
Vardų ir pavardžių rašyba asmens dokumentuose ir Lietuvoje gali tapti tarptautinė, tačiau tokiu atveju Lietuvos lenkai atrodytų traktuojami kaip svetimtaučiai, kaip ir mūsų šalyje gyvenantys vokiečiai ar prancūzai. Tokios nuomonę interviu DELFI išsakė europarlamentaras, pirmasis faktinis valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, rugsėjo 1-ąją apsilankęs pietryčių Lietuvoje ir dalyvavęs dvikalbėse mišiose.
„Be abejo, pavardžių rašyba būna tarptautinė, ir užsieniečiams jų pavardės galėtų būti rašomos taip, kaip jų kilmės valstybėje. Tada viską reikia ir sustatyti į tą vietą, tokių pasiūlymų buvo – įvesti svetimtaučių pavardžių rašybos taisykles. Tokiu atveju norvegas ar vokietis rašys pavardę su neregėta raide arba umliautu ir bus patenkintas. Ir lenkai tuomet bus traktuojami kaip anie svetimtaučiai. Lenkiškai tai būtų pisownia nazwisk obcych. Ar jie nori atrodyti svetimi Lietuvoje?“, – teigė V. Landsbergis.
Visuotinai sutariama, kad Lietuvos lenkų politikai eskaluoja konfliktą tarp lietuvių ir lenkų, tačiau, jūsų nuomone, ar iš lietuvių pusės nesama irgi tam tikro karingumo, suteikiančio pretekstą uždaro rato sindromui?
Pirmiausia aš noriu pakoreguoti apibrėžimą – „lenkų politikai“ arba labai dažnai tiesiog „lenkai“: antai lenkai reikalauja, lenkai lipa ant galvos, lenkai šmeižia ir taip toliau. Tai ir neteisinga, ir negerai. Nes išeina naudai tų, kurie siekia kiršinimo, kad visi lenkai būtų puolami atgalios. Iš tikrųjų taip visai nėra. Tenka girdėti ir kiti žmonės pasakoja, kad jų pažįstamiems lenkams (ne tik Vilniuje, bet ir kitur) yra labai nemalonu, kad Valdemaro Tomaševskio kompanija arba partija kalba tartum visų lenkų vardu, ir kai ji elgiasi brutaliai, negražiai, provokatyviai, tai užrašoma visų Lietuvos lenkų sąskaita.
Čia aš matau problemą, kad tokie žmonės nėra niekaip organizuoti – jie galėtų pasakyti „Atsiprašau, pone V. Tomaševski, jūs kalbėkite apie Lenkų rinkimų akciją kaip politinę partiją, o ne apie lenkus Lietuvoje“. Bet, sakysim, šūkauja kokie keli kurstytojai arba triukšmadariai, o net ir mūsų pačių žiniasklaida vadina juos Lietuvos lenkų mažumos „atstovais“. Ar juos kas nors išrinko būti tais atstovais? Gal išrinko ką į savivaldybę, kadangi ten savaip „gerai“ organizuojami rinkimai, bet turbūt nėra pagrindo manyti, kad šitie yra atstovai, o kurie galvoja kitaip – tai jau ne atstovai.
Pirmiausia norėčiau, kad mes vengtume kalbėti apie „lenkų politikus“ Lietuvoje; galų gale, didelė lenkų tauta yra visai kitur, o čia jie nėra atsiųsti iš Lenkijos. Nemaža sovietų laikais persikėlė iš Baltarusijos. Kita vertus, Lenkijoje taip pat yra agresyvių organizacijų, sakysim, „Kresy“, kuri platina klaikius tekstus. Bet to irgi nereiktų prirašyti visai Lenkijai ar lenkų tautai apskritai.
Antai užvakar buvau Turgeliuose, pasveikinau lietuviškos mokyklos mokytojus ir mokinius, ypač pirmokėlius. Bet prieš tai Turgelių bažnyčioje išklausiau šv. Mišių, į kurias kunigas klebonas pakvietė abiejų mokyklų, lenkiškos ir lietuviškos, mokinius, jų tėvelius ir mokytojus. Mišias aukojo abiem kalbom, mergaitės gražiai giedojo lietuviškai ir lenkiškai. Viskas vyko tikrai krikščioniška vienijimo ir artimo meilės dvasia, ir niekam nepristigo „rinkimų akcijos“ piketų.
Dabar klausimas, ar tie kol kas scenos priešakyje dominuojantys ir save lenkų atstovais vadinantys žmonės ko nors pasiekia? Nors, tiesą sakant, jiems padeda ir kai kas iš pačios Lenkijos – konkrečiai užsienio reikalų ministras (Radoslawas Sikorskis – DELFI), matyt, sunkaus ir agresyvaus charakterio žmogus. Arba gal turintis kokių nors politinių planų ir manantis, kad jis tokiu agresyvumu prieš Lietuvą laimi taškų, bet čia atskiras klausimas.
Tačiau ar jiems pasiseka gauti atsakomąjį lietuvių pyktį prieš lenkus? Vargu. Vis dėlto reikia būti labai atsargiems: nepadėti jiems, nevartoti to žodyno, kurį jie vartoja, ir neatsikirtinėti į neva „lenkų kaltinimus“, „lenkų priekaištus“, „lenkų melą“ ar panašiai. Galų gale, jie yra to darbo profesionalai, gauna algas, sėdi tarybose, Seime. Veikiančius konflikto labui reiktų vadinti Lenkų rinkimų akcija. Aš galiu juos pavadinti vietiniais nacionalistais, gal nacionalistinės pakraipos lenkų politine partija, bet tik tiek. Dirba rinkimams, toks net pavadinimas.
Tai ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijai pasisekė sukelti lietuvių politikų pyktį Lietuvos lenkų atžvilgiu?
Na, mūsų politikai turi pakankamai proto. Vienas kitas kategoriškesnis, aršesnis gali padaryti šio pobūdžio klaidų – pradėti atsikirtinėti „lenkams“ apskritai, ko nereiktų daryti. Reikia sakyti arba pavardėmis, arba politinės partijos adresu – ką daro ta politinė partija Lietuvoje, ko ji siekia ir kokie jos veiklos rezultatai. Nematau, kad lietuvių politikai būtų pakliuvę ant pageidaujamo populistinio puldinėjimo prieš lenkus apskritai.
Ar nemanote, kad minimas konfliktas itin suaktyvėjo, kai Tėvynės sąjungai susijungus su tautininkais į parlamentą pateko du Seimo nariai – Kazimieras Uoka ir Gintaras Songaila – kurių nepavadinsi taikos balandžiais ir kurie rudenį kurs atskirą frakciją?
Jie negalėtų to sukelti. Ne, politika pasikeitė iš Lenkijos pusės per Užsienio reikalų ministeriją, be to, labai suaktyvėjo tokios organizacijos, kaip „Kresai“; lenkų kalba leidžiama spauda irgi spausdina gana daug nekorektiškų dalykų, lyg būtų ne Lietuvos spauda, o puldinėjanti iš pašalio. Tad įtampa suaktyvėjo pirmiausia iš tos pusės pirmiausia. Galbūt kas nors davė komandą arba atsivėrė galimybės vietiniams lenkų politikams įsitvirtinti pratinant savo elektoratą prie to, kad neva šitie žmonės yra „mūsų gynėjai nuo skriaudėjų“ ir todėl renkame gynėjus, nors ne visai aišku, nuo ko čia reikia ginti ir kas taip baisiai skriaudžia. Bet vis tiek įtikinėja, kiek daug skriaudų. Pavyzdžiui, mokant jaunimą valstybinės kalbos. Daug melo yra toje propagandoje, kaip ir aiškinant, kad mes nesilaikome Lietuvos ir Lenkijos sutarties.
Pirmiausia, jos nesilaiko, deja, Lenkijos pusė – nuo paties 1-ojo straipsnio. Tas 1-asis straipsnis sako, kad tautinės mažumos, gyvenančios vienoje ir kitoje šalyje, yra lojalios savo valstybei. Tada kaimyninė valstybė neturi kurstyti nelojalumo. Tuo tarpu įstatymų nesilaikymas yra pirmas nelojalumo požymis, net jeigu įstatymas nepatinka arba kas nors mano, kad įstatymas turėtų būti geresnis. Tačiau tol, kol jis nepakeistas, jį ignoruoti ar skelbti, kad čia ne mums, tai didžiausias nelojalumo kurstymas. Lietuva tikrai nieko panašaus nedaro, kad Seinų krašto lietuviai maištautų prieš Lenkijos Respubliką.
Kalbėdamas netiesiogiai palietėte vietovardžių rašybos klausimą tautinių mažumų gyvenamose teritorijose. Tačiau ar nemanote, jog yra nelogiška gausiai tautinės mažumos gyvenamoje teritorijoje neleisti rašyti vietovardžių tos mažumos kalba?
Vėl vartokime preciziškai tikslų žodyną. Tie, kurie Lietuvą kaltina, būtent sako – neleidžia, draudžia, antai draudžia pasuose rašyti asmenvardžius norimomis raidėmis. Kai žmogus ko nors prašo, tačiau nėra galimybės, tai nereiškia, kad jam uždrausta. Nėra uždrausta, tiesiog yra tam tikra įstatyminė tvarka.
Taip, tačiau ši įstatyminė tvarka vis tiek nesudaro galimybių, tad neleidžia rašyti asmenvardžių originalo kalba asmens dokumentuose.
Aš manau, kad nereikia vartoti žodžio „neleidžia“. Yra nustatyta, kad tam tikru būdu rašomos ir vokiečių, ir latvių, ir kitų asmenų pavardės – net ir tų, kurių abėcėlė nelotyniška. Kitaip išeitų, kad „neleidžia“ rašyti vokiečiams, neleidžia latviams, neleidžia prancūzams. Tarsi būtume siaubinga šalis, kuri visiems kažko neleidžia. Bet juk yra ne taip. Nėra išleista draudimų prieš visus. Yra įstatyminė tvarka, ir tuomet savaime išeina, kad nėra savavališkų dalykų.
Pavyzdžiui, norvegas pareikalautų, kad rašytume jo pavardę taip, kaip Norvegijoje, o jei ne, tai jis skųsis Europos institucijoms, kokia baisi šalis Lietuva. Jau į tuos klausimus Strasbūre atsakyta: Lietuva turi teisę į savo tvarką, ir nepuldinėkit be prasmės.
Be abejo, pavardžių rašyba būna tarptautinė, ir užsieniečiams jų pavardės galėtų būti rašomos taip, kaip jų kilmės valstybėje. Tada viską reikia ir sustatyti į tą vietą, tokių pasiūlymų buvo – įvesti svetimtaučių pavardžių rašybos taisykles. Tokiu atveju norvegas ar vokietis rašys pavardę su neregėta raide arba umliautu ir bus patenkintas. Ir lenkai tuomet bus traktuojami kaip anie svetimtaučiai. Lenkiškai tai būtų pisownia nazwisk obcych. Ar jie nori atrodyti svetimi Lietuvoje?
Tai jų, ne vien vadų reikalas. Gal kurie norėtų būti labiau atsiskyrę, stovėti nuošalyje, ir kad pase būtų iš karto matyti, tartum asmuo iš užsienio. Galbūt. Manau, kad segregacionistai, kurie nori atskirti ne tik mažumą kaip žmones, bet ir su tam tikra specialia teritorija išskirti iš Lietuvos teritorijos, tai jie tikriausiai būtų už tai.
Grįžkime prie vietovardžių rašybos gausiai mažumų gyvenamose teritorijose…
Dėl vietovardžių rašybos tai tie, kurie labai triukšmauja, kodėl nerašoma dviem kalbomis, galėtų suprasti, kad, viena vertus, lietuviški vietovardžiai labai dažnai yra iškreipti vietinių gyventojų – sugudėjusių tuteišių arba dar nuo caro laikų perversti į slaviškas formas. Pavyzdžiui, autentiškas lietuviškas pavadinimas „Šalčininkai“ ir suslavintas, iškreiptas „Solečniki“.
Matote, būtų daug džiunglių imant visus istorinius lietuviškų vietovardžių rašymus kitomis kalbomis ir dabar tvirtinant, kad jie yra tradiciniai, nes kitos valdžiusios tautos vadino savaip. Bet po penkiasdešimties metų, kai visur kabėjo kirilica – sovietinio okupanto primestas rusiškas raidynas – mums būtų psichologinė problema dabar matyti kirilica surašytus gatvių arba miestelių pavadinimus.
Kodėl kirilica? Juk lenkai užsirašytų lotynišku raidynu.
Taip, bet yra ne tik lenkai. Galėjote pastebėti, kad tie, kurie pradėjo kovą dėl neva skriaudžiamų mokyklų, pradėjo kovoti už „mažumų“ mokyklas – mažumų daugiskaita. Tuomet kyla klausimas – aš ir pats esu klausęs – ar juos įgaliojo visos mažumos?
Ir ką jums atsakydavo?
Nieko, nutylėdavo, nukreipdavo kalbą, neišgirsdavo. Labai lengvas būdas neišgirsti klausimo – ar, pavyzdžiui, rusai arba Latvių gatvė staiga įgaliojo V. Tomaševskį kovoti už rusų mokyklas? Jo pagrindinis patarėjas rusas ir KGB majoras (Viktoras Balakinas buvo KGB inžinierius, oficialiai jis nebepatarinėja V. Tomaševskiui – DELFI). Tai gal čia yra bendras interesas, bet pirmiau iškišant aršiuosius lenkus, kaip gyvąjį skydą kovoje. O paskui, jeigu jie bus pamaloninti kokiais nors užrašais, tada atsiras kita mažuma ir sakys, o kodėl mes diskriminuojami? Lenkai galėtų suprasti šią aplinkybę, ne vien konstitucinę valstybinės kalbos problemą.
Bet rusų tautinė mažuma negyvena kompaktiškai.
Kai kur gyvena – pavyzdžiui, Visaginas visas buvo apgyvendintas atvežtiniais žmonėmis. Gali dar kur nors pritaikyti. Paskui atsiranda skaičiavimai procentais – nebūtinai turi gyventi kompaktiškai didelis procentas tautinės mažumos atstovų; reikalavimui gal užtenka 10-20 proc.
Dažnai minimas senas tradicinis dalykas, siekiantis carų laikus, kai Rusija perėmė Suomiją iš Švedijos. Aišku, švedai nebegalėjo atlaikyti, tačiau atiduodami Suomiją kai ko išsiderėjo: nuo tada Suomija turėjo Rusijoj tam tikrą autonomiją ir buvo pareikalauta, kad būtų gerbiama švedų kalba viešose vietose; nors dabar ten gyvenančių švedų procentas labai nedidelis, bet rašoma ir švedų kalba.
Bet šiandien nei Prancūzijoje, nei Anglijoje, nei kur nors kitur niekas nerašo gatvių arabų kalba. Tai susitarimo dalykai.
Tačiau arabai nėra vadinamieji autochtonai, arba vietiniai Prancūzijos ar Anglijos gyventojai.
O kiek kartų turi pragyventi, kad būtum autochtonas? Čia vėl arba susitarimo dalykas, arba visiško liberalizmo – kam trukdyti, jei žmonės jaučiasi, kad yra čia savi nuo pat atvykimo, tegul susiveža, tarkime, pakistaniečiai savo šeimas ir visi bus europiečiai. O jie, pasirodo, nesidaro europiečiais, tai jau viešai pripažįstama. Net ir tie, kurie turėjo iliuzijų integruoti turkus, arabus, pakistaniečius į Vokietijos, Prancūzijos ar Didžiosios Britanijos visuomenes, suprato, kad taip lengvai neišeina. Tai tie, kurie priešinasi lenkų integracijai į Lietuvos visuomenę, nebent nori apsunkinti gyvenimą.
Lietuvoje irgi ne visi Lietuvos lenkai kilę iš lenkų, bet kai kurių seneliai ar proseneliai perėjo į lenkų kalbą dėl vienos ar kitos priežasties. Nebūtina ginčyti, kad jie ne lenkai. Jeigu jie mano, kad jie lenkai, tai tegu. Vokietijoje pilna vokiečių su lenkiškomis pavardėmis arba net lietuviškomis. Berlyno meras yra Voveraitis, na, ir kas. Mūsų labai geras draugas iš Prancūzijos Asamblėjos, didelis Lietuvos rėmėjas buvo mesjė Kaspereit – Kasperaitis. Mes paaiškinome, kad jis yra Kasperaitis, galbūt jo kokie nors proseneliai iš Mažosios Lietuvos. Buvo patenkintas, nė kiek nepyko. Tokių pavardžių tarp menininkų pilna.
Kyla papildomas klausimas, kaip nustatinėti, kas yra autochtonas, o kas ne. Kas kaip pasirinko, tai tokia tautybė ir yra, būtų paprasta. . Kita vertus, Europoje svarbiau – kad ir sporte – priklausomybė šaliai. Jonas Paulius Antrasis aiškino lenkams Vilniuje – esate lenkų kilmės lietuviai… Tai europietiška. O jiems kiša „lenko kortas“.
Senieji tikrieji šito krašto gyventojai, kurie nesvarbu, kuo save laiko – gudais ar kuo nors kitu, labai ilgai save vadino tuteišiais arba tiesiog vietiniais. Kaip Klaipėdos krašte – šišioniškiais. Kas nors gal sakydavo lietuvninkas, bet patys tarpusavyje jie buvo šišioniškiai, o štai kiti – atvažiavę. Kunigaikščių Radvilų palikuonys, dalyvavę iškilmėse Dubingiuose, patys pasidžiaugė, kad yra tuteišiai. Ir J. Pilsudskis kadaise pavadindavo save tuteišiu. Tokia regiono tikrovė. Ir jiems, taip pat visiems Vilniaus krašto žydams, Lietuvos Respublika 1939-1940 m. iš karto pripažino Lietuvos pilietybę.
V.Landsbergis pasisakė teisingai.
Prisiminti Jono Pauliaus II žodžiai vietiniams “lenkams”: “jūs esate ne lenkai. Jūs – lietuviai, tik lenkiškos kultūros”.
Čia, manau, dera prisiminti ir paties V.Landsbergio teisingus žodžius: “lietuvis yra tas, kuris tiki, kad Lietuva gali būti graži ir teisinga!”
Jei čia kalbama yra apie lietuvį kaip Lietuvos pilietį, tai ar šitie “lenkai” nori būti lietuviais (piliečiais), ar nori būti lenkais (Lenkijos piliečiais)? Jei lenkais, tai tegul važiuoja į Lenkiją, o jei nori būti Lietuvoje, tai savo šalį turi stiprinti, o ne draskyti į gabalus.
reikia skirti Lietuvos lenkus, nuo Lietuvoje gyvenančių iš užsienio atvykusių lenkų
Lietuvos lenkų nėra ir būti negali, nes Lietuvoje gyvena tik viena tauta – lietuvių, o visi kiti yra išeiviai iš kitų tautų, su laiku tapsiantys lietuviais, arba asmenys be tautinės tapatybės, kurie vis klajoja po pasaulį, iškodami kur geriau.
Jei pon. V.Landsbergis nežino, tai Lietuvoje greta prancūzų ir vokiečių gyvena ir kinai, kurių, galbūt, yra ir daugiau nei pastarųjų, todėl vien mintis apie galimybę pavardes rašyti kaip toj valstybėj kurioje gimė emigrantas/okupantas/valkata, yra absurdiška ir nepriimtina nuo pat pradžių. Jei lenkai eina prieš valstybės įstatymus kurioje jie gyvena ir kurios piliečiai jie yra – tokiems privaloma atimti pilietybes, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Tokie negalėtu dirbti vadovaujamo darbo, negalėtu dirbti valstybės tarnybose, negalėtu dirbti gydytojais, mokytojais, visuomenės informavimo sferoje ir kt. Tokie galėtu dirbti tik viešuosius darbus ir kenksmingus sveikatai darbus. Ir tai būtu geraširdišką iš Lietuvos pusės.
Mintis “jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi” yra ypatingai pavojinga, nes lenkai būtent to ir nori, nori būti užsieniečiais Lietuvoje, o tada ir pareikalauti autonomijos ir vėliau prisijungti prie Lenkijos.
Esminė klaida pilietybės davimas visiems okupantų kolonistams, dar, beje, išduodant Latviją ir Estiją
Kaltinimas teisėtas bet nepagrįstas. Pilietybė buvo suteikta tam kad kariškiai gavę butus buvo paveikti greičiau išvęsti kariuomenę ir greičiau patiems išvykti pardavus butus t y pasipelnyti. Taip prasidėjo užuomazga okupacinės kariuomenės išėjimas paties kariškių troškimu greičiau išvykti. Nes Rusijoje kariškiams buvo suteikiami butai nemokamai. lyvis
Šiuokart, su profesoriumi pilnai sutinku.
Didžiai apgailestauju, kad VL iki šiol iki galo nepripažysta savo klaidos popinimosi su lenkais Nepriklausomybės atgavimo aušroje ir po jos.
Labai apgailestauju.
Taip pat galvoju: “Esminė klaida pilietybės davimas visiems okupantų kolonistams”.
Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje gyveno ne tik lietuviai, bet didesnė dalis gyventojų lietuvių kalba nekalbėjo. Neužmirškim, kad Lietuvos Didžioji kunigaikštystė buvo nuo Baltijos iki Juodosios jūros.
LDK nebuvo tautinė valstybė – apskritai, viduramžiais tai nebuvo aktualu. Klausimas, kiek tikslinga dabartiniams laikams taikyti viduramžių standartus?
Kai reikia kalbeti apie valstybės didybę, tai nevengiama Lietuvą sieti su LDK, kai prašoma užrašų, a tai Lietuva neturi nieko bendro su LDK. Akivaizdus veidmainiavimas.
Landsbergis nusišneka, ir dažnai. kiek žinote norvegų, prancūzų Lietuvos piliečių? Nepažįstų nei vieno. Jų pavardės niekaip negali būti perrašomos, nes ne Lietuvos Respublikos piliečiai yra. Pažįstų užsieniečių kurie gyvena Lietuvoje ir leidime gyventi, sąskaitose nurodomos pavardes parašytos pagal tos šalies rašybos taisykles.
Lenkijos valstybininkas: Kaip jūs lietuviai nesuprantate – mums Putinas liepė žūt būt surasti priežastį ir atsisakyti statyti nająją atominę elektrinę. Mes jus provokuojame, provokuojame, o jūs kaip tylite taip tylite. Užknisote negyvai. Supraskit – mes todėl ir pasivadinome strateginiais partneriais, kad strateginėje statyboje jus
“išdurtume”.
INFORMACIJA:Baltarusijoje tuteišų (“lenkų”) bendruomenė yra Batkos išdraskyta.Apie kažkokią asimiliaciją čia “lenkai” nekalba. Matomai tuteišų bendruomenei Baltarusijoje rusiškos spec tarnybos paskirsto kitas nei Lietuvoje funkcijas..Tomaševskiai drasiai manipuliuoja antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį…Lietuviai ,kaip medžiojami tetervinai,nereaguoja į pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams smegenis,jie tapo tetervinais..
INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOS
LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.Teisiškai Lietuvoje
negali būti įvardinta “lenkų tautinė mažuma”.Yra Lietuvos lenkų
bendruomenė.. Lenkija yra lenkų valstybė,todėl Lietuvoje negali būti
lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Čia prasideda pusiau neraštingų politikų
sukčiavimas,provokacijos.Tomaševskiai drąsiai manipuliuoja
antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Yra
įrodymų,kad signataro R.Ozolo sūnų prie Vilniaus žiauriai nužudė
pritvinkęs neapykanta lietuviams fanatikas pasiutlenkis
tuteišas…Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja į
pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos
okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams
smegenis.Būtina uždrausti tautinius partijų pavadinimus(lenkų rinkimų akcija,rusų aljansas).Buvę okupantai tyčiojasi iš tetervinais tapusių lietuvių.Arvydas
Damijonaitis
INFORMACIJA:J.Pilsudskis – niekingiausias lietuvių kilmės lenkų politikas. Kokiu teisiniu pagrindu Jaltos konferencija atidavė
paranoikui J.Stalinui visą Rytų Europą? Kokiu teisiniu pagrindu
Prūsijos gyventojai,apie 1,5 milijono senių,vaikų 1944 m buvo
masiškai išžudyti?Tai yra karo nusikaltimai,neturintys senaties
termino.Taip ir Vilniaus okupacija,buvo J. Pilsudskio suderinta su
Vokietija,mainais už Dancigo koridorių. Lenkija teisiog buvo
“įspirta” į Lietuvą.J.Pilsudskis buvo Vokietijos slaptai
angažuotas.J.Pilsudskio Lenkija leido vokiečiams realizuoti Dancigo
koridoriaus idėją ,todėl J.Pilsudskis yra vienas iš niekingiausių
Europos politikų,klastingai okupavęs Rytų Lietuvą,mainais atidavęs
vokiečiams Lenkijos pajūrio sritis. Arvydas Damijonaitis
Lietuvių kilmės “tuteišių” lenkinimas lenkiškose ( lietuvių išlaikomose ) mokyklose – galima registruoti didžiausios kvailystės Gineso rekordu.
INFORMACIJA: Buvusių okupantų privilegijos stebina pasaulį. Lietuva išlaiko 80 lenkų mokyklų,kuriose tuteišai mokomi lenkų kalbos,lenkinami..Lenkiškas mokyklas privalo išlaikyti lenkų bendruomenė,kadangi Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos. Lenkiškų,rusiškų mokyklų finansavimas iš valstybės biudžeto – okupacijos paveldas..Tuteišių klastingas lenkinimas yra dalies lietuviško genofondo naikinimas,lietuvių savižudybė
atrodytų kad neapkenčia lietuvių rašto
lenkai gyvena Lietuvoje ir privalo paisyti Lietuvos Respublikos istatymu. Kodel emigrantai, gyvenantys Airijoje, Anglijoje ir kitur pavardes raso taip, kaip priimta tose salyse: be tasku ir varneliu? Net i galva neateitu tokia mintis-pakeisti tu saliu istatymus! Nepatinka-gyvenk savoje salyje. Su taskais ir varnelemis 🙂 Kazkam naudinga kelti tokias problemas, kirsinti lietuvius ir lenkus, daryti itampa. Patys lenkai turetu suprasti, kad negali ju tautybes vaikai gauti lengvatu lietuviu kalbos egzaminuose, nes Lietuvoje pirmoji ir vienintele valstybine kalba yra lietuviu kalba, kitaip butu diskriminuojami lietuviu tautybes mokiniai (savoje salyje-tai absurdas!). Negali prasyti vardu ir pavardziu rasyti lenkiskai, nes lietuviu kalba-VALSTYBINE.
Gatvių lenteles rašyti lenkiškai juk galime leisti. Gaus tai ko norėjo, tik ne tai ko tikėjosi. Vietovardžiai juk negali būti ir nėra verčiami, ir lietuviška ir lenkiška abecėlė rašosi vienodai – lotyniškomis raidėmis. Tad pvz BAŽNYČIOS gatvė taptų BAZNYCIOS arba blogiausiu atveju BARZNYCZIOS (kažkaip panašiai galėtų gautis, kad lenkai skaitydami tartų [bažnyčios]), o ne ulyca “kościoła”.
Bū hū pš pš :))
Durniu laivas!!! Popiezius yra sakes: “Litwini polskiego pochodzenia…” Nejaugu jus niekaip suprast negalit, kad lenkiskas zuodis “Litwini” tai visai ne lietuviai reiskia!? Litwini – tai WXL(LDK) pileciu palikoniai . Litwin – Polak kresowy. Jums mokykloje reikia programa keist, kad suprastu eilinis lietuvis, kad Litwin Mickiewicz, Litwinka Emilia Plater tai Litwini o ne lietuviai. Analfabetai!
tai vien dėl tokių Jan spod Wilna IP adresas: 188.69.197.149 mes stengsimės visomis jėgomis priešintis Lietuvos repolonizacijai. Išgamų Lietuvai nereikia