Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Užurka. 1991-jų Sausio 13-sios naktį prisiminus

Jonas Užurka, www.alkas.lt
2013-01-13 11:58:47
3
1991 m. sausio 13-oji

1991 m. sausio 13-oji | A. Petrulevičiaus nuotr.

Sausio 13-oji | A.Petrulevičiaus nuotr.
Sausio 13-oji | A.Petrulevičiaus nuotr.

Išaušo sausio aštuntosios rytas. Mūsų, Krašto apsaugos departamento Vilniaus zonos štabo kabinetuose Jogailos g.10, pilna žmonių. Prirūkyta, geriame arbatą, valgome sumuštinius, įdėmiai klausomės radijo. Dokumentai jau išvežti, stalčiai, spintos tuščios, kas turi kokį ginklą, tikriname.

Gauname žvalgų, postų sargybų pranešimus. Jaučiame, kad atomazga bus greitai. Tik ar kruvina?

Įstaigų, irgi įsikūrusių šiame pastate, žmonės žiūri į mus vieni su gailesčiu, kiti su baime, treti užuojaučiančiai atsargiai klausia;

– Vyrai, ar jūs beveik beginkliai nebijote? Juk prieš jus tokia jėga. O jeigu jus užpuls tai kartu ir mus suims?

Ką mes į tai galime atsakyti patys nežinodami kas gali įvykti, kuo visą tai baigsis?

– Visiems tučtuojau vykti į Aukščiausiąją Tarybą, jedinstvenininkai šturmuoja rūmus, – gauname  komandą.

Paliekame keletą moterų Krašto apsuagos departamento (KAD) darbuotojų, nedidelę apsaugą ir bėgame į Aukščiausiosios Tarybos (AT) rūmus. Aplink minios žmonių, lozungai: „Šalin Lansbergį“, „Deputatai, su jumis visa Lietuva“. Triukšmas, stumdymasis, minia linguoja, siūbuoja. Daužomi centrinių durų langai. Rūmų apsauga atmuša paklaikusią „darbo liaudį“ vandens čiurkšlėmis. Pagaliau pusgirtė „darbo liaudies“ minia nustumiama. Kaip mat gausėja, renkasi jau ir minios kitaip nusiteikusių žmonių – Lietuvos gynėjų. Taikus perversmas šiandien neįvyko. Metę raudonas vėliavas, jedinstvenininkai išsilaksto.

Rūmuose jau susikaupė nemažai gynėjų. Bendromis jėgomis atlaikėme puolimą. Viduje buvo ir milicijos OMONo būrys apie dvidešimt žmonių. Jie ginkluoti kaip reikiant, mes daugumoje lazdomis, tik vienas kitas turėjo šiokį tokį ginklą.

Dienai baigiantis buvo sudarytas gynybos štabas, kovinio budėjimo grafikai, išstatyti prie įėjimų į AT ir viduje postai. Aplink rūmus jau rinkosi vis gausesnės minios žmonių. Vakare šie milicininkai, rusiškai keikdamiesi, ar ne tik iškviesti, išbėgo iš rūmų. Mes nedelsiant imamės ruoštis gynybai. Sunešėme kas galėjo ginklus, aš nubėgau į namus irgi atsinešiau savo dvivamzdį medžioklinį šautuvą, temdėme langus, nešėme smėlio maišus, krovėme ant palangių. Iš lauko aplink AT ir prieigose, vadovaujant prieš metus atkurtos Lietuvos atsargos karininkų sąjungos nariams, buvo statomos betoninės ir kitokios užtvaros, kliūtys barikados.

Taip ruošiantis gynybai praėjo sausio ir devintoji, ir dešimtoji. Viduje virė gynybinis darbas – minuojamos prieigos, dalijami atgabenami ginklai, sprogmenys, dalijomės kovine patirtimi. Šalimais stovėjo ir visai jauni vaikinai, ir žilagalviai buvę tremtiniai, ir uostę paraką, „afganai“. Išsidalinome dujokaukes, miegojome kabinetuose. Mūsų Vilniaus zonos būrys įsikūrė AT bibliotekoje. Kai kas atsinešė miegmaišius. Valgėme valgyklose – rūmuose jos buvo dvi. Deputatams buvo nepatogu dirbti, tačiau jie jautėsi daug saugiau ir drąsiau. Rūmų požemiuose savanoris R. Kazėnas įrengė tirą – šaudyklą, remontavo, surinkinėjo ginklus. Karo medikas A. Vaitkaitis su gydytojais rengė lauko ligoninę. Tik deputatas M. Stakvilevičius niurzgėjo:

– AT pavertė arklide, prisigrūdo prirūkė, net pavalgyti ramiai negalima.

O visą tą laiką vėlais vakarais Č.Juršėnas su mumis, AT gynėjais, ne vieną partiją šachmatų sužaidė, šmaikščiai atsikirsdavo į įvairias replikas, maloniai ir įdomiai bendravo.

„Jedinstveninkai“, pralaimėję mūšį dėl AT apgulties ir šturmo, vėl iš visų pakampių rinkosi. Tik šį kartą jau prie Mažvydo bibliotekos. Neramios žinios ir iš Šiaulių, ir iš Klaipėdos, ir Vilniaus kas valandą pasiekdavo mūsų ausis: „Lietuvos avialinijos“ paralyžiavo darbą… siunčiamos gaisrinės mašinos šturmuoti AT… šalina iš darbo Lietuvai palankius žmones… suaktyvino veiklą V.Lazutkos SSKP…. sąjunginio pavaldumo įmonės nepripažįsta Lietuvos įstatymų, ruošiasi mitingams ir streikams… Burokevičiaus „antroji valdžia“ atvirai kyla prieš teisėtą Lietuvos valdžią… Naujienos perduodamos iš lūpų į lūpas. Sklaido įvairiausi gandai, kad sovietinė armija Šiaurės miestelyje sustiprinta desantininkais, kad ji nebeklauso M. Gorbačiovo, kad puls AT, kad atsiunčiama smogikų „Alfa“ grupė.

Sausio vienuoliktoji. Suaktyvėja sovietinės armijos technikos judėjimas Vilniuje. Tūkstančiai žmonių dar drąsiau apsupa AT. O tuo metu Lietuva jau blokuojama ir iš išorės. Sovietinės dezinformacijos priemonės skleidžia pasauliui melą, blokuojamas radijo ryšys, televizija. Šturmuojami Spaudos rūmai, Krašto apsaugos departamentas, suimami keli darbuotojai, užimta telefono – telegrafo stotis. Dabar aišku – beliko Vyriausybė ir AT.

Dar aiškiau supratome, kad be kraujo tai jau tikrai neapsieisime. Tik kokia kraujo kaina kainuos laisvė? Dar rimčiau ruošėmės, prisiekėme. Kas spėjo ir norėjo atliko išpažintį. Iš rūmų pasitraukė ne vienas neištvėręs įtampos. Nesmerkėme. Tikslinome postams užduotis. Aš vykdžiau Vilniaus zonos gynėjų štabo viršininko pareigas. Bendravau su savo bendražygiais „afganais“, kurių visas būrys buvo kuo ryžtingiausiai nusiteikęs ginti savo Tėvynę.

Sausio tryliktoji. Apie rūmus tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos. Dega laužai. Vyrai ir toliau iš lauko tvirtina AT prieigas. Šmižinėja ir įtartini tipai, ne vieną mūsų sargybiniai sulaikė. Likome užbarikaduoti, atskirti nuo viso pasaulio – Pilėnų gynėjai ir tiek. Šiaurės miestelyje ginkluojasi persirengdami „jedinstveninkai“, ruošiama kovinė technika ir ginkluotė puolimui, vyksta karo tarybos pasitarimas, posėdžiauja Lietuvos komunistinis CK su „nacionaliniu gelbėjimo komitetu“. Lietuvos AT ir Vyriausybė priima nutarimus dėl priemonių Lietuvos Respublikai ginti, kreipiasi į pasaulį. Visi laukiame puolimo. Aš paskambinau į namus. O ir kiti atsisveikina  su savaisiais, telefonai užimti. Pasiėmiau šautuvą, stoju prie lango priešais posėdžių salę. Deputatai eina prie mikrofono, kalbasi su tūkstančiais AT gynėjų. Žmonių minios, dega laužai…

Staiga pasigirsta man labai gerai pažįstamų motorų riaumojimas. Mūsų pusėn rieda šarvuočiai, tankai, sunkvežimiai. Prašliaužia plieninė gyvatė per tiltą, plienu žvanga palei Nerį link AT. Laikas ne tik man sustoja. Tankai, pakeltais vamzdžiais, prašliaužia pro rūmus, ropoja link televizijos bokšto. Apie vidurnaktį rūmai sudreba nuo pabūklų šūvių prie televizijos bokšto. Garsai man tūkstančius kartų girdėti, šį kartą sudrebina širdį. Šūviai nutyla. Televizija kolaborantų kruvinuose naguose. Kiek laiko tai trunka? Laikas neegzistuoja. Štai nuo kalno šarvuočiai su tankais rieda žemyn link AT. Negi dabar mūsų. eilė. Vytautas Landsbergis reikalauja žmones trauktis nuo AT. Žmonės galingai atsako: „Ne“, ir dar tvirčiau, dar ryžtingiau juosia AT savo kūnais ir rankomis. Kas laimės dvikovą – plienas ar dvasia? Po vidurnakčio tankai rieda nuo Tauro kalno, gėdingai pasuka link Šiaurės miestelio, sulenda už vartų…

Išaušo ilgai lauktas kitos dienos rytas. Leningradas, Maskva, Londonas reikalauja nutraukti žudynes Vilniuje. Tik SSRS prezidentas M. Gorbačiovas neatsako į Lietuvos vadovų skambučius, ramiai Kremliuje miega… Minske, pailsėjusi per Vilniuje surengtą puolimą šią kruviną naktį, pagaliau atvyksta Federacijos Tarybos delegacija, savo akimis mato ir įsitikina didvyriškai besiginančią Lietuvą. Pasaulis stebi Dovydo kovą su Galijotu.

Nutilo tankų žlegėjimas Vilniaus gatvėmis. Borisas Jelcinas tramdo kruvinus sovietinius kareivas, pučistus ir kolaborantus. Mūsų širdyse Gedulas. Lydime Sausio naktį žuvusiuosius į Antakalnio kapines. Koloborantai ir toliau rezga pinkles… Baigiasi sausis. Rūmų gynėjai būriai išeina iš AT rūmų. Nors ir okupantams kruvina jėga okupavus televiziją bei dar kai kuriuos pastatus, mes vis tik, kaip ir visa mūsų Tauta, išeiname nugalėtojais. Išeinu ir aš, grįžtu į įprasta tarnybos vietą. Ir vėl dar energingiau  skubame atkurti Lietuvos gynybinę sistemą…

Tūlas dabar pasakytų, kad šitaip buvome tik pagąsdinti, kad nieko rimta prieš mus, prieš mūsų Tautą, Nepriklausomybę nebuvo ruošiama… Todėl drįstu priminti faktais, kad buvo ruošiamasi kuo rimčiausiai smaugti mūsų Laisvę, tačiau mūsų Tautos Ryžtas, Valia nugalėjo plieną. Galijotas mus ruošėsi labai rimtai užsmaugti, telkdamas visas jėgas, kūrė kruvinąjį Maskvos scenarijų pagal šiuos veiksmus: SSRS KGB svarsto Lietuvos kompartijos CK sekretoriaus Burokevičiaus prašymą įrašyti į jų įskaitą karinių dalinių komunistus; pasiųsti į Lietuvą greito reagavimo dalinius; siūloma įsteigti „socializmo gelbėjimo komitetą“; išleidžiamas dekretas dėl SSRS karinių dalinių panaudojimo vaikinų šaukimui į SSRS armiją Lietuvos teritorijoje; reikalaujama įvesti prezidentinį valdymą nepaklusniose respublikose; įstatymiškai atrišamos kariškiams rankos jėga imti televizijas ir kitas masinės informavimo priemones; išleidžiamas įsakymas dėl bendro milicijos ir armijos patruliavimo miestuose. Ir dedamas taškas pasirengimui numatomiems būsimiems kruviniems veiksmams – įsakoma įvesti desantininkus į Pabaltijo respublikas.

Šitaip Kremlius priėmė sprendimą panaudoti sovietinę armiją valstybiniam perversmui Vilniuje, šiuos planus ir kruvinus scenarijus patvirtino dar iki sausio aštuntosios. Tačiau visus šiuos planus istoriškai galinga, dvasiškai išdidi mūsų Tauta ne plienu ir ne durtuvais, ne brutalia jėga o savo, visų MŪSŲ geležine valia paleido vėjais…

Jonas Užurka yra  atsargos pulkininkas leitenantas, rašytojas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Marcinkevičius. 1991-ųjų Sausio 13-oji. Amžinam gyvenimui (video)
  2. G. Songaila. Sausio 13-oji: kas vyko Vyriausybėje?
  3. Parodoje – atsakymai, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną
  4. Z. Vaišvila. Sausio 13-osios byla ir kodėl toleruojama A.Paleckio antivalstybinė veikla? (video, kreipimosi pasirašymas)
  5. J. Užurka. Po dvidešimties metų…
  6. N. Venckienė. Sausio 13-osios išvakarių pastebėjimai
  7. Sausio 13-ąją Sergejui Kovaliovui bus įteikta Laisvės premija
  8. Penktadienį – Sausio 13-osios aukų pagerbimo eisena (video)
  9. M. Nargėlaitė. Pasaka vaikams apie Sausio 13 dienos įvykius
  10. Sausio 13-ąją tautinis jaunimas paminėjo iškilminga eisena (nuotraukos, video)
  11. Naktinis Budėjimas prie Televizijos Bokšto Sausio 13-osios aukoms atminti
  12. Premjeras: visų atsakymų apie Sausio 13-ąją sulauksime tik pasikeitus situacijai Rusijoje
  13. I.Baranauskienė. Leiskim žudikams kalbėti – galiausiai jie vis tiek pasako tiesą
  14. Seime Z.Vaišvilos spaudos konferencija dėl A.Paleckio spekuliacijų Sausio 13-osios tema (tiesioginė transliacija)
  15. V.Sirutavičius. Atkurtos Lietuvos valstybės piliečių valia – nuo plebiscito iki Konstitucijos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Klausimas says:
    12 metų ago

    Jonas Užurka? Tas, kuris dezertyravo 1991m. sausio 13d.
    Tiesa, buvo leista rinktis. Pasirinko. Išėjo iš Seimo rūmų.
    Tai tegul ir eina. Kuo toliau, tuo geriau. Nuo Sausio 13-osios atminimo.
    Nuo ALKO svetainės. Nuo literatūros. Kuo toliau tegul eina. Tuo geriau visiems bus.
    Rašliavos neskaičiau ir kitus raginu neskaityti. Ir nepublikuoti būtų geriau.

    Atsakyti
  2. Inga Baranauskienė says:
    12 metų ago

    “užimta telefono – telegrafo stotis”

    Jonai, čia kažkokia klaida: užėmė Nemenčinės ryšių specmazgą, bet nei Tarpmiestinė telefonų stotis Savanorių pr., nei Vilniaus ryšių mazgas, nei telegrafas užimti nebuvo.

    Atsakyti
  3. arvydas damijonaitis says:
    12 metų ago

    Informacija strybų, lietuvšaudžių giminaičiams:
    Klaidina „draugams“ skirtas terminas “komunistai”: 1.”Komunizmas” yra totalitarinių, atsilikusių šalių (pvz. Rusijos imperija) smegenų plovimui skirta doktrina. Daugeliu atveju – “komunizmas”, “klasių kovos“ priedangoje, buvo siaubingų masinių žudymų doktrina. 2.”Keturių komunarų”, juos dar galima įvardinti kaip to laikotarpio Rusijos valstybinius TERORISTUS, istorija yra lašas tūkstančio Kremliaus agentų jūroje, tuo metu veikusių Lietuvoje.3.NKVD-KGB propagandiniai triukai nulėmė keturių teisėtai sušaudytų teroristų kanonizavimą. “Keturi komunarai”- Kremliaus valdomi žudikai, genocido vykdytojai, turėjo tapti keturiais “šventaisiais”, tikslu vykdyti neregėtas savo žiaurumu lietuvių tautos naikinimo akcijas.4.Tolimesnė raudonojo teroro istorija, masiniai lietuvių žudymai, kuriuos organizavo ir vykdė taip vadinami „komunarai”, leidžia teigti, kad sušaudyti jie buvo pelnytai. 5.Bolševikinės Rusijos imperijos spectarnybos – “keturių komunarų” legendos kūrėjos, smegenų plovimui skiria ypatingą dėmesį. Klasta, melas, totalitarizmas – blogio ir melo imperijos esmė. Lietuvšaudžių vaikai, vaikaičiai neatsako už tėvų siaubingus nusikaltimus, tačiau dėl galimo interesų konflikto, tautos demoralizavimo jų politinė veikla moraliai netoleruotina. Tokių asmenų santykinai daugiau yra buvusių „komunistų“ LSDP. Kai kolaborantų giminaičiai vienijasi partiniu principu, tai pavojinga, Rusijos spectarnybos jais remsis, juos maitins, nes Kremliui kraujo praliejimas yra įprastas dalykas. Jų tankai tik laukia įsakymo, o pretekstas atsiras.
    Nebaudžiami nusikaltimai skatina naujus nusikaltimus, todėl būtina teisiniu keliu priversti Rusiją sumokėti kompensaciją už NKVD-KGB vykdytus „trėmimų“ priedangoje masinius lietuvių žudymus okupacijos metu. Pagarbiai, Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

Kiti Straipsniai

Seimas naikins Vėlines?

Seime – spaudos konferencija apie siūlymą atsisakyti Vėlinių kaip šventinės dienos

2025 06 19
Akimirkos iš Romuvos Ilgių ir dailininkės Julijos Ikamaitės surengto Vėlinių (Ilgių) vakaro. 2012–2018 metai

Ar dera naikinti Vėlines dėl Sausio 13-osios?

2025 06 17
Seimas

Ar Sausio 13-ąją skelbti šventine diena svarstys Žmogaus teisių komitetas

2025 06 03
Liuteronų sodas | M. Avik nuotr.

Vilniaus viešosios erdvės – tarp geriausių Lietuvoje: įvertintos Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose

2025 05 31
Ričardas Garuolis

Seime svarstyta Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

2025 05 25
Rimas Jankūnas

R. Jankūnas. Valstybės vadovas su KGB šešėliu?

2025 05 06
Jonas Vaiškūnas ir Algirdas Patackas Kaune, 2013 m. spalio 14 d. – tautinės kultūros bendražygiai

J. Vaiškūnas. Algirdas Patackas – liepsnojanti dvasia, nušviečianti kelią gyvenimui

2025 04 03
Kviečia paroda „Mūsų pasirinkimai: žvilgsnis į keturias Lietuvos politikų kartas“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kviečia paroda „Mūsų pasirinkimai: žvilgsnis į keturias Lietuvos politikų kartas“

2025 03 27
Vytautas Sinica

V. Sinica. Žodžio laisvė Vilniuje…

2025 03 14
Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Etninės kultūros globos taryba nepritaria siūlymui paskelbti Sausio 13-ąją švenčių diena Vėlinių sąskaita

2025 03 12

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Liepsnos Sausio 13-ajai atminti

Š. Matulevičius. Kaip ir aš Sausio 13-ąją stovėjau prie laužų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai