausimai
  14. LR Seime pritarta Vėlinių įtraukimo į šventinių dienų sąrašą projekto nagrinėjimui
  15. Atidaryta paroda „Dzūkijos regiono tapatybės ženklai“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. MAMA says:
    9 metai ago

    PALAIKAU JŪSŲ VIEŠAM KVIETIMUI GINTI IR PUOSELĖTI SAVAS TRADICIJAS, KURIOS NATŪRALIAI REMIASI GAMTOS,SAULĖS CIKLAIS ŽEMĖJE . DĖKUI UŽ MINTIS.

    Atsakyti
  2. Perkūno Paukštis says:
    9 metai ago

    Straipsnyje teigiama, kad Iki Kūčių stengiamasi grąžinti skolas…
    Nejau ir bankui ?
    CHA

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      9 metai ago

      O jei rimtai, tai straipsnis stiprus, pagoniškas.
      Žinoma, Vėlines galima švęsti su vėliavomis.

      Atsakyti
  3. Klodas says:
    9 metai ago

    J. Šorio rašinį – akistatą su protėviais galima apibendrinti poeto Bernardo Brazdžionio žodžiais:
    Lietuva, kai aš tave tariu,
    Ausyse suaidi laimės gandas,
    Mirgant vaivorykštėm žiburių,
    Pinas padavimai ir legendos.

    Atsakyti
  4. Dalia Urbanavičienė says:
    9 metai ago

    Kai ką patikslinu. Pirma, mano paleistą peticiją “Dėl Kūčių ir Vėlinių” pasirašė beveik 35 tūkst. (žr. http://www.peticijos.lt/visos/3624/signed). Antra, niekada nesiūliau suvalstybinti Žolinių, kaip tik priešingai – 2000 m. tuometinio Seimo nario Raškinio prašymu pateikiau etnologės Nijolės Marcinkevičienės surašytą informaciją apie Žolinę, kuri yra tik lokali šventė, daugumoje Lietuvos vietų švenčiama sekmadienį, neturint nė minties apie galimybę Žolinę paversti visai Lietuvai privalomu laisvadieniu. Kiek vėliau išsiaiškinau, šią šventę įtvirtino katalikai remdamiesi Lenkijos ir kitų šalių pavyzdžiu. Būdama Etninės kultūros globos tarybos pirmininke esu užsiminusi viename rašte, kad vardan Kūčių ir Vėlinių galima būtų atsisakyti Žolinės, kadangi ji turi žymiai mažesnę reikšmę lietuvių tradiciniame kalendoriuje.

    Atsakyti
    • Dalia Urbanavičienė says:
      9 metai ago

      Dar aiškumo dėlei norėčiau pridėti (iš Juozo straipsnio atrodo, kad Kūčių ir Vėlinių įteisinimo kaip šventinių dienų traukinys dar nepajudėjo), kad Kūčios kaip laisvadienis buvo įteisintos tais pačiais metais po peticijos paskelbimo – 2010 m. pabaigoje (prie to prisidėjo švenčių Europoje tyrimas, skaitykit straipsnį https://alkas.lt/2010/12/06/tyrimas-parode-kad-lietuva-sventiniu-dienu-skaiciumi-europoje-atsilieka/), o pataisa dėl Vėlines buvo užregistruota 2013 m. (užregistravo socdemas Edvardas Žakaris), dabar Seime yra svarstymo stadijoje. Tad peticijos veikia!

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        9 metai ago

        Sveiki,
        turiu pastebėti, kad šis J. Šorio straipsnis „Šiaurės Atenuose“ buvo paskelbtas 2010 10 22. O parašytas jis dar kiek ankščiau. Alkas.lt užmiršo nurodyti šią aplinkybę. Dabar ta klaida ištaisyta.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Kviečia etnokultūrinės vasaros stovyklos 2023

2023 06 03
Ankstyvieji „Skamba skamba kankliai“ Alumnato kieme | Asmeninė nuotrauka

Kai gegužę Vilniuje skamba kanklės

2023 05 28
Plėšikų išpuolis prieš valstiečių šeimą, XVI - XVII a. | Piterio Breigelio Jaunesniojo paveikslas, wikipedia.org nuotr.

Žurnalas „Būdas“ kviečia į paskaitą apie LDK plėšikus!

2023 05 22
Joneliskio Rasų (Joninių) šventė | Joneliškio bendr. nuotr.

Aktyvi bendruomenė nori auginti laisvus vaikus, dėl to… kuria savo verslą

2023 05 12
etnocentras.lt nuotr.

Siūloma papildyti atmintinų dienų sąrašą

2023 05 09
LEKD nuotr.

Salų dvare – Aukštaitijos metams skirta XX tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2023 05 05
Praūžė Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiada | ekgt.lt nuotr.

Apdovanoti Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados nugalėtojai

2023 05 04
Paštetas | pixabay.com, Hoksbergen nuotr.

Pritrūko vaišių? Padės lengvai ruošiamas paštetas

2023 04 09
Padažai | pixabay.com, Hans nuotr.

Sveikesniam stalui – ir naminis majonezas

2023 04 08
Dalia Urbanavičienė | Asmeninė nuotrauka

D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis

2023 03 27
Rodyti daugiau

Naujienos

VMVT | VMVT logo
Lietuvoje

VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių

2023 06 05
Kailiniai žvėreliai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą

2023 06 05
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius veš elektriniai autobusai

2023 06 05
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės

2023 06 05
Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa

2023 06 05
Pgalbos telefonas 112 | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

AAD primena, kada skambinti numeriu 112

2023 06 05
Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • putintroliui apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių
  •  Atsinaujinanti energija – investicija į ateitį
  • Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą
  • VNO keleivius veš elektriniai autobusai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kviečia etnokultūrinės vasaros stovyklos 2023

by Kristina Aleknaitė
2023 06 03
0
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus penktąjį kartą kvies visoje Lietuvoje minėti Europos archeologijos dienas. Šiais metais renginyje dalyvauja daugiau nei 25 dalyviai...

Skaityti toliau

Kai gegužę Vilniuje skamba kanklės

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2023 05 28
1
Ankstyvieji „Skamba skamba kankliai“ Alumnato kieme | Asmeninė nuotrauka

– Folkloro sąjūdis ir festivalis „Skamba skamba kankliai“ glaudžiai susiję. Atsižvelgiant į tai, kokie poslinkiai vyko per šiuos 50 metų?...

Skaityti toliau

Žurnalas „Būdas“ kviečia į paskaitą apie LDK plėšikus!

by Jonas Vaiškūnas
2023 05 22
4
Plėšikų išpuolis prieš valstiečių šeimą, XVI - XVII a. | Piterio Breigelio Jaunesniojo paveikslas, wikipedia.org nuotr.

Gegužės 24 d., trečiadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (LNKC), Vilniuje (Barboros Radvilaitės g. 8, Mažoji salė, II aukštas),...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • putintroliui apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
Kitas straipsnis
Žagarės dvaro rūmai atgimė naujam gyvenimui

Žagarės dvaro rūmai atgimė naujam gyvenimui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai