Sekmadienis, 25 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kubilius. Netolerantiška Kovo 11-oji?

Mindaugas Kubilius, www.ekspertai.eu
2013-03-13 13:02:57
4
M. Kubilius. Netolerantiška Kovo 11-oji?
Mindaugas Kubilius
Mindaugas Kubilius

Neretas šioje šalyje gyvenantis pilietis žino, kad Kovo 11 diena yra valstybinė šventė. Valstybinių švenčių turime visą įvairovę. Pavyzdžiui, masinės girtuoklystės diena – Joninės ar pamišimo dėl žolių diena – Žolinės. Beje, retas susimąsto apie tokią keistą Romos Katalikų bažnyčios Šv. Jono Krikštytojo ir Švč. Mergelės Marijos Žengimo į dangų liturginių iškilmių šiuolaikišką valstybinę transformaciją. O kam galvoti? Valstybė mums dovanoja progą pašvęsti. Daugiau progų, daugiau ir švenčių!

Suprantu, kad sunku suvokti kai kurių šiuolaikinių socialinių/valstybinių ritualų kaip, pavyzdžiui, „Rasų – Jonų – naktinio nusisėklinimo ir rytmetinio blaivymosi po paparčiu“, prasmę. Tačiau yra valstybinės šventės, kurios tvirtina pačią valstybę: Vasario 16, Kovo 11, Liepos 6 dienos. Tomis dienomis neišeina nepagalvoti, kad šiomis dienomis valstybė, kurioje gyvenu, švenčia save.

Lai ir švenčia! O kas man? Man tėra proga pašvęsti. Dažnas jaunoje Lietuvos Respublikoje taip mąsto ir elgiasi. Jauna ir liauna yra mūsų pilietiškumo branda. Dar per silpnai esame įsišakniję į bendrojo gėrio savimonę, menkai suvokiame bendrabūvio vertę ir jį tvirtinančias bendro gyvenimo, arba piliečių būvio kartu, formas.

Ir nors suprantame, kad vyksta natūralus piliečių savimonės tapsmas sulig laisvoje Lietuvoje išaugusios kartos branda, visgi negalime nekelti ir nespręsti piliečių susitapatinimo su kuriamu bendrabūviu, t. y. valstybe, problemos.

Pastaraisiais metais suderėję piliečių sąjūdžiai akivaizdžiai parodo šį rūpestį, o kartu ir pastangą įsisavinti savo valstybę. Štai čia rašydamas ir aš taip pat siekiu sujudėti ir sujudinti šio straipsnio skaitytojus mūsų telkiamo bendrabūvio, t. y. Lietuvos, link. Gera yra būti, kurti ir džiaugtis kartu.

Per valstybės atkūrimo iškilmes atminkime, piliečiai, patys save! Juk patys ją neseniai ir atkūrėme: tik prieš 23 metus įgijome teisę bei garbę vadintis suverenia tauta. Konstitucijos 2 straipsnis išreiškia laisvo (nes valingo) lietuvio orumą: „Lietuvos valstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso tautai.“

Tauta save vadina į laisvų žmonių bendrabūvį susitelkę žmonės. Aš esu ne šiaip tautos, bet laisvę valstybėje sutelkusios tautos dalis. Didžiąja raide išreiškiu šios Laisvės didybę. Pagaliau ne aš, o Mūsų Laisvės Įstatymas – Lietuvos Respublikos Konstitucija – skelbia Lietuvą kuriančią Tautą iš didžiosios raidės.

Giliai sieloje džiūgauju ir viešai tariu: mano ir Mūsų tauta yra garbinga ir didinga!

Mano konstitucinė savastis – tauta (lot. natio) ir tėvynė (lot. patria) – prisako gerbti savo Tautą ir Tėvynę, būti nacionalistu ir patriotu.

Bet ar šie gražūs ir vienareikšmiai tiesos žodžiai mūsų laikais nepriverčia nedrąsiai susigūžti? Ar ES didenybė tolerancija neprisako mums vengti ne tik tokio kalbėjimo būdo, bet ir aktyvaus savo tapatybės ir tautiškumo/nacionalumo teigimo veiksmų? Kaip čia neužgauti įnoringų individų „teisių“ …

Nesinori sakyti – kitataučių. Nes ne tik lietuvių tauta, bet ir kitų tautų atstovai, kurie laisva valia nuoširdžiai tapatinasi su Lietuvos piliečių bendrabūviu, jį gerbia ir bendrauja lietuviškai (Konstitucijos 14 straipsnis), yra savo Lietuvos valstybę kuriančios tautos atstovai.

Kaip žinoma, ir plačiai išsikerojusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais tautos irgi buvo Tautos – „Natio Lituanica“ – dalis. Ir nors anuomet lietuvių kalba nebuvo pamatinis priklausymą šiai didingai Nacijai nulemiantis bruožas, tai nebuvo kliuvinys teigti Lietuvos tautą visais kitais būdais.

Tad kodėl, Lietuvai įstojus į ES, tautos savasties teigimas vis labiau tampa nejaukus, nesveikintinas? Kodėl ES sudievinta tolerancija neleidžia man pačiam būti savimi? Ir kas ji per viena – ta išgarbstytoji Tolerancija? (Ne iš pagarbos, bet dėl privalomos taisyklės: tikro stabo tikrinį vardą irgi dera rašyti iš didžiosios raidės.)

Šis klausimas yra svarbus, nes, atrodo, su šia agresyvia dievybe, prieš kurią jau ir kai kuriems „sujievrosojuzintiems“ lietuvaičiams linksta keliai, nesame geriau susipažinę.

Ar jūs pasakytumėte savo mamai: „Mama, aš tave toleruoju?“ Matyt, ne. Ar taip pasakytumėte savo draugui, ar tik sutiktam žmogui, su kuriuo mielai šnekučiuojatės? Irgi net į galvą neateitų. Net elementaraus mandagumo ir gero tono taisyklės to, šiukštu, neleidžia. Nes „toleruoti“ reiškia tramdyti neapykantą, pakęsti.

Tad kodėl liberalūs ideologai mus skatina vienas kitą pakęsti? Kodėl jie daro prielaidą, kad piliečiai iš prigimties yra tarsi žvėrys ir jiems yra būtinas tolerancijos apynasris neapykantai suturėti? Kodėl tolerancijos valdomoje Europoje sparčiai daugėja netolerancijos pačiomis įvairiausiomis formomis, tarp jų ir nacionaliniu pagrindu? Kodėl tolerancija gimdo žudikų breivikų kultą Europoje?

Kodėl agresyvios Tolerancijos adeptai, užėmę „nutoleruotų“ savivaldybių tarybų vietas (atvejis Belgijoje), nurodo nestatyti Kalėdų eglutės, t. y. griežtai netoleruoti ilgaamžių piliečių bendrabūvio tradicijų?

Ar Jums neatrodo, kad tolerancijos stabas yra neapykantos skatinimo mašina, griaunanti mūsų solidarumą? Ji griauna bet kokį tvarų žmonių bendrabūvį, kuris remiasi sąmoninga pagarba, laisvų žmonių solidarumu, bendru darbu, bendrabūvio kūryba ir pagaliau iš šio bendro gėrio kylančia taip brangia laisve. Liberalų žodyne prigimtinių vertybių nerasta. Kaip ir paties žmogaus. Jų makaulėse siaučia malonumus vartojantys ir nemalonių situacijų netoleruojantys zombiai.

Todėl peršasi išvada: švęsdami Valstybės atkūrimo dieną turime be užuolankų griauti primestą tolerancijos stabą. Tolerancija griauna tautos savastį ir supriešina tautas ir žmones. Neapykanta gimdo neapykantą. Tolerancijos neigiamą savastį ima agresyviai ir apgaulingai savintis tik viena Tautos dalis. Ir Nacija virsta nacionalsocialistų kohortomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kovo 11-oji švenčiama visoje Lietuvoje
  2. A.Ramanauskaitė-Skokauskienė. Kovo 11-oji: nepriklausomybės ir žmogaus teisių atkūrimas
  3. Kovo 11 proga vyks apeigos Vilniuje
  4. Kovo 11-ają kviečiama pažymėti ir socialiniuose tinkluose
  5. Kovo 11-ąją kviečiama diskutuoti, koks patriotiškumas reikalingas Lietuvai
  6. Iki paskutinio kantrybės lašo įsitvirtinti Lietuvoje
  7. Panevėžio kraštotyros muziejuje vyks kovo 11-osios minėjimas
  8. Kovo 9d. vyks akcijos Tibetui paremti!
  9. Kovo 11-oji Kaune šiemet bus atšvęsta įspūdingai
  10. Visuomenininkai kovo 17 d. surengs mitingą prie Seimo
  11. Dėl tautos ir valstybės atsisakymo
  12. Kovo 11-ąją Seime bus įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija
  13. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  14. G. Songaila. Lietuva – lietuviams! Kas netinka?
  15. E. Drungytė. Patriotizmas – didžiausia grėsmė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Birutė says:
    12 metų ago

    Viskas paprasčiau kai kalbam lietuviškai, tuomet jokių paaiškinimų nereikia. Bet su mūsų Rasos švente tai be reikalo taip užlenkėt, fui. Gal nematėt kaip tikros Rasos švenčiamos,

    Atsakyti
  2. Romaldas says:
    12 metų ago

    o Birutės pastaba yra teisinga. Kalbėkim lietuviškai ir tikrai vienas kitą suprasim.

    Atsakyti
  3. amelija says:
    12 metų ago

    Yra ir tokia nuomonė: “nedalyvausiu jokiose patriotinėse eitynėse, kol jose plevėsuos juodos vėliavos su SS insignijomis ir totenkopfais (SS simboliu tapusi kaukolė), kol žmonės jose toleruos Lietuvai daug blogo padariusius asmenis, kol iš burnų sklindantys šūkiai bus nevienprasmiai. Panašu, kad eitynių rengėjams protestuojantys prieš dabartį yra naudingesni už tuos, kurie myli Lietuvą net tokią, kokia ji yra dabar.” Tai citata iš Vilniaus universiteto tarptautinių santykių instituto studento Dovydo Skarolskio labai racionalaus ir pagrįsto straipsnio, kurį išspausdino “Atgimimas” ir pakartojo DELFIs. Mąstantys turėtų paskaityti ir pagalvoti.

    Atsakyti
  4. Ona Voveriene says:
    12 metų ago

    O as dalyvavau ir dalyvausiu be jokiu islygu. Kelti salygas, jeigu, jeigu… tai reiskia prarasti Lietuva amzinai. Apie tai tik is svajoja rusai, lenkai, pederastai ir tolerastai, jau baigiantys prazudyti Lietuva. Dovydas Skarolskis, kad nors ateis 5 prota, kas kaip ir su kuo. Bet jau gali to at4jusio proto nereiketi, nes jau bus velu. Lietuva bus tik be lietuviu. 3/4 Lietuvos – jau be lietuviu, balsuojantys uz sukcius, svieto perejunus. Todel, kas tik beateis i eitynes uz Lietuva, visus svekinsiu. Svarbiausia, kad siektu teisingumo ie lietuviskumo. Pagarbiai. Ona Voverien4, Vilnius, 2013.03.16.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Putinas
Užsienyje

Rusijos akiplėšiškumas: pati puola, pati rėkia

2025 05 24
Plyni kirtimai
Gamta ir ekologija

Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus

2025 05 24
Degiklių bandymai Lietuvos energetikos institute
Lietuvoje

Lietuvos mokslininkai kuria naują technologiją, galinčią pakeisti stiklo pramonę

2025 05 24
Pilietiškumo egzamino nugalėtojai 2025
Lietuvoje

Apdovanoti tvirčiausias žinias parodę Pilietiškumo egzamino nugalėtojai

2025 05 24
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių aplinkai gerinti paskirstyta 16 mln. eurų

2025 05 23
G. Paluckas lankosi Moldovoje
Lietuvoje

G. Paluckas: Lietuva tiki europine Moldovos ateitimi

2025 05 23
Jono Basanavičiaus gatvė
Lietuvoje

Atnaujinama sostinės J. Basanavičiaus gatvė

2025 05 23
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje atsiras dar 500 automobilių statymo vietų

2025 05 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Chase Hughes apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
  • Tanzanija apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
  • Gintaras Skamaročius apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
  • Genadijus Balašovas apie Rusijos akiplėšiškumas: pati puola, pati rėkia

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • L. Kojala. Merco kalba Vilniuje – su Kenedžio motyvais
  • Cukrinis diabetas: grėsmė inkstų sveikatai
  • Ruošiantis kelionei – raginimas pasitikrinti SIM korteles
  • Kaip tinkamai apželdinti kiemą?

Kiti Straipsniai

Pilietiškumo egzamino nugalėtojai 2025

Apdovanoti tvirčiausias žinias parodę Pilietiškumo egzamino nugalėtojai

2025 05 24
G. Paluckas lankosi Moldovoje

G. Paluckas: Lietuva tiki europine Moldovos ateitimi

2025 05 23
P. Vileišio rūmuose Lietuva 1907 m. pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą | lrv.lt nuotr.

P. Vileišio rūmuose Lietuva 1907 m. pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą

2025 05 23
Po 10 metų pertraukos Lietuva iškovojo medalį Tarptautinėje mokinių filosofijos olimpiadoje | smsm.lrv.lt nuotr.

Po 10 metų pertraukos Lietuva iškovojo medalį Tarptautinėje mokinių filosofijos olimpiadoje

2025 05 23
K. Budrys ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje

K. Budrys: Turime ryžtingai stiprinti Ukrainos pozicijas

2025 05 21
Darius Kuolys

D. Kuolys. Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?

2025 05 21
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Kauno gimtadienis | kaunas.lt nuotr.

Su šūkiu „Kaunas džiaugiasi!” miestas pasitinka 617-asias Magdeburgo teisių gavimo metines

2025 05 20
Gitanas Nausėda ir Andžejus Duda

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susikitime – saugumo klausimai

2025 05 19
VKI viršininkas, dr. Audrius Valotka | LKI nuotr.

Kalbos inspekcijai vadovaus A. Valotka, liberalai žeria kritikos

2025 05 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Chase Hughes apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
  • Tanzanija apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
  • Gintaras Skamaročius apie Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais
  • Genadijus Balašovas apie Rusijos akiplėšiškumas: pati puola, pati rėkia
  • dar daugiau Milda apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kultūros ministras Šarūnas Birutis lankosi Lenkijoje

Kultūros ministras Šarūnas Birutis lankosi Lenkijoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai