Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė Dalia Urbanavičienė raštu kreipėsi į Seimo pirmininkę bei Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, reikšdama susirūpinimą siūlymais iš šventinių dienų sąrašo išbraukti Rasos (Joninių) šventę, vietoje jos nedarbo diena įteisinant Kūčias.
Taryba pasisako prieš siūlymą panaikinti Rasos (Joninių) šventę. Primenama, kad ši šventė turi labai senas tradicijas ir yra svarbiausia kalendorinė vasaros šventė, o pirmieji jos paminėjimai siekia XIII a.. Istoriniuose šaltiniuose ji dar vadinta Kupolių švente, o po krikščionybės įvedimo – Joninėmis.
Nors vidurvasario šventės yra švenčiamos daugelyje Europos šalių, tačiau lietuviškoji Rasos šventė pasižymi ypatingu papročių turtingumu, įvairove ir įprasminta simbolika, tuo gerokai pralenkdama kitas Europos šalis, išskyrus tik Latviją, kurioje iki šiol yra išlikusi tradicija švęsti Lyguo ir Janio šventes net dvi dienas.
Primenama ir ta išskirtinė Rasos šventės reikšmė, kad būtent nuo šios šventės atgaivinimo 1967 m. ir prasidėjo folklorinis judėjimas Lietuvoje, vėliau tapęs bene didžiausiu visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje ir įgavęs ryškų rezistencinį pobūdį.
„Dėl šio judėjimo išplitimo didele dalimi vėliau ir kilo „dainuojamoji revoliucija“, padėjusi Lietuvai atgauti nepriklausomybę.“ – rašoma EKGT pirmininkės rašte.
Etninės kultūros globos taryba šiemet rugsėjo 20d. raštu kreipėsi į Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narius, siūlydama įteisinti kaip nedarbo dienas Vėlinių (lapkričio 2 d.) ir Kūčių (gruodžio 24 d.) šventes.
Kiek vėliau spalio 15 d. grupė opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narių Seimo sekretoriate įregistravo Darbo kodekso įstatymo 162 str. pataisą, kuria buvo pasiūlyta Kūčias skelbti šventine diena. Šis siūlymas susilaukė atgarsio ir šiuo metu Seime yra svarstomi Darbo kodekso įstatymo 162 straipsnio pakeitimo projektai, numatantys Kūčioms suteikti švenčių dienos statusą.
LR Vyriausybė pritarė šventinei Kūčių dienai su sąlyga, jei bus iš sąrašo išbraukta kokia nors kita šventė ir pasiūlė išbraukti gegužės 1-ąją „Tarptautinę darbo dieną“. Tačiau pasigirdo ir siūlymų išbraukti tradicinę kalendorinę Rasos (Joninių) šventę.
Etninės kultūros globos taryba (EKGT) yra Seimui pavaldi institucija, kuriai pagal Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą yra pavesta atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo funkcijas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.
Šaunuolė. Galima da ir Degutienei parašyt. O visi Dalios tradiciniai šokėjai galėsim sušokti Seimo aikštėje palaikymui.
Tai ir parašė Degutienei – Seimo pirmininkei.
Uups, nepamačiau. Puiku. Gal yra žinoma kada spręs?
Vakar klausiau Seimo narių, sakė, kad šios savaitės darbotvarkėje šio kalusimo nėra. Kaip žinia šiandien Seimas neposėdžiaus. Tai gal kitą savaitę?
Nežinau kodėl, bet šitos kompanijos darbai man atrodo tikri, neparemti jokiu populizmu ar verslo įtaka..
Didelė klaida buvo organizuoti vajų lapkričio 2 ir gruodžio 24 laisvadieniams pramušti, už tai gali tekti labai brangiai sumokėt.
Posovietinės valdžios nustatytą lietuviams minimalią mėnesio algą (MMA 800 litų) anglas savo šalyje užsidirba per (penkių darbo dienų) savaitę (40-ies valandų). O anglai specialistai (mokytojai, vairuotojai, amatininkai, …) lietuvišką MMA užsidirba dirbdami tik dvi tris dienas. Patyrę amatininkai užtrunka tik vieną dieną! Lietuviška nuolanki vergystė jau stebina ne tik mus pačius, bet ir visą svietą. Keisčiausia visam tame, kad visa tai vyksta (ES) ūkio bendrijoj. Ne Afrikoj.
Siūlau tris šventines savaites per mėnesį (trisdešimt šešias savaites metuose) poilsiui (kūrybinei saviveiklai dėl išlikimo, …) nuo primestinės valdiškos prievartos – dirbtinio skurd(inim)o.
Čia lengvai pajuokavau, bet daug tiesos tame yra.
Gero savaitgalio
Valstybės šventinės dienos darbuotojams Anglijoje yra apmokamos.
Skaudi realybė- Baltų šventastis pirmiau įvardinama popieriuose, o tik po to išjaučiama. Daugelis dabartinių valdininkų vieno veido su Bačkiu.