Ar girdėjote apie tai, kas atsitiko Islandijoje spalio 23 dieną? Turbūt ne. Ar žinote, kodėl nieko negirdėjote? Todėl, kad spalio 23 dieną Islandijoje įvyko revoliucija, visiškai taiki, tačiau dėl to nė kiek ne mažiau revoliucinga, nei kitos. Ji parodė, kaip pavojinga, kai „demokratines procedūras“, apie kurias taip mėgsta kalbėti liberalai, kontroliuoja ne dauguma, o mažuma, kaip įprasta.
Būtent todėl pamokantį Islandijos pavyzdį nutyli pasaulinės masinės informacijos priemonės, nes dalykas, kurio pasaulio galingieji norėtų mažiausiai, – kad Islandijos pavyzdys iš tikrųjų taptų pavyzdžiu kitoms šalims. Tačiau apie viską iš eilės.
Praėjusių metų spalio 23 dieną Islandijoje įvyko referendumas, kuriame buvo priimta nauja Konstitucija. Šis referendumas – baigiamasis akordas kovoje, į kurią Islandijos tauta pakilo 2008-aisiais, kai islandai netikėtai sužinojo, kad jų šalis, ištikus finansinei krizei, tiesiogine to žodžio prasme bankrutuoja.
Tai buvo netikėta todėl, kad ištiko po 5 metų klestėjimo, kurį užtikrino „pati efektyviausia“ neoliberali ekonomika. Ji rėmėsi tuo, kad 2003 metais visi šalies bankai buvo privatizuoti ir, norėdami pritraukti užsienio investuotojus, praktikavo online banking, kuris, esant minimalioms išlaidoms, duoda sąlygiškai dideles pajamas.
Ir išties Islandijos bankai pritraukė daugybę smulkiųjų Britanijos ir Olandijos investuotojų, ir viskas ėjo kaip iš pypkės, o ekonomika (neoliberalų požiūriu) augo, plėtėsi ir klestėjo. Bet, kaip kartais atsitinka, buvo vienas niuansas: kuo daugiau buvo pritraukiama investicijų, tuo greičiau didėjo išorinė bankų skola. 2003 metais Islandijos skola prilygo 200% BNP, o 2007-aisiais sudarė jau 900%. Pasaulinė finansinė 2008 metų krizė klestinčiai Islandijos ekonomikai tapo mirtinu smūgiu. Trys pagrindiniai Islandijos bankai – Landbanki, Kapthing ir Glitnir – sprogo ir buvo nacionalizuoti, o krona neteko 85% vertės euro atžvilgiu. Metų pabaigoje Islandija pasiskelbė bankrutuojanti.
Ir štai tuomet atėjo laikas prisiminti, kad Islandija – demokratinė valstybė. Tačiau iš pradžių islandai nutarė pasiremti įprasta atstovų demokratija. Praėjus keliems mėnesiams nuo bankų griūties, islandai išėjo į gatves, protestuodami prieš bankrotus, tapusius krizės priežastimi, ir neišmanėlius politikus, sudariusius tokią galimybę. Protestai ir neramumai galų gale privertė vyriausybę atsistatydinti.
Rinkimai įvyko 2009 metų balandžio mėnesį, ir į valdžią atėjo kairioji koalicija, kuri, viena vertus, iš karto pasmerkė neoliberalią ekonominę sistemą, tačiau tuo pat metu ir pasidavė Pasaulio banko bei Europos Sąjungos šalių reikalavimams panaikinti Islandijos bankų įsiskolinimus, kurių bendra suma sudarė tris su puse milijardo eurų. Tai reiškė, kad kiekvienas Islandijos gyventojas penkiolika metų turėtų kas mėnesį mokėti 100 eurų, kad padengtų privačių žmonių (bankų savininkų) skolą kitiems privatiems asmenims.

To buvo per daug net ir ramiems islandams. Ir tai nulėmė visiškai neįprastą įvykių eigą. Idėja, kad piliečiai turi mokėti už privačių finansininkų klaidas, o visai šaliai gali būti užkrauta prievolė padengti privačias skolas, pasirodė esanti tokia nepriimtina, kad sukėlė naują masinių protestų bangą, kuri tiesiogine to žodžio prasme privertė Islandijos vadovus pereiti į daugumos pusę. Rezultatas – prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas atsisakė minties įpareigoti islandus prisiimti atsakomybę už Islandijos bankininkų skolas ir sutiko surengti referendumą.
Netrukus sulaukta „laisvajam pasauliui“ labai būdingos „tarptautinės bendrijos“ reakcijos – imtasi beprecedenčio Islandijos spaudimo. Didžioji Britanija ir Olandija grasino rūsčiomis ekonominėmis sankcijomis ir net visiška Islandijos izoliacija, jei šalies bankai negrąžins skolų. Tarptautinis valiutos fondas perspėjo neteiksiąs šaliai jokios pagalbos. Britanijos vyriausybė gąsdino, kad užšaldys islandų santaupas ir sąskaitas.
Tačiau islandai nepasidavė spaudimui, o prezidentas ištarė tokius žodžius: „Mums sakė, kad jei mes nepriimsime tarptautinės bendrijos sąlygų, tai tapsime Šiaurės Kuba. Bet jei sutiktume, taptume Šiaurės Haičiu“.
Referendumas įvyko 2010 metų kovo mėnesį. Jo metu islandai nutarė negrąžinti skolų užsienio kreditoriams – Didžiajai Britanijai ir Olandijai, nes 93% referendumo dalyvių balsavo prieš bankų skolų grąžinimą. Tarptautinis valiutos fondas tuoj pat užšaldė kreditavimą.
Bet sustabdyti islandų jau buvo neįmanoma. Piliečiams raginant vyriausybė pradėjo civilines ir baudžiamąsias bylas prieš asmenis, atsakingus už finansų krizę. Interpolas išdavė tarptautinį arešto orderį Sigurdurui Einarsonui, Kaupthing banko direktoriui, o kiti bankininkai, taip pat prisidėję prie griūties, pabėgo iš šalies.
Bet ir tai dar buvo ne pabaiga. Islandai tuo nepasitenkino – buvo nutarta priimti naują Konstituciją, kuri išlaisvintų šalį nuo tarptautinės finansų valdžios ir virtualių pinigų. Be to, islandai panoro naująją Konstituciją parašyti patys ir visi kartu. Ir tai pavyko! Pagrindinio įstatymo projektą rašė 950 paprastų žmonių, kuriuos Nacionalinė Asamblėja 2010 metais išrinko loterijos būdu.
Kad pabaigtų Konstituciją, Islandijos tauta išrinko (jau rinkimų metu) Konstitucinę tarybą, kurią sudarė 25 piliečiai. Tai buvo paprasti žmonės – žvejai, fermeriai, gydytojai, namų šeimininkės, išrinkti iš 522 jokioms politinėms partijoms nepriklausančių suaugusių piliečių, kurių kiekvieną rekomendavo mažiausiai trisdešimt žmonių.
„Demokratiškas“ Rusijos žurnalistas Pavelas Prianikovas straipsnyje sarkastiškai pavadinimu „Kiekviena virėja gali parašyti Konstituciją“ rašė: „Ypač pažymėtina, kad Islandijoje niekas nesipiktino, jog neįmanoma perskaityti 522 žmonių biografijų ir jų politinių programų bei susigaudyti rinkimų biuletenyje, kuriame įrašytas toks didelis žmonių skaičius.“
Vėliau buvo gludinami Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų tekstai. Pacituokime tą patį P.Prianikovą: „Na, o toliau taryba panaudojo crowdsourcing‘o sistemą (svarbių visuomeninių reikalų sprendimas pasitelkiant savanorius, visų žmonių prieiga prie bendro darbo – vert. past.).
Piliečių pasiūlymai buvo renkami per Facebook, Twitter ir net Youtube. Iš viso sulaukta paprastų islandų 3 600 tarybos darbo komentarų ir 370 Konstitucijos pataisų. Kiekvieną savaitę taryba skelbė internete straipsnius visuotiniam aptarimui.
Praėjus dviem ar trims savaitėm nuo tada, kai buvo peržiūrėti visuomenės ir ekspertų pasiūlymai, taryba išspausdino galutinę tekstų versiją, vėliau ji buvo svarstoma dar kartą. Be to, tarybos nariai kartą per savaitę užrašydavo pasakojimą apie savo darbą ir įkeldavo jį į Youtube, o jų posėdžius buvo galima stebėti tiesioginių transliacijų metu.
Pagaliau 25 tarybos nariai balsuodami nusprendė, kad darbas rengiant Pagrindinį įstatymą yra pabaigtas. „Mes, Islandijos žmonės, norime sukurti teisingą visuomenę, kurioje kiekvienas iš mūsų turės lygias teises prie bendro stalo“, – tokiais žodžiais prasideda Konstitucija.”
Konstitucinės tarybos nariai komentaruose pripažįsta, kad išvertus į užsienio kalbas pirmoji Konstitucijos frazė skamba šiek tiek negrabiai, tačiau, jų nuomone, ji suprantama kiekvienam islandui ir geriausiai atspindi siekį sukurti visiems vienodas galimybes. Konstitucijos projekte numatyta, kad salos gamtiniai ištekliai yra išimtinė visuomenės nuosavybė.
Ypatingo dėmesio vertas straipsnis, pavadintas „Atvira informacija ir pasitikėjimas“, kuris įpareigoja vyriausybę skelbti visus darbo dokumentus visiems prieinamu būdu, jei tai nėra valstybės paslaptis. Be to, Konstitucija įpareigoja valdžią dirbti ne tik žmogaus, bet ir Žemės bei biosferos gerovei. Atskiras straipsnis užtikrina gyvūnų teises.
Novatoriškame dokumente atsirado ir vietos vienai labai archajiškai normai, išbrauktai iš daugelio Europos konstitucijų. Taigi, evangelikų liuteronų bažnyčia tebeturi valstybinį statusą.
Čia verta paminėti vieną tolesnei įvykių raidai esminį niuansą. Konstitucinės tarybos sudėtis pasirodė besanti, kaip dabar priimta sakyti, „eurosocialistinė“. Ir ne todėl, kad dauguma islandų laikosi kairiųjų pažiūrų, o greičiau dėl gerokai riboto ir, atvirai kalbant, tiesiog paiko Islandijos dešiniųjų elgesio: prieš tai valdžioje buvusios Progresyvioji partija ir Nepriklausomybės partija pakvietė savo šalininkus boikotuoti Konstitucinės tarybos rinkimus ir Konstitucijos rengimą, tad dešinieji rinkėjai taip ir pasielgė.
Rezultatas – ir pačioje taryboje, ir naujosios Konstitucijos tekste dešiniųjų bei konservatorių idėjos atspindėtos minimaliai.
Tokiu būdu objektyvių ir subjektyvių veiksnių visuma nulėmė, kad dauguma netikėtai tapo padėties šeimininke – ir Konstitucinėje taryboje, ir tarp Konstitucijos kūrėjų, ir tarp balsuojančiųjų referendume. Ir rezultatas taip „pranoko lūkesčius“, kad štai jau daugiau nei mėnesį pagrindinės masinės informacijos priemonės iškalbingai nutyli visuotinio Islandijos referendumo rezultatus: Konstitucijos projektui pritarė daugiau nei 80% islandų iš 66% dalyvavusiųjų referendume.
Na, ar jūs supratote? Užteko sudaryti galimybę daugumai rengti ir priimti Konstituciją bei konstitucinius įstatymus, ir vietoj privatizacijos, kaip panacėjos nuo visų ekonomikos bėdų, atsirado resursų nacionalizacija, vietoj valstybės paslapčių – viešumas, vietoj atstovaujamosios demokratijos – tiesioginės demokratijos elementai.
Ir neduok Dieve (viso pasaulio neoliberalių vyriausybių požiūriu), jei Islandijos pavyzdžiu pasektų kitos šalys. Juk šiandien tie patys sprendimai, kaip prieš porą metų Islandijai, yra siūlomi kitoms valstybėms. Graikijos žmonėms kalbama, kad vienintelė išeitis – valstybinio sektoriaus privatizacija. Tą patį sako italams, ispanams ir portugalams…
O kas, jei jie paseks islandų pavyzdžiu? Baisu net pagalvoti…
O juk būtent į tai viskas ir krypsta! Turistai, kuriems kultūringai ilsėtis trukdo nesiliaujančios streikuoti „Europos kiaulės“ arba PIGS (angl. „pigs“ – kiaulės, vert. past.) – taip dažnai vadinamos keturios ant bankroto ribos atsidūrusios ES šalys: Portugalija (P), Italija (I), Graikija (G) ir Ispanija (S), – atkreipia dėmesį, kad daugelyje plakatų kažkodėl vis minima Islandija.
Bet šią smulkmeną naujienų programos taip pat nutyli, nes jas domina svarbiausias dalykas – kokiomis sąlygomis šios „kiaulės“ priims maloningai siūlomas paskolas, kad padengtų žlugusių bankų skolas.
Būtent todėl jūs nieko ir nežinojote apie Islandijos referendumą – pasaulio masinės informacijos priemonės meistriškai apsimeta, kad nieko neįvyko. Juk jos, kaip ir vyriausybės bei parlamentai, taip pat atstovauja interesams valdančiosios klasės, kuriai bet kurioje šalyje oi kaip būtų nenaudinga, jei daugumai būtų sudaryta galimybė dalyvauti valdyme.
Tačiau tiems, kam svarbesni daugumos interesai ir rūpi tikroji demokratija, Islandijos istorija yra pamoka. Organizuotos daugumos pamoka. Tiesioginės demokratijos. Realaus daugumos teisių įgyvendinimo. Liaudiško įstatymų kūrimo ir liaudies savivaldos. Viso to, be ko tikroji demokratija yra iš principo neįmanoma.
Šaltinis: gazeta.eot.su, vertė Alicija Žukauskaitė
Autorius yra LVŽS pirmininkas, LVŽS Šešėlinės vyriausybės Ministras pirmininkas
Na kažką panašaus , tiesa ne konstituciniu bet ekonominės raidos lygiu , aš čia , savo komentaruose , siūliau kurti tautininkams , bet panašu niekas net nepastebėjo.Buvo tik vienas atsakymas komentaruose ,kad atsieit tautininkai ekonominę programą turi , ir ją galima rasti internet adresu . Nurodytu adresu išlindo , kad resursas išnaudotas , ar kažkas panašaus . O be rimtos ekonominės raidos vizijos , be aiškumo kaip tvarkytis Valstybėje, vargu ar galima tikėtis ko rimto rinkimuose . Vien ” mes prieš” remtis nelabai rimta , reikia kad Tauta gerai žinotų ,KĄ ir KAIP ruošiamasi STATYTI , bet ne griauti.
Landsbirbiniai viską sugriovė ir išvogė.
ginčytis ,kas ir kaip išvogė , sugriovė galima ilgai . Bet dabar svarbu kas ir KAM statys . O socialistinė revoliucija ( gal geriau evoliucija) tai čia kaip ją suprasi . Kaip sakoma – duok durniui virvę , tai jis nesuprasdamas kam ji , ims ir pasikars
Taigi…
Esmė yra išminty, išmanyme, profesionalume ir skaidrume.
Jei aš valdžioje nematau, nerandu ir vis pasigendu šių IIPS, tai UŽ KĄ, TAI KAIP AŠ TOKIA VALDŽIA GALIU PASITIKĖTI?
KAIP TOKIĄ VALDŽIĄ GALIU GERBTI AŠ IR MOKYTI JĄ GERBTI SAVO VAIKUS BEI ANŪKUS?
Socialistinė revoliucija.
O ką – reikalingas daiktas. Kai kada.
Turi buti nei socialistine, nei kapitalistine. Turi buti teisinga! Tik as nelabai tikiu kad Islandija atsilaikys pries tarptautini kapitala. Pasmauks maza sali:(
Kodėl? Gali ir atsilaikyti. Jai palanki geogrfinė padėtis. O be to skandinavai nepaliks jos vienos bėdoje.
Esat visiškai teisus. Primetami svetimi žodžiai , “prikabinant” jiems svetimą prasmę , ir kvailina ištisas tautas . O viskas daug paprasčiau- nesvarbu kaip vadinasi , svarbu kad atitiktų Valstybės ir ją sukūrusios Tautos poreikius.
Kas dėl ….” Pasmauks maza sali:”….(vietoj pasmaugs)- tai ką , pasmaukys , pasmaukys ….ir išsibaigs .
pasmaugę būtų jei būtų sutikę prisiimt skolas. o dabar? jeigu aš turiu darbą , kaimynas turi darbą , abu mes vaikus išmaitinam , kame tas smaugimas gali pasireikšt? nepaskolins pinigų. o jei nebenoriu skolintis, užtenka ką turiu? buvo prisiskolinę , pasimokė.
Visiškai teisingai ….vyksta kažin koks globalus finansinis žaidimas pinigais . Beje pinigų priskolinta daug daugiau negu už juos kas realaus įsigyta . O aš manau , kad yra sukurta gudri sistema kaip daugumą pasaulio žmonių padaryti skolingais grupelei nieko neveikiančių ” gudručių”
Niekas tos skolos iki galo nesupranta. Paprasciausia ja laikyti socialiniu eksperimentu. Islandai padare viso labo viena vieninteli dalyka – grazino atsakomybe nuo nacijos patiems eksperimentatoriams. Vietoj to kad apsikrautu pazadais ir persifinansuotu su dar didesne skola, pasake – eikit ieskot kaltu ir is ju reikalaukit. Lietuvoje toks modelis atrodytu mazdaug taip: smigus bankui, likes jo turtas isdalinamas smulkiems indelininkams, o kreditoriams pasakoma – eikit ir ieskokit bankininku, ir is ju atsiimkit ka sugebesit ir kaip sugebesit – cia jusu bedos. Kreditoriais neretai buna kiti bankai – pavyzdziui ECB 🙂 O tie niekada nepraranda pinigu. Todel vyriausybe pasisamdo uz mokesciu moketoju pinigus administratoriu, banka nacionalizuoja – ty dengia kreditoriams nuostolius is biudzeto, paskui ta pati banka parduoda uz puse kainos privaciam fondui, nuostoli irgi dengia mokesciu moketojas. Tokiu budu eksperimento rizikos buvo privacios, pelnai jeigu eksperimentas nusiseka – privatus, o jeigu viskas sminga, tai nuostolis seda ant valstybes – ty jos zmoniu. Va ir visa sistema. Nieko blatno. Vyriausybes ir banko sajunga vs tauta. Kam nors naujiena?:D
paprastumas ir yra visa gudrybė,nors gal ir jos nėra , bet yra paprastas grubus noras pasipelnyti kitų sąskaita . O dar paprasčiau -atimti pinigus iš tų kuriuos skaito nevertais jų turėti . o jei visai tiesiai tai tokia šiuolaikinė lažo činšo forma.
Šitą šūkį („nei socialistine, nei kapitalistine“)jau girdėjom… jeigu pamiršai, tai galiu priminti: iš jūsų tėvo p. Landzbergio(1985 -1986 m.). Tiesa tada jis buvo dar neatsišėrimas… Tai jau jus ten Kaune ir išdykaukit su savo anarchija.
kas mane nustebino is tos istorijos, kad cia nesenai islandai laimejo teisma pries UK fondus. Britu fondai buvo primarinave nemazai pinigu tame icesaveryje, ten buvo ir pensiniu fondu, ir kitokiu kreditu kurie buvo apdrausti. Britai savo pilieciams prarastus pinigus grazino, ir paskui meginos prisiteisti juos is Islandu. Bet islandai laimejo teisma ir liko svarus – britai ten laike pinigus nes ten buvo burbulines palukanos, taigi, tikedamiesi geru dividendu, bet kai bankai smigo, visi kas norejo geru procentu liko be nieko. Snoro analogija. Kipro irgi. Laikai pinigus losimo namuose – tai ir tikekis, gal ju gali viena diena nebelikti. Logiska.
Man rods, čia yra pamoka visiems, kurie mėgsta gyventi iš svetimų pinigų (ypač tai reikėtų įsidėmėti kubiloidams, kurie valstybės skolą nuo 17 mlrd. per 4m. sugebėjo išpūsti iki 50 mlrd.).
Kieeeeek???
h tt ps://datacommons.org/place/country/LTU?utm_medium=explore&mprop=amount&popt=Debt&cpv=debtor%2CGovernment&hl=en
troliai padeda bedoj, sviesiai mastantiems islandams pries protingus tamsiuosius molius.. bet! kiekvienas galim tapti sviesiu ir galingu pries sliuzus, jeigu uzdavines klausymus SAU
Visos valstybes skoloj, visoms bus ale naudinga pereiti prie skaiciuku, o tam gerasis obama jau nuo kovi 26d isigaliojusi istatyma priziures, skelbianty kad per 36men susidetu gyvuliai (zmones) mikro priemones i kuna.
Tyla gera byla, kazin ar kas girdejo sia nutylima jaip ir Island info, nors tv zinios rode plojimus kongreso, ten paketa istatymu berods 1024 patvirtino.. tarp ju ir sis uzsikapstes, todel kas supranta apie ka kalbama valio. .
Panašiais principais (viešumu ir iniciatyvos atidavimu liaudžiai) veikdamas Gorbačiovas vykdė “perestroiką” – komunistų funkcionierių nuvarymą nuo valdžios, tačiau baigėsi viskas tuo, kad į išbaidytų komunistinių funkcionierių gūžtas sutūpė tų gūžtų laukę nesulaukę kiti, bet taip pat komunistiniai “paukšteliai”… Panašiai gali atsitikti ir su Islandija – būti balta varna sunku, tai mums rodo ir Baltarusijos pavyzdys… Tačiau tai nereiškia, kad nereikėtų sekti Islandijos keliu. Vaduotis iš rutinos būtina …
Teisingai reik liaudžiai spręsti o ne keletas susirenka ir sprendžia savo naudai.
Puikus pavyzdys tikros tautos atsakomybės, o ne Čikagos ekonominės mokyklos auklėtinių grubūs frydmaniški eksperimentai – parduok arba privatizuosim!
http://en.wikipedia.org/wiki/Icelandic_parliamentary_election,_2013
Sviezias blynas.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį – kad tie 25 paprasti (rusų vertimas) žmonės iš tikro ne šiaip sau “paprasti”, bet patys garbingiausi, sąžiningiausi Islandijos piliečiai (angliškas vertimas), kuriems ir buvo patikėta prižiūrėti konstitucijos kūrimą. Tikrai tai labai svarbu, svarbu galvojant apie Lietuvos ateitį. O jei taip Lietuva išsirinktu iš pačių patikimiausių sąžiningiausių savo piliečių Savo Garbės Tarybą, kuri prižiūrėtų visas valdžios grandis ir “TIK” paaiškintu savo piliečiams kas vyksta ir kuo tai gresia tautos ateičiai. Bet koks valstybinis sprendimas turi būti priimamas tik atsižvelgus į tai, kaip tai palies bent tris, keturias kartas į priekį. Aišku, kad partijos įspraustos į tokius rėmus, kad joms belieka tik rūpintis – nuo kadencijos iki kadencijos, o dar reikia ir pinigų “užsidirbt”, o jei “užsidirbai”, vadinasi susitepei… Su ekonomistai padėtis dar blogesnė – žmonės pažeistomis smegenimis… Ekonomistų prognozės – žemiau astrologinių prognozių lygio. Dabartinis ekonomikos modelis – krizinis, naudingas tik laaaabai turtingiems. Žemės ištekliai naudojami didžiąją dalim beprasmiškai – pūsti ekonominius burbulus ir turtingiausius daryti dar turtingesniais. Mes visi, beveik, dirbam ekonomikai – turtingiausiems… ? Atsiminkime, kaip mus valdė “didieji” ekonomistai – pradedant Prunskienę, Brazausku, Šleževičium baigiant Grybauskaitę. Vienu žodžiu – jei ūkvedžių (ekonomistų, bankininkų, premjerų…) neprižiūrėsi, būtinai pridarys bėdų ir dar apsivogs.
Laikas apsispręsti ir pradėt veikti. Valstybę turi valdyti garbingiausi ir išmintingiausi jos piliečiai, Garbės Tarybos institucijos atsiradimas Lietuvoje ir ne tik, būtų pirmas žingsnis link išmintingos Valstybės, išmintingos žmonijos.
N.Ozelyte i Prezidentus!
dr. J.Romanowaki i premjerus!
butu grazu bet kol nebus ivestuos bausmies isrinktiem valdinikam korupcija ir kysinikavimas neduos juokiu vaisiu. ka berinktumiem ir kokios inctancijos bebutu sukurtuos aciras tuokiu kurie parsiduos! zmogus baudziamas uz zodi dabar jau. o valdinikai neliecemi! valdinikuj reike ivesti uz bet koki nusiksltima 10m kaliejimo su viso seimuos turto konfiskacija. kodel seimuos kad isnykru posakis ce nemanuo ce zmonos ar sunaus! tada eidami i politika jiie dirbs tautai . o dabar jie eina i valdze su garbingais truoskimais uz ka ir buna isrinkti o acisede i kiede sika ant tautuos staigei uzmirse uz kokius pazadus buvo isrinkti! o si valdze jau sitaip sutrypie konctitucija ! kuo tikietis dar?
Įdomu, kurgi nuves tokios socialistinės iniciatyvos? :))))
Į naują bankrotą, pragyvenimo lygio palaipsnį smukimą ir naują visuomenės nepasitenkinimą – ne kur kitur.
Taip nutinka visoms socializmą kuriančioms valstybėms, nes socializmas yra utopija. Tad visiškai teisūs Islandijos dešinieji. Ir teisingai pasielgė, kad neprisidėjo prie šito virėjų – Konstitucijos kūrėjų cirko 🙂
Beje, kodėl neoloberalizmą siejate su skola. Pvz, aš esu neoliberalas, tačiau labai neigiamai žvelgiu į skolinimąsį. VALSTYBĖ, VISUOMENĖ IR ATSKIRI PILIEČIAI TURI GYVENTI PAGAL PAJAMAS. Manau, kad tikri neoloberalai netigi uždaraustų skolinti valstybės ir savaivaldos lygiu. Aišku, piliečių, privačių įmonių skolinimuisi neprieštarautų. Tikri neoliberalai valstybės biudžetą formuotų tik pagal pajamas ir tik teigiamo balanso. Tad nesiekite, brangieji, neoliberalizmo su prasiskolinimu. Nes paprastai gerokai dažniau prasiskolina kairiųjų valdymo šalys (puikūs Pietų Europos valstybių pavyzdžiai).