Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui Kultūros pasą įtvirtinti Švietimo įstatyme ir išplėsti jo paslaugų gavėjų ratą, įtraukiant ikimokyklinio ugdymo programas lankančius vaikus bei lituanistinių mokyklų užsienyje mokinius.
Šiuo metu Kultūrinio švietimo sistemoje yra beveik 380 tūkst. paslaugų gavėjų – vaikų, besimokančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą ir 1–12 klasių moksleivių.
Seimui patvirtinus ir skyrus papildomas lėšas Kultūros paso programai, nuo 2028 metų Kultūros pasu galėtų naudotis apie 100 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų, o nuo 2029 metų – apie 10 tūkst. lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje besimokančių asmenų.
„Kultūros paso plėtra – svarbus žingsnis siekiant, kad kultūros pažinimas taptų neatsiejama vaikų ugdymo dalimi nuo pat mažens.
Ši programa jau įrodė savo vertę, suteikdama tūkstančiams mokinių galimybę atrasti įvairias kultūros sritis ir patirti kultūrą gyvai. Tikimės, kad ateityje Kultūros paso galimybės atsivers dar platesniam vaikų ratui“, – teigia kultūros ministras Lukas Alsys.
Kultūros paso programa mokykloms siūlo daugiau kaip 6 000 įvairių kultūrinių pamokų visoje Lietuvoje. Programos dalyviai gali rinktis muziejų, teatro, muzikos, literatūros, kino, etninės kultūros, architektūros, dizaino ir kitų kultūros sričių veiklas.
Kasmet paslaugų pasiūla atnaujinama ir plečiama, siekiant užtikrinti kokybišką bei įvairiapusį kultūrinį ugdymą skirtingo amžiaus vaikams ir jaunimui.
Kultūros paso programa pradėta įgyvendinti 2018 metais, siekiant ugdyti mokinių kultūros pažinimo įpročius, plėsti jų kultūrinę patirtį.
Šiemet Kultūros paso programai skirta beveik 5,2 mln. eurų, tai yra beveik 1,2 mln. eurų daugiau nei pernai. Vienam mokiniui tenkanti metinė suma siekia 14 eurų.
