Birželio 30 d. Seimas pradėjo svarstyti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais vietoj pavadinimo „Suvalkijos (Sūduvos)“ siūloma įteisinti vieną istoriškai autentišką regiono pavadinimą „Sūduva“. Tokiu būdu siekiama atspindėti vietos bendruomenės valią ir stiprinti krašto tapatybę.
Pasak Seimo Pirmininko Juozo Oleko, tai nėra vien techninis ar redakcinis pakeitimas – tai pagarbos istorinei atminčiai, krašto savimonei ir gyvam Lietuvos kultūros paveldui klausimas.
Ilgų diskusijų ir EKGT pastangų rezultatas
Įstatymo pataisos – tai ne staiga atsiradusi iniciatyva, o daugiau kaip du dešimtmečius brandinto proceso rezultatas. Klausimą dėl istorinio Sūduvos vardo grąžinimo į oficialiąją vartoseną nuosekliai kėlė Sūduvos regioninė etninės kultūros globos taryba, veikianti prie Etninės kultūros globos tarybos (EKGT).
Ši regioninė taryba, vienijanti apie trisdešimt savivaldybių, kultūros, mokslo ir visuomeninių organizacijų atstovų, ne vienus metus siekė, kad oficialiai būtų vartojamas istoriškai autentiškas Sūduvos vardas. EKGT šiam siekiui pritarė dar 2022 metais ir kreipėsi į valstybės institucijas, ragindama atsisakyti kompromisinės formos „Suvalkija (Sūduva)“ bei įteisinti vienintelį oficialų regiono pavadinimą.
Siekiant platesnio visuomeninio ir politinio sutarimo, 2025 m. birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seime EKGT kartu su Seimo laikinąja Sūduvos krašto bičiulių grupe surengė viešą diskusiją „Dėl Sūduvos vardo teisinio susigrąžinimo“. Joje istorikai, etnologai, kalbininkai, savivaldybių atstovai ir politikai aptarė istorinius, kultūrinius ir teisinius argumentus, pagrindžiančius Sūduvos vardo įtvirtinimą. Dabartinis įstatymo projektas yra tiesioginė šių daugelį metų vykusių diskusijų ir EKGT iniciatyvų tąsa.
Kodėl siekiama įtvirtinti Sūduvos vardą?
„Šiuo metu įstatyme vartojamas dvejopas pavadinimas „Suvalkija (Sūduva)“, tačiau Suvalkijos vardas yra vėlyvos administracinės kilmės, siejamas su XIX amžiaus Suvalkų gubernija. O Sūduva yra gilus, istoriškai autentiškas ir baltų genčių paveldą atspindintis šio krašto pavadinimas“, – Seimo posėdyje kalbėjo parlamento vadovas.
J. Olekas pabrėžė, kad būtent šį vardą savo sprendimu pasirinko ir pati krašto bendruomenė – Sūduvos regioninė etninės kultūros globos taryba, siūlydama įstatyme vartoti vieną krašto tapatybę tiksliau išreiškiantį pavadinimą.
Pasak EKGT, kalbama ne apie naujo pavadinimo sukūrimą, bet apie istorinio krašto vardo grąžinimą į oficialiąją vartoseną. Sūduvos vardas minimas jau ankstyvuosiuose istoriniuose šaltiniuose ir siejamas su senąja baltų sūduvių gentimi, o Suvalkijos pavadinimas paplito tik XIX amžiuje, Rusijos imperijai įsteigus Suvalkų guberniją.
Pastaraisiais dešimtmečiais Sūduvos vardas vis plačiau vartojamas pačiame regione – bendruomenių, kultūros įstaigų, visuomeninių organizacijų ir įvairių renginių pavadinimuose. Šalininkų teigimu, tai rodo natūralų krašto žmonių pasirinkimą ir stiprėjančią istorinę savimonę.
Nuomonės išsiskiria
Vis dėlto dėl oficialaus regiono pavadinimo vieningos nuomonės nėra. Dalis kalbininkų ir istorikų yra atkreipę dėmesį, kad Suvalkijos vardas daugiau kaip šimtmetį plačiai vartojamas mokslo literatūroje, žemėlapiuose, administracinėje praktikoje ir kasdienėje kalboje, todėl jo atsisakymas gali kelti neaiškumų. Pasak Lietuvos istorijos instituto etnologo dr. Žilvyčio Šaknio, visi etnoregioninį tapatumą tyrę etnologai palaiko Suvalkijos pavadinimą.
Kita vertus, EKGT ir Sūduvos krašto bendruomenių atstovai pabrėžia, kad istorinio pavadinimo grąžinimas padėtų atsisakyti carinės administracijos palikimo ir sustiprintų vieno seniausių Lietuvos etnografinių regionų kultūrinę tapatybę.
Istorinis krašto vardas
„Sūduvos reikšmė Lietuvos istorijai yra neabejotina. Šis vardas siejamas su ankstyvaisiais rašytiniais šaltiniais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, lietuvių kalbos ir kultūros stiprinimu, knygnešyste, tautiniu atgimimu ir valstybingumo atkūrimu.
Todėl įtvirtindami Sūduvos vardą įstatyme mes ne tik iš naujo kuriame tapatybę, o grąžiname jai tikslų, garbingą ir istoriškai pagrįstą vardą“, – pažymėjo Seimo Pirmininkas.
Sūduvos vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas Klaudijaus Ptolemėjaus apie 150 metus parašytame veikale „Geografija“. 1422 m. Melno taikos sutartimi Sūduvos kraštas galutinai buvo priskirtas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Vėliau šis kraštas tapo vienu svarbiausių lietuvių tautinio atgimimo, knygnešystės ir lietuviškos spaudos centrų, iš kurio kilo tokios iškilios asmenybės kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka ir Jonas Jablonskis.
Po pristatymo už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XVP-1687) balsavo 79 Seimo nariai, 10 susilaikė. Pritarus projektui po pateikimo, jis perduotas svarstyti pagrindiniu paskirtam Kultūros komitetui. Prie šio klausimo Seimas planuoja grįžti rudens sesijoje.


























Puiku…sekantis klausymas Marijampollė,keisti į Sūduvą…
O kas ko klausys?
O kas ko klausys?
O kas ko klausys?
O kas ko klausys?
Manyčiau, kad Klaudijaus Ptolemėjaus veikale ‘Geogtafija’ kaip genties pavadinimą paminėtą ‘sudinoi’ ir dabartinį liet. Sūduvos pavadinimą kalbiškai galima būtų sieti su prūsų k. žodžiu suge – ‘lietus’ (galbūt, audos pobūdžio). taip pat su liet. tarminiu žodžiu soželka – ‘bala, prūdas’. Be abejonės iš sud-/su(g)d- yra radęsi slavų sudno – laivas, posūda – lėkštės, indai, kaip su vandens naudojimu susiję reikmenys. Gali būti, kad šaknis sūd- giminiuotina su lot. nute – laivas. Kadangi liet. nutrija – vandens gyvūnas- žodžio šaknis yra ta pati kaip lotynų nut-‚ žodyje ‚nute‘ – laivas, tai tokiu atveju yra galimas mitinės senovės s= n (kaip šiaurė – nord). Šią pradinių garsų s/n galbūt regime ir ežero Nedzingis, upės Nieda, o ir vietos Nida pavadinmuose. Tų garsų pakitimas įžvelgtinas ir Novos upės pavadinime. Tokiu atveju yra galimas ir Sova (Suva)/Nova atvejis, kuris įžvelgtina, kad esąs pavadinime Suvalkija. Taigi Suvalkjos ir Novos pavadinmai kalbiška susišaukia. Tokiu atveju Suvalkijos ir Sūduvos pavadinimi senovės ir lietuviškumo atžvilgiu yra lygiaverčiai. Dėl to nėra prasmės jų pavadinmus keisti vieną kitu.
Vilna, Saulės Vilna ir P.Skutas – trys viename?:)
Kam reikia kapstytis po tokią gilią praeitį? Būtina užtikrinti Vasario 16-osios valstybės raidos tęstinumą. Už sienos likę Suvalkai neturi būti pamiršti.
Manau, tai daroma ne senosios praeities atminimui, o Lenkijos naudai. Užglaistant Suvalgų sutarties sulaužymą ir Suvalkijos okupaciją.
Palaikau jūsų nuomonę.
Iš tikrųjų,Suvalkų pavadinimas nėra ne lietuviškas. O keisti jį dėl to, kad jis dar Pilsudskio užgrobtas dabar yra Lenkijoje, tai būtų lietuvybės išdavystė.
Lenkų istorikas Tadeušas Zdancevičius savo moksliniame darbe „Suvalkai- pavadinimo kilmė ir reikšmė“ tvirtina, kad Suvalkų pavadinimas yra lietuviškos, o ne slaviškos kilmės. Jį kildina iš lietuviško žodžio „susivilkti“, etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2005~1367171633112/J.04~2005~1367171633112.pdf
Kita pavadinimo kilmės versija- nuo lietuviško žodžio valka -pelkė ( su valka,vieta prie valkos).mrftb.lt/turinys/lenku-klb/3300/suvalku-miesto-pavadinimo-kilme
Puiku. Seniai reikėjo.
Mano nuomone, pirmiausia Seimas turėtų priimti teisės aktus, kuriais remiantis būtų atkurti senieji lietuviški vietovių pavadinimai- Bageliškės vietoje Balingrado Švenčionių r., Laukininkai vietoje Šumsko, Saunoriai vietoje Dobrovolės, Juodupis vietoje Bezdonių Vilniaus r. Manau, keistini ir Aplonovka, Aleksandrovka Raseinių r., Petrovka Pasvalio r. , Sergeičikai Kauno r.,Kazlaučizna Ukmergės r., Januvka, Pavlovas Vilniaus r.,Malavolė Elektrėnų sav., Ivanovka Vilkaviškio r., Astruvka, Boruvka Širvintų r., Dobromislė, Slabadka,Vilniaus r., Sukarepka Varėnos r. ir kiti nelietuviški pavadinimai.
Turėtų. Bet nepriims. Liustracijos, išsilavinimo ir savigarbos stoka.
Reikia keisti tuos pavadinimus, kurie savo laiku iš lietuviškų buvo suslavinti. Bet yra ir tokių, kurie atsiarod slaviškais pavadinimais. Pvz., Pabaiskas, Bagaslaviškis. Tokių lietuvinimas neleistinas, tai jau kvepia klastojimu.
O kas sakytų, kad tai nuo atsiradimo slaviški pavadinimai, o ne nuo skambesio panašumo su atitinkamais slaviškais žodžiais tapo kaip slaviški? Tarkim, pabaisa – Pabaiskas, baugus + salavas – Bagaslaviškis?
1690 m. šaltinyje Gelvonų dvaras dar vadintas Bagaslaviškio dvaru.1790 m. šaltinyje Bagaslaviškis vadintas Pakryžiais. Manau, šį pavadinimą ir reikėtų suteikti.
Ten, kur dabar Pabaiskas, 1435 m. rugsėjo 1 d. įvyko mūšis, kuris iš esmės padėjo tašką pilietiniame kare. To mūšio vietoje buvo pastatyta bažnyčia ir pradėjo kurtis žmonės. O pavadinimas nuo slaviško žodžio “poboi, poboinia”. Tad nereikia išradinėti dviračio.
>nuomonė
Dalis jų gali būti, kad buvo lietuviški, o tik aplenkinti yra. Todėl Kultūros ministras privalo skirti lėšų jų istorinam, kalbiniam ištyrimui ir pagal tuos duomenis spręsti kaip ką daryti.
Vargu, ar Apolonovka, Aleksandrovka, Krasnasiolka,Sergeičikai yra aplenkinti pavadinimai. Manau, tai okupacinės Rusijos caro valdžios primesti rusiškos kilmės pavadinimai Lietuvoje .
o tamsta nežinai, kad Lietuvoje kūrėsi daug pabėgėlių sentikių, kurie kalbėjo rusiškai ir savo kaimus pavadino slaviškai?
“1864 m. uždarius Paparčių dominikonų vienuolyną, jo žemėse 1866 m. įkurtas Krasnasiolkos kaimas, į kurį buvo atkelti rusai. 1934 m. balandį kaime, A. Rutkausko pirtyje, įvyko pirmasis Paparčių pogrindinės komunistinės kuopelės susirinkimas. Tada į komunistų partiją buvo priimti J. Nikitinas, M. Murnikovas ir kt. Vėliau kuopelė išaugo iki keliolikos narių, kurie Paparčių apylinkėse platindavo komunistinius atsišaukimus, keldavo raudonas vėliavas. 1937 m. buvo 11 šeimų, 93 gyventojai – visi rusai. 1939 m. kaime įsikūrė pogrindinė komjaunimo kuopelė. Jai priklausė N. Rutkauskas, A. ir M. Murnikovos ir kt. Dauguma šių kuopelių narių 1940–1941 m. buvo kviečiami dirbti partinį darbą Trakuose, Kaišiadoryse ir kitur. Pvz., J. Nikitinas (gimęs 1910 m.) buvo paskirtas Žaslių milicijos viršininku, vėliau, Antrojo pasaulinio karo metais, buvo sovietinių partizanų būryje, po karo dirbo partinį darbą. J. Murnikovas (gimęs 1909 m.) nuo 1938 m. buvo komunistų partijos narys. 1940–1941 m. dirbo milicijos organuose. Atsižvelgiant į tai, nepaisant to, jog atsidaro dar XIX a. carinės Rusijos užkariavimo metu, Krasnasiolkos kaimo pavadinimas ištisą laikotarpį buvo susijęs su priešiškos valstybės okupacinėmis struktūromis, dėl šios priežasties gyventojų kreipimasis yra pagrįstas noru kaimo tapatybę kurti atspindint krašto istoriją iki XIX a. vid…”ht tps://kaisiadorys.lt/naujienos/21/tesiasi-krasnasiolkos-ir-paparciu-kaimu-gyventoju-apklausa-del-krasnasiolkos-kaimo-teritorijos-ribos-panaikinimo-ir-prijungimo-prie-paparciu-kaimo:16332
ia ne švietimoi, o propagandos kursai. Tmasta mastai kaip saldofonas, bet ne kaip tas, kuriam rūpi tiesa.
Gali pasitikrinti informaciją ir čia: ht tps://www.enciklopedija.kaisiadoriumuziejus.lt/straipsnis/gyvenvietes/krasnasiolka/
Ar ji neatitinka “maskovskajos pravdos”?
> skt.
Nesutikčiau nei su viena, nei su kita nurodyta Suvalkų pavadinimo etimologija.
Manyčiau, kad tai šaknies Suv-/Žuv- giminiuotinos su žuvis, žuvauti, pavadinimas. Tie kas žuvauja gali būti lietuviškai (tarmiškai) pavadinti *žuvalkais. Tad Suvalkus laikyčiau šios priesagos darybos pavadinimu, be to, bendrašakniu su Žuvinto ežero pavadinimu.
Laikyti ‘nuo lietuviško žodžio valka -pelkė ( su valka,vieta prie valkos)’ – apskritai, tokio tipo daryba lietuvių kalbai nėra būdinga. Kad Su- būtų slaviškas za- taip pat – vargu. Taigi, kad Suvalkai būtų iš valka – pelkė labai abejotina. Be to, tokiu atveju prieštarautų ir pavadinimo darybos daugiskaitinė forma.
Reikia grąžinti istorinį Sūduvos pavadinimą.
Suvalkija yra nuo Suvalkų gubernijos (tai įrodo 1915 m. paskelbtas lietuviškai pirmasis Suvalkijos žemėlapis, visiškai sutampantis su ankstesniu rusišku Suvalkų gubernijos žemėlapiu), o ši pavadinta pagal savo centrą – Suvalkus. Taigi tai vienintelis Lietuvos etnografinis regionas, kurio pavadinimas kilo iš miesto pavadinimo. Dabar Suvalkų miestas yra kitoje valstybėje, o lietuviška Suvalkija savo centru laiko Marijampolę, tad tikslingiau būtų regioną pavadinti Marijampolija. Tuo labiau, kad dabartinės lietuviškos Suvalkijos žemėlapis visiškai neatitinka 1915 m. Suvalkijos žemėlapio, apimančio ne tik Užnemunės dzūkus, bet ir dalį Lenkijos iki Narevo.😉
Beje, Suvalkijos pavadinimo kilmė susijusi ir su lenkų Suwalszczyzna, kurios vardas atsirado XX a. pradžioje kalbant apie Suvalkų apylinkes, bet vėliau buvo susietas su Suvalkų gubernija. Visgi dabar lenkai Suwalszczyzna vadina tik Suvalkų apylinkes. Lenkams atrodo gana dviprasmiškas Lietuvos regiono vadinimas jų miesto vardu – lygiai taip pat lietuviams dabar atrodytų politiškai nekorektiškas Suwalszczyznos teritorijos iki Kauno apimant lietuvišką Užnemunę braižymas.
Svarbu ir tai, kad pagal Lenkijos lietuvius tikri suvalkiečiai gyvena Suvalkų mieste, o etnografinį regioną jie vadina Sūduva.
Ir dar klausimas: kokia lietuviška tarme XIX a. pabaigoje kalbėjo Suvalkų apylinkių žmonės, kokie tautiniai kostiumai ir papročiai jiems buvo būdingi, kad jais remiantis susiformavo visos lietuviškos Suvalkijos etnografinis savitumas? Juk etnologai ir kalbininkai tvirtina, kad etnografinių regionų savitumai susiformavo būtent XIX a (nors akivaizdu, kad senosios dainos, tarmės ir papročiai paveldėti iš daug senesnių laikų).
Net rusmečiu buvo fotografijų albumas ,,Sūduva”.
Ne tik albumas. Kino teatras, stadionas, sporto komanda…
Hmm…labai šaunus ir teisingas užmojis. Neabejoju, jog tai suderinta su Lenijos valdžia ir ji taip pat pakeis Suvalkų vaivadiją į Suduvos …. , o gal kas abejoja ? Lietuva išsižada Suvalkijos Lenkų užgrobtose žemėse ?
Tiksliau : ne keisti, o grąžinti.
O ką lenkai sako tuo klausimu? Kaip tas žemes vadinti: suduva, suvalka, dz9kija , jotvingija… ką sako lenkų šaltiniai ? Kiek suprantu, jog jie užsakė tą temą…