Antradienis, 14 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

L. Zasimavičius. Idealistines federalistų vizijas triuškinantis neorealizmas

Linas Zasimavičius, www.alkas.lt
2014-10-16 15:22:13
8
Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Linas Zasimavičius | asmaninė nuotr.

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.
Linas Zasimavičius | asmaninė nuotr.

Viena iš Europos Sąjungos integracijos šalininkų – vadinamieji federalistai (palaiko Europos federacijos idėją) paskutinių įvykių Ukrainoje metu turėtų permąstyti savo ideologinius pagrindus ir persvarstyti, kokia ES iš tiesų yra reikalinga Lietuvos valstybei.

Nepaisant to, jog Ukraina nebuvo ir nėra ES narė, Europos šalių bejėgiškumas prieš V. Putino vadovaujamos Rusijos agresiją parodo, jog veiksmingos ir principingos bendros užsienio politikos, kaip ir federalistų dažnai postuluojamų bendrų vertybių, Europos šalys paprasčiausiai neturi. Dar visai neseniai paskelbtas ekonomines sankcijas Rusijai, kai kurios ES valstybės ragina persvarstyti: ar nereikėtų jų iš viso panaikinti.

Ekonominių sankcijų panaikinimas, pirmiausiai, yra labai laukiamas Prancūzijoje, kada bus galima be didesnės sąžinės graužaties Mistral karinius laivus perduoti Ukrainą niokojančiai Rusijai. Tai planuojama įvykdyti artimiausiais mėnesiais – kaip ir turėtų būti pagal anksčiau numatytą kontraktą. Tuo tarpu nuo Krymo okupacijos nepraėjo net pusmečio, o Ukrainos rytuose žūva žmonės, nuo vietiniams teroristams Rusijos tiekiamos karinės technikos…

Rusijos agresijos akivaizdoje išryškėjo, jog prasidėjus ekstremaliai padėčiai, Europos Sąjungos valstybės visus vertybinius idealus išmainė į labai pragmatinius ekonominius interesus. Ekonominiai santykiai su Rusija tapo svarbesni už Ukrainos kančias. Iš tiesų, galima teigti, jog Prancūzija Ukrainos teritorinius netekimus, gyventojų žūtis, geopolitinius pralaimėjimus įkainojo pigiau nei keletu milijardų JAV dolerių – tiek, kokia yra Mistral laivų sandorio vertė. Angela Merkel rugsėjo 29 d. yra pasakiusi, kad dar yra „labai toli“, iki to, jog Rusijai būtų įvestos griežtesnės sankcijos. Vokietijos kanclerė pridėjo: “Mes turime permąstyti savo energetikos politiką ilguoju periodu, jeigu agresija tęsis, tačiau taip pat yra gerų priežasčių išlaikyti energetinį bendradarbiavimą su Rusija“. Taigi, galima suprasti, jog Rusijai netgi tęsiant agresiją Ukrainoje, Vokietijai vis tiek išliktų „gerų priežasčių“ tęsti energetinį bendradarbiavimą su Rusija.

Putino Rusijai pasiekus geopolitinius tikslus – okupavus Krymą, įtvirtinus geopolitinę įtaką didelėje rytų Ukrainos dalyje, įgijus didelius svertus ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties vykdyme, ES valstybės vis dažniau kalba apie „susinormalizavusią padėtį“ ir dėl to galimą ekonominių sankcijų Rusijai nutraukimą. Akivaizdu, jog tokia pragmatinė ES valstybių pozicija savo partnerių atžvilgiu neskamba L. Van Bethoveno „Odė džiaugsmui“ melodingumu. Iš Ukrainos pusės, ES veiksmai geriausiu atveju nuskamba kaip ne itin džaiugsminga V.A. Mocarto „Lacrimosa“.

Europos federalizmo šalininkai, dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste, turėtų suprasti, jog valstybių ekonominės ir geopolitinės galios siekis nustelbia bet kokius fasadinius bendrus interesus, vertybes. Valstybės yra egoistiniai politiniai veikėjai, siekiantys ekonominės ir karinės galios. Būtent taip siūlo žvelgti į pasaulį neorealistinė tarptautinių santykių perspektyva, ilgą laiką užleidusi vietą liberialajai, kuri tarptautines, viršnacionalines institucijas buvo iškėlusi į aukštesnį politinio reikšmingumo lygmenį, nei valstybes. ES nėra vienalytis politinis kūnas. Tai įrodo Baltijos valstybės ir Lenkija, valstybės, kurios yra daug griežčiau nusistačiusios sankcijų Rusijai atžvilgiu, net nepaisant to, jog pykdyti mešką iš arčiau turėtų būti daug baisiau nei iš tolo. Atskirų šalių nuomonių išsiskyrimas ES viduje, galutinai „palaidoja“ liberaliąją tarptautinių santykių žvelgimo perspektyvą į šių dienų Europą. Tuo pačiu tai turėtų sukelti galvos skausmą ir Europos federalistams, svajojantiems apie vieną ir vieningą Europos federaciją, kuri būtų naudinga mūsų regionui.

Lietuvos gilesnė ekonominė, politinė integracija į didžiųjų Europos valstybių įtakos lauką, nepadarys šios Baltijos valstybės saugios. Kas galėtų garantuoti, jog V. Putinui užėmus Pabaltį, Vokietija, Prancūzija, Italija neiškeis Baltijos šalių į geresnius dujų pirkimo kontraktus, ar esamus prekybinius ryšius su Rusija? Jeigu yra Ukrainos teritorijos kaina, tai kodėl neoficialiai neturėtų egzistuoti Lietuvos aukos kaina? Saugumą gali garantuoti tik NATO ir šio aljanso karinės bazės Lietuvoje, bei stipri Lietuvos kariuomenė: du veiksniai, kurie neleis Rusijai pasinaudoti netikėtumo, silpnavalivališkumo faktoriais. Rusijos agresijos Baltijos šalių atveju, NATO narės būtų tiesiogiai įtrauktos į karą ir nebebūtų laiko svarstymams. Būtent NATO suteikia saugumo jausmą Baltijos šalims, o ne ES.

Bendra ES rinka, Sanglaudos politika padėjo Lietuvai ekonomiškai atsitiesti po pusės amžiaus merdėjimo SSRS sudėtyje. Vis dėlto, gilesnė, ypač politinė, integracija į Europos Sąjungą nesuteiks Lietuvai daugiau saugumo. Priešingai, atsisakydami savo suvereniteto, tapsime lengviau išmainomi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Zasimavičius. Putinas – Vakarai: 2:1
  2. L. Zasimavičius. Atviras laiškas profesoriui V. Landsbergiui
  3. Tautininkai: Veikla Europos federalistų sąjungoje nesuderinama su priesaika Lietuvos Respublikai
  4. Ultraliberalai steigia Europos federalistų sąjungą Lietuvoje
  5. T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos…
  6. A. Patackas. A Vaska slušajet da jest…
  7. R. Karbauskis. Nykstame ir išsižudome be karo
  8. Ukraina po Ženevos derybų: V. Putinas gavo daugiau nei tikėjosi
  9. V. Rubavičius. Putinas pradeda ir kol kas laimi
  10. A. Kubilius. Europietiška Ukrainos ateitis – saugi mūsų pačių ateitis
  11. A. Aleksandravičius. Kaip mirs Vladimiras Putinas?
  12. V. Rubavičius. Rusija tikrina NATO atlapus
  13. O. Gulina. Politinio pasaulio žemėlapio sukirpimo ir siuvimo kursai
  14. A. Kubilius: Lietuva turi raginti Vakarų bendruomenę padėti Ukrainai
  15. Z. Vaišvila. Pirmasis Ukrainos pasidalinimas įvyko (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Audrius says:
    8 metai ago

    Galima paskakyti, kas suformavo Lino Zasimavičiaus tokią nuomonę, kurią išdėstė šiuo straipsniu. Ogi DELFI, LRT, TV3, LNK, alfa.lt, 15min.lt, nes požiūris visiškai sutampa su ten dėstomu.

    Ar Krymas okupuotas? Kas pasakė, kad Krymas okupuotas? Kodėl ignoruojamas referendumas? Jeigu buvo okupacija, kodėl nebuvo pasipriešinimo? Kodėl per okupaciją nežuvo nei vienas žmogus?

    Ir galiausai vėl girdyma tryda apie Baltijos šalių okupaciją…nu kaip galima lyginti Krymą su Pabaltijo valstybėmis?

    Atsakyti
    • Arūnas says:
      8 metai ago

      jei inkorporavimas Krymo teritorijos į Rusiją, atsisakant pažado pripažinti susiformavusių sienų neliečiamumą, nėra okupacija, o Rusijos armijos gausumas ukrainietiškame Kryme yra stabilumo faktorius, nulėmęs jo okupaciją be pasipriešinimo, tai yra arba noras pagiedoti ditirambus Putinui, arba istorijos nežinojimas. Hitlerinė Vokietija be pasipriešinimo okupavo Čekoslovakiją (Geringas pasakė, arba, arba… nenorėčiau subomborduoti tokią gražią Prahą), Austriją, o stalininė SSSR – Estiją, Latviją, Lietuvą, Besarabiją ir t.t.

      Atsakyti
      • Audrius says:
        8 metai ago

        Jeigu Austrijos gyventojai save laikė vokiečiais, dėl to ir ramiai Hitleris priglaudė Austriją be pasipriešinimo. viskas priklauso nuo daugumos žmonių, o ne nuo vieno žmogaus.
        Hitleris atplaukęs į Mėmelį irgi pasiemė visą kraštą. O kodėl nebuvo pasipriešinimo? Gal todėl, kad dauguma gyventojų buvo vokiečiai arba prijaučiantys Vokietijai, jiems buvo parankiau būti vokiečiu nei lietuviu?
        Tas pats su Krymu, jeigu ten gyvena 90 proc. rusakalbių ir jų atžvilgiu vykdoma ukrainizacija, uždaromos rusų mokyklos, o atidaromos ukrainiečių. Tai suprantamos ir vietinių rusakalbių nuotaikos Ukrainos atžvilgiu. Jeigu būtų nenorėję į Rusiją, butų vykdomas partizaninis karas ar dar kas nors. Kodėl niekas nenuvažiuoja ir nepaklausia vietinių dar kartą ar vietiniai gyventojai nori atgal į Ukrainą?
        Tik vakarų šalys ir Lietuvos žinovai geriau žino už vietinius Krymo gyventojus. Ar Krymo žmonės neturi savo nuomonės, o mes jiems turime nurodyti, kaip ir su kuo jie turi gyventi? Kokią mes turime teisę jiems nurodinėti?
        Prieš 40 metų Chruščiovas prirašė Krymą Ukrainai. Kokią teisę turi vienas parašas, neatsiklausus vietinių? Taip pat, buvo vėliau buvo pasirašyta dėl sienų neliečiamumą. Bet pasirašė tik 4 ar 5 žmonės. Tokiu svarbiu klausimu privalėjo atsiklausti žmonių. Kodėl žmonių likimus spendžia vienas ar keli asmenis?
        Be to, nereikia užmiršti, kad Krymas (vienintelis regionas Ukrainoje) turėjo kitokį statusą, t.y. autonomiją Ukrainos sudėtyje. Ir labai džiaugiuosi, kad krymiečiai pasirinko Rusiją, nes 100 proc. įsitikinęs, kad kitu atveju jų likimas būtų toks pat kaip dabar Donbase ar Luhanske. Šiaip labai gaila, kad kai Kijeve vyko EUROmaidanas nuverčiant Janukovičiaus režimą, donbasiečiai ir luhaskiečiai TIK stebėjo situaciją ir laukė kas toliau bus, atseit jų tai neliečia. Ir jie labai klydo…

        Gerbiamas Arūnai, jeigu aš turiu kitokią nuomonę negu tavoji, tai vadinasi aš giedu ditirambus Putinui? Aš šiuo klausimu palaikau Krymą ir daugumą krymiečių. O tai ką jūs palaikote? Tuos krymiečius, kurių yra mažiau negu 6 proc. (t.y. kurie nori būti ukrainiečiais) – t.y. mažumą ar Ukrainą ar atstovaujate JAV interesus?

        Atsakyti
  2. Santo says:
    8 metai ago

    „Saugumą gali garantuoti tik NATO ir šio aljanso karinės bazės Lietuvoje… “
    Ir tą rašo tautininkas… Mielas tautininke, atsiverskite Lietuvos Respublikos konstituciją ir jos 137 straipsnį bei jį atidžiai perskaitykite. Be to, būna lengva įsileisti svetimą kariuomenę, bet labai sunku ją išprašyti.

    Atsakyti
  3. Arūnas says:
    8 metai ago

    Lito jau atsisakėme, panaikinome. Vadinasi, einame ir link valstybės panaikinimo.

    Atsakyti
  4. Marius Kundrotas says:
    8 metai ago

    Sankcionuotas protesto mitingas Kaune 2014 10 17d.,17:30val.prie Karo muziejaus Nato NE

    Atsakyti
    • Goda says:
      8 metai ago

      Komentaras apie mitingą parašytas iš proxy. Bet jis netrinamas. Ar reikia tai suprasti kaip oficialią tautininkų poziciją?

      Atsakyti
  5. )..( says:
    8 metai ago

    „Man dabar jau, daugmaž, aišku, kodėl Lietuvai skirtas toks neadekvačiai aktyvus vaidmuo visame tame su Ukraina susijusiame konflikte arba geopolitiniame žaidime. (..)Bet jeigu, neduok Dieve, taip atsitiktų, kad NATO raketos ar net branduolinis ginklas būtų dislokuotas Lietuvoje, na tada tai ir iš Rusijos pusės, savaime suprantama, tektų sulaukti atitinkamo atsako!.. Juk jau ir dabar štai į Lietuvą atskrido šeši JAV naikintuvai, o Rusija iškart atsiunčia Baltarusijon dvigubai tiek savo naikintuvų. Tad visai nesunku numanyt, kas būtų, jeigu būtų!.. Lietuvoje esančios JAV raketos su branduoliniu ginklu būtų nutaikytos į Rusiją, o iš ten toks pat ginklas būtų nutaikytas… ne, ne į JAV nutaikytas, o į Lietuvą! Štai tada lietuviams jau tikrai ir grėstų plataus mąsto branduolinė tragedija!..“ – perspėja tėvynainius Valdas Anelauskas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Seimo posėdis | Alkas.lt nuotr.

Seimas: „Wagner“ yra teroristinė organizacija

2023 03 14
G. Nausėda vieši Strasbūre | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas susitiko su EP Pirmininke

2023 03 14
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

2023 03 13
parodos „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“ atidarymas | Rengėjų nuotr.

Atidaryta paroda apie Ukrainą

2023 03 13
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina tęsia pasirengimą aktyviems veiksmams

2023 03 12
Suomijos ministrė pirmininkė Sana Marin ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėjo gėles prie Rusijos ir Ukrainos kare žuvusių Ukrainos gynėjų atminimo sienos Kijeve, Ukrainoje, penktadienį, 2023 m. kovo 10 d. | president.gov.ua nuotr

Ukraina stiprina gynybą Bachmute

2023 03 11
Turkija pasitraukė iš Stambulo konvencijos

Su Turkijos vadovu aptartas NATO šalių saugumas

2023 03 10
Pasienis | vrm.lrv.lt nuotr.

Seimas pratęsė nepaprastąją padėtį

2023 03 10
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kremlius planuoja teroro aktą Baltarusijoje

2023 03 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilnius ir Šiauliai baigia šildymo sezoną
Lietuvoje

VŠT kovo pabaigoje atsisakys mazuto

2023 03 14
Pasienis | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Nepaprastoji padėtis galios iki gegužės

2023 03 14
Vitaminas D | zenpr.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Priešlaikinės mirties pavojus – kuo dėtas vitaminas D?

2023 03 14
Seimo posėdis | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas: „Wagner“ yra teroristinė organizacija

2023 03 14
G. Nausėda vieši Strasbūre | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su EP Pirmininke

2023 03 14
J. Šaulys | LNM archyvo nuotr.
Istorija

Lietuvos nepriklausomybės akto signataro J. Šaulio „Mano dienyno“ pristatymas

2023 03 14
Balsavimas, rinkimai | vrk.lt nuotr
Lietuvoje

34 savivaldybėse prasidėjo išankstinis balsavimas

2023 03 14
LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą | LGGRTC nuotr.
Istorija

LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą

2023 03 14
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Taip apie A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
  • >>>P.Ž. apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą
  • P. Ž. apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą
  • P.Ž. apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VŠT kovo pabaigoje atsisakys mazuto
  • Nepaprastoji padėtis galios iki gegužės
  • Priešlaikinės mirties pavojus – kuo dėtas vitaminas D?
  • Seimas: „Wagner“ yra teroristinė organizacija
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Seimas: „Wagner“ yra teroristinė organizacija

by Ditė Česėkaitė
2023 03 14
0
Seimo posėdis | Alkas.lt nuotr.

Seimas priimta rezoliucija nutarė, kad Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ yra teroristinė organizacija, o jos nariai ir samdiniai kelia grėsmę...

Skaityti toliau

Prezidentas susitiko su EP Pirmininke

by Ditė Česėkaitė
2023 03 14
0
G. Nausėda vieši Strasbūre | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Strasbūre susitiko su Europos Parlamento (EP) Pirmininke Roberta Metsola. Šalies vadovas su EP Pirmininke aptarė paramos...

Skaityti toliau

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Taip apie A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui
  • >>>P.Ž. apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą
  • P. Ž. apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą
  • P.Ž. apie Seime – spaudos konferencija apie skandalingą valstybinės kalbos žlugdymą
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis
R.Berankis A.Murėjų privertė paplūšėti dėl pergalės

Aukščiausia klasė – R.Berankis įveikė vieną iš geriausių pasaulio tenisininkų (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai