Liepos 25 d. Demokratinių institutų ir žmogaus teisių stebėjimo biuras (DIŽTB) išplatino pareiškimą, jog Lietuvos Seimo rinkimų įstatymo pataisos pažeidžia lenkų mažumos interesus ir todėl rudenį vyksiančius parlamento rinkimus turėtų stebėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija.
Varšuvoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija teigia, kad Lietuvos lenkai jaučiasi diskriminuojami.
„DIŽTB pabrėžia lenkų mažumos įsitikinimą, kad neseniai rinkimų teisėje įvesti pakeitimai yra diskriminacinio pobūdžio (ypač rinkimų apylinkių ribų pakeitimai) bei įžvelgia kai kurių rinkimų proceso teisinio reguliavimo ydų, taip pat rinkimų kampanijos srityje, žiniasklaidos finansavimo bei tautinių mažumų teisių srityje“, – rašoma pranešime, kurį cituoja lrytas.lt.
Žmogaus teisių ir demokratijos gynėjų organizacija siūlo, kad Lietuvoje būtų įkurta ESBO rinkimų poreikių vertinimo misija.
Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras yra ESBO institucija, kuri teikia paramą valstybėms dalyvėms, koordinuoja jų veiklą žmogaus teisių priežiūros srityje.
Lenkų mažumos nepasitenkinimą sukėlė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas perkelti kelis „lenkiškus“ kaimus į „lietuvišką“ rinkimų apygardą.
Tai išprovokavo ir reakciją Varšuvoje. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski) pareiškė, kad lietuviai esą patys provokuoja dviejų šalių santykių paaštrėjimą.
„Akivaizdu, kad tai yra sprendimas, prieš kurį protestuoja viena iš Lietuvos politinių partijų. Tikimės, kad tai visiems dar kartą parodo, jog problemos tarp Lenkijos ir Lietuvos nekyla dėl kažkokių išankstinių Lenkijos pusės nuostatų. Jos kyla tik iš to, ką daro ar ko nedaro Lietuvos pusė“, – praėjusią savaitę per Lenkijos radiją kalbėjo R. Sikorskis.
Istorikas Alvydas Nikžentaitis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais buvusią Lietuvos ir Lenkijos draugystę išklibino tiek pasikeitusi Lenkijos geopolitinė situacija, tiek dar Valdo Adamkaus laikais lenkų mažumai duoti, bet netesėti pažadai ir biurokratinis požiūris į naują Švietimo įstatymo redakciją.
A.Nikžentaičio nuomone, po prezidento Lecho Kačinskio (Lech Kaczynski) mirties radikaliai pakito Lenkijos geopolitinė pakraipa – Varšuva nusisuko nuo Rytų kaimynų ir stipriai apsikabino su Vokietija, su kuria L. Kačinskio laikais santykiai buvo paaštrėję, net vyko vadinamasis „Witzkrieg“ – pašaipų karas žiniasklaidoje.
„Dabartinė Lenkijos vyriausybė nebetramdo lenkų nacionalizmo apraiškų. Ji siekia prieš labai tautiškai nusiteikusius lenkus pasirodyti esantys geri lenkai“, – pastebėjo A. Nikžentaitis. Tačiau jis pripažįsta, jog Lietuvos politikai neįvykdė pažadų liberalizuoti lenkiškų pavardžių ir vietovardžių rašybą.
„Labai svarbu, kad lenkų mažuma Lietuvoje įgytų lietuvišką politinę tapatybę, antraip Lietuvoje gali susiklostyti į Balkanų atvejį panaši padėtis“, – perspėjo A. Nikžentaitis.
Parengta pagal ELTA informaciją
” problemos tarp Lenkijos ir Lietuvos … kyla tik iš to, ką daro ar KO NEDARO Lietuvos pusė“.- R.Sikorskis.
Ką lietuviams reikia daryti, lenkai jau 500 metų rodo.
Bet šiuokart aš palaikau “lenkus”, tik ESBO stebėtojų prireiks visoje Lietuvoje, nes valdžia, kaip ir Rusijoje, klastos rinkimus masiškai. Antisisteminėms jėgoms reikia pagalvoti apie tai.
Nėra jokių klastojimų – neišsigalvok.
Na, kad pats balsuosi už Darbo partiją ir Viktorą, tai ir taip aišku. 🙂
1.Stebėtojai trukdys patiems tomaševskininkams klastoti rinkimų rezultatus Vilnijoje ir pirkti asocialių asmenų balsus už butelelį,ar 10Lt.
2.Trukdys Chuntai klastoti rinkimų rezultatus ir suduroti “Drąsos kelią”.
Kaip bebūtų,net ir norėdami pakenkti,šįkart lenkai tik padės Lietuvai. 😀 Ačiū!
Manau, kad tikrai reikalingi tarptautiniai stebetojai, aplamai, kad nebutu klastojami rinkimu rezultatai
manau Lietuvai reikalingi tarptautiniai stebetojai ,ypac dabar valdziai brandinant ,,Niurnberga”
Kas dėl rinkimų rezutatų patikimumo, tai pagal dabartinę jų organizavimo tvarką klastojimams yra galimybės balsų skaičiavimo komisijų pirmininkų lygmenyje. Juk pagal dabar galiojantį įstatymą jie yra Seimo partijų ar jų valdomų valstybės valdžių institucijų (Seimo partijos, TM, savivaldybės ir pan.) deleguoti asmenys. Suprantama jos deleguoja savo patikimus asmenis, beje, kas dėl stebėtojų, tai šis rinkimų institutas faktiškai formalus – plika akimi klastojimo veiksmai nėra matomi, be to, Seimo partijos ir kiti kandidatai dažniausiai siunčia dėl akių pasėdėti savo partijų patikamus senukus. Jau vien dėl šių aplinkybių galima sakyti, kad faktiškai Seimo partijos pačios kandidatuoja, pačios balsus skaičiuoja.
Rinkimus stebint iš išorės gali atrodyti viskas tvarkoje, tačiau niekas negali garantuoti, kad klastojimų nėra komisijų pirmininkų lygyje (juk jo rankose pinigai, balsvimo biuleteniai, rinkimų apylinkės antspaudas biuleteniams antspauduoti), suvedimo į kompiuterinę sistemą procese ir kt. Ar kompiuterinė sistema nėra iš anksto paskaičiavusi rinkimų rezultatų ir ar patikimų komisijų pirmininkai iš savo Seimo partijų nėra iš anksto gavę kokie turi būti rinkimų rezultatai jo apylinkėje, apygardoje, be abejonės ir pačioje VRK. Taip pat informacija (komanda) komisijų pirmininkams kokie turi būti rinkimų rezultatai gali būti būti perduodama skelbiant vos uždarius rinkimų apylinkes vadinamus rinkėjų paklausos rinkimų dieną rezultatus. To visko stebėtojai kontroliuoti neturi galimybių. Taigi nei savi, nei ESBO ar kaimyninų šalių stebėtojai spręsti, ar rinkimai neklastoti, neturi galimybių.
Reikalinga būtų įvesti teisę nepriklausomai komisijai pasirinkimo būdu sutikrinti rinkimų apylinkės balsavimo biuletenių ir jos kompiuteryje balsavim duomenis ir radus jų neatitikimo faktų skelbti dėl rinkimų laikymo neįvykusias faktą.
Naujieji judėjimai pirmiausiai ir turėjo telktis tam, kad būtų iš esmės pakeistas Seimo rinkimų įstatymas. Pvz., visų pirma reikalauti, kad būtų pakeistas Rinkimų įstatymas, nustatant, jog komisijų pirmininkais yra skiriami ne partijų ar valdžios deleguoti, o seniūnijų bendrijų deleguoti nepartiniai asmenys, kuriems apmokyti organizuojami kursai apmokant juos rinkimams skirtomis lėšomis.
To nereikalavo ir nereikalauja nė vienas naujasis judėjimas, kaip manote, kodėl!…Dėl neišmanymo, – vargu bau …
Lietuvoje nėra lenkų ,rusų tautinių mažumų.
.Lietuvoje yra
TOTORIŲ IR KARAIMŲ TAUTINĖS MAŽUMOS, kadangi nei karaimai, nei totoriai neturi savo išorinės valstybės. Lietuva neprivalo
finansuoti lenkų, rusų mokyklas, tai lenkų, rusų tautinių bendruomenių
funkcijos. Lietuviai išlaiko 100 lenkiškų mokyklų .Gineso rekordas. TAI YRA LIETUVIŲ SAVIŽUDYBĖ,NES LENKINAMI LIETUVIŲ KILMĖS „TUTEIŠAI“. Buvusių okupantų lenkų ir rusų bendruomenės tiesiog
paveldėjo okupacijos metu turėtas privilegijas – valstybės
finansuojamas rusakalbes ir lenkiškas mokyklas. Kyla grėsmė lietuvių
gyvybinei erdvei – rusai ir lenkai, turėdami savo valstybėse didžiules
teritorijas, Lietuvoje turi privilegijas, kurių, lietuvių tautos
genocido vykdytojai neturėtų turėti..Lenkija – 40 milijonų,Rusija 150 milijonų gyventojų. Lietuvių liko 3 milijonai,nes juos žudo,naikina minėtos”mažumos”.