Sekmadienis, 7 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą

Aleksandras Šidlauskas, www.aidas.lt, www.alkas.lt
2011 05 20 09:44
7
A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
Aleksandras Šidlauskas
Aleksandras Šidlauskas

Kalbos įdomybių pasaulyje

Kalba kūrėsi per ilgus amžius, vis įgydama savitumą. Prieš šešiolika – aštuoniolika šimtmečių senosios lietuvių gentys atsiskyrė nuo latvių genčių ir ilgainiui jų šnekos ėmė tolti viena nuo kitos, kol susiformavo dvi baltų kalbos, labai savarankiškos, tik kai kuriais leksikos, gramatikos brėžiais yra panašios. Ne kartą yra pripažinta, kad kalba veikia lyg magija, kad jos žodžiuose daug simbolių ir įvairiaprasmybių bei stilistinių, frazeologinių niuansų. Štai žodis „sveikas“. Jis įvairuoja savo prasmėmis – tai būdvardis (sveikas žmogus), tai daiktavardis (kaip sveikas begyveni).

Kalbėdami metaforomis ar palyginimais, epitetais ar metonimijomis taip pat paregėsime daug kalbos subtilybių. „Žemė – tai mažas aguonos grūdelis“, „Džiaugsmu ir nemunai patvino“ (S. Nėris). Be abejonės, šiais atvejais su logika labai prasilenkiama, bet nuo to nesumažėja meninė įtaiga, vaizdumas, raiškumas. Tai daugiau poetinis pasaulis, kuriame daug vaizduotės ir išmonės, vaizdinių ir neįprastybių, kas šnekamajai kalbai mažiau būdinga.

Kaip įdomu klausytis vaizdaus pasakojimo. Pasiklausykime Vytauto Landsbergio, Arvydo Šliogerio, Algimanto Čekuolio vaizdakalbės. Ir ausį paglosto, ir jausmines pajautas sužadina. O, kaip maža eteryje tokių kalbėtojų. Ir tiesiog maga šaukte sušukti, apsaugok, Viešpatie, nuo tuščiakalbių vogravimų, nestilingų pašnekų prie apskrito stalo. Juokingai teisinasi laikraštininkai: esą per skubą nėra laiko atkreipti akis į rašomo sakinio stilių. O kur redaktoriai stilistai, kalbos mokovai? Sunku netgi apsakyti, kiek kalbos grožybių dar slypi mūsų tarmėse. Jose – mūsų didysis ir pats pamatinis tautos turtas, žmonių savastis, grožinės kalbos šaltiniai. Čia ir mąstymo gylis, ir išraiškos dermė, ir šnekėjimo savastis. Tai ilgalaikio gyvenimo tam tikroje žemės vietoje padarinys. Atimk kalbą, anot Mikalojaus Daukšos, ir neliks tautos kaip žmonių jungties, bendruomenės viseto.

Kalbėti – tai ne pagalį drožti, kalbėti – tai parodyti savo vidinį pasaulį mąstyseną ir jauseną. Štai du žodžiai – „žiedas“ ir „galva“. Ne vienas kalbėtojas pasakys, kad tai daugiareikšmiai žodžiai. Arba „kasa“ ir „akis“. To paties galo du žodžiai. Kiek čia analogijų, asociacijų ir poetizmų. Ne vienas svetimtautis, mokydamasis lietuvių kalbos, nekart nuogąstavo: „kaip sunku kirčiuoti“. Iš tiesų, taip: „šaũk“ ir „šáuk“ – kokie skirtingumai. Galima netgi žmogaus paklausti nevienokiai: „Kur tamsta eini?“ Keliauji, skubi, krypuoji, žengi, zylioji, virtuoji, mindžikuoji, klibikščiuoji, linguoji, kinkuoji, pėstuoji, kulniuoji. Tai tik dalelė sinonimų. Kiek eisenų, matyt, tiek ir ėjimo būdų. Ir susigaudyk ar pasirink, jei gudrus esi. Žodis „eiti“ mūsų gimtojoje kalboje yra turtingiausias žodis sinonimais.

Vadinasi, dažno žodžio potekstė ir užtekstė yra itin įvairi, teikianti kalbai įvairumą, poetiškumą, vaizdingumą. Tik imk, žurnaliste, į rankas „Lietuvių kalbos žodyną“ (20 tomų) ir semkis visomis saujomis, ir pilk naujus žodžius į burną, ir į savo tekstą (kalbą). Juk niekas šito daryti nedraudžia ir niekada nedraus.

Kalbos įdomybių ir įvairybių yra ne dešimtys, o šimtų šimtai.

Nemažėja kalbos teršalų

Kiek prirašyta, kiek prikalbėta, kad gatvių reklama nebūtų perdėm užteršta svetimžodžiais, nesuprantamomis frazėmis ar simboliais. Daug prišnekėta apie moterų pavardžių beatodairišką trumpinimą, jokių konkrečių nutarčių dar nepriimta. O gal šito visai nereikia? Tegul demokratijos sąlygomis išsidarkaliojama kaip kam patinka, matyt, kalbos žinovai taip pagalvoja. Letargo būsenon pateko kone visa žiniasklaida, kuriai mūsų prigimtoji kalba visai nė motais, nes jos vadinamasis puskalbiškumas ją pilnai patenkina. Kažkokia virusinė apatija jau yra apėmusi, o abejingumas tvyro kiekviename kampe ir pakampėje. Deja, nesumąžta barbarizmų, nieko nesakančių ir niekam nereikalingų pertarų, kalba apsišiukšlino keiksmažodžiais ir nešvankybių bjaurastimis.

Kaip didžiavyriškai atrodo laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas ar Algis Ramanauskas, kai eterin paleidžia sodrų keiksmažodį. O pasiklausius garsiųjų anekdotų „meistrų“, net plaukai ima piestu stotis, šiurpuliai nueina per visą kūną. Rodos, kad ne televizijos studijoje esama, o prisigėrusių valkatūnų šutvėje ar paauglių kompanijoje, kai pasididžiuojama tik keikiantis.

Kas gi pasidarė? Kas atvėrė vartus į šitokią laisvūniją? Ar čia naujasis kalbos „stilius“, ar tiktai piemeniškas burnojimas ties kaimyno ežia? Netgi gabūs prozininkai Sigitas Parulskis ir Herkus Kunčius taip pat dažnokai neprikanda savo liežuvio. Ką tuomet bekalbėti apie septintoką ar aštuntoką, kuris vis nori pavaizduoti savo tėvą ar kaimyną, nuo kurio keiksmų, anot Donelaičio, visos varnos nuo kraigo nukritinėjo.

Kalbininkai tarpukaryje ir 1965 – 1985 metais turėjo itin svarų balsą, nes juos visi laikė autoritetais, perspėjais, kalbos mokovais ir žinovais.

Gerai menu tuos metus, kai kalbininkas Pranas Kniukšta, ieškodamas naujažodžio naujam pašarui įvardinti, pasitelkė paprasčiausią analogiją. Taip šalia „šienainio“ radosi „šiaudainis“. Paprasta ir tikslu. Nemanau, kad šiandien kalbininkai neturi darbo ir sėdi prie stalo vandens burnon prisisėmę. Pats laikas greičiau, mielieji kalbininkai, brautis į visus eterius ir spaudos puslapius. Persergėkite, pataisykite, įrodykite tai, kas netinka, nepaisant, kad firmos vadovui ir nepatinka, nes jis nenori sulietuvinti savos įstaigos vardo.

Ir dar vienas pavyzdys. Ilgai nerastas atitikmuo pažymėti frazei „masinio informavimo priemonės“. Tai buvo nepatogi samplaika kasdienei pašnekai. Netikėtai atsigręžta į išeiviją, kuri senokai vartojo naują žodį „žiniasklaida“. Ir dabar reikėtų pasinaršyti spaudoje ir surasti tinkamą pakaitalą „brifingui“ ar „marketingui“. Pasekime vengrų, suomių ir estų kalbos praktika. Tose šalyse „svetimtautis“ beveik neprasibrauna į kasdienybę.

Pagaliau reikia skelbti žodžių (naujų) darybos konkursus. Ar nebūtų paranku (ir gražu!) vietoje „mobilusis telefonas“ (mobiliakas) įteisinti naujadarą „kišenukas“. Pradžioje vaimėtųsi, kad tai keista, bet ilgainiui priprastume. Kiekvienas daiktas ar reiškinys visuomet prašyte prašosi vienažodžio įvardijimo. Visuomenė, apskritai, kalbos nepatobulins. Tam yra Kalbos institutas, mokytojai lituanistai, Kalbos komisija, šviesuomenė, intelektualai. Duokime jiems darbo, prašydami, kad jie ateitų žiniasklaidai talkon.

Bendros pastangos visuomet gali duoti gražių vaisių. Šie mano moralizavimai ar pasiūlymai tebūna menka paskatėlė stabtelėti, pasidairyti ir pamąstyti. Kažkada vienas Jonas Jablonskis padarė daugiau negu didelė kalbos įstaiga. Ieškokime ir surasime ne vieną jablonskį, būgą ar balčikonį.

Pabuskime ir kelkimės…

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1)
  2. Gimtoji kalba
  3. P.Kniūkšta. Ką skelbia naujieji kalbos ideologai?

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. tikras lietuvis says:
    10 m. ago

    Mobilus telefonas visai neblogai skamba.
    Ir yra skirtumas nuo, pvz., stacionaraus (laidinio).

    Atsakyti
    • suomis says:
      10 m. ago

      Pritariu.

      Atsakyti
  2. duonius says:
    10 m. ago

    Vos tik prieš dieną ar dvi bandžiau pasitarti VLKK puslapyje dėl “kokteilio” suietuvinimo į “plaktinį”, “plaktinę” ar tiesiog “plaktę”. Likau nesuprastas ir sudirbtas. Peršasi išvada, kad Lietuvai nebereikia lietuvių kalbos.

    Atsakyti
  3. Giedrius says:
    10 m. ago

    Taip kaip “išniro” apyvarton RIEDIS,
    už Būgą, Jaunių, Vištelį ar Jablonskį
    su Bajoraičiu, Balčikoniu, Baldžiumi
    bei Vydūno aukštai vertintu Bytautu (kalbininku);
    su naujaisiais Naginskais dar tik tik

    turėsim “išnardinti” ir kitus žodžius iš vaimynių
    nuvaimentų pragarmių, vaimynių – nes vaimėtis:
    nėra laimėti, ir… idant išvengti vaimeriavimų
    – turim tik prisiminti, bei įvertint save;
    juk naudojame (ar vartojame) net/tik 15-25 %
    kalbinio palikimo žodyno, – tautos lobyno
    paviršėliais tik bandome kalbėti
    (išlikus po 1795-1904, ir net 1944-1988 m.
    pragarmių KALBOS lietuvių, prūsų, jotvingių
    atgimusiais senžodžiais; jų atgarsiu iš savęs):
    LENGVEŽIAI, SUNKVEŽIAI, KELEIVEŽIAI,
    RYŠĖS (už prūsų tolkalbius-fernšprecherius),
    SPŪDLOS (el.brukalai-spūdlaiškiai), RINKO/-
    DAROS-TYROS… ir t.t. ir pan.
    Tyliai. Lėtai. Nedrąsiai. Bet tvirtai!
    Tyrų tyrai ant svetimžodiškos apgulties
    į kalboTYRĄ.

    Tad ir “duoniui” čia prielaida pert “išvadą”:
    galbūt užuot kalbos, nereik pačios
    VLKK (tokios) kalboDARAI (ir pačiai valdžiai).

    Atsakyti
  4. leitis says:
    10 m. ago

    “… kalba veikia lyg magija”
    Gal drg. kalbininkas ir “magijai” galėtų rasti lietuvišką atitikmenį?

    Atsakyti
  5. Ievaras says:
    10 m. ago

    Protingas žmogus nebūtų prispjaudęs tiek svetimžidžių, todėl neišrinkinėsiu jų iš A.Šidlausko straipsnio.

    Išrinksiu išsireiškimus, kurie netiesiogiai klosto mąstymo nuostatas neteisinga linkme:

    “Kalba kūrėsi per ilgus amžius…”
    “… šnekos ėmė tolti viena nuo kitos, kol susiformavo dvi baltų kalbos…”
    “…kalba apsišiukšlino keiksmažodžiais…”
    “Visuomenė, apskritai, kalbos nepatobulins…”

    kūrėSI – suSIformavo – apSIšiukšlino

    Klostoma nuostata apie savaiminius kalbos virsmus ir kad visuomenė neturi įtakos kalbos raidai. Straipsnis baigiamas: “Tam yra Kalbos institutas, mokytojai lituanistai, Kalbos komisija, šviesuomenė, intelektualai.” – Aleksandro Šidlausko tikslas, kad žmonės lauktų kol už juos kažkas sutvarkys kalbą!
    Manau, protingas priešas geriau už savą durnių.

    Atsakyti
  6. Regina says:
    10 m. ago

    Skaudu, jei tai ką sukūrė mūsų seneliai ir tėvai būtų taip lengvai sunaikinta. Mūsų kalba yra viena gražiausių kalbų pasaulio kalbų puokštėje, bet mes jos nevertiname – keičiame į anglų. Ir Europos sąjungoje būtina išsaugoti savo kultūrą. Mes lietuviai – mes vis dar lietuviai… Argi ne?.. Buvo laikas lietuvis skambėjo išdidžiai. Nereikėtų savęs sumenkinti. kokius save parodysim kitoms tautoms tokius mus ir matys. Graži kalba- kultūra-gražūs žmonės.
    Su pagarba Regina

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jurgita Kapočiūtė Dzikienė | mokslolietuva.lt nuotr.

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

2021 03 06
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

2021 03 05
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

2021 02 18
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai
Gamta ir žmogus

Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai

2021 03 07
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
Gamta ir žmogus

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07
Kas gali palengvinti nuotolinį darbą?
Lietuvoje

Užimtumo tarnyba: kam šiemet geriausiai seksis įsidarbinti?

2021 03 07
Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius
Gamta ir žmogus

Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius

2021 03 07
Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Seimo Ateities komitete pristatytas Lietuvos struktūrinių pertvarkų finansavimo modelis

2021 03 07
Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
Lietuvoje

Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

2021 03 06
Kelias.sumin.lt
Lietuvoje

Ministerijos svetainėje – duomenys apie keliams skirtų lėšų paskirstymą

2021 03 06
Sostinė 700-uosius pirmojo paminėjimo metus pasitiks įspūdingais kultūros ir meno renginiais
Kultūra

Sostinė 700-uosius pirmojo paminėjimo metus pasitiks įspūdingais kultūros ir meno renginiais

2021 03 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius
  • Kęstutis apie Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti
  • Diedas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Akela apie Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai
  • Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
  • Užimtumo tarnyba: kam šiemet geriausiai seksis įsidarbinti?
  • A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1232; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 948; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 587; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį peržiūrėta: 474; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

by daiva
2021 03 06
1
Jurgita Kapočiūtė Dzikienė | mokslolietuva.lt nuotr.

Prisitaikymas prie aplinkos, gebėjimas mokytis ir pasiekti tikslą – tai kertiniai akmenys, ant ko šiandien laikosi dirbtinio intelekto sąvoka. Vytauto...

Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

by Kristina Aleknaitė
2021 03 05
2
J. Survilaitė. Lietuvės išeivės Šveicarijoje: Elena Gerutienė

Mėtoma tarp kontinentų. Pabėgus ir deportuota. Ramstaisi likimo ramentais. Vis dar gyva, dar neparduota. (J. S. eil. „Lietuvė“) Kai pasilikau...

Skaityti toliau

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
13
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Patriotinės organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, reikalaudamos sutramdyti teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską. Laisvės frakcijos Seime narė, Stambulo konvencijos šalininkė, užsimojusi...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Naujiems sumanymams savo iššūkius atveria ir viešasis sektorius
  • Kęstutis apie Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti
  • Diedas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Akela apie Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
  • Akela apie Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
Kitas straipsnis
G.Juršėnaitė. Rudė

G.Juršėnaitė. Rudė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai