2026 liepos 1 d., trečiadienį, Seimo narys Ignas Vėgėlė paskelbė pradedantis kurti naują politinę partiją „Piliečių Lietuva“. Apie tai jis pranešė savo feisbuko puslapyje, kartu pakviesdamas piliečius tapti būsimos partijos steigėjais.
„Kartu su bendraminčiais kuriame politinę partiją „Piliečių Lietuva“, – skelbia I. Vėgėlė, pažymėdamas, kad jau pradėti rinkti steigėjų parašai, o steigiamąjį partijos suvažiavimą numatoma surengti šių metų rudenį.
Politikas teigia, kad sprendimą kurti naują politinę jėgą lėmė nusivylimas dabartine Lietuvos politine sistema.
„Po Seimo rinkimų vadinamuosius „dešiniuosius“ pakeitus „kairiaisiais“, gyvenimas ir valdžios veikimo kryptis Lietuvoje iš esmės nekinta. Visuomenė pavargo nuo stebėtojų vaidmens, kol politiniuose užkulisiuose vyksta politinės dalybos, kova dėl įtakos ir siaurų interesų, nuolat ieškant pasiteisinimų dėl neįgyvendintų pažadų“, – rašo I. Vėgėlė.
Jo teigimu, Lietuvai būtini ne pavieniai sprendimai, o sisteminiai valstybės valdymo pokyčiai, grąžinantys realią sprendimų galią piliečiams.
Žada remtis Konstitucija ir piliečių valia
Pristatydamas būsimos partijos kryptį, I. Vėgėlė pabrėžia, kad „Piliečių Lietuva“ sieks telkti aktyvią pilietinę visuomenę ir kurti valstybę, grindžiamą demokratija, teisingumu, socialiniu jautrumu ir atsakingu valdymu.
Anot jo, politiniai sprendimai turi būti grindžiami ne partijų ar interesų grupių susitarimais, bet Konstitucija, aiškiais argumentais ir piliečių valia.
„Lietuva nėra valdžios ar biurokratijos įrankis – patys piliečiai turi priimti svarbiausius sprendimus mūsų valstybėje“, – teigia politikas.
Jis taip pat pabrėžia, kad Lietuvos demografinės problemos neturėtų būti sprendžiamos vien imigracija, o vaikų ugdymas – svetimų ideologijų primetimu. Pasak jo, valstybės stiprybę turi užtikrinti piliečių vienybė, pasitikėjimas savo valstybe ir pagarba jos istorijai.
Tarp svarbiausių būsimos partijos programinių tikslų įvardijami:
- Konstitucijoje įtvirtintų piliečių teisių realus įgyvendinimas;
- minties, sąžinės, tikėjimo ir žodžio laisvės apsauga;
- privataus gyvenimo neliečiamumas;
- pagarba Lietuvos istorijai ir valstybingumo simboliams;
- dėmesys šeimai, sveikatos apsaugai ir socialiai pažeidžiamiems žmonėms;
- biurokratijos mažinimas ir efektyvesnis valstybės valdymas.
Ekonomikos srityje I. Vėgėlė siūlo augimą skatinti ne didinant valstybės skolą ar mokesčius, bet mažinant perteklinį biurokratinį aparatą ir atsisakant valstybės finansuojamų įstaigų, kurios, jo vertinimu, nekuria pakankamos naudos visuomenei.
Partijos kūrimas – „Piliečių konferencijos“ tęsinys
Naujosios partijos steigimas nėra spontaniškas sprendimas.
Šių metų kovą Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusioje „Piliečių konferencijoje“, į kurią susirinko keli tūkstančiai žmonių, buvo paskelbtas „Telkties Lietuvai manifestas“. Jame konstatuota, kad Lietuvoje silpnėja piliečių pasitikėjimas valstybės institucijomis, daugėja visuomenės susipriešinimo, o politiniai sprendimai vis dažniau priimami neatsižvelgiant į visuomenės lūkesčius.
Manifesto autoriai ragino telkti pilietinę visuomenę, stiprinti Konstitucijos viršenybę, ginti žodžio laisvę, puoselėti tautinę tapatybę, šeimą ir Lietuvos valstybingumą. Dokumente taip pat pabrėžta, kad valstybės ateitis turi būti grindžiama piliečių atsakomybe, o ne siaurais politiniais interesais.
Dabartiniame I. Vėgėlės pareiškime matyti aiški šių idėjų tąsa. Dauguma manifeste iškeltų principų tapo ir būsimos partijos programinių nuostatų pagrindu.
Pats I. Vėgėlė teigia, kad galutinis sprendimas steigti partiją subrendo keliaujant po Lietuvos regionus ir buriant vadinamuosius Telkties komitetus.
„Išgirdome aiškų žmonių lūkestį nedelsiant telktis į politinę jėgą, kuri kaip didelis ir galingas kumštis kvies visus telktis tam, kad pilietinė Tauta taptų mūsų valstybės šeimininku“, – rašo jis.
Kas telkiasi aplink naująją politinę jėgą?
Kol kas I. Vėgėlė nepaskelbė būsimos partijos vadovybės ar steigėjų branduolio.
Tačiau kovo mėnesį vykusioje „Piliečių konferencijoje“ dalyvavo nemažai visuomenėje žinomų žmonių – kunigas Robertas Grigas, žurnalistė Dalia Kutraitė, atsargos generolas Valdas Tutkus, europarlamentaras Petras Gražulis, visuomenininkai Antanina Strumilienė, Raimondas Grinevičius, buvęs Seimo narys Mindaugas Puidokas, režisierė Hana Šumilaitė ir kiti visuomenės veikėjai.
Kol kas nėra paskelbta, kurie iš jų taps naujosios partijos steigėjais ar nariais. Tikėtina, kad daugiau pavardžių paaiškės artėjant steigiamajam suvažiavimui.
Nuo krikščionių demokratų iki „Piliečių Lietuvos“
Nors daugeliui Lietuvos gyventojų Ignas Vėgėlė kaip politikas plačiau tapo žinomas tik per 2024 metų Prezidento rinkimus, jo politinė veikla prasidėjo dar praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
1994 metais jis įstojo į Krikščionių demokratų sąjungą.
2000 metais buvo šios partijos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimą Fabijoniškių vienmandatėje rinkimų apygardoje.
2001 metais, susijungus Krikščionių demokratų sąjungai ir Lietuvos krikščionių demokratų partijai, buvo įkurta nauja partija – Lietuvos krikščionys demokratai. Joje I. Vėgėlė tapo valdybos pirmininko pavaduotoju, o 2004–2006 metais ėjo laikinojo partijos valdybos pirmininko pareigas.
2004 metais jis kandidatavo į Europos Parlamentą Lietuvos krikščionių demokratų sąraše.
2008 metais Lietuvos krikščionims demokratams susijungus su Tėvynės sąjunga ir įkūrus dabartinę TS-LKD, I. Vėgėlė prie naujosios partijos neprisijungė ir nuo aktyvios partinės politikos pasitraukė.
Vėliau jis daugiau kaip dešimtmetį daugiausia dirbo akademinį ir profesinį darbą. Buvo Mykolo Romerio universiteto profesorius, advokatas, o 2014–2022 metais vadovavo Lietuvos advokatūrai. Plačiai visuomenei jis tapo žinomas aktyviai pasisakydamas teisės, žmogaus teisių ir valstybės valdymo klausimais, o COVID-19 pandemijos laikotarpiu – kritikuodamas tuometės valdžios taikytus ribojimus.
Į nacionalinę politiką I. Vėgėlė sugrįžo 2024 metais, dalyvaudamas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Juose jis užėmė trečiąją vietą ir surinko reikšmingą rinkėjų palaikymą.
Tų pačių metų Seimo rinkimuose jis buvo išrinktas Seimo nariu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše, tačiau į pačią partiją neįstojo. Šių metų balandį jis kartu su Seimo nariu Rimu Jonu Jankūnu pasitraukė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų bei Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime, paskelbdamas apie ketinimą kurti savarankišką politinę jėgą.
Kokią politinę nišą sieks užimti „Piliečių Lietuva“?
I. Vėgėlės pristatomos programinės nuostatos leidžia manyti, kad naujoji partija sieks įsitvirtinti centro dešinės politinio spektro dalyje, ypatingą dėmesį skirdama tautinės valstybės, pilietinės visuomenės, šeimos, Konstitucijos viršenybės, žodžio laisvės ir valstybės suvereniteto klausimams.
Šioje politinio lauko dalyje jau veikia ne viena politinė jėga. Dalis I. Vėgėlės akcentuojamų vertybių sutampa su Nacionalinio susivienijimo nuostatomis tautinės valstybės ir istorinės atminties srityje, o socialinės politikos bei regionų stiprinimo klausimais galima įžvelgti tam tikrų sąlyčio taškų su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Vis dėlto pats I. Vėgėlė pabrėžia siekiantis kurti savarankišką politinę jėgą, kuri nebūtų esamų partijų tęsinys.
Kita vertus, naujoji partija gali mėginti telkti ir tuos rinkėjus, kurie 2024 metų Prezidento rinkimuose palaikė I. Vėgėlę, tačiau vėliau neatrado jiems priimtinos politinės jėgos Seimo rinkimuose.
Ar „Piliečių Lietuvai“ pavyks tapti reikšminga politine jėga, priklausys nuo kelių aplinkybių. Pirmiausia – kokius žinomus visuomenės, mokslo, kultūros ir politikos žmones pavyks suburti į steigėjų komandą. Ne mažiau svarbi bus būsimos partijos programa, organizacinis pajėgumas ir gebėjimas išlaikyti visuomenės dėmesį iki 2028 metų Seimo rinkimų.
Kol kas aišku viena – Lietuvos politiniame gyvenime prasideda dar vienas persigrupavimo etapas. Ar „Piliečių Lietuva“ taps ilgalaike politine jėga, ar papildys ne kartą matytą trumpalaikių politinių projektų sąrašą, parodys artimiausi keleri metai.
Sąjūdžio idealų tąsa ar naujas politinis projektas?
Neatsitiktinai savo kreipimesi I. Vėgėlė kviečia telktis „atkuriant Lietuvą, kurios pamatai buvo padėti Sąjūdyje, Baltijos kelyje ir Kovo 11-osios vienybėje“.
Tokia nuoroda leidžia suprasti, kad naujosios politinės jėgos kūrėjai savo veiklą sieja ne tik su artėjančiais 2028 metų Seimo rinkimais, bet ir su platesne Lietuvos valstybingumo bei pilietinio atgimimo tradicija.
Sąjūdis Lietuvos istorijoje išliko ne vien kaip politinis judėjimas, bet ir kaip visuomenės susitelkimo, tautinės savimonės, pilietinės atsakomybės ir laisvės siekio simbolis.
Būtent šias vertybes savo pareiškime pabrėžia ir „Piliečių Lietuvos“ steigėjai – kalbėdami apie pilietinės Tautos galią, Konstitucijos viršenybę, valstybės suverenitetą, pagarbą Lietuvos istorijai, žodžio ir tikėjimo laisvę bei atsakingą valstybės valdymą.
Kita vertus, vien deklaruojamų vertybių nepakaks. Lietuvos politinė istorija rodo, kad ne viena nauja partija rinkėjams žadėjo esminius pokyčius, tačiau vėliau susidūrė su organizaciniais sunkumais ar prarado visuomenės pasitikėjimą.
Todėl svarbiausiu išbandymu naujajai partijai taps ne jos steigimo deklaracijos, o gebėjimas šias idėjas paversti nuoseklia politine programa, suburti stiprų bendražygių būrį ir pelnyti ilgalaikį lietuvių pasitikėjimą.


























Iš teksto paaiškėjo—-oi kiek kišeninių partijų , partijėlių bei vienkartinių partijūkščių dengėsi krikščioniškais būdvardžiais : )
Bet taip, – kiek aiškiau svarbausiu Lietuvos laisvės klausimu ir nėra pasakyta. Ar ir toliau Lietuva liks ne tik piliečių, bet ir Lenkijos kaip yra dabar pagal 1994 m. dvišalę sutartį. Kalba apie Sąjūdį, bet juk Sąjūdis iš Rusijos vadavosi Lietuvą ne tam, kad 1994 m. jos valdžia vėl pultų į Lenkijos glėbį. Taigi nieko naujo, kas būtina lietuvybės Lietuvai nėra – tik bendri deklaratyvūs, populistiniai žodžiai.
Kol nesukursim bendro Lietuvai politinio forumo ir atgalinio ryšio su tauta, tol tvarkos šitoj politinėj raizgalynėj ir nebus. Atskirų partijų programos kalbės apie skirtingus dalykus.
Nė žodžio apie valstybinės lietuvių kalbos statuso stiprinimą, nei žodžio apie Gudijos ir Lenkijos lietuvių problemų sprendimą?
Minima pagarba istorijai ir valstybingumo simboliams. O kokia kalba kalbėsime partijai nesvarbu? Turbūt nieko prieš, kad kalbėtume anglų. O gal lenkų?
Nė žodžio apie tai, kad Lietuvoje per daug apmokestintos mažos ir vidutinės pajamas ir per mažai- šimtatūkstantinės ir milijoninės metinės pajamos, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, Kanada, JAV, Izraeliu ir pan.
Jokių čia forumų kūrimai nieko negali duoti. Ne tos dvasios lakai, šalies valdymas organizuotas demokratijos principais. Forumas nesantis valdžioje yra tik nuomonės reiškėjas, į kurias šalies institucijos neprivalo atsirašnėti ar atsiliepinėti. Tu rašyk, o mes valdysime, – principas.
STT ir FNTT reikalinga duoti daugiau savarankiškumo korupcijos srityje, kad ikitesminiai tyrimai iki jie atliekami būtų vykdomi be prokuroro žinios ir privalomo vadovavimo. Prokurorai laimintų tik bylos perdavimą teismui.
Vidaus politikoje būtina vienu mostu atsikratyti Lenkijai suteiktų Lietuvos valstybės valdymo galių,
Reikalinga, kad kandidatus į valdžias keltų ne partijos, o regionai ir kad taip į valdžios vadovaujančus postus būtų išrinkti 2-3 lietuviškų, o ne savanaudžių, interesų asmenys.
Žinoma, kad yra būtina ir, jog LRT būtų valdoma plačių pažiūrų ir pankamų patirčių asmenybių, taip pat LRT reikalinga dešimtys asmenybiškas, lietuviškos dvasios laidas gebančų kurti žurnalistų.
Tai atlikus gyvenimas šalyje pasijustų visiškai kitas gerąja prasme.
Tavo šitos pastabos ir yra dalis galimo forumo (viešo tautos pasitarimo) minčių. Tik tikram forume politikams į jas tektų viešai atsakyti. Visuomeninė televizija ir atlieka žymiąją dalį tautos pasitarimo funkcijų. Tik dabartinė lrt šio darbo nevykdo. Ir kaip juos priversti vykdyti savo pareigas ? Ko nesugeba valdžia, tą turi padaryti pati tauta. Taip vadinama pilietinė visuomenė. Demokratija pasikliauk, bet savo kuprių laikyk pririštą.
Manau, jei regionai keltų kandidatus, tai galimai didintų Lietuvos piliečių susiskaldymo pagal regionus pavojų. Lietuvos piliečių vienybė yra esminis Lietuvos valstybės išlikimo užtikrinimas.
Be reikalo. Šitiek partijų! Jos turi jungtis, i ne beprasmiškai daugintis.
Pritariu jums.
‘Ko nesugeba valdžia, tą turi padaryti pati tauta’, – yra gryniausia praeito amžiaus populistiško komunistų skelbto principo demagogija.
Akivaizdu, kad galėtum ką nors daryti, tai turi išmanyti. Negali būti visų galų specialistas. Tad ėmusis tiesiogiai pačiai tautai daryti savo gyvenimą – gautųsi chaosas. Taigi toks šūkis utopiija kaip ir buvusi komunizmo statyba.
Dėl to Tauta kaip subjektas gyvena vadovaudamasi demokratine tvarka – savęs valdymas vykdomas per demokratiškai išrinktus atstovus. Šuo atveju Lietuvoje šlubuoja valdymo per atstovus kaip partijų atstovus kokybė. Taip valstybės, savivaldybių valdžiose yra suabsaliutėjęs ne Tautos, ne lietuvybės, o partijų ūkinių, ekonominių interesų atstovavimas. Tokiu atveju keistina partijų kaip politinių organizacijų esmė, jų funkcionavimas – jos turi tapti grynai ideologinės, teisė kelti kandidatus yra perduotina regioniškai organizuotoms visuomenėms.
Taip būtų modernizuojami ir gilinami demokratijos principai, sustiprėtų valstybės ir tautos interesų atstovavimas valdžiose, į jas būtų išrenkami ne tiek partiški, kiek labiau išmanūs, lietuviškesnių.platesnių sąmonių žmonės.
Bet jei šituos pakeitimuos tauta nedalyvaus, pastenkindama tik veikimu per atstovus, tai yra valdžią, tai tie pakeitimai gal būt niekad ir nebus padaryti.
Eilinė “Lietuvos gelbėjimo partija”, o iš tiesų kišeninė partija, kuriama nusiurbti nepatenkintųjų balsus. Kiek jau tokių buvo ir ką jos pakeitė? Nieko.
Labai gerai. Kuriasi partijos , išyra partijos . O žiūrėk ir atsiranda koks nors protingas veikėjas. Nieko blogo nematau. Durneliai atsisijoja. Rinka.
Dar viena nenumo dešra. Kam jos reikia!?
Sakote, – ‘Kam jos reikia’? Galbūt čia kaip advokato atveju – laimėsi nelaimėsi bylą – imiesi jos (piliečių partijos) kūrimo ir tiek, – kaip ji bepasibaigtų visvien gauni kas suderėta.
Nedidelei Lietuvai visiškai pakanka dviejų opozicinių partijų.
Dar viena orbanistų partija bus įkurta. Turės iš ko rinktis “paprasti (ne)darbo žmonės”, norintys rusiškos “taikos” beigi nusispjovę ant Lietuvos saugumo stiprinimo ir paramos Ukrainai. Kosmonautai, atsiprašant 👽😐
Tai Vėgėlė – rusų agentas ?
Įrašysime naująją partiją į šlovingajį galingųjų politinių jėgų sąrašą .K.Petraičio Respublikonų;G.Vagnoriaus Nuosaikiųjų;Burokevičiaus/Jarmolavičiaus TSKP platforma; Rusų aljanso; A.Paulausko Naujoji sąjunga ; Pensininkų ; K.Prunskienės ( ir šiek tiek D. Teišerskytės ) Moterų ; ;N.Venckienės (brolio vardu ) Drąsos kelio ; V.Uspaskio Darbo ;
R.Pakso Liberaldemokratų ; Ūkio partija ; Gyvenimo logikos partija ; A. Valinsko Prisikėliuočiai ; R. Dagio Socialdemokratija 2000 ; V.Šustausko Kovotojų ; R. Žemaitaičio Nemuno . Ir dar visokie įtakingi junginiai iš liberalų / krikščionių / centristų .
Tikrai. Kiek ištaškyta jėgų niekams , bet ne Lietuvos kūrimui.
Tikrai. Kiek ištaškyta jėgų niekams , bet ne Lietuvos kūrimui.
O piliečių partija už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę nuo užsienio diktarūros ?
Mes tai šimtus kartų girdėjom, vis žada tą patį. O Vėgėlė aiškiai linksta į rytų pusę, todėl protingi už jo partiją nebalsuos. Bus dar viena Niemano dešra, už ją balsuos nepatenkintieji socdemais ir konservatoriais. Nekelia pasitikėjimo ir Vėgėlė kaip asmenybė.
man regis, svarbu, kad būtų linkstama į Lietuvos pusę. o kaimynai yra iš visų pusių ir Lietuvos intetesas yra su jais visais turėti gerus naudingus santykius
Sunkūs laikai artėja, nes bus nelengva per rinkimus apsispręsti už ką balsuoti: LVŽS, Nemuno aušrą ar Piliečių Lietuvą..?
Berods, jis nepasirašė ( pasirašė Ažubalis, Kasčiūnas , Rakutis ir kiti) ir kreipimosi į socialdemokratę Švietimo ir mokslo ministrę dėl ugdymo valstybine lietuvių kalba užtikrinimo Vilniaus rajone, Mickūnuose , kur iki šiol nėra mokyklos, kurioje būtų mokoma valstybine lietuvių kalba, nors daug tėvų norėtų leisti savo vaikus į tokią mokyklą.
Čia kažkokia neaiški istorija.. be paaiškinimo iš seimo narių sunku suvokti. Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą kodėl tik 7 konservatoriai pasirašė? Juk seime konservatorių buvo tuo metu keturis kartus daugiau!
O tada jau gal bus aiškiau kodėl ne konservatoriai nepasirašė..
Seimo nario I.Vėgėlės parašo po šiuo kreipimusi nėra?
“Seimo narių pranešimas: kreiptasi į ministrę dėl ugdymo valstybine lietuvių kalba Vilniaus rajone 2025 m. spalio 21 d.
Grupė Seimo narių kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę, ragindami imtis skubių veiksmų, kad Mickūnų seniūnijos vaikai turėtų galimybę mokytis valstybine lietuvių kalba.
Šiuo metu Mickūnų gyvenvietėje veikia tik dvi lenkiškos gimnazijos – Mickūnų ir Egliškių, o lietuvių kalba besimokantiems vaikams vietos nėra. Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtame lietuviškame vaikų darželyje ugdoma net 110 vaikų, tačiau jiems vėliau nėra galimybės tęsti mokslų lietuvių kalba savo gyvenvietėje.
„Tai akivaizdus švietimo prieinamumo ir lygių galimybių pažeidimas. Negalime toleruoti situacijos, kai Lietuvos vaikai savo šalyje neturi galimybės mokytis valstybine kalba. Tai klausimas ne tik apie švietimą, bet ir apie mūsų valstybingumo pagrindus“, – sako Seimo narys Audronius Ažubalis, vienas iš kreipimosi iniciatorių.”Kreipimąsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrę R. Popovienę pasirašė Seimo nariai Audronius Ažubalis, Daiva Ulbinaitė, Valdas Rakutis, Liutauras Kazlavickas, Laurynas Kasčiūnas, Kazys Starkevičius ir Giedrė Balčytytė.” lrs.lt/sip/portal.show?p_r=36002&p_k=1&p_t=292971&p_a=1698&p_kade_id=10
Neteikia. Ir taip partijų yra per daug. Joms reikia jungtis!
Neteikia. Ir taip partijų yra per daug. Joms reikia jungtis!