Birželio 18 d., ketvirtadienį, 10 val. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) svarstys du klausimus, kurie, visuomenininkų vertinimu, gali dar labiau apsunkinti piliečių teisę inicijuoti referendumus.
Tai vyks nepaisant to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pastaraisiais mėnesiais jau ne kartą panaikino referendumų iniciatoriams nepalankius VRK sprendimus.
Posėdyje numatyta spręsti, ar suteikti papildomo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) eterio laiko piliečių referendumo iniciatyvai dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais apsaugos, taip pat ar registruoti piliečių iniciatyvinę grupę patariamajam referendumui dėl naujo karinio poligono steigimo Lietuvoje.
Abu klausimai kelia ginčų. Referendumo dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais iniciatoriai teigia, kad VRK ir toliau sudaro kliūtis piliečių iniciatyvai, o naujos iniciatyvos dėl karinio poligono rengėjai gali sulaukti atsisakymo registruoti iniciatyvinę grupę dar nepradėję rinkti parašų.
Nors LVAT per pastaruosius mėnesius jau ne kartą panaikino VRK sprendimus dėl referendumų iniciatorių teisių ribojimo, komisija ir toliau laikosi visuomenininkų kritikuojamos praktikos, kuri, jų vertinimu, apsunkina referendumų iniciatyvų įgyvendinimą.
Vienas svarbiausių būsimo posėdžio klausimų susijęs su šiuo metu vykdoma piliečių referendumo iniciatyva dėl teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais apsaugos.
Šia iniciatyva siekiama Konstitucijoje aiškiai įtvirtinti piliečių teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais apsaugą ir užkirsti kelią galimiems grynųjų pinigų naudojimo ribojimams ateityje. Referendumo rengėjų nuomone, grynieji pinigai yra ne tik atsiskaitymo priemonė, bet ir piliečių ekonominės laisvės bei privatumo garantija.
Teismai nuolat taiso VRK „klaidas“
Pastarieji mėnesiai referendumų iniciatoriams tapo savotiška kova ne tik dėl parašų rinkimo, bet ir dėl pačios teisės vykdyti pilietines iniciatyvas.
Referendumo dėl konstitucinės teisės atsiskaityti grynaisiais pinigais iniciatoriai teigia, kad LVAT jau ne kartą buvo priverstas taisyti VRK priimtus sprendimus.
Birželio 10 d. LVAT panaikino VRK 2026 m. gegužės 19 d. atsisakymą suteikti papildomo LRT eterio laiko referendumo iniciatyvai pristatyti. Teismas konstatavo, kad toks klausimas turėjo būti sprendžiamas kolegialiai viešame VRK posėdyje, o ne administraciniu raštu.
Dar anksčiau, gegužės 13 d., LVAT panaikino VRK sprendimą nepratęsti referendumo iniciatyvos termino. Teismas nurodė, kad VRK privalo sprendimus dėl referendumų iniciatyvų priimti viešai ir kolegialiai, laikydamasi įstatymo reikalavimų.
Balandžio 29 d. LVAT dėl nuolatinių „Rinkėjo puslapio“ veikimo sutrikimų pratęsė referendumo iniciatyvos terminą iki 2026 m. rugpjūčio 11 d., pripažinęs, kad elektroninės sistemos gedimai trukdė piliečiams pasirašyti už iniciatyvą.
Referendumo iniciatoriai tvirtina, kad tokia situacija Lietuvos referendumų istorijoje neturi precedento – teismams tenka vieną po kito naikinti VRK sprendimus, susijusius su tos pačios pilietinės iniciatyvos vykdymu.
Nepaisant teismo sprendimo, VRK vėl ketina atmesti prašymą dėl eterio laiko
Ypač daug klausimų kelia antrasis birželio 18-osios posėdžio darbotvarkės klausimas.
VRK nutarimo projekte siūloma netenkinti piliečių prašymo suteikti papildomo LRT eterio laiko referendumo iniciatyvai dėl Konstitucijos 23 straipsnio pakeitimo pristatyti.
Komisija argumentuoja, kad Referendumo konstitucinis įstatymas numato tik vieną valandą visuomeninio radijo ir televizijos eterio laiko parašų rinkimo laikotarpiu, o galimybės skirti papildomą laiką įstatyme nenumatyta.
Komisija taip pat pažymi, kad iniciatyvinė grupė jau pasinaudojo viena valanda eterio laiko 2026 m. kovą ir balandį.
Tačiau būtent dėl tokio atsisakymo LVAT birželio 10 d. jau buvo panaikinęs ankstesnį VRK sprendimą. Teismas konstatavo, kad referendumo agitacijos klausimai priklauso komisijos kompetencijai ir turi būti sprendžiami kolegialiai VRK posėdyje.
Nors LVAT panaikino ankstesnį VRK atsisakymą ir nurodė, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami viešame komisijos posėdyje, naujajame birželio 18 d. svarstomame projekte iš esmės vėl siūloma netenkinti to paties referendumo iniciatorių prašymo.
LVAT taip pat pabrėžė, kad ankstesnis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esmines procedūras.
Todėl visuomenininkai kelia klausimą: ar VRK iš tiesų įvykdys teismo sprendimo esmę, ar tik pakartos ankstesnį atsisakymą jau kitoje procedūrinėje formoje?
Siūloma atmesti ir naują referendumo iniciatyvą
Posėdyje taip pat ketinama spręsti dėl naujos piliečių iniciatyvos surengti patariamąjį referendumą klausimu: „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“
VRK parengtame nutarimo projekte siūloma atsisakyti registruoti iniciatyvinę grupę. Komisijos vertinimu, klausimas nėra pakankamai aiškus, nes iš jo neįmanoma nustatyti, ar kalbama apie jau Seimo patvirtintą Kapčiamiesčio karinį poligoną, ar apie bet kokį būsimą karinį poligoną Lietuvoje.
VRK teigia, kad rinkėjams turi būti aišku, kokio konkretaus valstybės sprendimo atžvilgiu būtų reiškiama Tautos valia ir kokius veiksmus po referendumo turėtų svarstyti Seimas.
Komisijos nuomone, siūlomas klausimas gali klaidinti rinkėjus ir neatitinka Referendumo konstitucinio įstatymo reikalavimo referendumui teikiamą sprendimą formuluoti aiškiai bei neklaidinančiai. Todėl siūloma iniciatyvinės grupės neregistruoti.
Ar Lietuvoje referendumų teisė tampa teorinė?
Šių įvykių fone vis dažniau keliamas klausimas, ar Lietuvos piliečiams Konstitucijoje įtvirtinta teisė inicijuoti referendumus nėra paverčiama sunkiai įgyvendinama formalia deklaracija.
Referendumų iniciatoriai atkreipia dėmesį į pasikartojančius elektroninės sistemos trikdžius, ginčus dėl terminų skaičiavimo, atsisakymus suteikti papildomas informavimo priemones ir nuolatinius teisminius procesus.
Tuo tarpu teismai jau kelis kartus konstatavo procedūrinius VRK pažeidimus ir panaikino komisijos sprendimus.
Todėl birželio 18-osios VRK posėdis taps ne tik dviejų konkrečių klausimų svarstymu. Jis gali parodyti, ar po nepalankių teismų sprendimų VRK yra pasirengusi keisti savo požiūrį į piliečių referendumų iniciatyvas, ar ir toliau laikysis praktikos, kurią referendumų rengėjai vadina nuosekliu pilietinės demokratijos varžymu.
Referendumas Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas kaip aukščiausia tiesioginio Tautos suvereniteto išraiška. Todėl visuomenininkų ir VRK ginčas šiandien jau peržengia vienos konkrečios iniciatyvos ribas – iš esmės sprendžiama, ar piliečių teisė inicijuoti referendumus Lietuvoje bus reali, ar liks tik formalia konstitucine deklaracija.
Alkas.lt primena, kad VRK posėdis vyks 2026 m. birželio 18 d. 10 val. Tiesioginė transliacija:
