Ketvirtadienis, 30 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

J. Vaiškūnas. Rasos – laikas, kai Saulė sustoja

Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt
2014 06 23 15:16
7
Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Rasos šventė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Rasos šventė | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Metraštininko Motiejaus Strijkovskio (1588 m.) liudijimu didžiausią vasaros šventę lietuviai vadino Kupolės (Kupala) vardu ir švęsdavo ją nuo gegužės 25 iki birželio 25-os.

Istorikas Simonas Daukantas šią šventę vadino Vainikų švente ir rašė, jog ji buvo švenčiama 14 dienų. Mūsų kaimynai latviai švęsdavo savaitę, austrai – 12 dienų… Lietuvos ir kitų Europos kraštų XIX-XX a. liaudies tradicijose buvo laikoma, jog vasaros saulėgrįžos šventės laikotarpis trunka nuo birželio 24 iki 29 dienos. Šis, beveik savaitės trukmės laikotarpis, buvo vadinamas kupolinėmis dienomis.

Manoma, kad tokia ilga šventės trukmė galėjo būti siejama su taip vadinamu Saulės „stovėjimo” laikotarpiu. Saulėgrįžai artimomis dienomis Saulės tekėjimo ir laidos kryptys horizonte tarsi sustingsta: diena nei ilgėja, nei trumpėja, o Saulė teka ir leidžiasi bemaž tose pačiose horizonto vietose. Tokio Saulės „stovėjimo“ reiškinio trukmė priklauso nuo atliekamų stebėjimų tikslumo.

Archeologinių tyrinėjimų ir istorinių šaltinių duomenimis, Saulės kelias per dangų buvo stebimas jau priešistoriniais laikais, stebėjimams buvo naudojamos specialios iš sustatytų akmenų arba stulpų sudarytos stebyklos. Akmenys arba stulpai žymėdavo Saulės tekėjimo bei laidos kryptis horizonte įvairiais metų laikais. Tokios paskirties statinių archeologai yra aptikę ir Lietuvoje.

Vienas geriausiai žinomų tokių priešistorinių statinių yra Pietų Anglijos megalitinis paminklas Stounhendžas. Senovės gerbėjai ten iki šiol gausiai renkasi švęsti vasaros ir žiemos saulėgrįžos švenčių. Žinomas megalitinių paminklų tyrinėtojas profesorius Aleksandras Tomas (Alexander Thom), ištyręs apie 300 astronominiams stebėjimams galimai naudotų Britanijos salų akmenų sistemų, padarė išvadą, kad jau ankstyvajame bronzos amžiuje turėjo egzistuoti labai tikslus ir plačiai naudojamas kalendorius, pagrįstas tiksliu vasaros ir žiemos Saulės tekėjimo ir laidos krypčių nustatymu.

Iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomo vadinamo J. F. Rivijaus metraščio sužinome, kad ir Vilniuje iki krikščionybės įvedimo stovėjusioje Perkūno šventykloje lietuvių religijos dvasininkai kalendorinių skaičiavimų tikslu taip pat stebėdavo Saulės judėjimą dangaus skliautu. Tam tikslui buvo įrengtas net specialus Saulės stebėjimo bokštas.

Saulės judėjimo stebėjimu pagrįstame kalendoriuje ir su juo susijusiose tradicijose ypatinga reikšmė turėjo būti teikiama „Saulės stovėjimo“ laikui ir jos vadinamam „apsigręžimui“. Šių dviejų reiškinių svarbą primena ir dvejopi įvairių tautų ilgiausios ir trumpiausios metų dienos pavadinimai. Lietuviškai sakome „saulėgrįža“, o pavyzdžiui rusiškai ir lotyniškai –„solncestojanije“ ir „solstitio“, tai yra „Saulės stovėjimas“.

Pastovėjusi Saulė pradeda šokti

Šventinis Rasų Saulės „stovėjimo“ laikotarpis tęsiasi iki tol, kol Saulė „apsigręžia“. Tai įvyksta tuomet, kai jau galima pastebėti, jog Saulė teka ne ten, kur tekėjo ilgiausiomis dienomis, o „apsigręžusi“– šiek tiek pasislinkusi atgal į pietus. Saulės „apsigręžimas“ liaudyje siejamas su Petrinėmis (birželio 29 d.).

Iki šiol sakoma: „Nuo šv. Jono iki šv. Petro (birželio 29 d.) Saulė stovi vietoje, po to pradeda trumpėti dienos”, vėliau – „Saulė atšoka atgal” ir „dienos ilgumas atšoka atgal”. Įdomu, kad šis pastebimas Saulės padėties pasikeitimas (atšokimas), dažnai tiesiogiai siejamas su plačiai žinomu paslaptingu Saulės „šokimo” reiškiniu. Sakoma: „Saulė šoka birželio 29 – atgal atšoka, diena pradeda trumpėti”; „Per Petrines Saulė šoka, nuo to eina trumpyn dienos”; „Per šventą Petrą Saulė atšoka… Dienos ilgumas atšoka atgal. Nuo šv. Jono iki Petro stovi Saulė vietoje, po to pradeda trumpėti dienos” ir panašiai.

Vadinasi „šokdama“ Saulė skelbia, jog nuo šiol kasdien vis greičiau trumpins savo dienos kelią virš mūsų galvų ir mažins šviesos.

Kupolės įgyja nepaprastą galią

Rasų šventės laikotarpiu Saulė virš horizonto pakyla aukščiausiai ir išbūna ilgiausiai. Pasaulis ir visa gamta tuomet prisipildo pagrindinio gyvybės šaltinio – šviesos ir visa gamta pasiekia aukščiausio vešėjimo… Tai mena vienas iš šventės vardų – kupolė, reiškiantis „kupėjimą” – vešlų augimą, veržimąsi per kraštus, vešėjimą, kilimą…

Šventvietėse, paupiuose ir paežerėse ant alkakalnių ir piliakalnių senu papročiu tuomet keliamos kupolės – aukštos kartys su viršūnėje pritvirtintu žolių kuokštu ar stebulėmis. Lyg kokios „antenos“ kupolės gaudo ir perteikia mums dangiškų galių „bangas“. Tuomet didžiausią gyvybingumą įgiję, Saulės šviesos galių prikaupę augalai, vadinami kupolėmis. Ir mes kupoliaujame – švenčiame.

Didžiausias gydomąsias galias tuo laiku sukaupusių žolių rinkimas taip pat vadinamas kupoliavimu, o renkamos žolės vadinamos kupolėmis. Devynių rūšių kupolės renkamos iš devynių laukų. Tai daroma susikaupus ir tylint.

Rasos švenčių dienomis ir rasa prisisotinusi augalų žiedadulkių įgyja nepaprastą galią. Kiekvieno augalo rasos gydomoji galia yra skirtinga. Todėl senovėje moterys Rasos šventės rytą prieš patekant Saulei vaikščiodavo vilkdamos rankšluostį po žolynus. Taip surinktą ryto rasą vėliau naudodavo kaip vaistus. Tokius veiksmus pradėjus vertinti kaip raganavimą šis paprotys palaipsniui išnyko.

Buvo sakoma, kad kupolių yra devynios rūšys. Iš jų per Rasas merginos pina vainikus. Vainikas įkūnija amžiną darną bei dvasinį skaistumą. Savo pavidalu jis primena Saulę, skleidžiančia šilumą ir gyvybę. Iš vainikų, mėtant juos ant medžių šakų arba ant šakotos kupolės karties, buvo buriama apie savo laimę, vedybas. Katros merginos vainikas užkibs, ta ir ištekės. Vainikai buvo plukdomi vandenyje kaip aukos dieviškoms vandenų dvasioms, tikintis sulaukti laimės ir pasisekimo, o merginos vainikėliui susidūrus su vaikino buvo tikimasi, kad ji už jo ištekės…

Pražysta paparčio žiedas

Visažinystės simboliu Rasos šventėje nuo seno yra slaptingasis paparčio žiedas. Trokštantis jį rasti turi nueiti į tokią vietą kur nesigirdi nei šuns lojimo, nei gaidžio giedojimo, o šiais laikais, jau ir kitų civilizacijos garsų. Šermukšnio lazda apsibrėžęs aplink save apsauginį ratą ir pasitiesęs skepetaitę bei uždegęs žvakę turi garsiai melstis ir nesižvalgyti į šalis, kad nepabūgtų baisybių per visą naktį šiurpinsiančių ir bandysiančių išguiti paparčio žiedo ieškotoją iš apsibrėžto rato… Ištvėrus visus išbandymus trokštamas žiedas nukris ant skepetaitės kaip aukso grūdelis…

Tai vaizdingas dvasinio susitelkimo aprašymas. Gamtos atskirtyje panyrame į save ir, jeigu sugebame įveikti visas vidines ir išorines grėsmes, tai mums atsiveria tiesus kelias į žinojimą, į gyvenimo džiaugsmą ir sėkmę.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Vaiškūnas. Rasos šventės spiritus sanctus
  2. Rasos šventės kelias (audio)
  3. J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė?
  4. Susiraskite savo Rasos šventę 2014
  5. J. Vaiškūnas. Su Žvaigždžių diena!
  6. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  7. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  8. Rasos šventė Verkiuose
  9. Rasos šventė Kernavėje
  10. Vėl kviečia Rasos šventė Verkių parke (video)
  11. Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia į Rasos šventę Verkiuose (video)
  12. Kelmės Romuva kviečia Rasos šventę švęsti ant Graužikų kalno (video)
  13. J. Vaiškūnas. Kai pražysta paparčio žiedas
  14. Vilniuje – tradicinė Rasos šventė „Lylio Rasotiems vainikams, lylio“
  15. R. Balsys. Joninės, Kupolės, Rasos?
  16. Kernavėje 45-tą kartą liepsnojo Rasos šventės laužai (nuotraukos)
  17. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  18. Neįprastai rami saulė vasario danguje – tyla prieš audrą?
  19. Etnokosmologas J.Vaiškūnas ragina kritiškai vertinti pranešimus apie tariamas sausio mėnesio geomagnetines audras
  20. Jorė skelbia pavasarį gamtoje ir sieloje (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. stebuklinga naktis says:
    8 metai ago

    ,ukininkas sulauks gero derliaus,jei sia nakti apibegs savo laukus ir nuogas pasivolios rasoje’

    Atsakyti
  2. )..( says:
    8 metai ago

    vaziuoju ieskot paparcio ziedo )sekmes visiems sia nakti !

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      8 metai ago

      Vienas (a?) nerasi 🙂
      Linksmų švenčių!

      Atsakyti
      • )..( says:
        8 metai ago

        🙂 tikrai, kad neradau,bet netiketai susitikom bendramincius,visa nakti praleidom prie lauzo,o saule pasitikom ant piliakalnio.

        Atsakyti
  3. Papartis tikrai žydi says:
    8 metai ago

    Pieš porą metų , būnant Himalajų kalnuose, gal 300 metrų iki viršūnės, radau identiško augančiam Lietuvoje,tik vešlesnio paparčio kelmą su nupjautu storu viduriniu stiebu.Ten moterys ir merginos ropščiasi šlaitais, pjaudamos žoles stačių kalnų šlaituose įr kraudamos į už nugaros pririštus didžiulius krepšius Himalajų šlaituose įkurdintose gvenvietėse laikomiems galvijams šerti.
    Gaila, kad neradau kito kelmo ir nepamačiau, kaip tas žiedas atrodo..
    Tuomet supratau, kad paparčio žiedų tebeieškome prisimindami savo protėvių sakmes ir padavimus , o iš tikrųjų-tiesą apie tai, ieškodavo mūsų protėviai , kai gyveno Himalų kalnuose …
    Kaip ir anksčiau man nesuprantamą įprastą šeimose lyg priekaištą augančiai mergaitei-“Tai gal princo ant balto žirgo lauki?”Indų vestuvėse ir dabar jaunasis visada atjoja ant balto žirgo, apitaisęs princo rūbais -baltais, paauksuotais .Tai štai, kaip viskas išliko .

    kitą

    Atsakyti
  4. Saulės vilna says:
    8 metai ago

    Atšokti gali tai, kas būna sulipęs, prilipęs, susiglaudęs, taigi saulės “atšokimas”, lietuvių
    įsivaizduotas senojoje pasaulėžiūroje, nebūtinai turėtų būti siejamas su šokti, šokis reikšme.

    Rusiški ir lotyniški žodžiai –„solncestojanije“ ir „solstitio“ yra ne iš pirmapradžio, o jau iš “bejausmio” techninio suptratimo radęsi žodžiai…

    Atsakyti
  5. perkűno oželis says:
    8 metai ago

    Aš,tai prisigėriau alaus ir valgiau šašlykų,po to gėrėme degtinę,kol apsisėmė dantys…buvo labai linksma!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

2022 06 29
Rasos šventė ant Altonės piliakalnio | O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Rasos šventė ant Altonės piliakalnio

2022 06 27
Rasos šventė Verkiuose | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kviečia Rasos šventė Vilniaus Verkių parke

2022 06 24
Vasaros saulėgrįža | vstt.lt nuotr.

Birželio 24 diena – Rasos šventė

2022 06 24
Papartis | N. Marcinkevičienės nuotr

N. Marcinkevičienė. Viskas sužydėja, sumargava – ažnet papartis, ir anis neiškentėja

2022 06 23
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

N. Balčiūnienė. Pirmųjų Rasos švenčių įspūdžiai

2022 06 22
Rasos šventė Kernavėje | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rasos šventei Kernavėje – 55!

2022 06 22
J. Balvočiūtė (kairėje) | M.Savičiūtės nuotr.

Kokių vaistažolių iki Joninių dar galime prisirinkti?

2022 06 22
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Apie šventumą (II)

2022 06 21
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Apie šventumą (I)

2022 06 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Žmonės

Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri

2022 06 29
Rusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

2022 06 29
Ar elektromobiliai teršia mažiau?
Lietuvoje

Elektromobilių skaičius sparčiai auga

2022 06 29
Pavasario saule reikėtų mėgautis atsargiai
Lietuvoje

Kam pavojingiausias vasaro karštis?

2022 06 29
Troleibusas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras kontrolės bilietas

2022 06 29
Minima Tarptautinė archyvų diena
Lietuvoje

Archyvai plėts šviečiamąją veiklą

2022 06 29
Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Regionams – daugiau savarankiškumo

2022 06 29
G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti
Lietuvoje

G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti

2022 06 29


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Juk taip? apie Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas – prieš valdančiųjų buldozerį
  • Madrido žinios apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • Anuitetas apie Kaupiantiems pensijas – svarbus sprendimas
  • Taigis... apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • Elektromobilių skaičius sparčiai auga
  • Kam pavojingiausias vasaro karštis?

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1921; komentarų: 49
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1020; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 889; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 783; komentarų: 7
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 606; komentarų: 9
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 579; komentarų: 30

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 29
2
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Švenčioniškis Jonas Vaiškūnas Lietuvos Romuvos vasaros stovykloje „Švenčionija“ (2015 08 10-16) toliau kalba apie šventumą, pyktį, sėkmę ir nesėkmę, apie aukuro ir sielos...

Skaityti toliau

Rasos šventė ant Altonės piliakalnio

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 27
0
Rasos šventė ant Altonės piliakalnio | O. Gaidamavičiūtės nuotr.

Nepaisant lietingos vasaros, atėjo Vasaros saulėgrįža, metas, kai žolynai gamtoje patys vešliausi ir kupliausi, o naktys trumpiausios. Apniukusią birželio 19...

Skaityti toliau

Kviečia Rasos šventė Vilniaus Verkių parke

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 24
0
Rasos šventė Verkiuose | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Birželio 24 d., penktadienį,  nuo 19 val. vakaro  iki saulės patekėjimo Vilniaus Verkių rūmų parke bus švenčiama Rasos šventė.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Juk taip? apie Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas – prieš valdančiųjų buldozerį
  • Madrido žinios apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • Anuitetas apie Kaupiantiems pensijas – svarbus sprendimas
  • Taigis... apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)
  • Nemiegantiems apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

Kitas straipsnis
R.Šadžius nusprendė nesiūlyti antrai kadencijai dviejų pavaldžių įstaigų vadovų

R.Šadžius nusprendė nesiūlyti antrai kadencijai dviejų pavaldžių įstaigų vadovų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai