Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

Lenkai siekia valdyti Lietuvą bandydami keisti įstatymus?

Jonas Vaiškūnas
2013-08-30 16:24:17
28
Įstatymų nesilaikančiai, teismų sprendimų nevykdančiai seimūnei – Kunigaikščio Gedimino apdovanojimas
R.Tamašunienė | Alkas.lt nuotr.
Rita Tamašunienė

Seimo valdančiajai koalicijai priklausanti nacionalistinė Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) siekdama užsitikrinti savo partijos ilgėlesnį buvimą Lietuvos valdžioje imasi Lietuvos įstatymų pertvarkos.

Rugpjūčio 28 d. LLRA frakcijos seniūnė, Seimo narė Rita Tamašunienė (ta pati, kuri eidama Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas ant savo namo Vilniaus rajone, Maišiagaloje, iškabino dvikalbę gatvės pavadinimo lentelę ir nepaisydama Lietuvos Respublikos teismų sprendimų atsisakė ją nukabinti) įregistravo Seimo rinkimų įstatymo pataisas kuriomis siūloma „tautinių mažumų ir regioninėms partijoms“ sumažinti patekimui į Seimą reikiamą balsų kiekį nuo dabar numatyto 5 nuošimčių iki 3-jų nuošimčių rinkėjų balsų ir tuo pačiu peržiūrėti Lietuvos rinkimų apygardų ribas.

Šiuo metu veikiantys Seimo rinkimų įstatymas numato, kad partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 nuošimčiai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jokios išimtys šiam įstatymo reikalavimui nėra numatytos.

R.Tamašunienė taip pat įregistravo keturių įstatymų pataisas kuriomis siūlo Seimo, Savivaldybių, Europos parlamento ir Lietuvos prezidento rinkimų įstatymais įteisinti, kad rinkimų apylinkėse, kur gyvena ne mažiau kaip 10 procentų tautinių mažumų gyventojų turėtų būti spausdinami papildomi biuleteniai, kuriuose šalia įrašų valstybine kalba būtų spausdinamas ir vertimas į tautinės mažumos kalbą.

Šiuos LLRA siūlymus paprašėme pakomentuoti politologo Mariaus Kundroto ir Lenkijos lietuvių leidinio „Aušra“ vyriausios redaktorės Irenos Gasperavičiūtės.

Marius Kundrotas
Marius Kundrotas

Marius Kundrotas, politologas:

Siūlymas išties įdomus. Lenkijoje tokia sistema jau kuris laikas veikia, ja daugiausiai naudojasi vokiečių tautinė bendrija. Vis gi abejotina, ar toks įstatymo projektas dera su demokratine piliečių lygybe. Juolab kad pro jį kyšote kyšo savanaudiško intereso „ausys“. Projektas dvigubai įdomus tuo, jog leidžia suprasti, kad ligšiolinio 5% barjero (koalicijai – 7%) Lenkų rinkimų akcija nebesitiki peržengti. Tai natūralu, žvelgiant į santykį tarp šios partijos deklaracijų ir darbų.

Konkretus pavyzdys: Lenkų rinkimų akcija aršiai deklaruoja krikščioniškąsias, doros ir šeimos vertybes – o kur ji buvo, kai lietuviai protestavo prieš homoseksualistų propagandines manifestacijas? Juk ši partija disponuoja didžiuliais demografiniais ištekliais – kai jai reikia, autobusais suveža mases žmonių, įskaitant net moksleivius, kuriuos naudoti politikoje šiaip jau keistoka. O šįsyk? Paliko tvarkytis „litvinams“?

Kitas pavyzdys – ką darė vicemeras Jaroslavas Kaminskis, kai Artūras Zuokas nusprendė naikinti sostinės transporto infrastruktūrą, ypač – mikroautobusiukus? Juk juose daugiausiai dirbo lenkais save identifikuojantys vilniečiai… Rinkėjai tai mato ir Lenkų rinkimų akcija, greičiausiai, supranta, jog jos populiarumas per kitus rinkimus bus gerokai mažesnis, nei ligi šiol. Gali būti net ir taip, jog praėję Seimo rinkimai taps jos „gulbės giesme“. Ar ne iš čia tokie siūlymai?

Antra vertus, siūlymas būtų svarstytinas, jei procentų mažinimas būtų taikomas objektyviai, atsižvelgiant į piliečių lygybės principą – kitaip tariant, visoms partijoms būtų sumažintas barjeras iki 3%, o koalicijoms, pavyzdžiui – iki 5%, ar net sulyginant partijų ir koalicijų barjerus. Nes dabartinis įstatymas užkerta kelią kurtis koalicijoms, o po to virkaujama dėl politinio susiskaldymo. Pertvarkytą siūlymą galėtų palaikyti ir kitos partijos, siekiančios demokratijos plėtros.

Dabartinėje Lietuvos teisinėje bazėje nei tautinių mažumų, nei regioninių partijų statusas nėra apibrėžtas. Vis gi demokratinėje teisėje galioja principas: kas nėra draudžiama, tas – leidžiama. De facto tokios partijos jau egzistuoja.

Daugelyje Europos šalių veikia tautinių mažumų partijos: Lenkijoje – vokiečių, Rumunijoje – vengrų, Vokietijoje ilgą laiką veikė sorbų ir danų politinės grupės, gal dar tebeveikia – reiktų pasidomėti. Tautinių mažumų partijas reikia ne drausti, bet nustatyti joms aukštesnius pilietinio patriotizmo kriterijus.

Lenkų rinkimų akcija problemiška ne dėl to, jog tai – lenkų partija, o dėl to, kad iš esmės veikia prieš Lietuvos valstybę ir jos titulinę tautą – kiršina lietuvius su lenkais, ardo valstybės teritorinį vientisumą, demagogiškai reikalauja lenkų tautinei mažumai išskirtinių teisių, nors čia pat išduoda jos interesus. Konkrečiausias pavyzdys – žemės grąžinimas: jį Pietryčių Lietuvoje sprendė būtent ši partija, o dėl jo problemų kaltinama centrinė Lietuvos valdžia…

Dar vienas pavyzdys – jau minėtas Vilniaus mikro autobusiukų klausimas. Ši partija iš esmės – demagoginė ir populistinė, tautiškumas jai – tiktai priedanga savanaudiškiems interesams. Labai tikėtina, jog artimiausiu metu susikurs alternatyvi, pilietiškesnė Lietuvos lenkų partija ir tokius judesius reiktų tiktai remti. Regioninės partijos taip pat jau sėkmingai veikia, registruotos netgi dvi Žemaitijai atstovauti pretenduojančios partijos – Žemaičių partija ir Žemaitijos partija, tiesa, didesnio žemaičių dėmesio rinkimuose jos nesulaukė.

Juridinis tautinių bei regioninių partijų statuso apibrėžimas ligi šiol nebuvo aktualus – jos galėjo veikti ir veikė be jokio išskirtinio statuso. Jis tampa aktualus tik tuo atveju, kai siekiama tokioms partijoms suteikti kokias nors išskirtines teises ar pareigas. Štai čia jau reiktų aiškiai apsispręsti, ar toks išskirtinumas valstybei reikalingas, maža to – ar jis dera su pilietinės lygybės principu. Ko gero – sunkiai. O jei sutariame, jog joks išskirtinumas teisių ir pareigų srityje nepageidautinas, nebereikia ir teisinio statuso apibrėžimo.

Irena Gasperavičiūtė, Lenkijos lietuvių leidinio „Aušra“ vyriausioji redaktorė:

Irena Gasperavičiūte
Irena Gasperavičiūte

Visų pirma siūlyčiau nelyginti rinkimų įstatymų Lenkijoje ir Lietuvoje, nes tautinių mažumų proporcijos šiose valstybėse yra per daug skirtingos, kad galima būtų lyginti. Kita vertus žiūrint į lenkų padėtį Lietuvoje mes galime tik žavėtis – jie dalyvauja visose valstybės valdymo grandyse nuo savivaldybių pradedant Seimu baigiant. Tai liudija apie Lietuvoje esančią teigiamą atmosferą kitataučių atžvilgiu. O tai yra labai svarbu, iš esmės ta atmosfera nulemia tautinės mažumos atstovų savijautą ir galų gale norą išlikti, t.y. puoselėti savo kultūrą, papročius, kalbą.

Keista, kad Lenkų rinkimų akcija pasiūlė pakitimus rinkimų įstatyme būtent dabar, kada jų partijai gausiai atstovaujama Seime. Nejaugi LLRA krintantį savo partijos populiarumą nori spręsti keisdami įstatymus? Ar neprotingiau būtų keisti savo partijos politikos kryptis, ir tokiu būdu išsaugoti rinkėjų skaičių? Ne paslaptis, kad Lenkų rinkimų akcija savo populiarumą laimėjo antilietuviškais lozungais, ir nuolatiniais skundais prieš Lietuvą, skriaudžiamųjų lenkų įvaizdžio kūrimu. Šiuo metu LLRA yra valdančiojoje koalicijoje, rinkėjai laukia konkrečių darbų, o partijos veiklos principai nesikeičia. Matyt rinkėjams pradėjo tai nusibosti, tai partija ieško būdų kaip išsaugoti savo įtaką ir ypač vietas Seime. Tai labai žmogiška ir suprantama.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Garšva. Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
  2. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  3. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  4. Ar nepamatuoti lenkų reikalavimai atitinka Lietuvos Konstituciją ir įstatymus? (video)
  5. Premjeras ragina netoleruoti rinkimų rezultatų klastojimo, Policijos generalinis komisaras – griežtinti įstatymus
  6. V.Juozapaitis. Ar tikrai valdžia nesugeba valdyti valstybės?
  7. Lenkai rengiasi mitingui prie Prezidentūros ir streikui
  8. Lenkai šaukiasi tarptautinių stebėtojų Lietuvos Seimo rinkimams
  9. Lietuvos lenkai Latvijos rusams: „Ar ne metas mums susivienyti kovoje už savo teises?!“
  10. M.Kundrotas. Lietuva Lietuvoje. Naivi pretenzija ar ateities perspektyva?
  11. A. Liekis. Prezidentinė Lietuva ir Lietuvių Tautos likimas (video)
  12. J.Vaiškūnas. Lenkijos premjeras tęsia „kryžiaus karą“ prieš Lietuvą
  13. A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą
  14. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  15. Aktualusis interviu: Ar Lietuvoje bus įteisinti dvikalbiai užrašai? (audio)
  16. Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ prabilo apie rinkimų demokratijos pažeidimus (video)
  17. A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I)
  18. I.Gasperavičiūtė. Ar Lietuva išlaikys Berznyko egzaminą?
  19. Koalicija „Už Lietuvą Lietuvoje“ pristatė rinkimų programą (video)
  20. R. Ozolas. Pagiriamasis žodis Valdemarui Tomaševskiui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 28

  1. Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяаў says:
    9 metai ago

    Nelegalios gatvių ir kaimų pavadinimų lentelės (oficialių informacinių ženklų klastotės) ir oficialūs užrašai nevalstybine kalba ant valstybinių įstaigų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose iki šio laiko dar nenukabinti.
    Paminklas Armijai Krajovai Vilniaus rajone iki šio laiko dar nenugriautas.

    Kas už tai, kad paleisti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių tarybas ir įvesti Tiesioginį valdymą?

    Atsakyti
    • Sėlis says:
      9 metai ago

      Aš už!

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        9 metai ago

        Seniai Už!!! 😉

        Atsakyti
    • Krivis says:
      9 metai ago

      Už ir kuo greičiau.

      Atsakyti
    • Optio says:
      9 metai ago

      Perskaitytas straipsnis tik dar kartą patvirtino autoriaus antipatijas Lietuvos lenkams.
      Iš kur kyla ši antipatija, o svarbiausia kodėl?
      Autorius bando dangstytis save politologu vadinančio asmens nuomonę, nors vien pastarojo teiginys apie žemės grąžinimą ir šio “reiškinio” (proceso to pavadinti neįmanoma) bandymas susietį su konkrečia politine jėga yra mažų mažiausiai apgailėtinas.
      Bent kiek išsilavinęs žmogus puikiai žino, kad žemės grąžinimu užsiėmė apskrities administracijos, jas panaikinus žemės grąžinimu užsiima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tik miestuose savivaldybės dalinai dalyvauja žemes grąžinimo procese. Tad lieka neaišku, kur politologas įžiūrėjo konkrečios partijos įtaką šiam procesui?

      Atsakyti
    • Bartas says:
      9 metai ago

      seniai reikėjo tą ištvą sudeginti.

      Atsakyti
  2. lyvis says:
    9 metai ago

    Lenkai yra benamai. Jų valstybiniai ženklai vėliava ir herbas erelis yra jotvingių ženklai. Kaip jie gali kitus valdyti jeigu jie nieko savo neturi žemė jotvingių, miestai jotvingių tik jose isibrovę šudros lenkai. lyvis

    Atsakyti
  3. d says:
    9 metai ago

    kada baigsis šitas marazmas su lenkų mažuma, atrodo įstatymai , teismų nutariamai dėl lietuvių kalbos galioja visiems, bet tik ne lenkų mažumai. Kiek gali kabėt tos neteisėtos gatvių pavadinimų lentelės,yra juk antstoliai , jei patys nenukabina. Štai kaip dėl švietimo įstatymo, dėl ministro pavalkio(pavardės didžiaja raide negaliu rašyt) įsakymo, teismas jau panaikino ir baigta

    Atsakyti
    • lyvis says:
      9 metai ago

      Todėl kad triušis Butkevičius paėmė į valdžią lenkus Todėl jokie antstoliai negali būti laisvi bijo triušio. Ir šitie sulenkėję lietuviai dedasi lenkais kaip ponai o iš tikrųjų jie šudros. lyvis

      Atsakyti
  4. Marta says:
    9 metai ago

    Paaiškėjo pagaliau, kad mūsų Prtezidentė buvo visiškai teisi kai JT garsiai pareiškė, jog Lenkija tapo Rusijos klapčiuku. Tą dabar patvirtino ir Krokuvos Jogailos universiteto profesorius-sovietologas Andžej Novak. Anot jo, Sikorskis su Tuska išties laižo p akalį Putinui. O tai jau didelė grėsmė kitoms mažoms Lenkijos ir Rusijos kaimynėms, kuomet didžiausia Rytų Europos šalis, ką tik įstojusi į ES ir NATO, pasuko tokiu keliu.

    . Pasipylusi mūsų spaudoje neapykanta mūsų Prezidentei tai irgi ne kas kita kaip KGB (tiesiogine prasme) užvaldytos Rusijos neapykantos prasiveržimas, nes Rusijos “perestroika”, kurią ir organizavo KGB vadovas Andropovas su KGB pulkininku Liubimovu ir buvo KGB planas nuversti (“stagnantus” komunistus ir patiems, “gerai išmuštruotiems”, užsieniuos apsitrynusiems KGB vyriokams patiems užvaldyti šalį bei per savo verslo priedangos organizacijas okupuoti ES. Apie ekonominio karo pranašumus Putinas rašė savo disertacijoj. Ką ir daro dabar KGB valdomas (Aleksandras Medvedevas, pvz.)Gaspromas jau užvaldęs 25 procentus ES energetikjos (Bulgarijos su Rumunija energetika jau kone 95 procentais priklausoma nuo Gasprom, o jų medija valdoma Rusijos mafijos valdovo Semion Mogilievičiaus, kuris padėjo pasodint Timošenko, nes tapo Ukrainos dujų tarpininku iš Kazakstano, Turkistano… neva pigesnių dujų, nors ir tų dujų perpardavimas priklauso nuo to paties Gasprom , kuris superka už 130, o parduoda už 180, kaip rašo wikipedija)

    Užvaldęs energetiką, Gasprom toliau politiką daro jau per energetinius šantažus, papirkinėjimus, tautinių “mažumų” gynimą bei propagandinį karą… apie tai ir šis straipsnis: Россия — самая опасная страна мира (“Do Rzeczy”, Польша) //inosmi.ru/world/20130808/211685465.html

    O dar tik prieš kelias dienas Dūmoje pasigirdo pranešimų, kad Sirijos įvykiai – tai puiki proga Rusijai atsiimti Pabaltijo valstybes iš JAV įtakos zonos. Nė neabejoju, kad toks Chiornomirdino statytinis, kaip Uspaskich, padarytų viską kad taip ir įvyktų, o mūsų istorija pakartotų tą pačią prieškario situaciją kai rusų propagandos užterštos smegenys vyko į Maskvą parvežti bolševikų saulės.

    Atsakyti
  5. medus says:
    9 metai ago

    kaip šaunu, kad turime tokią puikią prezidentę. žinoma, būtų malonu, jeigu prezidentei rūpėtų ir šie labai svarbūs „lenkiškieji“ klausimai. kur prezidentės vieši pasisakymai dėl Tomaševskio atvirai vykdomos autonomininkų politikos? kodėl prezidentė nieko nedaro, t.y. neveikia kaip yra įpareigota Konstitucijos? taip pat pamenu, kad po Bratislavoje įvykusio Rytų Europos šalių vadovų susitikimo su ES prezidentu Rompui – prezidentė pakalbėjo dėl nacionalizmo (tautiškumo!!!) grėsmės vadinamosioms europinėms demokratijos vertybėms. o Lietuvoje pasakojo, jog tautiškumas – ne nacionalizmas. regis, nelabai aiški pozicija.. kodėl taip trūksta aiškumo?

    mane taip pat labai neramina grėsmė iš Rusijos ir galimas prezidentės neaiškus santykis su šios šalies struktūromis, todėl primenu signataro prezidentei užduotus ir vis dar neatsakytus tautai svarbius klausimus:

    1. Kodėl savo biografijoje prezidentė slepia faktą, kad 1987 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.1271 TSKP CK Visuomeninių mokslų akademijoje buvo įdarbinta vieneriems metams etatine darbuotoja?

    2. Kur ir kuo prezidentė dirbo nuo 1987 m. rugsėjo 30 d. iki 1988 m. spalio mėnesio?

    3. Kodėl po Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo prezidentė liko TSPK nare?

    4. Kada prezidentė išstojo iš TSKP, jei išstojo?

    5. Kodėl po Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kurios veiklą finansavo TSKP, prezidentė sutiko tapti viena šios mokyklos vadovių – moksline sekretore ir dirbo ja?

    6. Kodėl prezidentė liko dirbti TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo?

    7. Kodėl prezidentė liko dirbti TSKP Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje po 1990 m. kovo 25-osios, kada M. Burokevičiaus vadovaujama LKP/TSKP drauge su TSRS kariškiais išmetė iš šių patalpų Vilniaus pedagoginį institutą ir joje įkūrė perversmininkų štabą?

    8. Kada prezidentė nutraukė darbo santykius su TSKP Vilniaus aukštąja partine mokykla?

    9. Kada prezidentė vyko į vadovų kursus Džordžtauno universitete 1991 m. ir kas tai finansavo?

    10. Kas, kada ir kokiose pareigose 1991 m. prezidentę įdarbino Lietuvos Respublikos valdžios institucijose?

    kaip gera būtų visiems tautiečiams įsitikinti, jog prezidentė aktyviai dirba Lietuvos naudai ir neturi jokių interesų nuolaidžiauti nei Lenkijai, nei Rusijai. būtų visiems ramiau. kodėl ji to nedaro?

    Atsakyti
  6. lyvis says:
    9 metai ago

    Kodėl “medus” muilini žmonėms akis kad už lenkus atsakinga prezidentė. Lenkus į valdžią išvedė triušis Butkevičius. Ar nesi pas iš Sniečkaus – Paleckio kaklaraištininkas. lyvis

    Atsakyti
    • medus says:
      9 metai ago

      pagal konstituciją seimo pritarimu prezidentas skiria ministrą pirmininką, paveda jam sudaryti vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį, taigi “ne prie ko” kaip ir neišeina būti – čia kas dėl jūsų paminėto ministro pirmininko. pagal konstitucijos 3 straipsnį, „tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“ – ką jau kalbėti apie prezidento įsipareigojimus Tautai išlikus pavojui Lietuvos vientisumui ar suverenumui. todėl man labai keista girdėti prezidentės..tylą šiais (ir kitais labai svarbiais) klausimais. kodėl tylima? nerūpi? ar gali nerūpėti?

      Atsakyti
      • lyvis says:
        9 metai ago

        Draugas “medus” vyriausybės sudėtį pasirinko triušis Butkevičius stribų partijos glavarius pasikvietęs sulenkėjusius lietuvius. Labai jau pats išradingai rašinėji aplenkdamas esminius dalykus tą gali daryti tik specialaus paruošimo žmonės. Kodėl triušis pasikvietė į vyriausybės sudėti agurkininkus pats tuo klausimu tyli ir labai daug ką nutyli. Noriu paklausti kodėl pats dangstai nusikaltelius stribus, agurkininkus, sulenkėjusius lietuvius, paksistus tapšnotojus išskirus Mazuronį. Kodėl pats toks naivus – mankurtas. lyvis

        Atsakyti
  7. Studentas (VU) says:
    9 metai ago

    Man tai keista. Ši moteris – lietuvė. Tai kodėl ji susideda su ta LLRA?

    Atsakyti
  8. Audronė says:
    9 metai ago

    Norėčiau sužinoti atsakymus į tuos 10 klausimų.Bet tai ,tur būt, paslaptis, nes fanai gali nusivilti, o tada vėl rinksim didelį ir gražų prezidentą, nes tai pats svarbiausias kriterijus.

    Atsakyti
  9. Sėlis says:
    9 metai ago

    Paziurek i pavardes galune, ji greiciausiai apsizenijusi uz kokio lietuvio, bet pati yra “lenke”.

    Atsakyti
    • Sėlis says:
      9 metai ago

      Cia studentui (a.k.a. Vilniaus romuviui).

      Atsakyti
    • lyvis says:
      9 metai ago

      Lietuvoje nėra lenkų yra tik sulenkėję lietuviai t y gagauzai. lyvis

      Atsakyti
      • Sėlis says:
        9 metai ago

        Todel ir dedu kabutes. 🙂

        Atsakyti
  10. Patriotas says:
    9 metai ago

    Jeigu Lietuviai pabandytu lenkijoje parasyti gatviu pavadinimus Lietuviskai jauciu deportuotu visus

    Atsakyti
  11. Jotvingis says:
    9 metai ago

    Valstybinės Kalbos dubliavimas tautinės mažumos kalba, bet kokiu atveju naikina Valstybinės Kalbos prasmę. Iš dalies Valstybinė Kalba įvedama ir tam, kad valstybėje nereikėtų rašto dubliuoti įvairiomis kalbomis ir, kad visi valstybės gyventojai galėtų susikalbėti viena kalba nepriklausomai nuo tautybės. Priešingu atveju, kyla klausimas, kokiu reikalu yra įvesta Valstybinė Kalba, jeigu ji yra dubliuojama kitomis kalbomis.

    Atsakyti
  12. Nepolitikas says:
    9 metai ago

    Utelių komentarai. Gerai varot, tęskit – įdomu skaityti… Debilizmas neturi ribų.

    Atsakyti
  13. Optio says:
    9 metai ago

    Perskaitytas straipsnis tik dar kartą patvirtino autoriaus antipatijas Lietuvos lenkams.
    Iš kur kyla ši antipatija, o svarbiausia kodėl?
    Autorius bando dangstytis save politologu vadinančio asmens nuomonę, nors vien pastarojo teiginys apie žemės grąžinimą ir šio “reiškinio” (proceso to pavadinti neįmanoma) bandymas susietį su konkrečia politine jėga yra mažų mažiausiai apgailėtinas.
    Bent kiek išsilavinęs žmogus puikiai žino, kad žemės grąžinimu užsiėmė apskrities administracijos, jas panaikinus žemės grąžinimu užsiima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tik miestuose savivaldybės dalinai dalyvauja žemes grąžinimo procese. Tad lieka neaišku, kur politologas įžiūrėjo konkrečios partijos įtaką šiam procesui?

    Atsakyti
  14. znakorius says:
    9 metai ago

    Eikit wisi naxuy,lenkai valdo

    Atsakyti
  15. Atgalinis pranešimas: Lenkai nori dvikalbių rinkimų biuletenių | Alkas.lt
  16. Atgalinis pranešimas: Seimas nesvarstys galimybės rinkimų lapeliuose rašyti ir ne valstybine kalba | Alkas.lt
  17. arvydas damijonaitis says:
    9 metai ago

    Lenkiškos-rusiškos OKUPACIJŲ PADARINIAI LIETUVAI: Prieš lenkų okupaciją Rytų Lietuvoje pagal 1913 metų gyventojų surašymą buvo vos 2-3 procentai lenkų tautybės gyventojų. Prieš rusų sovietinę okupaciją Rytų Lietuvoje buvo vos 0,5proc, rusų.. LENKŲ IR RUSŲ TAUTINĖS GRUPĖS ATSIRADO OKUPACIJOS METU prievartinės asimiliacijos būdu. Prievartinė asimiliacija okupacijos metu yra lietuvių tautos genocido forma. J. Pilsudskis – niekingas lietuvių kilmės lenkų politikas, atidavė vokiečiams lenkų pajūrio teritorijas (Dancigo koridorius) mainais už Rytų Lietuvos okupaciją. Vokiečių įtakos agentas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

2023 01 30
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Ar dar ilgai duosime kelią kvailiams?

2023 01 22
Petras Gražulis | lrs.lt, O. Pasoškovos nuotr.

P. Gražulis. Nejaugi Lietuvai gresia Gudijos likimas?

2023 01 19
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

2023 01 16
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Konspirologija patriotizmo pakuotėje

2023 01 13
Jeruzalė | koliažas pagal pixabay.com

M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?

2023 01 05
M. Kundrotas. Du Vaidai. Du teisėjų veidai

M. Kundrotas. Du Vaidai. Du teisėjų veidai

2023 01 01
rengėjų nuotr.

Bus pristatyta politologo Mariaus Kundroto knyga apie putinizmą

2022 12 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokioms tinklalaidėms verta skirti laiko?
  • Šylant orams turėtų sunerimti kavos mėgėjai
  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
35
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 30
11
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

Lietuvių kalboje yra du bendriniai daiktavardžiai, kilę iš tikrinių. Landsbergiai ir Brazauskai. Kol kas rašykime juos iš didžiųjų raidžių, vis...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • taškas apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
Kitas straipsnis
Prezidentūros nuotr.

Baltijos šalys stiprina strateginį bendradarbiavimą su JAV

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai