Premjeras ragina netoleruoti rinkimų rezultatų klastojimo, Policijos generalinis komisaras – griežtinti įstatymus

Spalio 18 d. Premjeras Andrius Kubilius susitiko su teisėsaugos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovais, kuriuos pasikvietė reaguodamas į paskelbtus piktnaudžiavimo atvejus Seimo rinkimų pirmajame ture. Pas premjerą surengtame susitikime buvo aiškinamasi, kaip užkirsti kelią rinkėjų papirkinėjimui ir rezultatų klastojimo organizavimui.

Po susitikimo Ministras Pirmininkas A.Kubilius žurnalistams pareiškė, kad dėl nebaudžiamumo pažeidinėjant įstatymus Seimo rinkimuose, galima įžvelgti stiprėjančią organizuoto balsų pirkimo tendenciją ir tam reikia užkirsti kelią, nes nusikaltimai konstitucinei santvarkai ir demokratijos principams negali būti toleruojami.  

A.Kubilius sakė, kad balsų pardavinėjimo ir nesąžiningumo per rinkimus faktai kelia didelį susirūpinimą, todėl su Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais bus griežtai kovojama.

„Galima daryti išvadą, kad nebaudžiamumas ankstesniuose rinkimuose atvedė prie to, kad atsiranda  netgi organizuotas balsų pirkimas, matom požymių, kad tai tampa sistemingu reiškiniu. Su tuo tikrai negalima taikstytis“, – po susitikimo sakė premjeras A. Kubilius.

A.Kubilius taip pat pažymėjo, kad nusikaltimai konstitucinei santvarkai ir demokratijos principams neturi būti toleruojami ir jiems turi būti užkirstas kelias naudojant visas turimas priemones. Rinkimų apygardos, kuriose gauta daugiausiai pranešimų dėl pažeidimų, sulauks papildomo policijos dėmesio.

„Visi turi žinoti, kad policija dar intensyviau budės kiekvienoje apylinkėje, ir bet kas, kas matys Seimo rinkimų įstatymo pažeidimą, turės galimybę kreiptis tiesiogine karštąja linija į Policijos departamentą“, – tvirtino premjeras.

Kartu A.Kubilius išskyrė ilgalaikius klausimus, susijusius su įstatymų keitimu. Pasak Ministro Pirmininko, artimiausiu metu planuojama sudaryti specialią darbo grupę, kuri peržiūrės su rinkimais susijusius įstatymus ir pateiks siūlymus dėl jų tobulinimo.

Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis pabrėžė, jog svarbu tobulinti su rinkimais susijusius įstatymus. Pareigūno nuomone, būtina plačiai įtvirtinti partijų atsakomybę už papirkimų ar klastojimų organizavimą, stiprinti teisėsaugos institucijų priemones šioms nusikalstamoms veikoms tirti, numatyti galimybę nutraukti valstybės finansavimą arba jį išreikalauti iš politinės partijos, organizavusios rinkėjų balsų papirkimus ar klastojimą. Policija taip pat siūlo apsvarstyti galimybę nutraukti ar sustabdyti tokios partijos veiklą arba atitinkamoje apylinkėje ar apygardoje pripažinti sukčiavusio kandidato biuletenius negaliojančiais.

Policijos departamentas parengė ir premjerui pateikė paketą siūlymų, kurie padėtų apsaugoti valstybės politinę sistemą, rinkimų skaidrumą bei rinkėjų teisę laisvai apsispręsti.

Baudžiamojo kodekso (BK) XXVI skyriuje, numatančiame atsakomybę už nusikaltimus asmenų rinkimų teisėms ir rinkimų ar referendumų tvarkai nėra numatyta juridinio asmens atsakomybė už tokių nusikalstamų veikų organizavimą ir padarymą. Pastebima, kad balsų pirkimą, klastojimą organizuoja tie, kuriems tai naudinga, o būtent – partijos (juridiniai asmenys) arba kandidatai (fiziniai asmenys). Todėl policija mano, kad būtina plačiai įtvirtinti juridinių ir fizinių asmenų atsakomybę už papirkimų, klastojimų ir pan. organizavimą. Tai būtų kertinis momentas, siekiant apsaugoti valstybės politinę sistemą, rinkimų skaidrumą bei rinkėjų teisę laisvai apsispręsti. Tokių nusikalstamų veikų organizavimas yra žymiai pavojingesnis savo pobūdžiu nei kitos nusikalstamos veikos, todėl galima būtų šį nusikaltimą priskirti prie BK XVI skyriaus nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai.

Atkreiptinas dėmesys, kad būtina įtvirtinti būtent juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę už šiuos nusikaltimus. Tokiu atveju, nustačius, kad prie tokių nusikalstamų veikų prisidėjo juridinis asmuo, galima būtų taikyti BK numatytą atsakomybę – baudą, juridinio asmens veiklos apribojimą ar juridinio asmens likvidavimą.

BK XXVI skyriuje numatytos nusikalstamos veikos šiuo metu priskiriamos prie  nesunkių nusikaltimų, todėl daugelis baudžiamojo proceso sankcionuojamų prievartos priemonių (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai) nėra galimi, o tai itin apsunkina tokių nusikaltimų tyrimą. Policija siūlo griežtinti sankcijas, kas sudarytų prielaidas taikyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę.

Kitas policijos pasiūlymų paketas susijęs su priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės politinę sistemą, rinkimų skaidrumą bei rinkėjų teisę laisvai apsispręsti, būtų susijęs su priemonėmis, skirtomis stiprinti teisėsaugos institucijų priemones šioms nusikalstamoms veikoms tirti. Akivaizdu, kad tokioms nusikalstamoms veikoms išaiškinti ir tirti priemonės yra nepakankamos, o sankcijos – menkos. Būtina keisti Operatyvinės veiklos įstatymo ar Kriminalinės žvalgybos įstatymą, kad būtų galimas operatyvinis (kriminalinės žvalgybos) tyrimas.

Dar vienas siūlymų paketas yra susijęs su Seimo rinkimų įstatymu. Akivaizdu, kad balsų pirkimą, klastojimą organizuoja tie, kuriems tai naudinga, o būtent – partijos (juridiniai asmenys) arba kandidatai (fiziniai asmenys). Todėl, mūsų įsitikinimu, šie juridiniai ir fiziniai asmenys pirmiausia ir turi patirti didžiausius nepatogumus, o tik po to – tokių nusikalstamų veikų vykdytojai.

Dar viena iš drausminančių priemonių būtų ta, kad paskelbus atitinkamoje apygardoje rinkimų rezultatus negaliojančiais, pakartotinių rinkimų išlaidos būtų išreikalaujamos iš partijos (kandidato), dėl kurio veiksmų rinkimai buvo pripažinti negaliojančiais.
Taip pat siūlytina galimybė, esant tinkamam finansavimui iš VRK, kad policijos pareigūnas, kuris yra depolitizuotas asmuo, galėtų būti rinkiminės komisijos narys. Tokiu būdu jis turėdamas pareigūno įgaliojimus galėtų vykdyti savo, kaip policijos pareigūno bei atlikti komisijos nario funkcijas.

Atkreipiame dėmesį, kad policija ėmėsi (ir imsis) visų galimų priemonių per Seimo rinkimus. Seimo rinkimų metu didelis dėmesys skiriamas viešajai tvarkai palaikyti bei rinkimų pažeidimams fiksuoti visoje šalyje. Tuo tikslu dirba gausios policijos pajėgos. Prioriteto tvarka yra atliekami būtini procesiniai veiksmai pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose, keli tyrimai baiginėjami pagreitinto proceso būdu.

Papildomų priemonių pareigūnai imsis ir antrajame Seimo rinkimų ture, kur planuojamos ne viešo pobūdžio priemonės, daugiau dėmesio bus skiriama turimai ir gaunamai ,,jautriai” informacijai.

Viešai paskelbtas Policijos departamento telefono numeris (8 5) 272 5372, kuriuo žmonės gali skambinti visą parą ir suteikti vertingą informaciją rinkimų tematika ar pateikti skundus dėl vietos policijos netinkamo darbo.

Iš viso spalio 10-17 dienomis gauti 272 pranešimai apie galimus pažeidimus, susijusius su rinkimais į Seimą ar referendumu dėl naujos atominės elektrinės statybos, pradėta 13 ikiteisminių tyrimų.

Iš 272 pirminių policijoje gautų pranešimų beveik trečdalis susiję su neteisėta rinkimų agitacija. Be to, teisėsaugos institucijos sulaukė 68 pranešimų dėl galimų rinkėjų papirkinėjimų atvejų, 35 kartus pranešta apie galimus neteisėtus rinkėjų pavežimo atvejus į balsavimo vietas. Taip pat buvo gauta nemažai pranešimų apie atėjusius balsuoti neblaivius piliečius, apie trukdymą rinkimų stebėtojams ar konfliktus tarp stebėtojų.

Spalio 22 d., pirmadienį, 12 val. dėl pažeidimų organizuojant Seimo rinkimus į neeilinį posėdį rinksis Seimo Antikorupcijos komisija. Į posėdį atsakyti į komisijos klausimus kviečiams Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas.