Trečiadienis, 3 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Rasos šventės kelias (audio)

www.alkas.lt
2012 06 20 19:54
8
JonasTrinkūnas | asmeninė nuotr.

JonasTrinkūnas | asmeninė nuotr.

Jonas Trinkūnas | asmeninė nuotr.
Jonas Trinkūnas | asmeninė nuotr.

1967 metai laikomi Rasos šventės atgimimo metais. Tuomet vasaros saulėgrįžos dieną Kernavėje būrys romuvių pradėjo šio gražaus mūsų protėvių papročio atgimimo kelią. O šiais metais Rasos šventė bus švenčiama jau keturiasdešimt penktąjį kartą. Dvidešimtmečiams, dvidešimtpenkiamečiams tuomet rengusiems pirmąją Rasos šventę dabar jau septyniasdešimt. Ką jiems reiškė tuomet Rasos šventė? Kaip ir kodėl jie pradėjo ją švęsti? – Rasos šventės atgimimo 45-mečio proga Alkas.lt vyr redaktorius Jonas Vaiškūnas klausė šventės atkūrimo pradininko, Lietuvos Romuvos Krivio Jauniaus – Jono Trinkūno.

– Kodėl bendraminčių būrelis siekdamas atgaivinti baltiškus papročius tuomet ėmėsi  būtent Rasos šventės rengimo, juk lietuvių kalendoriuje netrūksta ir kitų svarbių švenčių?

– Joninių šventė švenčiama vasaros Saulėgrįžos dieną, buvo žinoma ir populiari jau nuo seno, bet ji buvo gerokai degradavusi, ypač  sovietiniais metais. Romuviai ėmėsi šitos šventės atkūrimo ir sutaurinimo, įsitikinę, jog šventėje slypi daug rimtesnis paveldas, negu tik alaus gėrimas ir laužų deginimas. Kraštotyrininkai romuviai buvo surinkę istorinę bei etnografinę medžiagą, kurios pagrindu galima buvo grįžti prie gilesnių ir prasmingesnių vasaros saulėgrįžos šventės tradicijų.

– Kaip  šventei prigijo Rasos šventės vardas?

– Daugelis lietuvių tradicinių švenčių yra pridengtos bažnytinių šventųjų vardais. O kadangi sumanymas buvo atkurti senąsias vidurvasario šventės tradicijas, tai rūpėjo surasti ir gražinti tos šventės senąjį pavadinimą. Buvo žinomi keli šios šventės vardai – Joninės, Kupolinės, Rasos. Mes apsistojome ties Rasos vardu. Šį pasirinkimą sustiprino etnografiniai aprašymai, liudijantys, kad saulėgrįžos rytą prausiamasi rasa. Rasai vasaros saulėgrįžos rytą priskiriama nepaprasta galia, su ja atliekami apeiginiai veiksmai.

Rasos šventė | V.Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | V.Daraškevičiaus nuotr.

– Kokius pagrindinius Rasos šventės bruožus išskirtumėte?

– Mes siekėme, kad švenčiantieji būtų tikri šventės dalyviai, o ne kokie pasyvūs žiūrovai, stebėtojai.  Rengiantis šventei buvo mokomasi tradicinių dainų. Šventėje dainavo patys dalyviai, o ne pakviesti dainuojantys ansambliai. Sukrauti laužus, iškelti stebules ir kitą šventinę įrangą taip pat turėjo patys dalyviai. Šventė pradedama nuo kupoliavimo – visi  pasklinda po pievas, renka žolynus, pina vainikus, tuo metu dainuojamos kupoliavimo dainos. Visi susirenka ant aukščiausio šventimo vietos kalnelio ir palydi besileidžiančią Saulę, giedodami Saulės palydėjimo dainas. Po to užkuriama aukuro ugnis. Pagerbiamos gamtos galios, senovės dievai. Nuo aukuro ugnies uždegamas didysis šventės laužas. Skamba dainos, šokami šokiai. Apie vidurnaktį einama prie vandens – upelio  ar ežero, ir jame paleidžiami plukdymui vainikėliai su ugnelėmis. Miegoti niekas neina, nes reikia sulaukti ryto Saulės. Pasirodžiusi tekanti Saulė sutinkama su dainomis jau ant kalnelio, prausiamasi rasa.

– Ar galima sakyti, kad anuomet Rasos šventės šventimas tarsi įgalino ir kitų švenčių šventimą?

– Iš tikrųjų, Rasos šventės atgaivinimas pastūmėjo ir kitų tradicinių švenčių gilesnių prasmių ieškojimus. Seni šventimo pavidalai buvo jau prarandą savo gyvybingumą ir prasmingumą. Pavyzdžiui, romuviai pradėjo švęsti Vėlines ant senųjų pilkapių, kurie buvo gerokai primiršti. Buvo atgaivinta ir pavasario Jorės šventė, skirta pavasarinių gyvybinių galių budinimui. Tai jau atsitiko po Rasos šventės atgaivinimo. Iš tiesų Rasos šventė buvo tarsi ženklas, tarsi postūmis veiksmo, kuris išjudino tautos gyvybines galias.

Kuomet 1970 m. sovietinis saugumas uždraudė Rasos šventės šventimą Kernavėje, ją jaunimas ėmė švęsti slapta įvairiose Lietuvos vietose.

– Kas buvo 1967-ųjų metų Rasos šventės dalyviai ir kiek jų buvo?

– Pirmoje – apie šimtą, bet jau kitais metais žmonių skaičius patrigubėjo ir vis didėjo.

Pagrindiniai organizatoriai buvo filologai, kraštotyrininkai, romuviai. Apie Rasos šventės pradžią gerai yra parašęs Algirdas Patackas: „Rasa – centrinė ir svarbiausia indoeuropiečių genties šventė, metų vainikas. Lietuviškoji, baltiškoji Rasa išliko mūsų savimonėje ir mūsų laikais yra naujai atgimusi 1967 m. Kernavėje. Rasos krikštatėviai – Vilniaus kraštotyrininkai romuviečiai. Galima drąsiai teigti, kad šitokiu pavidalu – kaip inteligentijos,  šviesuomenės šventė – niekur kitur Europoje nėra švenčiama. Ir šitai įvyko gaivališkai, nepaisant nepalankių, kartais atvirai priešiškų aplinkybių“.

– Kas ypatingo buvo Rasos šventėje? Daugelis to meto šventės dalyvių kalba apie ypatingą šventinę dvasią.

– Tuomet, 1967 metais švenčiant Rasas, visi šventės dalyviai jautė, kad dalyvauja kažkokiame esminiame vyksme, kuris turės įtakos jų tolimesniam gyvenimui ir likimams. Atrodo, tartum visi suprato, kad su Rasos švente prasideda dvasinis lietuvių sąjūdis.

Atgaivinamoje šventėje stengėmės atrasti ir išgyventi tuomet ir gamtoje esantį aukščiausią pakilimą. Tai, kad šventė švenčiama gamtos aukščiausio klestėjimo metu, jai savaime teikia šventumo. To meto šventumą labai aiškiai perteikia šviesos perteklius gamtoje. Tuolaik ugnis, vanduo, rasa, augalai ir visa kas gyva įgauna didžiausią galią. Geriausiai tai išreiškia paparčio žiedo mitas. Radęs paparčio žiedą gali tapti visažinančiu. Taip žmogus priartėja prie dieviškumo.

– 1967 m. Rasos šventę Kernavėje buvo uždegtas aukuras? Kodėl aukuras, o ne laužas?

Aukuras tuomet buvo įkurtas būtent  norint pabrėžti ugnies šventumą. Jau tada, užkurus aukurą, buvo prisiminti ir pagerbti protėviai ir senieji dievai. Tuo metu jaunimą traukė ir pagarbą kėlė Kernavė – pirmoji Lietuvos sostinė, su savo žaliaisiais piliakalniais ir ąžuolynais. Svarbiausia susirinkusiems buvo senosios saulėgrįžos Rasos šventės atgaivinimo siekis. Tuo metu tai buvo natūralus dvasinis poreikis, atsiradęs dėl degradavusių, suvienodėjusių sovietinių lėbavimo švenčių, ir tik vėliau ši šventė buvo paversta kone politine, nes pradėti persekioti šventės rengėjai, draudžiamas šventimas.

– Etnologas Libertas Klimka teigia, jog atnaujintoje Rasos šventėje yra daugiau kūrybos, negu autentiškų papročių. O tikroji šventė yra beveik išnykusi. Kaip jūs vertinate tokią nuomonę?

– L. Klimka nedalyvavo pirmose Rasos šventėse, todėl jis sprendžia tik apie kai kuriuos šventės elementus, kuriuos jis mato šiandien. Jis neteisus, sakydamas, kad senoji šventė išnykusi. 2003 metais  Lietuvos liaudies kultūros centras išleido didoką knygą „Sekminių – Joninių papročiai ir tautosaka“, kurioje gausu tradicinių saulėgrįžos šventės papročių. Romuviečiai atkurdami Rasos šventę, naudojosi panašiais šaltiniais. Labai gera Jono Balio knyga „Lietuvių kalendorinės šventės” (1993 m.). Net aukuro įvedimas į Rasos šventę susijęs su liaudies papočiu, kurį Balys aprašo skyrelyje „Namų židinio įžiebimas“. Skirtumas tik tas, kad romuviečiai Joninių laužą uždega nuo aukuro ugnies, o tradicijoje, židinio ugnelė uždegama nuo Joninių laužo. Rasos šventei galima prikišti tik viena – ne visi žinomi papročiai buvo atgaivinti.

Rasos šventė | V.Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | V.Daraškevičiaus nuotr.

– Kodėl sovietinis saugumas taip persekiojo liaudies tradicijas ir Rasos šventės organizatorius?

– Pirmiausia, sovietinėje sistemoje buvo netoleruojama jokia idėjinė saviveikla. Galima buvo daryti tik tai, kas buvo valdžios kontroliuojama. Dar galima manyti, kad komunistus labai erzino sakraliniai šventės akcentai. Atkuriamoje Rasos šventėje buvo vengiama gerti svaigalus. Būtent tuo ir skyrėmės nuo alumi putojančių Joninių. Juk ryto Saulės nesulauksi nuvargintas alaus. Prisimenu, saugumiečius labiausiai erzino tai, kad jaunimas negirtuokliavo, o tik dainavo liaudies dainas.

Rasos šventė yra įteisinta, turime laisvadienį. Lieka tik visai nedaug – noro švęsti prasmingai.

Susiraskite gražų kalnelį ar kaimo sodybą ir su artimiausiais draugais praleiskite trumpiausią vasaros naktį. Ta proga išmokite pats ir draugus išmokykite keletą Rasos šventei skirtų dainų. Pradėti galite nuo šios:

„Per dzidzį dvarų saulė tekėjo“, (Kūlgrinda):

[mp3 url=”https://alkas.lt/uploads/2012-06-20-rasos-sventes-kelias/Kulgrinda-Per-dzidz-dvaru-saule-tekejo.mp3″]

Pajauskite kupančios gamtos galias, prisiminkite protėvius, užkurkite Šventą Ugnį. Lai ji sušildo Jus ir veda protėviu keliu.

– O ką Jūs pats veiksite trumpiausią vasaros naktį?

– Ketinu vykti į Kernavę bei kartu su kitais Rasos šventės pradininkais ir bendraminčiais birželio 23 dienos vakarą pagerbti protėvius ir Dievus prie Kernavės ugnies aukuro.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Vaiškūnas. Rasos šventės spiritus sanctus
  2. Baltų kultūros puoselėtojai Jorės švente savaitgalį pradės Naujuosius metus (nuotraukos, audio, šventės dienotvarkė)
  3. Rasos šventė Kernavėje
  4. Prisiminkime 2000-ųjų Kernavės Rasos šventę (video)
  5. V. Rutkūnas. Rasos gyvybė ir Paparčio Žiedo paslaptis įkvėpė Londono lietuvius (nuotraukos)
  6. Rasos šventė Verkiuose
  7. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę
  8. Šventinis Krivio sveikinimas (audio)
  9. Vilniuje – tradicinė Rasos šventė „Lylio Rasotiems vainikams, lylio“
  10. Anglijos lietuvių Romuva kviečia į Rasos šventę Londone
  11. J.Trinkūnas. Romuvos kelias
  12. J.Trinkūnas, I.Trinkūnienė: Ko mus šiandien moko protėvių tikyba? (audio)
  13. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  14. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio
  15. Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys
  16. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  17. BTV laidoje etnologės ragino prisiminti senuosius lietuviškus Rasų papročius (video)
  18. J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video)
  19. Briuselis 2014 metais priims Pasaulio Religijų Parlamentą (video)
  20. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  21. J.Trinkūnas. Sutartinių stovykla
  22. Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje
  23. Kauno pilyje skambėjo baltų maldos (nuotraukos)

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. SAULĖ says:
    9 m. ago

    DIDŽIOJI SAULĖ,RASOS,KUPOLĖS,JONINĖS-nuo šiol SAULĖS vis mažės ir mažės iki SAULĖGRĮŽOS.Tuomet SAULĖS daugės iki DIDŽIOSIOS SAULĖS.ŽEMĖS RATAS aplink SAULĘ

    Atsakyti
  2. Gintautė says:
    9 m. ago

    Nelabai svarbu, kiek yra kūrybos, kiek autentiškumo, svarbu, kad šventė mūsiška, tikra savo dvasia. Vaikystėje prie laužo prisidegdavome šakelę ir sukdami ratu sugalvodavome norą, o tada šakelę įmesdavom atgal į laužą ( taip močiutė liepė), o jei turite sopulį paimkite žalio medžio šakelę, jai viską pasakykite, apsukite ratu ir įmeskite į laužą. Gražios šventės:)

    Atsakyti
    • Zenonas says:
      9 m. ago

      Ačiū už gerą burtą. Kaip tik labai svarbių šiems ir kitiems metams norų turiu.
      Dar labai pildosi norai, kai Rasos šventės ryte tekant Saulei, žiūrint tiesiai į ją, sugalvojami rimti norai. Saulės yra nepaprastos galios.

      Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    Kiek teko matyti šventos baltų Ugnies aukurų, nežinau, kurie būtų iš jų autentiškiausi ar ne, gal ir nesvarbu, tačiau man patys gražiausi – į viršų smailėjančio stačiakampio formos. Iš baltiškų dausų baltiškai žiūrint, jame įmatytum Žemės ženklą taryt Saulės ženkle. Be to, tokiame aukure Ugnis, priešingai nei degdama grynai ant Žemės, neišdegina joje esančių gamtos gyvuolių.
    Ech, viskas skaudžiai pamiršta per 600 negarbingų metų.

    Atsakyti
    • Zenonas says:
      9 m. ago

      Nėra jau visai taip negarbingi tie metai – invazijai priešinomės, kaip galėjome. Juk savąjį Tiesos, Garbės supratimą, pagarbą ir meilę Gamtos gaivalams išlaikėme kažkur giliai giliai, ne žodžiuose, o sieloje – tai kažkoks ypatingas jausmas, nenusakomas paprastais žodžiais.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        9 m. ago

        Štai, kaip tik esu kažkada kažkur girdėjęs būtent Jono Trinkūno tokią mintį (nors tiksliai neatkartosiu), kad REIKĖTŲ baltiškus likusius jausmus kaip tik ir TIK paprastais savais žodžiais drąsiai, nebijant klysti, nusakant įvardinti.
        —
        Ir kaip tik vakar teko Laimė pabuvoti šventėje ant Altoniškių (Kauno raj.prie Zapyškio) piliakalnio, kurią surengė Zapyškio gamtagarbiai. Štai kaip tik ir visai netyčia nugirdau vienos mergos pokalbį. Ji kažkaip sako kitai “pagoniškai” apsirengusiąjai : Aš užaugau pas močiutę, kuri mane “padarė” prisiekusia krikščione…, kur jūs baltai buvote, kodėl jūs aplamai apie savo išgyventą sunkiai randamą pagonystę taip nepaprastai mažai kalbėjote ir kalbate.
        —
        Ar čia pirmučiausia, vis tik, turi būti jausmas PAJUSK, o ne, vis tik, SUPRASK save ?

        Atsakyti
  4. Viktor Kapinus says:
    9 m. ago

    Dekui !
    Labai gerai !!!

    Atsakyti
  5. Xtre(M)e says:
    8 m. ago

    kam jos svenciamos?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

2021 03 01
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

2021 02 16
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
Šeimų romuva | R. Bačytės nuotr.

Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) PRATĘSTA IKI VASARIO 28

2021 01 16
Kaip išradingai nustebinti moterį?

Kaip išradingai nustebinti moterį?

2021 01 11
„Vykinto keliai“ paskelbė įsimintiniausias 2020-ųjų metų baltų paveldo vietas | rengėjų nuotr.

„Vykinto keliai“ paskelbė įsimintiniausias 2020-ųjų metų baltų paveldo vietas

2021 01 02
A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

A. Matulevičius. Tarpušvenčio pamąstymai

2020 12 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Vairavimo egzaminas | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

Švelnėja karantinas lauke, bus galima laikyti vairavimo egzaminus

2021 03 03
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą
Lietuvoje

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

2021 03 03
EP siūlo naujas priemones kovoti su pinigų plovimu
Lietuvoje

Kovai su korupcija pasitelkiamos naujos priemonės

2021 03 03
Pirmą kartą Lietuvoje vyks Nacionalinis ekonomikos egzaminas
Lietuvoje

Pagalbai abiturientams ruošiantis egzaminams – 390 tūkst. eurų

2021 03 03
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybė skelbia programos nuostatų įgyvendinimo planą

2021 03 03
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Nuo kovo 8 dienos – vienkartinės išmokos ir turgaus prekeiviams

2021 03 03
Kovo 3-ioji – Pasaulinė laukinės gamtos diena (video)
Gamta ir ekologija

Kovo 3-ioji – Pasaulinė laukinės gamtos diena (video)

2021 03 03
Minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 30-metį
Istorija

Minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-ąsias metines (tiesioginė transliacija)

2021 03 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Anūkas apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Atsargiai, nepadauginkite! apie Aspirinas – prieš šimtmetį tik nuo skausmo, šiandien – širdies ligų prevencijai
  • Žemyna apie Šiemet bus pradėta tvarkyti 18 paveldo vertybių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas ruošiasi Pavasario sesijai – numatoma surengti 50 posėdžių
  • Švelnėja karantinas lauke, bus galima laikyti vairavimo egzaminus
  • Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą
  • Kovai su korupcija pasitelkiamos naujos priemonės

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1167; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1047; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 876; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 870; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 759; komentarų: 10
  • Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais peržiūrėta: 569; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
6
K. Driskius: Baltarusijoje Lietuvos daugiau nei Lietuvoje (nuotraukos)

Fotomenininkas Klaudijus Driskius 2021 m. išvakarėse išleido knygą-nuotraukų albumą „Tirpstanti tapatybė: Baltarusijos lietuviai“ (V.: Tautos paveldo tyrimai, 2020, 192 p.)....

Skaityti toliau

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
0
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Vasario 24 d. poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui (1941–1974) būtų sukakę 80 metų. „Šuolis per bedugnę – būtin ir nebūtin....

Skaityti toliau

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

by daiva
2021 02 18
5
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Taip jau susiklostė, kad vasario 16-oji visai šalia kovo 11-osios. Bet kaip jos nutolę viena nuo kitos, 103 ir 31...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Rimgaudas apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Anūkas apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Atsargiai, nepadauginkite! apie Aspirinas – prieš šimtmetį tik nuo skausmo, šiandien – širdies ligų prevencijai
  • Žemyna apie Šiemet bus pradėta tvarkyti 18 paveldo vertybių
  • Žemyna apie VLKK apie vietovardžių klausimus 2020 metais
Kitas straipsnis
Kuktiškių herbas

Kuktiškių miestelis švenčia 625 metų sukaktį (programa)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai