Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Helsinkyje susitiko su Suomijos Ministru Pirmininku Petteriu Orpu.
Prezidentas su juo aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą gynybos pramonės ir kitose srityse, Europos saugumą bei gynybą, tolesnę paramą Ukrainai ir sankcijas agresorei Rusijai.
Lietuvos vadovas priminė, jog Lietuva yra priėmusi sprendimą įsigyti „Patria“ šarvuotuosius transporterius. „Tai bus precedento neturintis pavyzdinis Lietuvos ir Suomijos karinės pramonės projektas, galintis paskatinti Suomijos investicijas ir į kitus mūsų ekonomikos sektorius. Turime išnaudoti šią galimybę abiejų šalių dvišalio bendradarbiavimo naudai“, – sakė Prezidentas.
Prezidentas taip pat pristatė artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tikslus ir prioritetus. Šalies vadovas užtikrino, jog Lietuva veiks kaip sąžininga ir nešališka tarpininkė, siekdama įgyvendinti 2024–2029 m. ES strateginę darbotvarkę, kartu stiprindama Sąjungos vienybę, jos vaidmenį pasaulyje ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.
Lietuvos vadovas akcentavo, jog pirmininkavimo prioritetus lemia šiandieninė Europos geopolitinė realybė: Rusijos karas prieš Ukrainą, augančios hibridinės grėsmės, regioninis nestabilumas ir didėjantys konkurencingumo iššūkiai.
Arkties saugumas tiesiogiai susijęs su Baltijos regiono saugumu
Pirmadienį Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Suomijoje, Rovaniemyje, vykusiame Europos Arkties aukščiausio lygio susitikime.
Šalies vadovas pabrėžė, jog Arkties regionas tampa vis svarbesne Europos ir transatlantinės saugumo aplinkos dalimi. Pasak Prezidento, nors Lietuva nėra Arkties valstybė, Arkties regiono saugumas yra tiesiogiai susijęs su Baltijos regiono saugumu.
„Rusija yra ilgalaikė grėsmė saugumui nepriklausomai nuo geografinės krypties. Matome vis daugiau sabotažo incidentų, įskaitant žalą povandeninei kritinei infrastruktūrai, Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno veiklą ir pasikartojančius NATO oro erdvės pažeidimus“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Kinijos faktoriaus taip pat negalima nuvertinti. „Pekinas nuosekliai didina savo buvimą Arktyje. Didėjantis Kinijos aktyvumas Arktyje, įskaitant stiprėjantį dvišalį bendradarbiavimą su Rusija, reikalauja mūsų budrumo ir pasirengimo“, – pažymėjo Prezidentas.
„Nuolatinis NATO buvimas ir bendradarbiavimas su Europos Sąjunga Arktyje, Baltijos ir Juodosios jūros regionuose yra būtini patikimam atgrasymui ir, prireikus, veiksmingai kolektyvinei gynybai. Turime visapusiškai integruoti Arkties regioną į NATO gynybos planavimo dokumentus, stiprinti karinį buvimą ir žvalgybos pajėgumus“, – teigė šalies vadovas.
Kalbėdamas apie Europos Sąjungos veiksmus Arktyje Lietuvos vadovas priminė: nuo 2021 metų, kuomet buvo priimta Europos Sąjungos Arkties politika, geopolitinė aplinka iš esmės pasikeitė, todėl jos atnaujinimas yra ir savalaikis, ir būtinas.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimus
