Parodoje – atsakymai, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną

Sausio 11 d., 14 val., Kauno miesto muziejuje (M. Valančiaus g. 6) įvyks parodos „1991-ųjų sausis Kaune” pristatymas, kuriame dalyvaus šių įvykių liudininkai.

„Parodoje išgirsite, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną, pamatysite autentiškus, 1991-ųjų sausį menančius eksponatus: Kauno savivaldybės telefonų skambučių registracijos knygas, spaudinius, fotomenininko Romualdo Požerskio nuotraukas“, – teigė Kauno miesto muziejaus atstovai. Renginys nemokamas. Paroda veiks iki vasario 28 d. Parodą parengė Eglė Jasulaitytė, apipavidalino Agnietė-Janušaitė-Vitkūnienė.

1991 m. sausio mėnesio įvykiai, kurių metu Lietuvoje buvo mėginta įvykdyti valstybės perversmą panaudojant Sovietų Sąjungos (SSRS) ginkluotąsias pajėgas, Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenę ir SSRS Valstybės saugumo komitetą (KGB), siekiant atkurti Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) politinę valdžią Lietuvos Respublikoje.

Valstybės perversmui įgyvendinti praktikoje Lietuvos komunistų partija (LKP) sudarė vadinamąjį „nacionalinio gelbėjimo komitetą“ (NGK). Mėginimas įvykdyti valstybės perversmą baigėsi taikių gyventojų aukomis ir padarė didelių materialinių nuostolių. Nebuvo nė vieno atvejo, kad ginklą būtų panaudoję taikūs gyventojai ir valstybinių įstaigų gynėjai, šaudė tik sovietų kariuomenė. Dėl ginklo panaudojimo 14 žmonių žuvo, šimtai buvo sužeisti. Tarp aukų – tik taikūs gyventojai.

Sausio 11 d. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir ministrui pirmininkui Albertui Šimėnui vadinamasis „Lietuvos demokratinių jėgų kongresas” atsiunčia ultimatumą, kuriame rašoma, kad „(…) iki sausio 11 d. 15 val. vietos laiku AT ir Vyriausybė sutiktų su SSRS prezidento reikalavimais ir tuojau atkurtų Lietuvos teritorijoje SSRS konstituciją ir Lietuvos SSR konstituciją. Jeigu iki 15 val. nebus išpildyti mūsų reikalavimai, mes įkursime nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris imsis rūpintis LSSR ateitimi“.

Sausio 13 d.
1 val. 25 min. tankai Karoliniškėse, važiuojantys Televizijos bokšto link, ties „Kometos“ parduotuve pradeda šaudyti tuščiais šoviniais.

1 val. 50 min. tankai ima supti Televizijos bokštą, prieš tankus einantys automatininkai koviniais šoviniais šaudo į žemę, o vėliau ir į bokštą aplink apstojusius žmones. Tankai ir desantininkai siautėja apie 2 valandas.

2 val. Šarvuočiai ir tankai apsupa Radijo ir televizijos komiteto pastatą, pradeda šaudyti į pastatą ir budinčius žmones, užima Komiteto rūmus ir studijas. Per TV bokšto šturmą žuvo 13 civilių gyventojų, daugiau kaip 500 žmonių sužeista. Užgrobusi radijo ir televizijos pastatus tankų kolona važiuoja prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų; čia susirinkę apie 20 tūkst. parlamento gynėjų; jie gieda „Marija, Marija“, meldžiasi, dainuoja. Minios pulti kariuomenė nesiryžta.

2 val. nutraukus Vilniaus radijo ir televizijos transliaciją, pradeda veikti Lietuvos televizijos Kauno redakcija ir nedidelio galingumo siųstuvai Kaune, Sitkūnuose ir Juragiuose. Sitkūnų ir Juragių siųstuvų stotis apsupę desantininkai pareikalauja nutraukti laidas.

Kaune sovietų kariškiai užgrobia buvusios SDAALR organizacijos patalpas ir šalia esantį „Vairo” viešbutį, Kauno vairuotojų mokyklą, gaudo jaunuolius į sovietinę armiją.