Lietuvos pramonininkų konfederacijos kartu su Kultūros ministerija organizuotoje diskusijoje dalyvavo pramonės, verslo, kūrybinių industrijų, turizmo, kultūros ir meno asociacijų ir bendruomenių lyderiai, inkubatorių vadovai ir kt. Susitikimas vyko Pasaulinę kultūros puoselėjimo dieną – gegužės 21 d.

Šioje diskusijoje, skirtoje aptarti kokią naudą ir pridėtinę vertę šalies ekonomikai sukuria kultūrinės ir kūrybinės industrijos. Dalyviai sutartinai tvirtino, kad šalyje turi baigtis kultūros lauko skaldymas, išblaškant kultūros finansavimą per skirtingas ministerijas ir institucijas neturinčias nieko bendra su kultūros kompetencijomis. Susirinkusieji tvirtino, kad kūrybinės industrijos turi gauti lėšų ES struktūrinių fondų 2014-2020 m. programavimo etape ir jų projektus turi vertinti kūrybinių industrijų specifiką suvokiantys specialistai, o gauta parama sudarytų galimybes Lietuvai sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

Diskusijoje dalyvavęs kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, kad šiandien Lietuva konkurencinėje erdvėje turėtų pranašumų, jei kultūrai Lietuvoje būtų skiriamas pakankamas dėmesys.

„Mūsų kaimynai jau anksčiau suvokė, kad nacionalinis protas ir kūrybinės industrijos XXI amžiuje yra ta nacionalinė vertybė, kuri turi būti skatinama ir puoselėjama aukščiausiu lygiu. Estijos, Lenkijos ir Latvijos valstybių strateginiuose dokumentuose kultūra užima aukščiausias pozicijas, o pas mus kažkodėl jai skiriamas labai mažas dėmesys ir ji suvokiama labai primityviai. Todėl džiaugiuosi, kad kūrybinių industrijų ir Lietuvos pramonės atstovai vienijasi tam, kad Lietuva užsitikrintų saugią ir turiningą ateitį, o tie kurie dar nesuvokia šios srities svarbos – pagaliau suvoktų“, – sakė Š.Birutis.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, kūrybinės industrijos pramonėje yra vienos svarbiausių, norint užsitikrinti ilgalaikes pozicijas tarptautinėse rinkose, todėl būtina siekti konsoliduoto ir rimto požiūrio į šią sritį.

„Kūrybos ir kultūriniuose procesuose dalyvaujantys žmonės yra pasiekę puikių rezultatų ir daug davė Lietuvai, tačiau nebepakanka veikti pavieniui. Naujas Europos Sąjungos struktūrinių fondų programavimo periodas yra puiki proga kultūros sektoriui susivienyti, nuspręsti, kokia kryptimi judėti ir ES pinigų pagalba didinti šaliai kultūros kuriamą vertę“, – sako Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Anot jo, „Lietuvos eksportas rekordinis, nes šalies pramonė ir verslas aktyviai ieško rinkų, kuria įvairius bendradarbiavimo mechanizmus su užsienio partneriais. Taip ir didžiulį potencialą turintis kultūros sektorius turi rasti būdų kaip jungtis į tarptautinius tinklus, kuriuose atsiveria galimybės pritraukti ir papildomo finansavimo. Kultūrinės produkcijos eksportas pasitarnautų tiek šaliai, tiek pačiam sektoriui, nes kuriama aukšta pridėtinė vertė, o struktūrinių fondų lėšos duotų didesnį postūmį tam.“

Kultūros ministro nuomone, Lietuva bus pajėgi konkuruoti tarptautinėse rinkose, jeigu šiandien Lietuvoje bus sudarytos galimybės ugdyti kūrybingą žmogų – didinamas kultūros prieinamumas, kultūros paslaugų tinklas ir infrastruktūra. Siekiant šių tikslų, Lietuvoje politikai turi priimti vieningą sprendimą, kad kultūrai turi būti skiriama ne mažiau ne 2,5 mlrd.litų ES 2014-2020 m. paramos laikotarpiu. Pasak ministro, ši suma yra minimalus kultūros lauko poreikis, kuris būtų įsisavintas ir jau artimiausiu metu duotų puikių rezultatų.

„Aš esu įsitikinęs, kad nepakankamas kultūros prieinamumas užkerta kelią jauno žmogaus ugdymuisi, darbingo žmogaus – kūrybai ir išmone, vyresniojo – pasididžiavimu savo valstybe ir nuveiktais darbais, o to pasekmė – didėjanti emigracija“, – sakė Š.Birutis.

Gegužės 21-oji UNESCO sprendimu paskelbta Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena.

Jungtinių tautų organizacija yra paskelbusi deklaraciją: „Savitumas, įvairovė ir pliuralizmas“, kurios pagrindinis tikslas – išlaikyti tautų savitumą, įvairovę, laisvę ir bendradarbiavimą.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS