Antradienis, 16 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

L. Zasimavičius. Putinas – Vakarai: 2:1

Linas Zasimavičius, www.alkas.lt
2014 03 18 11:38
5
Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Linas Zasimavičius | asmaninė nuotr.

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.
Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Pastarųjų mėnesių įvykiai Ukrainoje nepaliko abejingų visame pasaulyje, ypač politinio elito tarpe. Taigi, ir Lietuvoje. Neabejingų, teigiama prasme, tiek Ukrainos Maidano tačiau tiek ir Putino naujosios ekspansijos atžvilgiu. Lietuvos politinis elitas gana nevieningai kalba apie įvykius Ukrainoje.

Vieni ragina Lietuvą, o taip pat visą ES, nesikišti į Rusijos-Ukrainos reikalus, kiti neslepia pasibaisėjimo ar pasibjaurėjimo Putino vykdoma agresija prieš vis laisvėjančią Ukrainą nuo Kremliaus jungo. Šis straipsnis nebus dar vienas nekonstruktyvus kirtis į vieną ar kitą pusę, nors asmeninė autoriaus simpatija neabejotinai  priklauso  Maidano judėjimui.

Viešojoje erdvėje dažnai galima prisiklausyti įvairių politologų, politikų įvardytų epitetų apie Putiną. Daugelis jų teigia, kad dabartinis Rusijos prezidentas, siekdamas pasiglemžti Krymą,  elgiasi visiškai neprognozuojamai, neracionaliai.  Norint tiksliai įvertinti  Putino veiksmus Ukrainos atžvilgiu, pirmiausia, reikia atsiriboti nuo emocijų. Tinkamai juos įvertinus, ateityje būtų galima nuspėti tolimesnius šio veikėjo veiksmus ir taip užkirsti jiems kelią. Iki, šiol, akivaizdu, kad demokratiškiesiems Vakarams (ES+JAV) to padaryti nepavyko. Apie viską – iš pradžių.

Kaip prasidėjo sumaištis Ukrainoje? Pirmiausia, Ukrainos prezidentas, V. Janukovyčius,  Vilniuje nepasirašė Asociacijos sutarties su ES.  Tai buvo pirmasis Rusijos įvartis į Vakarų ginamus vartus. Vargu, ar šio įvarčio buvo galima išvengti. Ukrainos energetinė, ekonominė priklausomybė nuo Rusijos, buvo svarbiausias veiksnys, kliudęs Ukrainai pasirinkti Vakarų siūlomą kelią – Asociacijos sutartį. Šiuo atveju, jokie ES aukštieji pareigūnai ar JAV diplomatai nepateikė Ukrainai   jokios realios, konstruktyvios perspektyvos, turėjusios pagelbėti Ukrainai ir jos žmonėms, atmetus Rusijos  siūlytą Muitų sąjungą. Janukovyčiaus kaltė Asociacijos sutarties nepasirašyme nėra tokia jau didelė. Aišku, rūpėjo jam išlaikyti  karališką diktatoriaus sostą, tačiau net jeigu už Ukrainos vairo būtų sėdėjęs pro europietiškų pažiūrų politikas, o ne Kremliaus marionetė,  jam taip pat būtų buvę sunku pasukti šalies vairą Europos kryptimi, nes grėsusi Rusijos sankcijų kaina Ukrainai, buvo tiesiog milžiniška.

Asociacijos sutarties pagrindinė  nepasirašymo priežastis – menkas JAV ir ES konstruktyvus vaidmuo. JAV, tuo metu, matyt, nebuvo ypatingai suinteresuota Ukrainos Asociacijos sutarties su ES pasirašymu. Ši valstybė tiesiog per toli ir per daug nereikšminga JAV ekonomikai, kad  super valstybė būtų buvusi suinteresuota imtis kokių nors ryžtingų veiksmų. ES interesų laukas – visai kitas. Ukrainos 40 mln. potencialių vartotųjų rinka, galinti svariai prisidėti prie ES bendro ekonominio augimo. O kur dar šios šalies ištekliai?  Todėl iškyla klausimas,  kodėl ES,  ekonomiškai suinteresuota Ukrainos suartėjimu  su Vakarais, nebuvo pasirengusi pateikti Ukrainos Vyriausybei bei prezidentui viliojančio pasiūlymo, kad ir su narystės ES perspektyvomis?

Atsakymas į šį klausimą, tikriausiai, tėra vienas: Europos Sąjunga, kaip politinis darinys, turi per silpną mandatą veikti. Sąjungos viduje buvo pastebima požiūrių įvairovė: Rytų Europa karštai kovojo už europietišką Ukrainą (už tai Lietuva susilaukė net ekonominių sankcijų iš Rusijos pusės), kai tuo tarpu didžiosios valstybės, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija, labai santūriai vertino Ukrainos pro rusiškos valdžios veiksmus. Ekonominiai santykiai su Rusija  šioms valstybėms, tikriausiai, svarbesni nei amorfiškų Europos Sąjungos vertybių propagavimas. O taip pat gaunama nauda iš prekybos su Rusija, gerokai didesnė už potencialią naudą iš Ukrainos.  Taigi,  Asociacijos sutarties su Ukraina nepasirašymas parodė ir gilumines ES, kaip politinio kūno, problemas. Europos atskirų valstybių interesai nustelbė bendrus sąjungos siekius. Tuo pasinaudodamas Putinas,  pernelyg nepersistengdamas, kelių skambučių pagalba Ukrainos vadovui, nulėmė visą derybų baigtį.

Nepaisant Putino greito įvarčio į Vakarų vartus, ukrainiečiai, netikėtai pakilo patys spręsti savo likimo. Maidano gimimas, tai lyg mažo stebuklo, primenančio Lietuvos Sąjūdį,  gimimas. Sunku paaiškinti, kaip tūkstančiai žmonių išėjo į gatves. Verta paminėti, kad prie to svariai prisidėjo Ukrainos nacionalistinės partijos. Nacionalizmas turi gerą  įprotį gimti ten ir tada, kuomet labiausiai yra pažeidžiamos nacijos teisės į laisvą apsisprendimą.  Maidano gimimas ir triumfas Kijeve, buvo netikėtas tiek Janukovičiui, tiek pilkajam kardinolui – Putinui. Ironiška, bet šį ukrainiečių įvartį užskaitykime labai menkai prie to prisidėjusiems Vakarams: 1:1. Šis įvartis į Rusijos vartus buvo toks efektingas, kad Rusiją įspietė į kampą. Putinas puikiai suprato, kad Maidano triumfas gali turėti labai nemalonių pasekmių ir jo, kaip tikro   Makiavelio  aprašyto valdovo, politinei karjerai. Revoliucijos, ypač broliškose valstybėse, turi negerą –bruožą – jos staigiai plinta. Vis dėlto, imunitetas nepageidaujamoms revoliucijoms buvo išugdytas dar paties Stalino – nuostabiai efektyviai veikianti propagandos mašina.

Šiek tiek per vėlai Putinas suvokė, koks didelis ginklas yra jo rankose. Šiek tiek per vėlai Putinas peržiūrėjo etninių grupių Ukrainos žemėlapį. Maidanui triumfavus vakarų Ukrainoje, reikėjo veikti žaibiškai. Putinas puikiai suprato, kad Ukrainai tapus pro europietiškai, nepriklausomai nuo Kremliaus valstybei, Kremliaus skleidžiamai propagandai bus vis sunkiau prasiskverbti ir  įrodyti ukrainiečiams, kuo  JAV ir ES yra žalingos Ukrainai.  Laiko veikti  buvo nedaug, todėl reikėjo imtis efektyvių ir greitų priemonių – rusų  ginkluotųjų pajėgų dalinių siuntimo į Krymą. Verta atkreipti dėmesį, kad rusų kareiviai buvo be skiriamųjų ženklų, o ir pats Putinas kratėsi, neva, tai ne rusų daliniai. Iš esmės, ginkluotųjų pajėgų siuntimas nebuvo pats tinkamiausias veiksmas, tačiau propagandos suveikimui iki tokio lygio, jog patys Krymo gyventojai būtų išėję į gatves, ar inicijavę  referendumą, reikėjo laiko, o jo,  kaip jau minėta anksčiau, Putinas neturėjo.  „Anoniminių“ ginkluotųjų pajėgų siuntimas buvo racionaliausias Putino galimas veiksmas, siekiant nepaleisti visos Ukrainos iš savo geopolitinio glėbio.

Netrukus, inicijavus referendumą ir rusų kariniams daliniams užtikrinus jo „demokratiškumą“, Putinas žiebė dar vieną įvartį į Vakarų vartus, tiesa, po baudinio. Rezultatas tapo 2:1 Putino Rusijos naudai. Verta pažymėti, kad dabartinis Krymo paėmimo žingsnis, Rusijai kainavo. Rublio kurso kritimas, investicijų traukimasis iš šalies, sankcijos kai kuriems pareigūnams, oligarchams ir, galimai prasidėsianti nauja ekonominė krizė, tai yra kaina, kurią Rusija sumoka už Krymą. Racionaliai mąstantiems žmonėms kyla abejonių, ar Rusijai apsimokėjo žengti šį žingsnį? Atsakyti kol kas yra per sudėtinga, per anksti. Vis dėlto, kylantys Putino reitingai, Krymo referendumo precedentas, galėsiantis daryti nemažos įtakos kitiems Ukrainos pro rusiškiems regionams, turėtų priversti Vakarų lyderius sunerimti. Tuo labiau, kad tai nėra atsitiktinė Putino geopolitinė pergalė. Neseni įvykiai Sirijoje buvo ženklas, kad Rusija rimtai pretenduoja grįžti į super valstybių klubą. Dabartinis Krymo atplėšimas nuo Ukrainos tai tik patvirtina.

Ką daryti Vakarams?

Nepaisant nepalankaus rezultato, Vakarai dar gali pakreipti įvykių eigą savo linkme. Vakarų valstybių vadovai  turėtų būti itin suinteresuoti naujosios Ukrainos valdžios sudarymu. Svarbiausia, kad būtų užtikrinti demokratiniai rinkimai ir greitas valstybinio aparato atsiradimas. Ukraina, neturinti jai ištikimų tarnautojų, neturi jokių svertų kovoje su Rusija dėl pro rusiškų šalies regionų. Vakarai turėtų pasistengti kuo greičiau suteikti ekonominę paramą Ukrainos valstybei, ypač, rytiniuose regionuose. Aktyvus Vakarų dalyvavimas Ukrainos „atstatyme“ galėtų būti puikus parodymas  to, kas Ukrainiečių (ypač rusakalbių) iš tikrųjų laukia pasirinkus ne Rusijos, bet Vakarų kryptį. Matoma ekonominė nauda, tikriausiai, yra stipriausias ES ginklas, siekiant patraukti ne pernelyg išsivysčiusias šalis. Narystės galimybė taipogi turi būti užtikrinta naujajai Ukrainai. Taigi, aktyvus ekonominis Vakarų veikimas Ukrainoje, galėtų būti   puikus ginklas, tiek galutinai įtikinant europietiškuosius ukrainiečius pasirinkus teisingą kelią, tiek rytinių regionų atskilimo nuo šalies prevencijai.

Naujajai Ukrainos valdžiai svarbu kuo greičiau atsikovoti ir informacinę erdvę. Iš to, kaip po referendumo, Krymo gyventojai švenčia jo rezultatus, matosi, kad informacinė erdvė visiškai priklauso Kremliui. Vis dėlto, galima aptikti ženklų, kuomet Maskvoje žmonės išėjo palaikyti Ukrainos į gatves,  jog net Kremliaus nepriekaištingasis propagandos aparatas trūkčioja. Ukrainai tapus demokratine valstybe, senoji sovietinė propagandos mašina gali dar labiau pradėti braškėti, kol galiausiai ją pradės nustelbti akinami gretimos broliškos demokratiškos Ukrainos gyvenimo faktai. Taip atsitikus, Rusijoje bus galima pradėti laukti euro-kremliaus.

Krymas Lietuvoje?

Vis dažniau pasigirsta kalbos ir nerimas, jog Krymo scenarijus gali pasikartoti Lietuvoje. Ir jeigu taip, tai kur? Kaip bebūtų keista, pažeidžiamiausias, patraukliausias Kremliui šalies regionas yra Vilniaus rajonas. Ne paslaptis, kad šiuo metu ten dominuojanti LLRA, jau ne kartą yra „pagarsėjusi“ politinė jėga, kaip ypač prisidedanti prie Lietuvos ir Lenkijos valstybių konfliktų. Hiperbolizuotai aštrinamos lenkų tautinės mažumos gyvenimo problemos Vilniaus krašte ne tik kursto laužą tarp dviejų kaimynių, tačiau ypatingai pasitarnauja Kremliaus interesui – destabilizuoti padėtį vidurio-rytų Europos regione.

Tai, kad šiuo metu aukštus valstybinius postus užimantys LLRA nariai, gyvenantys Vilniaus krašte,  visiškai ignoruoja LR įstatymus, dėl dvikalbių užrašų draudimo gatvėse, tik dar labiau perduoda signalą Kremliui, kad šis regionas  Lietuvos kontroliuojamas yra tiek, kiek Ukrainos valdomas Krymas šiuo metu. Atrodytų keista, kaip LLRA, siekianti ginti lenkų tautinės mažumos teises galėtų būti pro putiniška politinė jėga, tačiau šio aljanso pirmininko žodžiai apie padėtį Ukrainoje: „Negaliu pritarti naujos Ukrainos valdžios veiksmams“, kelia susirūpinimą, ypač, turint galvoje, kad Lenkijos Vyriausybė visiškai priešingai vertina naująją Ukrainos valdžią. Kieno interesus gina LLRA?

Pabaigai vertėtų paminėti, jog nurašyti Rusiją kaip iracionalią, galią praradusią valstybę yra mažų mažiausia klaidinga. Oponento nuvertinimas, kaip ir sporte, labai retai kada pasiteisina. Paskutinių kelerių metų politiniai įvykiai parodo, kad Rusija iš po sovietinio miego po truputį keliasi ir ieško apsnūdusių aukų. Šios valstybės nurašymas reiškia, pirmiausia, nepasiruošimą gintis nuo visų jos galimų atakų.

Autorius yra Tarptautinių Santykių ir Politikos Mokslų Instituto  studentas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Zasimavičius. Atviras laiškas profesoriui V. Landsbergiui
  2. V.Gedvilas. Ukraina nėra nei Rytai, nei Vakarai, todėl iniciatyvos teko imtis Seimo Pirmininkei
  3. T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos…
  4. „Putinas pralaimėjo rinkimus“ – „Putin won…“
  5. V. Putinas paskelbtas išrintuoju Rusijos prezidentu (video)
  6. V. Putinas pasistengė, kad „Gazprom“ be Rusijos valdžios žinios nebūtų liečiamas
  7. V. Putinas įsakė baigti nuodugnią patikrą Lietuvos ir Rusijos pasienyje
  8. Rusijos prezidento rinkimai baigėsi – Putinas laimi 63,71% (video)
  9. V. Putinas prisaikdintas Rusijos prezidentu
  10. V. Putinas paleido iš kalėjimo M. Chodorkovskį
  11. A. Kubilius. Rytų kaimynystė – Rusijos ir Europos likimas sprendžiamas Kijevo demonstracijose
  12. Rusija ir Janukovyčius neigia susitarę dėl Ukrainos stojimo į Muitų sąjungą, Maidano dalyvių tai neįtikina
  13. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  14. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  15. L.V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus
  16. Ukrainos sostinėje vyksta daugiatūkstantinis mitingas už europietišką šalies kelią (tiesioginė transliacija, video, nuotraukos)
  17. 95-oji Maidano diena. V.Janukovyčiaus buvimo vieta nežinoma
  18. O. Gulina. Politinio pasaulio žemėlapio sukirpimo ir siuvimo kursai
  19. A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
  20. D.Gruodis. Ar politikai sugebės išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ar pasiduos LLRA šantažui?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. albinas says:
    8 metai ago

    L. Zasimavičiau, ar jūs skaitėt Asociacijos sutartį?

    Atsakyti
    • bartas says:
      8 metai ago

      Gal “albinas” galėtų, glaustai atpasakoti Asociacijos sutartį ?

      Atsakyti
  2. Skalvis says:
    8 metai ago

    O gal kas skaitė Lietuvos ir ES sutartį ? 🙂

    Atsakyti
    • Zebras says:
      8 metai ago

      Kodėl klausi? Gali pasiskaityti. Rekomenduoju.

      Atsakyti
  3. Kemblys says:
    8 metai ago

    Linas Zasimavičius:
    ,,buvo netikėtas …Putinui; Putinas puikiai suprato; Šiek tiek per vėlai Putinas suvokė; Šiek tiek per vėlai Putinas peržiūrėjo; Putinas puikiai suprato; o ir pats Putinas kratėsi; reikėjo laiko, o jo, kaip jau minėta anksčiau, Putinas neturėjo; buvo racionaliausias Putino galimas veiksmas; Putinas žiebė dar vieną įvartį…”

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05

2022 08 16
Netikėkite Terorusija! | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

2022 08 15
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20

2022 08 14
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

2022 08 13
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

2022 08 12
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

2022 08 12
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 07 16:37

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02

2022 08 11
Po driskių apšaudymo netoli Charkivo atvira liepsna dega „išlaisvinta“ privati nuosavybė | autorių FB nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 10 11:21

2022 08 10
Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje nuotr.

Tautininkai ir centristai kviečia į piketą prieš „Amnesty International“

2022 08 10
Zaporožės AE | Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40

2022 08 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą
Menas

Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą

2022 08 16
Kariai | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje

Mokymus pradės 11-oji kariūnų karta

2022 08 16
G. Kazėnas. Vilniaus r. savivaldybės paneigimo PANEIGIMAS
Lietuvoje

Ruošiamasi dar vienam švietimo sistemos pokyčiui

2022 08 16
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos
Lietuvoje

Kaip užsitikrinti pensiją ūkininkams?

2022 08 16
„Maisto bankui“ gyventojai išlaidų negailėjo
Lietuvoje

Nepasiturintys gyventojai sulauks paramos

2022 08 16
Mažėja administracinė našta verslui
Lietuvoje

Mažėja administracinė našta verslui

2022 08 16
Prezidentas susitiko su energetikos ministru
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su energetikos ministru

2022 08 16
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių būstų pardavimui trūksta skaidrumo

2022 08 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vija apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • kokia apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • T0mas J. apie Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Teatras „Labas“ atskleidė dramatišką poeto A. Kalanavičiaus gyvenimą
  • Mokymus pradės 11-oji kariūnų karta
  • Ruošiamasi dar vienam švietimo sistemos pokyčiui
  • Kaip užsitikrinti pensiją ūkininkams?

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 790; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 535; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 530; komentarų: 13
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 488; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 481; komentarų: 1
  • 6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata peržiūrėta: 452; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 16
3
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Šiandien ryte Kryme vėl nugriaudėjo sprogimai. Vienoje pusiasalio dalyje matyti tankūs juodi dūmai. Pasak liudininkų, sprogimai nugriaudėjo prie elektros pastotės...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 15
8
Netikėkite Terorusija! | Alkas.lt nuotr.

Putleris parašė laišką Šėkorėjos diktatoriui Kim Čen Unui (김정은), kuriame pranešė, kad abi šalys „bendromis pastangomis plėtos visapusiškus ir konstruktyvius...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 14
0
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos bendrasis vidaus produktas šiuo metu yra maždaug tokio pat dydžio kaip 2018 metais, rodo Bloomberg Economics duomenys. 2022 metų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vija apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • kokia apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • T0mas J. apie Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai
  • Global-Kapitalistas apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru

Kitas straipsnis
Nauji paukščių ženklinimo vėjai

Nauji paukščių ženklinimo vėjai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai