Naujausias Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) inicijuotas „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ verslo tyrimas rodo ryškėjančius teigiamus pokyčius pačiame versle: kyšį davusių įmonių dalis per pastaruosius metus sumažėjo iki 2 proc., 4 iš 5 įmonių atstovų teigia, kad kyšio neduotų jokiomis aplinkybėmis, o 46 proc. įmonių taiko bent vieną antikorupcinę priemonę. Tuo pačiu, rizikos išlieka aiškiai lokalizuotos – daugiausia jų verslas įžvelgia savivaldybių vykdomose procedūrose ir politinių sprendimų priėmimo aplinkoje.
„Verslo atsparumas korupcijai yra stiprėjantis – tai matyti ir iš patirties, ir iš nuostatų, ir iš to, kad vis daugiau įmonių diegia konkrečias antikorupcines priemones. Bet atsparumas priklauso ir nuo to, ar skaidriai vykdomos savivaldybių procedūros, ar atvirai priimami sprendimai, ar sąžininga konkurencija. Būtent šiose srityse verslas šiandien mato daugiausia rizikų, ir kol įmonės netiki, kad pranešimas turės pasekmių, yra linkusios nutylėti matomus pažeidimus. Tai bendra užduotis mums ir sprendimų priėmėjams“, – sako STT direktorius Linas Pernavas.
Skirtingose srityse – skirtingos rizikos
Tyrimas rodo, kad korupcijos rizikos skirtingose srityse vertinamos nevienodai. Įmonės, kurios per pastaruosius trejus metus naudojosi savivaldybių paslaugomis, su kyšio lūkesčiu dažniausiai susidūrė sprendžiant su statybomis susijusius klausimus (11 proc.), žemėtvarkos klausimus (9 proc.) bei infrastruktūros ir aplinkos sprendimuose (9 proc.). Savivaldybės taip pat dažniausiai spontaniškai minimos tarp labiausiai korumpuotomis laikomų institucijų, o jų veiklą kaip neskaidrią vertina 64 proc. apklaustųjų.
Politinių sprendimų aplinkoje 43 proc. verslo atstovų sprendimų priėmimą Lietuvoje laiko uždaru arba labai uždaru. Nuo 43 iki 67 proc. išaugo dalis respondentų, girdėjusių apie bandymus daryti įtaką sprendimams ar teisėkūrai: iš jų 81 proc. mano, kad įtaka buvo daroma bent iš dalies neteisėtais būdais. Dažniausiai minimi neoficialūs susitikimai, naudojimasis pažintimis ir politinių partijų ar rinkimų kampanijų finansinis rėmimas. Pats interesų atstovavimas ar teisėtas politinės veiklos finansavimas savaime nėra korupcija – rizika kyla tuomet, kai sprendimus siekiama paveikti neteisėtomis ar neskaidriomis priemonėmis.
Stabdo nenoras veltis į teisinius procesus
Kita svarbi tyrimo išvada – didelis atotrūkis tarp pasiryžimo pranešti ir realaus veiksmo. Apie korupciją ateityje praneštų 52 proc. verslo atstovų, tačiau iš visų per pastaruosius metus su potencialiai korupcine padėtimi susidūrusių asmenų, atsakingoms institucijoms pranešė tik 16 proc. Dažniausiai stabdo nenoras veltis į teisinius procesus, abejonės, ar situacija iš tiesų yra korupcinė, ir netikėjimas, kad pažeidimas sulauks pasekmių.
Kartu fiksuojamas aukštas STT žinomumas ir augantis pasitikėjimas Tarnyba: STT žino 99 proc. apklaustųjų, o ja bent iš dalies pasitiki 85 proc. respondentų – 14 procentinių punktų daugiau nei 2023–2024 m. Tarp nusiteikusių pranešti, 59 proc. rinktųsi informaciją pateikti STT. Tai rodo, kad stiprinant pranešimo kultūrą, svarbu ne tik institucijos žinomumas, bet ir kuo aiškesnis, saugesnis bei efektyvesnis pranešimo procesas.
Tarptautinį kontekstą papildo 2026 m. verslo „Eurobarometras“: korupciją rimta problema įmonei vykdant veiklą laiko 23 proc. Lietuvos verslo atstovų, palyginti su 37 proc. ES vidurkiu, o 71 proc. mano, kad korupcine praktika užsiimantys asmenys ar įmonės būtų išaiškinti arba apie juos būtų pranešta policijai ar prokuratūrai (ES – 53 proc.). Vis dėlto, tinkamu nubaudimu pasitikima gerokai mažiau – taip mano 42 proc. Lietuvos verslo atstovų.
Parengta pagal STT pranešimą
