Pasaulio lietuvių bendruomenė nerimauja, kad nyksta ryšiai su Lietuva, esą juos atnaujintų tik dvigubos pilietybės įteisinimas. Pasaulio lietuvių bendruomenė ragina Lietuvos valdžią nepaisyti Konstitucijos ir įteisinti dvigubą pilietybę. Emigrantai tikina, kad jų netenkintų ir vadinamoji lietuvio korta, nes ji nesuteiktų tiek teisių, kiek Lietuvos Respublikos pasas.
Jaučiasi Lietuvos dalimi
Vilniuje posėdžiavę Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai teigė, kad užsienio lietuviai turi prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę.
Pilietybė esą turėtų būti išsaugoma ir tiems emigrantams (jų vaikams, anūkams ir proanūkiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiai iki Sovietų sąjungos okupacijos pradžios, tai yra 1940 m. birželio 15 d.
„Nors pagrindinis PLB siekis yra lietuvybės išsaugojimas, dvigubos pilietybės klausimu visi išeiviai yra vieningi, – aiškino PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis. – Dvigubą pilietybę norėtų turėti emigravusieji po 1990 metų, nes žmonės nenori prarasti ryšio su Lietuva. Jie jaučiasi jos dalimi.“
Dvigubos pilietybės klausimą „Seimas gali išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis nei referendumas“, – skelbiama PLB Seimo priimtoje rezoliucijoje.
Šiuo metu galiojantis Pilietybės įstatymas numato dvigubos pilietybės galimybę tiems gyventojams, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės atkūrimo, tai yra iki 1990 m. kovo 11 d.
Po šios datos savo noru priėmusieji kitos valstybės pasą teisės į Lietuvos pilietybę neteko.
Dviguba pilietybė leidžiama taip pat gimusiems mūsų šalyje, tačiau sulaukus 18 metų reikia per trejus metus apsispręsti, kurios valstybės piliečiu asmuo nori būti.
Manoma, kad išeivijoje gyvena apytiksliai apie 1,5 mln. lietuvių (tikslaus skaičiaus niekas nežino).
Diskriminavo etnines grupes
Lietuvių kilmės asmenys dvigubos pilietybės galėjo siekti 2003–2006 m., tačiau 2006 m. rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Pilietybės įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.
Pilietybės įstatymas numatė lietuvių kilmės emigrantams galimybę būti ir bet kurios kitos šalies piliečiu (pavyzdžiui, JAV arba Brazilijos), ir kartu turėti Lietuvos pasą. Iki 2006 m. lapkričio 15 d. kai kurie išeiviai spėjo pasinaudoti šia galimybe ir gavo į rankas išganingąjį dokumentą.
Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sudarant galimybę dvigubą pilietybę turėti tik lietuviams būtų diskriminuojamos kitos etninės grupės (pavyzdžiui, rusai, lenkai ar žydai).
„Nuo seniausių laikų Lietuvos žemėse gyveno ir nelietuviai – kitų etninių tautų žmonės. Jie kartu su lietuviais kūrė ir gynė Lietuvos valstybę, rūpinosi jos likimu“, – prieš dešimtmetį aiškino KT.
Pasak Konstitucinio Teismo, Lietuvos valstybės piliečių visuma sudaro pilietinę Tautą – valstybinę bendruomenę, nepainiojant šios sąvokos su lietuvių tauta. KT įsitikinimu, pilietybė valstybės piliečius saisto pirmiausia teisiniu, o ne emociniu ryšiu su valstybe.
Moka mokesčius, bet negauna paslaugų
PLB atstovė Lietuvoje V.Bandis „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad emigrantai Lietuvos pilietybės nori ne šiaip sau.
„Žmonės siekia dalyvauti valstybės gyvenime, balsuoti rinkimuose ir apskritai jaustis visaverčiais Lietuvos piliečiais. Jie mano, kad turi tokią teisę“, – sakė V.Bandis.
Replikavus, kad Lietuvos pilietybė suteikia ne tik teises, bet ir pareigas, teisinius santykius su valstybe, prievolę mokėti mokesčius biudžetui, „Sodrai“, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, taip pat išlaikyti bendruomenę ir kitką, V.Bandis atsakė, kad visa tai išeiviai jau seniai daro.
„Jie kasmet į Lietuvą perveda apie 4 milijardus litų, tai labai didelis indėlis į ekonomiką. Jie čia perka namus ir moka už juos komunalinius mokesčius. Bet jie negauna jokių paslaugų, kurios teikiamos Lietuvos pilietybę turintiems žmonėms“, – pabrėžė V.Bandis.
Per PLB Seimo posėdį naująja išeivijos lydere išrinkta Danguolė Navickienė tikino, kad trečiosios bangos emigrantai (išvykę po 1990 m.) jaučiasi atstumti.
„Žmonės, kurie išvyko į užsienį ir ten užaugino bei išmokslino vaikus, norėtų, kad Lietuva jiems neuždarytų durų, nes kompetentingi specialistai Lietuvai visada bus reikalingi“, – aiškino D. Navickienė.
Pilietybės įstatymas numato, kad Lietuvos pilietybė suteikiama tik tuo atveju, jei asmuo atsisako kitos valstybės pilietybės.
„Nesu įsigilinusi į tas Pilietybės įstatymo sąlygas, bet tai labai sudėtingas klausimas“, – svetimos šalies pilietybės atsisakymo išlygos plačiau nekomentavo D.Navickienė.
Ji irgi pasisako už tai, kad nebūtų skelbiamas referendumas dvigubos pilietybės klausimu.
Siūlo pirmiausia kalbėtis
2006 m. lapkričio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas išaiškino, jog Konstitucijos I skirsnio nuostatos (įskaitant ir nuostatas apie pilietybę) gali būti keičiamos tik referendumu.
„Dvigubos pilietybės įteisinimo klausimas taip lengvai negali būti išspręstas. Be to, jei mes siekiame įteisinti dvigubą pilietybę, pirmiausia reikia surengti plataus masto diskusiją tarp šalies piliečių, kad toks referendumas pavyktų, – pabrėžė Seimo narys J.Sabatauskas. – Keista, kad, užuot raginusi skelbti referendumą, Pasaulio lietuvių bendruomenė kategoriškai jo nenori.“
Vadovaujantis Referendumo įstatymu, referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 50 proc. balsavimo teisę turinčių žmonių, o klausimas laikomas priimtu, jeigu jam pritaria daugiau kaip pusė balsavusių piliečių.
Seimas galėtų paskelbti referendumą paprasta balsų dauguma, bet tokia iniciatyva Seimą pasiektų pirmiausia surinkus 36 parlamentarų parašus.
Deja, išeiviai referendumui priešinasi net žinodami apie jo neišvengiamumą.
„Referendumo sumanymui nepritariame. Bergdžias reikalas, kad jame dalyvautų bent 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje V.Bandis.
Jos teigimu, jei išeiviai sutiktų su referendumo idėja, dvigubos pilietybės klausimas būtų palaidotas.
Lietuvio korta neprilygtų pilietybei
Maždaug prieš ketverius metus, 2009 m., kai Seimas svarstė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, buvo siūlyta kaip alternatyvą dvigubai pilietybei įteisinti vadinamąją lietuvio kortą, o jos įteisinimą rekomenduota apsvarstyti Vyriausybei.
Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis „Valstiečių laikraščiui“ sakė neprisimenąs, ar Vyriausybę pasiekė 2009 m. parengto Pilietybės įstatymo projekto rengėjų rekomendacija paruošti dirvą lietuvio kortai.
„Bent jau visą šį laiką, kiek dirbu Vyriausybėje, nė viename pasitarime šis klausimas nebuvo svarstomas“, – sakė D. Matulionis.
Be kita to, lietuvio korta išeivių taip pat netenkintų.
„Tai būtų tas pat, jei miesto meras jums duotų auksinį raktą nuo visų durų, bet jokių durų neatrakintum“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovė D.Navickienė.
Savo ruožtu parlamentaro J. Sabatausko įsitikinimu, pilietybė suteikia unikalią galimybę balsuoti rinkimuose ir būti renkamam, o paprastai Seimo ir kituose rinkimuose kur kas aktyviau dalyvauja Lietuvoje gyvenantys piliečiai.
„Mano senelis, didžiąją dalį gyvenimo praleidęs JAV, niekada taip ir neatsisakė Lietuvos pilietybės, žinodamas, kad, prisiekdamas Jungtinėms Valstijoms, jis ją prarastų“, – teigė J.Sabatauskas.
Migracijos departamentas teigia, kad kai kurie buvę Lietuvos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, apie tai nepraneša. Tokiais atvejais jie naudojasi ir kitos šalies, ir Lietuvos Respublikos pasu. Nesąžiningi emigrantai įkliūva tuomet, kai pradeda tvarkytis dokumentaciją Lietuvoje arba pasibaigia paso galiojimo laikas.
Kitose šalyse įteisinta ir triguba, ir net keturguba pilietybė
Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius:
Esu šalininkas, kad būtų pakankamai plačiai taikoma dviguba pilietybė. Šį klausimą nebūtina spręsti, reikia tik Pilietybės įstatyme numatyti sąrašą išimčių. Išimtį iš taisyklės ir numato Konstitucija. 2006 m. Konstitucinio Teismo nutarimas, mano nuomone,– vienas silpniausių. Jame daugybė emocinės kalbos. Be to, kitose valstybėse yra įteisinta ir triguba, ir net keturguba pilietybė, tad kodėl mes, prisidengdami formalumais, atstumiame tuos žmones, kurie sieja save su Lietuva. Išimtys turi būti daromos kultūriškai ir politiškai draugiškų Lietuvai valstybių piliečiams. Pirmiausia kalbu apie NATO aljansui priklausančias ir Europos Sąjungos šalis. Žinoma, liktų nemažai nepatenkintų, gyvenančių Australijoje, Rusijoje ir Lotynų Amerikos šalyse, bet kažkurioje vietoje privalome padėti ir tašką.
Lietuvio korta būtų suprasta kaip išsisukinėjimas
Jurgis Razma, Seimo narys:
Nemanau, kad turėtume žaisti lietuvio korta, o dvigubos pilietybės klausimą būčiau linkęs spręsti normaliai. Lietuvio korta nenumatyta Konstitucijoje, o ir tos kortos santykis su pilietybe būtų visiškai neaiškus. Jei įteisintume lietuvio kortą, tokiu keliu žengti paskatintume ir kitas valstybes. Pagaliau tie žmonės, išvykę į užsienį, lietuvio kortos įteisinimą suprastų kaip tam tikrą mūsų išsisukinėjimą nuo klausimo sprendimo konstruktyvesniu keliu. Deja, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo esame teisiškai labai nedėkingoje situacijoje, nes reikėtų rengti referendumą, o žinant piliečių aktyvumą juose, nemanau, jog jis pavyktų. Galbūt tą referendumą galėtume sieti su kitais prezidento rinkimais, bet pirmiausia turime gerai išdiskutuoti ir tik tada ryžtis referendumui.
Dvigubas pilietis Lietuvai – ne pilietis.
Dviguba pilietybė – mandagi tėvynės išdavystė.
Ne dviguba pilietybė, o dvi pilietybės: PRIGIMTINĖ ir svarbiausia, gauta gimus ar atgavus nepriklausomybę sąmoningai pareiškus norą būti Lietuvos piliečiu, yra Lietuvos pilietybė. Todėl niekas neturi teisės jos kaip nors panaikinti. Nebent pats žmogus raštu jos išsižadėtų arba ji jam būtų atimta už didelius nusikaltimus Lietuvai. Bet net iš eilinių nuskaltėlių, iš kalinių niekas Lietuvos pilietybės neatima.
Antrąją pilietybę gali žmogus gauti, jei ilgai gyvena ne Lietuvoje, vykdo visus reikalavimus, keliamus tos valstybės, ir jam suteikiama PAPILDOMA, šalies, kurioje jis nuolat gyvena pilietybė. Kai kurios šalys, duodamos savo šalies pilietybę, reikalauja raštu atsisakyti savo gimtosios pilietybės, nes kitaip neduoda savo šalies pilietybės. Toks žmogus, tos šalies reikalavimu, atsisako Lietuvos pilietybės ir gauna kitą pilietybę. Bet Lietuva net ir tada neprivalo irgi panaikinti jam jo PRIGIMTINĖS pilietybės, jei vertina savo žmones ir žino, dėl kokių priežasčių žmonės išvyksta iš Lietuvos.
Bet daug ES šalių suteikia savo pilietybę, nereikaludamos atsisakyti prigimtos pilietybės ir tai prigimtinei pilietybei netgi teikia pirmenybę. O Lietuva net ir iš tokio žmogaus ATIMA Lietuvos pilietybę, net nepaklaususi, ar tas žmogus sutinka ją atiduoti. Taigi, paprasčiausia PASVAGIA iš žmogaus tai, kas jai nepriklauso. Ir dar pasmerkia tą, kurį apvopgė: kalta lieka AUKA (apvogtasis), o ne vagis.
O dėl referendumo… tai kai paklausai laidos “Klausimėlis” dalyvių atsakymų į užduotus klausimus ir pagalvoji, ką šitie žmonės galėtų atsakyti į referendumo klausimą apie pilietybę, tai pasidaro… Tuo labiau, kad šitiek metų žmonėms plaunami smegenys apie tuos nelemtuosius, visų Lietuvos bėdų kaltininkus emigrantus, tai kas ten gilinsis apie tas dvi pilietybes. Kitas, žiūrėk, va taip gatvėje užklaustas, gal net nežinotų, ar jis turi kokią nors pilietybę, kas ją jam davė, o gal jau atėmė.
Blogai, kad taip aktyviai naikinama Lietuva – visais būdais. Blogai, kad taip nemylime savo žmonių ir jais švaistomės kaip kokiu niekalu. Žmogus turi jausti ir žinoti, kad kas jam beatsitiktų, kad kur nublokštų jį likimas, bet savo Tėvynėje jis visada buvo, yra ir bus SAVAS, laukiamas, neatstumtas. To turėtų siekti ištikima Lietuvai valdžia ir visi Lietuvos vaikai.
Nebesvaik:
1. pilietybė yra narystė, o kiekvienai narystei būdinga ne tik teisės, bet ir pareigos.
O kokias pareigas gali turėti ką tik gimęs? 🙂
Todėl nėra jokios prigimtinės teisės į pilietybę;
2. piliečio pagrindinė pareiga yra dirbti Lietuvai, jai auginti vaikus, jai auginti turtą, ją ginti ir t.t., ir pan., o ką gins tas, kuris sėdį amerikose?
Lietuvių patarlė: vienu užpakaliu dviejų šybų neužkiši.
Tuo labiau, kad, išvykęs iš teritorijos, kitoje teritorijoje jau pereina į vietinę tautą, nes per laiką, per kartas suanglės, pvz.
Todėl Lietuvai nereikia parazitų, kokiais ir būtų dvipilietininkai.
Tai įrodo ir toks faktas, kad išvykėliai vengia ryšių su Lietuva:
http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/dnavickiene-daug-naujai-i-jav-atvykusiu-tautieciu-vengia-rysiu-su-lietuva.d?id=59303915
Sena dainelė apie “atimamą” ar “pavagiamą” pilietybę. Gerbiamieji, niekas iš jūsų tos pilietybės NEVAGIA – jūs PATYS PASIRENKATE lojalumą svetimai valstybei, o dėl pasekmių kaltinate ne save, bet Lietuvą. Neatrodo kiek… negudru? Beje, įdomu, jei nebūtų ekonominio veiksnio (pvz. dirbti Anglijoje kaip Anglijos piliečiui, o, tarkim, sveikatos priežiūros paslaugas jau gauti Lietuvoje kaip Lietuvos piliečiui), kiek tų pasipiktinusiųjų “norinčių dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime” ir savo “prigimtinių teisių” reikalaujančiųjų (kažkodėl pareigų niekas nereikalauja :)) liktų? 🙂
Dėl “klausimėlio” lygio asmenų – atleiskite, gerbiamieji, bet jie nėra nei lemiama sprendžiančioji jėga, nei apskritai gyventojų dauguma, todėl šitas tamstų argumentas yra niekinis (o tokių herojų tarp emigrantų nėra? Ten išimtinai intelektualinis elitas beigi šiaip minties galiūnai išvažiavo? 🙂 Tai gal ir mes pagal tuos žmogelius apie visus emigrantus sprendžiam? :)). Vadinasi, referendumo bijotės dėl kitų priežasčių 🙂 Nors, tiesą sakant, aš didelės prasmės referendumui irgi nematau – žmonės sąmoningi, suaugę, jie turi pasirinkimą, kurios valstybės piliečiais nori būti. Taigi, priima sprendimą ir atsako už pasekmes. Viskas paprasta. O dabar kaip maži vaikai – nori ir suvalgyti saldainį, ir jį kišenėj tebeturėti, o kad nepavyksta, tai kalta piktavališka juos skriaudžianti valstybė :).
Iš tikrųjų jokios problemos dėl Lietuvos pilietybės nėra. Reikia Pilietybės įstatyme numatyti atskirus atvejus, kuomet kartu galima būti Lietuvos ir kitos šalies piliečiu. Pvz., vienas iš tokių atvejų galėtų būti, kad gyvenant kitoje šalyje Lietuvos pilietybė neprarandama net ir tuo atveju kai toks asmuo priima tos šalies pilietybę. Antras toks atvejis, – kitoje šalyje gyvenat Lietuvos piliečiui gimęs vaikas yra Lietuvos pilietis, jeigu jo gimimas yra įregistruotas ir Lietuvos valstybėje.
Tai tokie konkretūs atskiri atvejai akivaizdu nei Konstitucijai, nei KT aiškinimams vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais prieštarauti negali .
Už tokius pasiūlymus reikėtų suiminėti, nes tai – tiesus kelias į Lietuvos sugriovimą.
Paskaityk Reimundo komentarą.
Piliečio pareiga-ginti savo šalį,mokėti mokesčius,kuris savo noru atsisakęs lietuviškos pilietybės sutiks mokėti ir kurią tėvynę ginti eis,turėdamas dvigubą,pvz.Rusiją ar Lietuvą.
Tokio, kaip piliečio mokestis, apskritai – nėra, privalomos karinės prievolės taip pat jau nėra. Visa tai – paties išsigalvojimai…
Yra.
Pvz., JAV po to, kada žmogus nori atsisakyti pilietybės, reikalauja sumokėti mokesčius.
O karinė prievolė – tai yra kiekvienoje valstybėje, nes be to karo atveju apsiginti niekaip nebūtų įmanoma.
Pagalvokit bent truputi į priekį, kokios būtų tos dvigubos pilietybės pasekmės. Nesunku numatyti – turėtume nemažai Lietuvos piliečių įgijusių antrą – Rusijos ar Lenkijos pilietybę. Pamiršot kaip lenkų korta buvo dalijama? Taip būtų dalijamos ir pilietybės, dar primokama, kad imtų. Ir tai būtų pretekstas kaimyninėms valstybėms dar daugiau kištis į mūsų šalies vidaus reikalus. Dviguba pilietybė Lietuvoje būtų tikra dovanėlė agresyviai kai kurių šalių politikai.
Jei vien lietuviams tokią teisę suteiktų – kiltų tarptautinė teisinė problema dėl etninės diskriminacijos, kas minima ir šiame straipsnyje, nors ir nutylint pagrindinę problemą (o problema žiniasklaidoje nutylima masiškai). Taip kad vienintelis įmanomas variantas yra dabartinis variantas – išvykusiems iki 1990 metų.
O visi skalambijantys apie dvigubos pilietybės įteisinimą yra arba įsižeidę emigravę naivuoliai, kurie nepasivargina pagalvoti apie valstybės interesus, arba vykdantys kitoms valstybėms palankią politiką nenaivuoliai, pastaruoju metu spaudoje sėkmingai žaidžiantys atstumtųjų emigrantų korta.
Negeras ir konserverių prastumtas – iki 1990 – ųjų metų, nes pilietybė yra narystė, o tie jau seniai yra praradę bet kokį lietuviškumą (suanglėję, pvz).
Pilietybė nėra dovana – atseit, jei dėl kokios tai okupacijos kada tai pasitraukei, tai še – tau dovana. Pilietybė yra narystė, todėl tas pasitraukęs, jei nori būti vėl Lietuvos piliečiu (nariu), tai turi vėl dalyvauti Lietuvos valstybės, kuri vienintelė užtikrina lietuvių kaip tautos išgyvenimą, veikloje: mokėti mokesčius, auginti vaikus Lietuvai, ją ginti, jai dirbti, o ne naudotis tik piliečio teisėmis, neatlikdamas pareigų.
Naudojimasis tik teisėmis, neatliekant pareigų, yra parazitavimas ir daugiau nieko.
Auginti vaikus Lietuvai?! Nieko kvailesnio nesu girdėjes.
Matyt, kad nedaug dar pragyvenai.
Bet ne bėda – pagyvensi ir dar ne tai išgirsi.
Bet ar suprasi? 🙂
Tai augink Anglijai ar Norvegijai… tamstos valia.
Šiaip, visi kažkodėl pamiršta (Mickievičius primena), kad nereikia apsiriboti tik dviguba pilietybe…. praplėskime akiratį 🙂 penkiguba, dešimguba pilietybė…. pagal tokią pat logiką, kurią mums siūlo išeiviai, kodėl negalėtų būti ir tokių 🙂 ? O kodėl diskriminuojamas pasirinkimas? Gal koks totorius, musulmonas, norės Saudo Arabijos ar Irano pilietybės? Ar bent jau Turkijos (juk NATO valstybė?)
Tas Mickievič gal net dabar turi antrą – Lenkijos pilietybę.
Kaip rodo komentarai, pilietybės klausimu daugelis neturi žalio supratimo… Pirmiausiai reikėtų įsisąmoninti, kad šalyje gyvenančių asmenų teisės ir pareigos su nedidelėmis išimtimis yra lygios, pvz., Lietuvoje gyvenantys asmenys nepiliečiai negali rinkti Seimo, Prezidento, tačiau savivaldybių vadymo organus gali rinkti ir būti išrinti į juos patys. Be to, šiuo metu nepiliečiai Lietuvoje dar negali įsigyti žemės privačion nuosavybėn. Kitos jų teisės ir pareigos yra vienodos su piliečiais. Taigi, visokie baiminimaisi dėl to, kad Lietuvos pilietybė būtų išlaikoma išvykus ar įgijama gimstant svetur yra iš piršto laužti, yra gryniausia demagogija ir tiek.
O kuriam galui parazitai Lietuvai?
Akivaizdu, kad pats pilietybės išlaikymas, gyvenant už Lietuvos ribų, jokio parazitavimo sąlygų tokiems piliečiams nesukuria. Iš kur pats tai ištrauki!…
Neatliks pareigų valstybei ir naudosis piliečio privilegijomis, o tu šneki – neparazitaus.
Užsidėk ledą ant galvos.
Konkrečiai kokių pareigų valstybei neatliks, kokiomis piliečio privilegijomis naudosis tokiu atveju…
Jokių pareigų neatliks, o kokias turi pilietis teises (privilegijas) pats turėtum žinoti.
Tendencingumas akivaizdus, dėl ko jis…
Iš išeivių pusės, aišku, nes, neatlikdami piliečio pareigų, gviešiasi naudotis teisėmis.
Matome, kad klausimu del kitu saliu pilietybes ir Lietuvos pilietybes turejimo, daug zmoniu turi skirtinga nuomone. Nuomone tureti yra gerai, taciau cia yra aktualu ne tai, kokia mano nuomone, o tai ar tai leidzia LR Konstitucija? Taigi vienareiksmiskai aisku, kad LR Konstitucija ledzia tureti ir KITOS salies pilietybe neprarandant Lietuvos pilietybes. Tiesa ten yra juridiskai apibreziama salyga, kad tai gali buti ATSKIRAIS ATVEJAIS. Kadangi pastaroji savoka yra Konstitucijoje, vadinais tai yra JURIDINE savoka, nes beletristikos Konstitucijoje nera. Tai kas tai yra “atskiri atvejai”?
Kai LR pilietis isvyksta i kita sali ir TEISETAI ( kitaip net negali buti isivaizduojama, tik Lietuvos pilietybe suteikinejama neteisetai ) igyja kitos salies pilietybe, tai ir yra vienas is tu atskiru atveju. Formuluociau taip:
1 atvejis: Kai LR pilietis teisetai igyja kitos salies pilietybe, tai gali jas tureti abi ar daugiau pilietybiu.
2 atvejis: Kai lietuviu kilmes kitos salies pilietis nori igyti LR pilietybe, jam negali buti taikomi jokie apribojimai.
Kur atsiranda problema??? Problema atsiranda kai ta klausima pradeda nagrineti moraliniai, dvasiniai , teisiniai ISKRYPELIAI!!! Paasikinu. KT pirmininkas E.Kuris, kaip zinome is jo daugybes pasisakymu ir straipsniu, visuomet kaip paseles GINA PEDOFILUS pamirsdamas pagrindini dalyka TEISEJE, tai faktus ir aplinkybes, kurios siuo konreciu atveju yra Klonio mergaites daugkartiniai paliudijimai uzfiksuoti rastiskai, nufilmuoti ir pripazinti ekspertu TIKRAIS. Tai kai teisininkas profesorius ir buves KT pirmininkas E. Kuris uzmirsta tokius dalykus SAMONINGAI tai ir igauna dvasinio, moralinio ir teisinio ISKRYPELIO VARDA. Na tada paziurekime kaip toksai iskrypelis sprende del LR pilieciu galimybes tureti kitu saliu pilietybe, kaip tai numato LR Konstitucija. Ogi elgesi tiksliai pagal moralinio, dvasinio ir teisinio iskrypelio filosofija, greiciau pagal kgbistiniu isperu nurodymus griauti Lietuva. E.Kurio vadovaujamas KT nutare ISNIEKINTI LR Konstitucija, ja pakeisti ir vietoje konstitucinio juridinio termino “atskiri atvejai” pradejo si termina aiskinti kaip “reta isimtis”, kas netelpa ir lietuvisku zodziu vienoda supratima. Reta ismitis reiskia, tik isimtis ir daugiau nieko, o atskiri atvejai reiskia GALIMYBES!
Taigi siuo dvieju ir daugiau pilietybiu klausimu mums nuomone IPIRSO dvasinis, moralinis ir teisinis ISKRYPELIS! O va vis Lietuvo valdzia…..paklusta tam iskrypeliskam, LR Konstitucijai priestaraujanciam isaiskinimui ir gieda manomai KGB sugeneruota GIESME…ir vykdo Lietuvos valstybes pilieciu niekinima, LR Konstitucijos niekinima……ir tai daro visa teisine, vykdomoji, prezidentine ir istatymu leidziamoji VALDZIOS!
Tai tie, kurie priestarauja dvieju ir daugiau pilietybiu turejimui is tikro lauzo LR Konstitucija, o jai prisieke, lauzo savo priesaikas ir daro VALSTYBINIUS NUSIKALTIMUS.
Vietoj to, kad toki teisini, dvasini, moralini iskrypeli nurasytu i teises siukslyna,…..jie jam moka biudzetini atlyginima….tai yra apvagia Lietuva.
Visiškai į šoną pašnekėjai, seni:
1. daugumai išvykėlių ta Lietuva – buvus nebuvus;
2. Lietuva tegali būti tik čia, šioje žemėje, todėl ir tik čia gyvenantys tėra lietuviai, t.y. komandos, kuri vadinasi Lietuva, nariai;
3. Lietuva = lietuviai, lietuviai = Lietuva;
4. lietuvis yra tas, kuris tiki, kad Lietuva gali būti graži ir teisinga (V.Landsbergis).
Ar išvykėliams, daugumai, nedirbantiems Lietuvai, ar jiems rūpi išlaikyti Lietuvą gyvą, ar jie deda visas pastangas tam?
Tikrai jie Lietuvai nedirbo ir nedirbs, o pilietybių siekia tik tam, kad pasinaudoti piliečio teikiamomis privilegijomis, bet neatliks piliečiui privalomų pareigų;
5. todėl dera pažvelgti tiesai į akis – jie Lietuvai yra prarasti ir nedera gaminti šiam laivui (Lietuvai) balasto, kuris galiausiai gali Lietuvą nutempti į dugną.
Papildau – štai ką apie pareigas Lietuvai sako jie patys:
“5. andrius
nebalsavau kai lietuvoje gyvenau ir tikrai nebalsuosiu isvykes. O balsuos koks 10proc isvykusiu tik, nes daugumai isvykusiu nusispjaut ant tos lietuveles”.
http://www.lrytas.lt/?id=13460755561346071438&view=6
Na, žinai, su savo argumentais visiškai pereini į turgaus bobelės lygį…
Сам дурак и мать твоя – контра. 😉
Skaityk Medelio straipsnį apie Unę Babickaitę – štai kur pavyzdys visiems lietuviams!
Ponui “tikram lietuviui”. Jei tai esi tas pats…..tai esi Lietuvos rusas, pagal pacio pateikta informacija viename is komentaru, gerokai seniau. Taigi pats nori buti sventesniu uz svenciausia budamas rusu prisistatyti “tikru lietuviu”. Taigi ivetinus tai, kad esi Lietuvos rusas….daug lengviau galima suprasti tamstos komentarus, kurie is esmes yra LR Konstitucijos lauzymas, niekinimas…..o tai reiskia ir Valstybes niekinima. Taigi darytina isvada, kad giedodamas “patrioto” giesme ir tikro gudriai veiki pries Valstybe, nesi lojalus valstybei, kurie gimei, augai, mokeisi….. ir Lietuva tau yra TEVYNE, nors tu ir rusas. Taigi kaltindamas lietuvius….. i save pasiziurek.
Niekas ponai pabėgeliai jums neatima tautybės. Pilietybė, būti piliečiu tai yra prisiimti tam tikras pareigas savo tėv ynei. Ne tik būti ten gimusiu. Jei jūs gerbiamieji nespjautumėt patys ant Lietuvos pilietybės, nes Lietuva yra ES narė, niekas man atrodo ant jūsų nespjaudys, Jūs turit pasirinkti, kuriai tėvynei būsit ištikimi. Ar tai kuri šiandien jūs priglobus ar tai kuri šiandien dar biedna, . Deja Lietuva niekada nebuvo turtinga, bet ji savo tautoje turėjo ir turi gana gerą užtaisą. Visi ne kartą ją laidojo. Bet Lietuva išliko, gyvuoja ir gyvuos. Ne tarp visokių pabėgelių, bet tarp lietuvių, kurie gyvena ir dirba Lietuvoje jos labui, kad ir kokius sunkumus reikėtų pakęsti.Lietuva-tai likimo mums skirta vieta, kur mes turime teisę būti savo žemės šeimininkais. Ir tik tie, kurie dirba Lietuvos labui turi teisę į Lietuvos pilietybę.
Ką čia nusikalbi, – “niekas neatima tautybės”…, ar tautybę apskritai galima atimti.
Akivaizdu, kad ir straipsnyje, ir komentaruose bandoma tyčia supainioti dvi sąvokas – tautybę ir pilietybę.
Iš emigravusių lietuvių niekas jų tautybę neatima.
O tam, kad būtų palengvintas pasaulio lietuvių ryšių su Tėvyne palaikymas (tiems, kas vis dar laiko save Lietuviu) ir yra reikalingas “Lietuvio pažymėjimas”, kuris suteiktų labai konkrečias teises, pvz. teisę bet kada be jokių vizų atvykti į Lietuvą ir čia gyventi.
Kitos valstybės pilietybės priėmimas ar atsisakymas yra politinis aktas, nieko bendro su savo tautybės “keitimu” neturintis.
Akivaizdu, kad asmuo, prisiekęs kitai valstybei, nebegali būti Lietuvos Valstybės piliečiu – pvz., labai įdomu, ką jis gins karo atveju: Lietuvą ar jos priešą?
Ypač, jei jis save lietuviu jau nebelaiko arba niekada juo ir nebuvo…
Jei Lietuvos Valstybės pilietybė, kaip antroji, būtų suteikiama tik Lietuviams, tai būtų dar pusė bėdos – nepaisant to fakto, kad savo noru prašydami ir priimdami svetimos valstybės pilietybę, jie jau išduoda savo Tėvynę.
Bet juk visiškai akivaizdu, kad prisidengiant gražiais žodžiais apie Lietuvybės išsaugojimą užsienio lietuvių tarpe, iš tikro siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Valstybės pilietybę gauti pusei pasaulio žydų, trečdaliui lenkų ir ketvirtadaliui vokiečių.
Juk į visus pasiūlymus įrašyti labai aiškią nuostatą, kad Lietuvos Valstybės pilietybę, kaip antrąją pilietybę, galės gauti tik aiškios lietuvių kilmės, būtinai lietuvių kalbą mokantys, nenusikaltę Lietuvių Tautai ir Lietuvos Valstybei, atsakoma – “ne, taip nebus – nedemokratiška, nepilietiška, nehumaniška,…” ir t.t.
Lygiai taip pat griežtai atsisakoma įteisinti tautinį “Lietuvio pažymėjimą”, nepaisant to, jog Lenkija jau seniai platina “Lenko pažymėjimą” Lietuvoje.
Juk Lietuvių Tautos sukurtą Valstybę jau daugybę metų valdantys mankurtai, išdavikai ir įvairių užsienio jėgų Rytuose bei Vakaruose apmokami agentai, jau seniai netgi Lietuvos Valstybės pasuose ir kituose dokumentuose išbraukė punktą – “Tautybė – lietuvis”…
Ar reikia dar klausti, kam tai naudinga, ir kuo tokiais akivaizdžiais “lietuvių išlietuvinimo darbais” yra siekiama?
Negi kam nors tai dar neaišku… 🙂
Lietuvių Tautinis Centras yra viršpartinė Lietuvių Tautos organizacija, kuri jungia pačių įvairiausių partijų ir kitų organizacijų narius, visų pirma jų vadovus ir pagrindinius aktyvistus, bei nepartinius žinomus asmenis, kovojančius už Lietuvybę – Lietuvių Kalbą, Lietuvių Tautą ir Laisvą Lietuvos Valstybę.
Tikra Laisvė yra tik tada, kai Tauta savo pačios žemėje tvarkosi taip, kaip jai patinka, kad jai būtų geriau gyventi, o ne privalo šokti pagal visokių svetimųjų diktatą.
Lietuva susikūrė ir po to tris kartus (1918 m. vasario 16 d., 1941 m. birželio 23 d. ir 1990 m. kovo 11 d.) 20 amžiuje atsikūrė tautiniu, o ne kosmopolitiniu pagrindu.
Būtent Lietuvių Tauta įvardinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos Preambulėje kaip Lietuvos Valstybės Kūrėja:
LIETUVIŲ TAUTA
– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos Valstybę,…
Šiuo metu LTC realiai yra “skėtinė” organizacija, apjungianti labai įvairių tautinių-patriotinių organizacijų ir grupių – formalių ir neformalių – lyderius bei aktyvistus (tame tarpe LTC priklauso ir keli LTJS pagrindiniai aktyvistai).
LTC narių “jungiamoji ašis” yra Lietuvybė – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.
LIETUVIŲ TAUTINIO CENTRO PROGRAMA
Priimta ir patvirtinta asociacijos Lietuvių Tautinis Centras Visuotiniаme narių Suvažiavimе. Protokolas Nr. 2. / 2010-12-11, Vilnius
Lietuvių Tautinio Centro šūkis: Už vieningą lietuvišką Valstybę!
Įvadinė dalis
Svarbiausias tikslas – lietuvybės – Lietuvių Tautos, kalbos, tarmių, kultūros, gamtos, paveldo, šeimos ir doros išsaugojimas bei puoselėjimas Lietuvos Valstybėje, lietuvių etninėse žemėse ir išeivijoje.
1. Lietuvių grįžimo į Lietuvą skatinimas, svetimšalių imigracijos stabdymas
Įstatymais apriboti imigraciją, įskaitant ir darbo jėgą. Užsienyje steigti įdarbinimo agentūras, siūlančias lietuvių emigrantams darbą Lietuvoje. Įvesti ekspertų siūlomą papildomą mokestį darbdaviams už įdarbintą svetimšalį imigrantą. Palaikyti teisines nuostatas, įpareigojančias darbdavį užtikrinti imigranto išvykimą iš Lietuvos, pasibaigus darbo sutarčiai, įskaitant juridines ir finansines sąnaudas.
2. Lietuvos Valstybės išsaugojimas
Įtvirtinti Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir įstatymų viršenybę. Atmesti bet kokius viršvalstybinės konstitucijos variantus ar kitokį diktatą iš bet kurios užsienio šalies, viršvalstybinės institucijos, tarptautinės organizacijos pusės. Pripažinti negaliojančiu sprendimą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Bet koks Konstitucijos keitimas bei ES sutarčių pasirašymas, mažinantis Lietuvos Valstybės suverenias galias, galimas tik skelbiant privalomą referendumą.
3. Lietuvių tautybės išsaugojimas, ryšio su protėviais įteisinimas
Panaikinti globalistines tautybę apibrėžiančių teisės aktų pataisas, kuriomis tautybė paversta savavališkai pasirenkamu dalyku, sunaikinant atsakomybę savo prigimtinei tautybei. Įstatymais įtvirtinti tautybės pasirinkimą tiktai pagal kilmę. Grąžinti tautybės įrašą Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentuose jo pageidavimo atveju.
4. Išsaugoti litą, atsisakant kitų valiutų įvedimo
Paskelbti neterminuotą moratoriumą euro įvedimui. Nacionalinės valiutos klausimą spręsti tik referendumu, formuluote: „Ar pritariate Lietuvos nacionalinės valiutos – lito – panaikinimui?“
5. Persekiojimo už kritiką, nusikaltimų skirstymo tapatybės pagrindu panaikinimas
Panaikinti antidemokratines teisines nuostatas, pasirinktinai ribojančias žodžio laisvę, gniaužiančias vienų ar kitų grupių kritiką, prilyginančias ją smurto kurstymui. Atsakomybė už smurtą, jo kurstymą, kitus nusikaltimus turi būti taikoma objektyviai, atsisakant skirstymo pagal tautybę, lytį, tikėjimą ar kitas tapatybes.
…………….
7. Senovės Baltų pasaulėžiūros ir tikėjimo dvasinės, istorinės, kultūrinės vertės pripažinimas. Lygių teisių Religinėms bendrijoms ir bendruomenėms suteikimas
Senovės Baltų tikėjimo bendrijoms ir bendruomenėms suteikti teisę išsaugoti bei puoselėti savo šventvietes ir jų aplinką. Pertvarkyti prieštaringą religinių bendrijų ir bendruomenių skirstymą į tradicines-pripažintas ir netradicines-nepripažintas, įvedant į Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymą tradicinių Lietuvos tikėjimų ir religijų apibrėžimą, akcentuojant pačius tikėjimus ir jų įtaką Lietuvos tradicijų formavimuisi bei šiuo pagrindu vertinant konkrečias religines ar tikėjimų bendrijas ir bendruomenes, o ne atvirkščiai.
……………….
9. Paramos lietuviškai šeimai užtikrinimas, lietuvių gimstamumo skatinimas
Remiant šeimas su mažamečiais vaikais labiau akcentuoti mokestines lengvatas negu išmokas. Įstatymu nustatyti proporcingą komunalinių ir kitų mokesčių mažinimą šeimoms, auginančioms vaikus (-ą) iki 16-os metų amžiaus.
Ugdyti šeimos vertybes, atitinkamai orientuojant šalies teisę, švietimą, kultūrą. Uždrausti lytinių iškrypimų propagandą, už jos vykdymą nustatyti griežtas bausmes, iš visų teisinių dokumentų išbraukti „lytinės“ ir „seksualinės orientacijos“ sąvokas.
10. Švietimo sistemos reformavimas atgaivinant tautinės mokyklos koncepciją
Įdiegti privalomas etnokultūros pamokas pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose. Valstybinėse mokyklose visos disciplinos privalo būti dėstomos valstybine kalba, išskyrus užsienio kalbas ir gimtąją kalbą, jeigu ji – ne lietuvių. Aukštosiose mokyklose privalomi stojamieji egzaminai, kurių rezultatai gali būti sumuojami tik su tos pačios specialybės baigiamųjų egzaminų rezultatais. Vidurinėse mokyklose turi būti sudarytos sąlygos profiliuotam švietimui.
…………..
12. Lietuvio pažymėjimo įteisinimas Lietuvos pilietybės įstatyme
Lietuvio pažymėjimas apibrėžia teisinį visų pasaulio lietuvių santykį su Lietuvos Valstybe, įskaitant teisę atkurti ar įgyti Lietuvos pilietybę. Lietuvių kilmės asmenys, turintys kitos šalies pilietybę, gavę Lietuvio pažymėjimą, gali laisvai įvažiuoti į Lietuvą, čia gyventi, mokytis, dirbti, dalyvauti savivaldybių rinkimuose. Lietuvių kilmės Lietuvos Valstybės piliečiams jis užtikrina teisę šalia pilietybės deklaruoti savo tautybę.
………………
Kam įdomu – plačiau įvairi informacija visais šiais pilietybės ir “Lietuvio pažymėjimo” klausimais surinkta temoje:
Pilietybės problemos – kokių pasekmių Lietuvių Tautai ir Valstybei turės dviguba pilietybė
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=62&t=702
Rašote: “… prisidengiant gražiais žodžiais apie Lietuvybės išsaugojimą užsienio lietuvių tarpe, iš tikro siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Valstybės pilietybę gauti pusei pasaulio žydų, trečdaliui lenkų ir ketvirtadaliui vokiečių.”
Paaiškinkite ir pagrįskite, kaip tokie faktai galėtų atsirasti. Nes gali būti, kad dėl tokių argumentų nėra sprendžiamas pilietybės klausimas didelei daliai pasaulio lietuvių, t.y. tuo kaip tik ir yra vykdomas, anot paties “lietuvių išlietuvinimo darbas”.
Akivaizdu, kad tautybė ir pilietybė yra skirtingi dalykai, tačiau tarp jų yra sąlygotumo. Tam galima nustatyti Pilietybės įstatymu, pvz., tokią nuostatą, kad ne Lietuvoje gyvenančiam kitos šalies piliečiui Lietuvos pilietybė atkuriama kilmės iš Lietuvos pagrindu ir mokančiam lietuviškai.
Tų nuostatų pilietybei galima nustatyti įvairių, tačiau tiek laiko nespręsti klausimo dėl kažkokių prasimanytų grėsmių, yra nusikaltimas Tautai ir valstybei.
“G.Stanišauskas. Išeiviai reikalauja paminti Konstituciją ” Sio straipsnio pavadinimas yra NIEKINGAS kgbistinis melas ir propaganda prie Lietuvos Valstybe. LR Konstitucija suteikia LR pilieciams tureti atskirais atvejais ir KITOS salies pilietybe. O tas vienas atskiras atvejis, tai kai ta kita pilietybe igyjama TEISIETAI! Ko negalima pasakyti apie Lietuvos valstybes prezidentu veiksmus, kai jie kitiems pilietybes suteikia ne ISTATYMU NUSTATYTA TVARKA, tai yra viesai paskelbta.
Antra pilietybė yra tik iš materialinių paskatų. Tiktai. Turiu omeny ekonominius migrantus.
Tai jei jau norit taip būt lietuviais , tai ir būkit. Bet, va, ten kitur svaras ar doleris tai stipresnis ir dešros gabalą ilgesnį nusipirkti galima, ypač, kai sugrįš atgal į Lietuvą ir pasikeis valiutą.
man butu idomiau paskaityti ka nors apie tai, ka daryti jeigu nenori apskritai jokios pilietybes? Nei dvieju, nei vienos, nei puses? Kai zmogus gimsta, jis juk nesirenka kokios valstybes pilieciu buti – pilietybe primetama, o kartu ir visos prievoles, kurias cia arsus lietuvis vadina pareigomis. Prievole mokytis tos salies istorijos (as mokiausi sssr), prievole melstis tiems dievams kuriems meldziasi tevai, prievole eiti i kazkoki karini apmokyma(as nejau, cia tik pavyzdys), prievole moketi tai vyriausybei mokescius ir t.t. Dabar tarkim as nuo liolikos metu kategoriskai atsisakiau mokytis rusijos istorijos, zaisti krepsini, tiketi i smeklas, saugoti sveikata, moketi mokescius (tada dar jie vadinosi reketu), o visu baisiausia – eiti i kazkokia debiliska kariuomene. Uz tai tenka daug moketi. Yra desimteriopai sunkiau nepaklusti prievolems negu jas besalygiskai vykdyti. Pilietybe savo ruoztu yra ne kas kita kaip tikejimas i smekla – ty valstybe siuo atveju. Man nereikia pilietybes kad aplankyti draugus ir gimines, arba jos reikia tik tam kad antpeciuoti velniukai nesikabinetu ant sienos. Va prasom jums emigrantiskas autentiskas poziuris, ponai prisiekusieji:)
Paprasčiausias dalykas – atsisakyk turimos pilietybės, o atsisakęs kitos suteikti jokios valstybės neprašyk, ir būsi asmeniu be pilietybės. Tačiau gyventi visvien teks kokioje nors valstybėje ir laikytis toje šalyje esančios tvarkos, na gali būti, kad toje šalyje, kaip pvz., Lietuvoje neturėsi teisės rinkti parlamento. Gi visos kitos paties teisės ir pareigos bemaž bus tokios pačios, kaip tos šalies piliečių.
Taigi žmogeli nuo gyvenimo Žemėje santykių niekaip neišsisuksi… Žinoma, nuo visų pareigų Žemėje gali išsipirkti pinigais, jeigų jų turi kaip šieno…
nuo santykiu aisku kad neissisuksi. Pats juk esi santykiu rezultatas. Vienok, santykiai santykiams nelygus. Neseniai buvau Lietuvoj, parduotuvej palaukiau pradares duris is paskos ejusiam vyriskiui. Jis taip pasimete kad as jam tas duris laikau kad sustojo ir niekur nebejo, tupciojo, mikciojo pasimetes. Ten kur gyvenu, visi laukia vieni kitu, laikydami duris, taip priimta. Va tau ir santykiai. O ziurint i lietuvos politika, tai atrodo kad visi tik megina kuo garsiau tas duris trankyti, ir pageidautina dar pagauti praeinanti ir priverti jam nosi. Ir visa bendra mase tokia pati…Netinka man sitaip. Ieskosim toliau…gal rasiu kokia hipiu stovykla…nesvarbu kur – kad ir marse. O gal ir nerasiu…bet pati paieska sio to verta:)
is komentaro apie pinigus pasalinancius pareigas galiu tik pasakyti, kad broliuks pinigu nesat turejes tai tikrai, ir ko gero net nepazystat gerai ko nors kas ju turi. Is tiesu yra atvirksciai nei teigiate;)
Kalba eina ne apie buitinio lygio santykius ir ne apie pinigus paprastai, o apie atvejus, kai turima pingų kaip šieno, ir žinoma tokiu atveju pats jų turėtojas su durų palaiktojais nesusiduria, nes paprasčiausiai pro tokias duris nevaikšto…
Kadangi atrodo pinigų kaip šieno neturite, taigi nuo pareigų, sąlygojamų žmogaus gyvenimo ant Žemės ir valstybėje, kaip bebūtų jos sunkios, neišsisukti.
apysiauriai…as nesiruosiu matuotis kieno koks. Yra analogijos situose pavyzdziuose. Verslo kultura taip pat skiriasi santykiu plotmej ir turbut TIK joje. Pvz rusijoj nesilaikanti susitarimo nusauna gatvej, europoj – paduoda i teisma. Skirtinga etika. Nors susidorojama abiem atvejais, viskas is esmes taip pat, bet santykiai, sutikite – skiriasi. Zmoniu santykiai atsilikusioje is issivysciusioje kulturose – skiriasi. Kas link ju vengimo, as ju nevengiu, as ieskau kur jie dar geresni, nenoriu but indenas tarp indenu, ar aiskiau dabar?