Nuo rugsėjo 16 d. Lietuvoje įsigalioja papildomi lašišų ir šlakių žvejybos ribojimai. Jie taikomi kasmet prasidėjus šių žuvų neršto laikotarpiui ir skirti į upes neršti plaukiančioms žuvims apsaugoti.
Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nurodytuose upių ruožuose žvejai privalės turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai. Ji būtina nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios rūšies žuvys tuose ruožuose gaudomos.
Išimtis taikoma nemokamos žvejybos teisę turintiems žmonėms, taip pat rainuotuosius ar žymėtuosius vėžius bučiukais ar samteliais gaudantiems žvejams. Tačiau nemokamos žvejybos teisę turintys asmenys, neįsigiję žvejo mėgėjo kortelės, šiuose upių ruožuose nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. galės žvejoti tik nenaudodami dirbtinio masalo ar žuvelės.
Žvejoti – tik nustatytu laiku ir ruožuose
Minėtuose upių ruožuose draudžiama žvejoti praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos arba likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo. Tuo pačiu laikotarpiu žvejoti draudžiama ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 5 priede nurodytuose upių ruožuose.
Nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. Neryje, Vilniaus mieste, nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto draudžiama žvejoti naudojant dirbtinius masalus ar žuvelę.
Aplinkos ministerija taip pat primena, kad nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. galioja atskiras draudimas žvejoti lašišoms svarbiuose Nemuno ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 priede.
Sugautą lašišą ar šlakį teks paleisti
Net ir turint žvejo mėgėjo kortelę, rudenį visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti atgal į tą patį vandens telkinį. Galimybė pasiimti sugautą lašišą arba šlakį numatyta tik po neršto – nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. ir tik turint tuo laikotarpiu galiojančią žvejo mėgėjo kortelę.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad paleidžiant dar neišneršusias žuvis apsaugomos ne tik suaugusios lašišos ir šlakiai, bet ir sudaromos sąlygos natūraliai atsikurti jų ištekliams.
Kaip žuvį paleisti jos nesužalojus?
Žvejojant patariama turėti graibštą. Dar geriau, jei jo tinklelis guminis – taip sumažėja tikimybė sužeisti žuvį. Imant žuvį rankomis jos turi būti šlapios, nes sausos rankos, rankšluostis ar medžiagos skiautė nubraukia apsaugines gleives. Žuvies negalima imti už akių ar žiaunų.
Sugautą žuvį reikėtų kuo ilgiau laikyti vandenyje – graibšte arba rankomis prilaikant už uodegos. Ištrauktos į krantą žuvies nereikėtų laikyti ore ilgiau kaip penkias sekundes.
Paleidžiant žuvį upėje ją patariama laikyti nukreiptą prieš srovę. Jei paleidimo vietoje vanduo sudrumstas, verta paeiti iki švaresnės vietos. Sustiprėjusi žuvis pati parodys, kada jau gali nuplaukti.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos pranešimą.
