Šių metų kovo 30 d. Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė išplatino Lietuvos Respublikos Seimui skirtą peticiją, kuria prašoma Mirusiųjų atminimo – Vėlinių šventę (lapkričio 2 d.) laikyti laisva diena suteikiant jai atmintinos dienos statusą.
Šiemet Vėlinės bus darbo dieną – penktadienį. Atsivertus peticijos.lt esantį puslapį Vėlinės – laisva diena radau, kad nuo 2012 03 30 už Vėlinių paskelbimą laisva diena per pirmąsias 50 dienų pasirašė tik 481-as žmogus. Peticiją pasirašyti galima iki 2013 11 01.
Jeigu tokia sparta bus pasirašoma ir toliau, kaip ir per pirmąsias 50 dienų, tai iki 2012-tų metų spalio mėnesio turėtų pasirašyti 1796 žmonės arba 0,056 % visų Lietuvos gyventojų. Kadangi peticiją gali pasirašyti ir lietuviai gyvenantys užsienyje, tai tas procentas būtų tik 0,038 %. Tai labai maži skaičiai.
Tai gal tikrai lietuviai nenori švęsti Vėlinių? Manau, kad nori. Tik vangiai pasirašinėja. Turbūt šį vangumą galima aiškinti keturiomis priežastimis:
1. Žmonės yra viskuo nusivylę ir netiki kad galima ką nors pakeisti.
2. Gal dar kas nors bijo kad tai nepatiks darbdaviams. Nors darbdaviai taip pat yra žmonės – jie taip pat nori švęsti ir jie aktyviai pasisakė dėl šv. Kūčių paskelbimo šventine diena.
3. Paprasčiausiai tingima.
4. Apie šią peticiją daug kas nežino.
Etninės kultūros globos tarybos duomenimis iš 30-ies Europos valstybių daugiau už Lietuvą švenčių turi net 21 valstybė, tiek pat – 6, mažiau – tik 3 šalys. Iš 30-ies Europos valstybių turi mažiau atostogų tik 9 valstybės nei Lietuva.
Dėl šv. Kūčių paskelbimo šventine diena peticiją pasirašė 34948 asmenys ir Seimas paskelbė šv. Kūčių dieną šventine diena. Iki sovietmečio šv. Kūčios Lietuvos žemėje tikriausiai tūkstančius metų buvo šventinė diena, o tik nuo 1940-ųjų iki 2011-ųjų tapo nešventine. Tas pat ir su Vėlinėmis.
Prisimenu, kai prieš 50 metų žvakutės ant kapų degdavo tiktai lapkričio 2 dieną. Tą dieną kiekvienas degdamas žvakutę mintyse pabūdavome kartu su savo mirusiais artimaisiais. Dar tada būdamas vaikas aš pagalvodavau: Kaip įdomu būtų, kad atsikeltų tie proseneliai, propropro… ir galima būtų pamatyti jų veidus, su jais pasikalbėti, jų paklausti: kokia Lietuva buvo prieš 100, 1000 ar daugiau metų; kaip jie supylė tuos piliakalnius; kokios buvo jų pilys; kokias dainas jie dainuodavo; kokius šokius jie šokdavo; kaip jie kanklėmis kankliuodavo; koks buvo jų tikėjimas – kokį Dievą jie garbindavo…
Lapkričio 2 d. kapinėse jausdavome vienybę ir su visais atėjusiais pagerbti mirusiųjų. Mirusieji suvienydavo mus visus. Nei lapkričio 1 d., nei lapkričio 3 d., nei kitomis dienomis žvakutės nebuvo degamos. Žvakutes dar buvo degamos tik laidotuvių metu. Lapkričio 1 d. Mirusiųjų pagerbimo dieną versdavo švęsti sovietinė valdžia…
Jeigu nebalsuosime ir nepasieksime, kad Vėlinėms būtų sugražintas šventiškumas, tai ir šiemet gyvensime ir švęsime taip kaip įsakė sovietinė valdžia… Tad pats laikas dabar sukrusti ir pasirašyti peticiją, kad Seimas kuo greičiau priimtų sprendimą ir dar šiemet leistų mums laisvai švęsti Vėlines. Visi kartu juk galime tai pasiekti.
Turėdami galimybę paraginkime pasirašyti peticiją visus jos dar nepasirašiusius.
Vėlinėms suteikti atmintinos dienos statusą būtina.
