Ignas Vėgėlė kuria naują partiją „Piliečių Lietuva“

2026 liepos 1 d., trečiadienį, Seimo narys Ignas Vėgėlė paskelbė pradedantis kurti naują politinę partiją „Piliečių Lietuva“. Apie tai jis pranešė savo feisbuko puslapyje, kartu pakviesdamas piliečius tapti būsimos partijos steigėjais.

„Kartu su bendraminčiais kuriame politinę partiją „Piliečių Lietuva“, – skelbia I. Vėgėlė, pažymėdamas, kad jau pradėti rinkti steigėjų parašai, o steigiamąjį partijos suvažiavimą numatoma surengti šių metų rudenį.

Politikas teigia, kad sprendimą kurti naują politinę jėgą lėmė nusivylimas dabartine Lietuvos politine sistema.

„Po Seimo rinkimų vadinamuosius „dešiniuosius“ pakeitus „kairiaisiais“, gyvenimas ir valdžios veikimo kryptis Lietuvoje iš esmės nekinta. Visuomenė pavargo nuo stebėtojų vaidmens, kol politiniuose užkulisiuose vyksta politinės dalybos, kova dėl įtakos ir siaurų interesų, nuolat ieškant pasiteisinimų dėl neįgyvendintų pažadų“, – rašo I. Vėgėlė.

Jo teigimu, Lietuvai būtini ne pavieniai sprendimai, o sisteminiai valstybės valdymo pokyčiai, grąžinantys realią sprendimų galią piliečiams.

Žada remtis Konstitucija ir piliečių valia

Pristatydamas būsimos partijos kryptį, I. Vėgėlė pabrėžia, kad „Piliečių Lietuva“ sieks telkti aktyvią pilietinę visuomenę ir kurti valstybę, grindžiamą demokratija, teisingumu, socialiniu jautrumu ir atsakingu valdymu.

Anot jo, politiniai sprendimai turi būti grindžiami ne partijų ar interesų grupių susitarimais, bet Konstitucija, aiškiais argumentais ir piliečių valia.

„Lietuva nėra valdžios ar biurokratijos įrankis – patys piliečiai turi priimti svarbiausius sprendimus mūsų valstybėje“, – teigia politikas.

Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuvos demografinės problemos neturėtų būti sprendžiamos vien imigracija, o vaikų ugdymas – svetimų ideologijų primetimu. Pasak jo, valstybės stiprybę turi užtikrinti piliečių vienybė, pasitikėjimas savo valstybe ir pagarba jos istorijai.

Tarp svarbiausių būsimos partijos programinių tikslų įvardijami:

• Konstitucijoje įtvirtintų piliečių teisių realus įgyvendinimas;
• minties, sąžinės, tikėjimo ir žodžio laisvės apsauga;
• privataus gyvenimo neliečiamumas;
• pagarba Lietuvos istorijai ir valstybingumo simboliams;
• dėmesys šeimai, sveikatos apsaugai ir socialiai pažeidžiamiems žmonėms;
• biurokratijos mažinimas ir efektyvesnis valstybės valdymas.

Ekonomikos srityje I. Vėgėlė siūlo augimą skatinti ne didinant valstybės skolą ar mokesčius, bet mažinant perteklinį biurokratinį aparatą ir atsisakant valstybės finansuojamų įstaigų, kurios, jo vertinimu, nekuria pakankamos naudos visuomenei.

Partijos kūrimas – „Piliečių konferencijos“ tęsinys

Naujosios partijos steigimas nėra spontaniškas sprendimas.

Šių metų kovą Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusioje „Piliečių konferencijoje“, į kurią susirinko keli tūkstančiai žmonių, buvo paskelbtas „Telkties Lietuvai manifestas“. Jame konstatuota, kad Lietuvoje silpnėja piliečių pasitikėjimas valstybės institucijomis, daugėja visuomenės susipriešinimo, o politiniai sprendimai vis dažniau priimami neatsižvelgiant į visuomenės lūkesčius.

Manifesto autoriai ragino telkti pilietinę visuomenę, stiprinti Konstitucijos viršenybę, ginti žodžio laisvę, puoselėti tautinę tapatybę, šeimą ir Lietuvos valstybingumą. Dokumente taip pat pabrėžta, kad valstybės ateitis turi būti grindžiama piliečių atsakomybe, o ne siaurais politiniais interesais.

Dabartiniame I. Vėgėlės pareiškime matyti aiški šių idėjų tąsa. Dauguma manifeste iškeltų principų tapo ir būsimos partijos programinių nuostatų pagrindu.

Pats I. Vėgėlė teigia, kad galutinis sprendimas steigti partiją subrendo keliaujant po Lietuvos regionus ir buriant vadinamuosius Telkties komitetus.

„Išgirdome aiškų žmonių lūkestį nedelsiant telktis į politinę jėgą, kuri kaip didelis ir galingas kumštis kvies visus telktis tam, kad pilietinė Tauta taptų mūsų valstybės šeimininku“, – rašo jis.

Kas telkiasi aplink naująją politinę jėgą?

Kol kas I. Vėgėlė nepaskelbė būsimos partijos vadovybės ar steigėjų branduolio.

Tačiau kovo mėnesį vykusioje „Piliečių konferencijoje“ dalyvavo nemažai visuomenėje žinomų žmonių – kunigas Robertas Grigas, žurnalistė Dalia Kutraitė, atsargos generolas Valdas Tutkus, europarlamentaras Petras Gražulis, visuomenininkai Antanina Strumilienė, Raimondas Grinevičius, buvęs Seimo narys Mindaugas Puidokas, režisierė Hana Šumilaitė ir kiti visuomenės veikėjai.

Kol kas nėra paskelbta, kurie iš jų taps naujosios partijos steigėjais ar nariais. Tikėtina, kad daugiau pavardžių paaiškės artėjant steigiamajam suvažiavimui.

Nuo krikščionių demokratų iki „Piliečių Lietuvos“

Nors daugeliui Lietuvos gyventojų Ignas Vėgėlė kaip politikas plačiau tapo žinomas tik per 2024 metų Prezidento rinkimus, jo politinė veikla prasidėjo dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.

1994 metais jis įstojo į Krikščionių demokratų sąjungą.

2000 metais buvo šios partijos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą Fabijoniškių vienmandatėje rinkimų apygardoje.

2001 metais, susijungus Krikščionių demokratų sąjungai ir Lietuvos krikščionių demokratų partijai, buvo įkurta nauja partija – Lietuvos krikščionys demokratai. Joje I. Vėgėlė tapo valdybos pirmininko pavaduotoju, o 2004–2006 metais ėjo laikinojo partijos valdybos pirmininko pareigas.

2004 metais jis kandidatavo į Europos Parlamentą Lietuvos krikščionių demokratų sąraše.

2008 metais Lietuvos krikščionims demokratams susijungus su Tėvynės sąjunga ir įkūrus dabartinę TS-LKD, I. Vėgėlė prie naujosios partijos neprisijungė ir nuo aktyvios partinės politikos pasitraukė.

Vėliau jis daugiau kaip dešimtmetį daugiausia dirbo akademinį ir profesinį darbą. Buvo Mykolo Romerio universiteto profesorius, advokatas, o 2014–2022 metais vadovavo Lietuvos advokatūrai. Plačiai visuomenei jis tapo žinomas aktyviai pasisakydamas teisės, žmogaus teisių ir valstybės valdymo klausimais, o COVID-19 pandemijos laikotarpiu – kritikuodamas tuometės valdžios taikytus ribojimus.

Į nacionalinę politiką I. Vėgėlė sugrįžo 2024 metais, dalyvaudamas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Juose jis užėmė trečiąją vietą ir surinko reikšmingą rinkėjų palaikymą.

Tų pačių metų Seimo rinkimuose jis buvo išrinktas Seimo nariu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše, tačiau į pačią partiją neįstojo. Šių metų balandį jis kartu su Seimo nariu Rimu Jonu Jankūnu pasitraukė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų bei Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime, paskelbdamas apie ketinimą kurti savarankišką politinę jėgą.

Kokią politinę nišą sieks užimti „Piliečių Lietuva“?

I. Vėgėlės pristatomos programinės nuostatos leidžia manyti, kad naujoji partija sieks įsitvirtinti centro dešinės politinio spektro dalyje, ypatingą dėmesį skirdama tautinės valstybės, pilietinės visuomenės, šeimos, Konstitucijos viršenybės, žodžio laisvės ir valstybės suvereniteto klausimams.

Šioje politinio lauko dalyje jau veikia ne viena politinė jėga. Dalis I. Vėgėlės akcentuojamų vertybių sutampa su Nacionalinio susivienijimo nuostatomis tautinės valstybės ir istorinės atminties srityje, o socialinės politikos bei regionų stiprinimo klausimais galima įžvelgti tam tikrų sąlyčio taškų su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Vis dėlto pats I. Vėgėlė pabrėžia siekiantis kurti savarankišką politinę jėgą, kuri nebūtų esamų partijų tęsinys.

Kita vertus, naujoji partija gali mėginti telkti ir tuos rinkėjus, kurie 2024 metų Prezidento rinkimuose palaikė I. Vėgėlę, tačiau vėliau neatrado jiems priimtinos politinės jėgos Seimo rinkimuose.

Ar „Piliečių Lietuvai“ pavyks tapti reikšminga politine jėga, priklausys nuo kelių aplinkybių. Pirmiausia – kokius žinomus visuomenės, mokslo, kultūros ir politikos žmones pavyks suburti į steigėjų komandą. Ne mažiau svarbi bus būsimos partijos programa, organizacinis pajėgumas ir gebėjimas išlaikyti visuomenės dėmesį iki 2028 metų Seimo rinkimų.

Kol kas aišku viena – Lietuvos politiniame gyvenime prasideda dar vienas persigrupavimo etapas. Ar „Piliečių Lietuva“ taps ilgalaike politine jėga, ar papildys ne kartą matytą trumpalaikių politinių projektų sąrašą, parodys artimiausi keleri metai.

Sąjūdžio idealų tąsa ar naujas politinis projektas?

Neatsitiktinai savo kreipimesi I. Vėgėlė kviečia telktis „atkuriant Lietuvą, kurios pamatai buvo padėti Sąjūdyje, Baltijos kelyje ir Kovo 11-osios vienybėje“.

Tokia nuoroda leidžia suprasti, kad naujosios politinės jėgos kūrėjai savo veiklą sieja ne tik su artėjančiais 2028 metų Seimo rinkimais, bet ir su platesne Lietuvos valstybingumo bei pilietinio atgimimo tradicija.

Sąjūdis Lietuvos istorijoje išliko ne vien kaip politinis judėjimas, bet ir kaip visuomenės susitelkimo, tautinės savimonės, pilietinės atsakomybės ir laisvės siekio simbolis.

Būtent šias vertybes savo pareiškime pabrėžia ir „Piliečių Lietuvos“ steigėjai – kalbėdami apie pilietinės Tautos galią, Konstitucijos viršenybę, valstybės suverenitetą, pagarbą Lietuvos istorijai, žodžio ir tikėjimo laisvę bei atsakingą valstybės valdymą.

Kita vertus, vien deklaruojamų vertybių nepakaks. Lietuvos politinė istorija rodo, kad ne viena nauja partija rinkėjams žadėjo esminius pokyčius, tačiau vėliau susidūrė su organizaciniais sunkumais ar prarado visuomenės pasitikėjimą.

Todėl svarbiausiu išbandymu naujajai partijai taps ne jos steigimo deklaracijos, o gebėjimas šias idėjas paversti nuoseklia politine programa, suburti stiprų bendražygių būrį ir pelnyti ilgalaikį lietuvių  pasitikėjimą.