Kultūros ministerija (KM) paskelbė, kad įgyvendindama Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkurso sąlygas, birželio 13 d. surengs Kultūros ministerijai pateiktų Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Vilniaus Lukiškių aikštėje projektų aptarimą.
Diskusija vyks 2013 m. birželio 13 d. 13 val. Kultūros ministerijos (J.Basanavičiaus g. 5, Vilnius) Baltojoje salėje (II aukštas). Aptarime dalyvaus ekspertai vertinantys Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje projektus bei šio konkurso komisija.
Norintys dalyvauti aptarime kviečiami registruotis el. paštu pas Kultūros ministerijos Profesionaliojo meno skyriaus vyriausiąją specialistę Janina Krušinskaitė: j.krusinskaite@lrkm.lt arba telefonu: 8-5 219 3439.
Kultūros ministerija aptarimui pateikia 18 projektų atrinktų iš Lietuvos laisvės kovotojų atminimo Lukiškių aikštėje įamžinimo konkursui gautų 28-erių. Nustatyta, kad 10 atmestų projektų neatitiko konkurso techninės specifikacijos ir kitų konkurso sąlygų. Anksčiau KM buvo paskelbusi, kad iš konkurso pašalino 14 projektų „dėl techninių specifikacijų ir kitų konkurso sąlygų neatitikimo“, tačiau konkurso dalyviams tokį sprendimą užprotestavus – 4 projektai buvo sugražinti į konkurse dalyvaujančių gretas.
Konkurso dalyvių ir visuomenės nepasitenkinimą buvo sukėlęs KM sprendimas visuomenei pristatyti tik 14 iš 28-erių anoniminės komisijos atrinktų projektų. Vėliau buvo nuspręsta pristatyti ir atmestus darbus pažymint juos specialiomis žymomis. Taip pat daugelį suglumino projektų pristatymo sąlygos ir aplinkybės – į ankštą kultūros ministerijos kambarį sugrūsti ir ant kėdžių bei stalų sustatyti projektai lankytojams buvo rodomi nuo gegužės 13 d. iki gegužės 27 d. darbo dienomis po 2 valandas per dieną. Stebino ir tebestebina tai, kad KM nerado galimybių tokio visuomenei svarbaus konkurso darbų iki šiol pristatyti internetinėje erdvėje. Konkurso darbų nuotraukas artimiausiu metu pažadėjo paskelbti visuomeninis architektūros ir kultūros portalas pilotas.lt.
Skulptorius Gitenis Umbrasas apie tarptautinį konkursą 2013 05 13 d. (Ekspertai.eu vaizdo medžiaga):
Nors į birželio 13-tų metų 13-os dienos 13-os valandos projektų aptarimą kviečiami dalyvauti visi norintys, tačiau pasak KM valdininkų į visuomenės nuomonę bus neatsižvelgta.
„Visuomenės nuomonė įtakos sprendimui renkant nugalėtoją neturės. Yra sudaryta profesionali skulptorių, menotyrininkų, architektų ekspertų grupė. Visuomenė yra nehomogeniška ir vargu ar gali tinkamai įvertinti meninę projektų idėją ir jų organišką santykį su aikšte“, – Alkas.lt sakė KM Profesionaliojo meno skyriaus vyriausioji specialistė J.Krušinskaitė ir paaiškino, kad tokią diskusiją yra privalu surengti pagal prieš tai buvusio Kultūros ministro patvirtintą Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje meninės idėjos projektų konkurso sąlygų 10.5 punktą.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų.
Vilniaus Lukiškių aikštė pradėta formuoti 1860 m. kuomet čia buvo įrengta didelė miesto turgavietė. 1920 m. čia buvo padėtas paminklinis akmuo, skirtas šioje vietoje nužudytiems 1863 m. sukilėliams atminti. 1920 m. lenkų aneksijos metu aikštė buvo pervadinta diktatoriaus Juzefo Pilsudskio vardu, o sovietų okupacijos metais ji buvo pavadinta Tarybų, vėliau Lenino aikšte. 1952 metais šioje aikštėje sovietinė Lietuvos valdžia pastatė paminklą rusų diktatoriui Leninui. Šis sovietinis monstras buvo nugriaustas Sąjūdžiui atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 metų rugpjūčio mėnesį.
“Nors į projektų aptarimą kviečiami dalyvauti visi norintys, tačiau pasak KM valdininkų į visuomenės nuomonę bus neatsižvelgta. „Visuomenės nuomonė įtakos sprendimui renkant nugalėtoją neturės. Yra sudaryta profesionali skulptorių, menotyrininkų, architektų ekspertų grupė. Visuomenė yra nehomogeniška ir vargu ar gali tinkamai įvertinti meninę projektų idėją ir jų organišką santykį su aikšte“, – Alkas.lt sakė KM Profesionaliojo meno skyriaus vyriausioji specialistė J.Krušinskaitė”
klausimas: tai kam tas spektaklis?
p.s. pažvelikme į žodžio “homogeniškas” reikšmę: “Homogenizuoti – maišyti (įvairios elementai) į vieningą mišinys B, padaryti homogeniška, sumažinti iki mažų vienodo dydžio dalelių ir platinti tolygiai paprastai skystį iš b sumažinti taip daleles, kad jos būtų vienodai mažas ir tolygiai paskirstytas; specialiai sulaužyti iki riebalų lašeliai (pieno) į labai smulkių dalelių homogeniška, sumažinti iki mažų vienodo dydžio dalelių ir platinti tolygiai paprastai skystį iš b sumažinti taip daleles, kad jos būtų vienodai mažas ir tolygiai paskirstytas :.
PAAIŠKINKITE prašau kas suprato ką norėjo specialistė J.Krušinskaitė paskyti 🙂 aš neupratau.
Komisija gali būti sudaryta iš valdžios nuomonei lojalių piliečių. Lukiškių aikštės negalima palikti klerkų savivalei. Bjauriausia yra tai, kad žūt būt stengiamasi įtikti komunizmo garbintojų, o dabar konservatorių ir socdemų politiniam šiukšlynui.
mano nuomone, tokie sprendimai NEGALI būti priimti be piliečių – paminklas statomas viešojojoje erdvėje ir yra skirtas Laisvės kovotojų įamžinimui. kaip žinia, už laisvę kovojo ir po tankais gulė ne valdžios atstovai, o straipsnyje minima beveidė “visuomenė”, kuri tokiu arogantišku būdu nustumiama į šoną. gal kokie kultūros žmonės ar visuomenininkai kaip nors išreiškia protestą? rašo kreipimąsi? organizuoja kokią akciją? dar ką nors? noriu prisijungti 🙂
Irgi noriu sudalyvauti, atstovaujant alternatyviai (“ne-ekspertinei”) pozicijai aikštės rekonstrukcijos klausimu. Miestiečiams aikštė rūpi pirmiausiai kaip rekreacinė zona – ją išgrįsti vardan įtartinos vertės (kurią užtikrina “ekspertinė komisija”) reiškia nužudyti dar vieną tik nesenai atsigavusią viešąją erdvę.
Šiuolaikinio meno ekspertai viešąsias erdves traktuoja kaip tuščias vietas, kur galima talpinti įtartinos vertės objektus (tokius, kaip “Krantinės Arka”, kurios meninė vertė, nepaisant meno eksperčių pastangų paženklinti bet kokį kritinį požiūrį į šį objektą kaip “davatkišką”, taip ir liko paslaptimi). Pretenzijos į kompetentingą nuomonę, kurios kyla iš neaiškios kilmės eksperto vardo, nekelia pasitikėjimo. Pasitikėjimą gali sukelti tik ekspertais pasivadinusių personažų veikla ir darbai.
Lukiškių aikštėje penktą vasarą iš eilės rengiamas kas antrą pirmadienį vykstantis “Burbuliatorius”, suburiantis kokį tūkstantį įvairaus amžiaus miestiečių. Įvairaus amžiaus žmonės susirenka kartu pusti muilo burbulus ir mėgautis šios viešosios erdvės teikiamomis galimybėmis (žalios pievos, galimybė rinktis tarp saulės ir šešėlių). Tai tvari pilietinė iniciatyva, kuri savaime yra aktyvi miestiečių pozicija šios viešosios erdvės atžvilgiu.
Jei orai nepaves, šiandien (birželio 10 d., 18.3o) vėl rinksimės Lukiškių aikštėje. Jau 35 kartą. Labai kviečiu norinčius prisidėti prie alternatyvios (“ne-ekspertinės”) pozicijos išgryninimo ir komunikacijos ateiti (kad tik saulė pasirodytų:). Kadangi žmonių susirenka nemažai, verta dienos bėgyje susirašyti e-mailais. Mano: viršuje nurodyti Vardas.Pavardė@gmail.com
taip, “krantinės arka” daugeliui iki šiol kelia šiurpą. nemanau, kad ja bandyta išreikšti kokią meninę poziciją – man asmeniškai tai panašu į absoliutų pasityčiojimą iš miesto, Lietuvos ir lietuvių. nenustebčiau, jei tokia ir idėja. vaikščiojant krantine visada bandau išvengti praėjimo po ja – suku pro šalį 🙂
gal jau laikas ją išmontuoti?
“burbuliavimo” iniciatyva man žinoma, tik kad ji neprisidės prie sprendimo koks paminklas stovės aikštėje. manau, kad reikėtų konkretesnių veiksmų. jeigu kalbėsite ir apie tai, pasistengsiu po darbo prisijungti.
galimybę rinktis tarp saulės ir šešėlių reiktų palikti.:) Išgrįstų aikščių jau ir taip pakanka. Gedimino stulpai nuotraukoje primena labiau Osvencimą. Be to šis paminklas atrodo kaip nevykusi Kudirkos paminklo kopija. Geriausiai atrodytų ir tarp žalumos įsikomponuotų “šventoji” trijų raitelių trejybė. Tik juos derėtų apjuosti bareljefu, primenančiu sukilimus ir pastangas išsivaduoti nuo išorės ir vidaus priešų. Nes išorės priešai pavergia tuos, kurie savo viduje nėra laisvi nuo juos suvaržiusio ego.
Siūlyčiau tų žirgų nestatyti į Lenino vietą, bet paaukoti pievelę tolėliau už buvusio kulto paminklo, o aikštelę palikti “burbuliatoriams”. Taip pat palikti liaudžiai žalios pievos su dekoratyviniais krūmokšniais ir gėlėmis laisvam pavargusių vaikučių pasivoliojimui.
Vytis pamautas ant kažkokių “šakių” yra kaip tik tas simbolis, apibūdinantis KM ministerijos ir specialistų komisijos busimus rezultatus.
Čia gal ant menoros pamautas? Būtų simboliška… 🙂
Vytis ant menoros.
Žiauru
Vietoj to, kad sutelkti finansinius pajėgumus darbo vietų kūrimui, jie lėšas mėto tokioms nesąmonėms.
O paminklą, jei jau statyti, tai reikia, pvz., padaryti natūralaus dydžio V.Žemaičio figūrą, o tie abstrakltūs dalykai yra niekalas.
Bet, mirus Biogdanui, kas dar iš skulptorių sugeba nulipdyti tip top žmogaus figūrą su tikrais veido briožais?
Nėra.
AMB nesugebėjo reikiamai nulipdyti.
Reikės ir bus: ruoškis – dievo malūnas sukasi lėtai, bet užtikrintai. 🙂
Kitoje nuotraukoje, kaip suprantu, pavaizduotas katalikų simbolis. Jis yra ir simbolis Lietuvos pavergimo ir tautų naikinimo bei žydų religinės ideologijos ženklas. Kol vadovausitės svetimųjų primestomis ideologijomis, tol jūs esate neverti nei laisvės nei padoraus paminklo. Labai idiotiškai atrodo Gedimino stulpai ( kaip tvirtovės elementas ) ir priekyje priklaupęs katalikų simbolis – krikščioniškų galvažudžių gaujų idėjinis vadas ir Lietuvos didybės simbolis už nugaros. Kas čia per absurdas?
Svarstant viešųjų erdvių rekonstrukciją PRIVALOMA atsižvelgti į miestiečių poreikius!
Tezė apie nesubrendusią sprendimams visuomenę veda prie viešųjų erdvių užstatymo įtartinais objektais – tokiais kaip “Krantinė arka”. Vadinamųjų ekspertų kompetencija spręsti viešųjų erdvių klausimus nėra akivaizdi.
man tiktų, kad čia vėl turgus būtų: su padvadom, arklių mėšlu, bobom besiriejančiom, paršiukų kriuksėjimu, prekyba bublikais ir pan.Kam vėl atgaivinti skaudžią praeitį?
Graži Tu mano brangi Tėvyne, daugelį vargų, skriaudų patyrei…Čia buvo kariami sukileliai…
Prieš 20, 10 m. mačiau, kad labai tiktų Jono Biliūno Juozapotos su kraitele atnešto maisto statula. Manau, kad Ji turėtų stovėti aikštės kampe ir žiūrėti kryžmai per Gedimino prospektą į tuos baisius KGB rūmus. Manau, kad mūsų skulptoriai sugebėtų statulai įteikti Jono Biliuno išmastytą Juozapotos išvaizdą.
Tai primintų tų visų sukilimų žmonių aukas, stalininius laikus. Maironio perspėjimą – „…Kas Tėvynę praras kitos neišmels neapgailės…“
Pamirškite kas bloga – į ateitį reikia žiūrėti šviesiai.
Manau, kad laisvės kovotojų atminimo įamžinimui (galbūt barjelefo formos paminklu) daugeliu atvejų dėkingesnė ir tinkamesnė vieta yra atitinkamai patvarkytas Tauro kalno šlaitas, o Lukiškių aikštė paliktina pačios Lietuvos monumentaliam simboliui ir viešiems politiniams demokratiniams marširavimams organizuoti, t.y. amžinam Lietuvos politinio gyvavimo vyksmui.
Visi tie stilizuoti paminklai yra š, o ne atvaizdas – turi būti tik natūralaus dydžio Jono Žemaičio – Vytauto figūra. Tik tokie per laiką nepasensta bei neatsibosta.
Ir niekas geriau neatspindi to laiko kaip šis žmogus.
Lietuvių būdui nebūdinga demonstratyviai “išsikišti” iš kitų, nors jis ir būtų svarbesnis už kitus… Be to, kai daugelio nuopelnai atiduodami vienam žmogui tampa panašu į “prichvatizaciją”, ir apskritai menas yra apibendrinti simboliai.
Tačiau, išreikštame bendrume visada galima pabrėžti ir asmenų išskirtinumą, taigi gali rastis galimybė partizanų epizode pavaizduoti Joną Žemaitį natūralios išvaizdos.
Kaip tik tai būtų klaida, nes retam miškiniui nesivelka šleifas neaiškumų – ar jis dar partizanas, ar jau – tik banditas, o J.Žemaitis yra tikrų tikriausias partizanas be jokios dėmelės.
Ar nejauti, kad pats čia tik maišais po kojų…
Tai ir nesimaišyk, šiukšle. 😉
‘tikras lituvis’ gali šmeižti, įžeidinėti, grasinti – nepakaltinamas. Keista kodėl ‘alkas.lt’ jį įsileidžia?
https://alkas.lt/2013/05/16/patriotinis-jaunimas-pagerbs-vietines-rinktines-kovotoju-atminim/?comments#comments
Ir vėl apie save parašei. 😉
Tarp Kovotojų būta nemažai moterų Kovotojų. Tad kovas įamžinantis kūrinys galėtų būt – ant stulpo gražus moters kūnas, prie kurio prilipusi vasariška šlapia suknelė. Visų pirmučiausia, kūrinys turi būt patrauklus.
Taip ir sakyk, kad nori, jog ten būtų plikos bobos užtupdytos. 🙂
Na, vėl atsiranda darbas visuomenininkams – „ginti“ Lukiškių aikštę, nuo „paminklu“. Dirba kaip „gaisrininkai“, skirtumas tik vienas: gaisrininkai turi tikslą, o šitie motyvus. Juokdariai.
žinoma, jūsų valiai turėti savo nuomonę ir reikšti ją, tačiau natūralu ir tai, kad kiti žmonės nori aktyviai dalyvauti savo viešųjų erdvių puošime. ypač jau turint patirties su surūdijusiu vamzdžiu upėje ar šiaip kokios siaubingos “KUL-TŪ-ROS” objektais mieste:) todėl negalėčiau pasakyti, kad suprantu jūsų požiūrį. mano giliu įsitikinimu, jeigu sprendžiančiose komisijose žmonės yra:
a) visiškai nekompetetingi kvailiai (kaip ne kartą pasirodė), arba
b) asmenys, sąmoningai ir piktybiškai nusistatę bjauroti mūsų miestą,
tokiu atveju visuomenė turėtų ne tik aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, tačiau ir neprileisti tokių asmenų prie panašių projektų.
Sutinku – „todėl negalėčiau pasakyti, kad suprantu jūsų požiūrį.“ O galite suprasti, kad jau senai neturite „SAVO viešųjų erdvių“ , „mūsų miestą“ ir galų gale mes neturime SAVO valstybės. Gal pirma reikia vėl „įsigyti“ tą nuosavybės teisę? Jog naikina miškus, parkus, kelius(viduryje stato visokius architektūrinius „šedevrus“) ir t.t. , todėl kad taip reikalauja Briuselis. Todėl ir rašau – motyvai yra, bet be tikslo. Kaip rašo „ albinas: 2013 06 10 18:14
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=jTxJY3NmrkU
Atsibusk, Lietuvi!“
esmė filmuke labai teisinga – iš mūsų atimamos visos teisės, bet tik todėl, kad mes jas lengvai atiduodame. todėl nemanykime, kad kova dėl viešųjų erdvių ir panašios pilietinės iniciatyvos neturi jokios reikšmės ir yra “per menkos” paltesniame kontekste. mus spaus į kampą (jau spaudžia) tiek, kiek mes spausimės. piliečių žodis visur ir visada privers “galią” skaitytis, atkreipti dėmesį ir – svarbiausia – žinoti, kad lengvai niekas nepraeis. viskas prasideda nuo mažiausių dalykų – nuo paminklo ar vamzdžio. atsibuskime kartu, lietuvi, aš jau pabudau:)
„svarbiausia – žinoti, kad lengvai niekas nepraeis“ ? 23 metai, kaip jie puikiai žino, o jus puikiai „primenat“. Kiek dar? Jog „vamzdis“ ilgai gali stovėti ! Tai gal jūsų anūkai, o gal anūkų anūkai, kurie nežinos kokia buvo tą valstybė? Prancūzai kovoja, o „prabudęs“ lietuvis, net nesugalvojo jos palaikyti. Gydytojas pasakytu – Koma !
23 metus? tai gal kaip tik tiek laiko ir reikėjo pabudimui? gal kažkam – ilgiau? gal kažkam – trumpiau? gal nebebus kam? sunkūs klausimai – nežinau. o kaip jūs? o jūsų anūkai? o gal tik anūkų anūkai?:) taip galime kalbėtis labai ilgai – dar 23 metus. bet ar to reikia? pabudimas yra įvykęs faktas ir tiems, kam jis yra faktas, turi veikti, o ne ginčytis kuris teisesnis. visai nesuprantu tų “komentatorių”, kurie kaltina kits kitą arba ginčijasi kuris gražesnis, protingesnis, tautiškesnis, lietuviškesnis.. žmonės, atsipeikėkime pagaliau, mes – viena tauta ir jau nebe 3 milijonai. pagaliau – man užtenka to, kad esame žmonės, vienos žemės vaikai, čia gyvenantys ir mylintys savo kraštą. kokių jūs argumentų dar ieškote? kas būtų pakankama, kad baigtųsi “grožio konkursas”? tikrai visi būsime labai gražus pasaulinėje fašinstinėje valstybėje.
„pabudimas yra įvykęs faktas ir tiems, kam jis yra faktas, turi veikti, o ne ginčytis“. Ar tai veikimas: „kokie kultūros žmonės ar visuomenininkai kaip nors išreiškia protestą? rašo kreipimąsi? organizuoja kokią akciją? dar ką nors? noriu prisijungti“. „žmonės, atsipeikėkime pagaliau, mes – viena tauta ir jau nebe 3 milijonai. pagaliau – man užtenka to, kad esame žmonės, vienos žemės vaikai, čia gyvenantys ir mylintys savo kraštą.“ Bet prieš tai rašėt ne žmonės, o tik „kultūros žmonės ar visuomenininkai“. O kur pensininkai, vergai – darbininkai, bedarbiai ir t.t. Žmonės? Ar ne tokie žmonės? Nesuprantu tikslų prioritetus. Gyvenimas yra bjaurus(žmonės bėga nuo skurdo į užsienį), tačiau jums svarbiau yra neleisti „bjauroti mūsų miestą“, o ne žmonės. Kiti šaukia – „valstybės kalba“, „Lietuva- lietuviams“ ir t.t. O „Daugiau kaip 350 tūkst. Lietuvos gyventojų per paskutinius 12 mėnesių neturėjo pakankamai maisto, rodo RAIT apklausos duomenys“, o 580 tūkst. Lietuvos gyventojų, vos „perlipa“ skurdo ribos. Ar tai nebjauru? Ar tai pabudimo faktas?
kaip matau, jums “grožio konkursas” tebevyksta..na tai ir grožėkitės:)
Gotai-Getai-Gudai-Getitai-Godai yra godotojai, gaudziantys, gudus (gudi giria ar igudis yra antriniai zodziai suristi su senuoju giedoreliu savivardziu reiskia gaudzianti-osianti gasdinanti-baugi giria bei senoves giedoreliu Tautos ziniu turejima ir ju pritaikyma ar sugebejima buti sumaniu ir isradingu kaip kad prabociai buvo), giedotojai arba tiesiog Dainaviai kitaip dar Soduviai…Kreve zinojo kad Musu Tauta yra dainiu ir sodu tauta ir jos kalba yra ir buvo Lietuviu (suliejanciu Rasu-Saku ir PaRasiu-Neriu zemes) kalba…panasiai Nemunas yra NeMainus (per Deli teka upe Jamuna, o Gangas yra Dangaus upe kaip ir Dunojus-Dangojus), o Palemonas yra PaleiMainu (kur Nemuno srove stipresne)…tykiai tykiai Nemunelis teka
Ant aukšto bokšto, lyg medžio su Gedimino stulpais didis raitelis – tai Didysis Algirdas sumušęs mongolus ir išgelbėjęs visą Europa prieš 650 metų. Taip įsivaizduoju nuotraukoje pavaizduotą paminklą. Tik toks turi būti paminklas išauktinantis lietuvių karžygius, o ne vaizduojantis nuolankių lietuvių dejones ir kančias – tai mus asimiliavusių tautų primesta idėja ir suformuota sąmonė. Išmeskime ją iš savo smegenų. Partizanai buvo išmetę ir atsikratę svetimųjų suformuotos savimonės.