Dar kartą dėl žodžio „įtakoti“

Valstybinė lietuvių kalbos komisija kas mėnesį savo interneto svetainėje skelbia visuomenei rūpimiausius klausimus: nurodo, ko dažniausiai ieškoma VLKK Konsultacijų banke. Čia jau porą metų žodis įtakoti yra vienas iš populiariausių: 2011 m. tikrintas 913 kartų, 2011–2012 m. beveik kas mėnesį minimas kaip vienas iš labiausiai dominančių žodžių.

Toks visuomenės susidomėjimas paskatino dar kartą atidžiau panagrinėti šio veiksmažodžio vartoseną ir kalbininkų vertinimus.

Aldonos Paulauskienės (1998: 126) manymu, tai „antrosios XX a. pusės inteligentų sugalvotas „savas“ žodis vietoje rusų kalbos влиять (влияние)“. Į „Lietuvių kalbos žodyno“ ketvirtą tomą kaip neologizmas jis įrašytas 1957 m., tačiau kalboje atsirado dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, nes žodyne duodamas Petro Avižonio sakinys iš „Akių ligų vadovo“, išleisto Kaune 1940 m.: Ciliariniai nervai anatomiškai nėra susieti su antrąja akimi; tad ją įtakoti galėtų tik refleksiškai. LKŽ kartotekoje tik šis vienas sakinys ir tėra, tik juo vienu, matyt, ir buvo remtasi žodį pateikiant žodyne. Kartotekoje dar yra viena kortelė ir su daiktavardžiu įtakojimas: apyvartos greičio kitimą veikiančios jėgos staiga keičia jų įtakojimo kryptį (D. H. Robertson. Pinigai. Vertė K. Lukša. Kaunas, 1938). Pavyzdžių iš gyvosios kalbos LKŽ kartotekoje nėra.

Aldona Paulauskienė mano, kad „įtakoti yra mūsų laikų padaras, nes šio veiksmažodžio netaisė J. Jablonskis. Nėra taisymų ir J. Balčikonio raštuose, bet doc. J. Žukauskaitė prisimena, kad, dėstydamas Panevėžyje, jau šį žodį taisė“. Į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ šis abejotinas veiksmažodis nepateko. „Kalbos praktikos patarimuose“ (1976) įtakoti apibūdintas kaip neteiktinas vartoti dirbtinis žodis. Vietoj jo siūlomi atitikmenys daryti įtaką, veikti. Vėlesni taisymai, matyt, remiasi šio leidinio autoritetu.

Lietuvių kalbos instituto Kalbos rekomendacijų kartotekoje rasta 15 įrašų, kuriuose šis žodis laikomas neteiktinu vartoti ir jį siūloma keisti kitais. „Kalbos patarimų informacinio biuletenio“ I–XX sąsiuviniuose, kuriuose apžvelgiamos 1995–2004 m. spaudoje skelbtos kalbos rekomendacijos, rasta per 20 rekomendacijų nevartoti žodžio įtakoti. Daugiausia tai daryta įvairių leidinių kalbos recenzijose, kuriose išvardijami neteiktini vartoti kalbos reiškiniai. Šios rekomendacijos, reikia manyti, taip pat remiasi „Kalbos praktikos patarimų“ vertinimu ir jose net nesvarstoma, kodėl žodis įtakoti netinka bendrinei kalbai. „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ aptariant žodžio įtaka vartojimą, šalia kitų dalykų, rašoma: „Pasakymų daryti įtaką, turėti įtakos netinka keisti veiksmažodžiu įtakoti; tai netikęs vertinys: Veiklą įtakojo (= Veiklai įtakos turėjo) kelios priežastys. Tai juos įtakojo (= jiems darė įtaką, juos veikė).“

Vartosena

Veiksmažodžio įtakoti taisymų tradicija aiški nuo 1976 m., tačiau ir šiandien vartosenoje šio žodžio formos yra gana dažnos ir turi polinkį plisti. Tai rodo interneto vartosenos duomenys. Paieškos sistema „Google“ internete 2012 m. birželio 12 d. surado per milijoną dviejų veiksmažodžio formų – įtakoti (812 000) ir įtakoja (289 000) – pavartojimo atvejų, tiesa, nedidelė dalis iš jų – sąmoningas neteiktino žodžio vartojimas, norint panagrinėti jo nenormiškumą. Per porą mėnesių šių žodžių pavartojimo atvejų padaugėjo kelis kartus.

Iš paieškos sistemos „Google“ surastų pavyzdžių matyti, kad šis veiksmažodis vartojamas įvairios tematikos tekstuose: ekonomikos (Įmonė nustatė esminius procesus, kurie įtakoja pelningumą), medicinos (Mityba įtakoja vėžio vystymąsi), psichologijos (Blogas auklėjimo stilius gali įtakoti vaiko charakterį) ir pan. Būtina pažymėti, kad tų tekstų kalba anaiptol ne geriausia, neretą sakinį norėtųsi redaguoti. Paprastai šis veiksmažodis reikalauja abstraktaus papildinio (dažnai veiksmažodinio daiktavardžio), todėl neretai konstrukcija su šiuo žodžiu medinį ir negyvą padaro visą sakinį, pavyzdžiui: Gripo epidemija neturėtų įtakoti rinkimų organizavimo (= trukdyti organizuoti rinkimų) vienmandatėje Šilalės rinkimų apygardoje; Stiprus vėjas gali įtakoti automobilio valdymą (= trukdyti vairuoti; Dėl stipraus vėjo gali būti sunkiau vairuoti automobilį); Augančio nedarbo, namų praradimo grėsmė ir pasaulinė kreditų krizė įtakojo, ko gero, negrįžtamus pakitimus kiekvieno iš mūsų elgesyje (= negrįžtamai paveikė, pakeitė kiekvieno iš mūsų elgesį).

Stebina visai netinkamai stilistiškai pavartotas įtakoti reklaminiuose tekstuose, kuriais skaitytojus siekiama įtikinti, kviečiama veikti: Visi galime įtakoti savo sveikatos būklę (= Sveikata priklauso nuo mūsų pačių; Visi galime rūpintis savo sveikata); „Xenonauts“ žaidimo kūrimą gali įtakoti ir tu! (= Žaidimą „Xenonauts“ gali kurti ir tu; Prie žaidimo „Xenonauts“ kūrėjų gali prisidėti ir tu; Ir tu gali būti žaidimo „Xenonauts“ kūrėjas).

Deja, ir administrãcinei kalbai nepavyko išvengti įtakojimo bėdos. Lietuvos Respublikos Seimo téisės aktų duomenų bazėje iki 2012 m. birželio 12 d. formos įtakoti pavartoti 1 047 atvejai. Tiesa, „Valstybės žiniose“ spausdinamuose (ir akyliau redaktorių prižiūrimuose) dokumeñtuose tokių atvejų tik 80, pavyzdžiui: Visi veiksmai, kurie gali įtakoti AE arba išorinio elektros tinklo apkrovimą, turi būti koordinuojami su atitinkamomis institucijomis; Kolegija […] negali tiesiogiai įtakoti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų. Europos Sąjungos institucijų dokumeñtų bazėje „Eur-lex“ rasti 227 veiksmažodžio įtakoti pavartojimo atvejai, pavyzdžiui: Dovanos priėmimas bet kokiu atveju negali pažeisti ar įtakoti personalo nario objektyvumo ir veiksmų laisvės. Visur čia įtakoti gali būti pakeistas veiksmažodžiu paveikti.

Kaip matyti, veiksmažodis įtakoti statistiškai dažniau vartojamas abejotinos kalbos kokybės tekstuose, kurie negalėtų būti prestižinės kalbos pavyzdžiai.

Daryba

Norint nustatyti, ar žodis tikrai netinkamas bendrinei lietuvių kalbai, reikėtų išsiaiškinti, kaip jis atsirado. Kaip jau minėta, LKŽ duomenys rodo, kad tai XX a. pirmosios pusės knyginis naujažodis.

Veiksmažodis įtakoti padarytas iš daiktavardžio įtaka, kuris taip pat yra dirbtinai sudarytas nusižiūrėjus į kitas kalbas. Pranas Skardžius „Lietuvių kalbos žodžių daryboje“ (1996: 590) kaip vertinių pavyzdį pateikia žodį įtaka ir rašo, kad tam tikra dalis „žodžių esti verste išsiverčiama, bet dažnai taip, kad šie vertiniai atrodo lyg savi žodžiai, pvz. […] įtakà „Einfluss, pranc. influance (influence – R. V.), lot. influentia, rus. влияние“.

LKŽ nurodomos trys daiktavardžio įtaka reikšmės:

„poveikis“: Daryti įtaką rš.; Pačios visuomenės dorovė vaikui turi milžiniškos įtakos rš.; Kiaušinių šviežumas viščiukų išeigai turi labai didelę įtaką rš.;

„vieta, kur upė įteka, žiotys; uostas“: Turkai atveža į uostus, arba įtakas, taboką, apsiūtą reta drobe Simonas Daukantas;

ekon. „įplauka“: Grynųjų pinigų įtaka ir ištaka rš.

Iš to, kad žodyne pateikiami pavyzdžiai tik iš neįvardytų raštų, sunku spręsti, kada įtaka atsirado lietuvių kalboje. DŽ duodamos tik dvi žodžio įtaka reikšmės, nurodoma, kad antroji iš jų yra jau pasenusi: „autoriteto, kokios jėgos poveikis, reikšmė“: Mokytojo įtaka mokiniui; Kaimynų kalbõs įtaka;

psn. „upės žiotys“.

Aišku, kad veiksmažodis įtakoti padarytas iš daiktavardžio įtaka, vartojamo réikšme „poveikis, reikšmė“. Pranas Skardžius (1996: 602) teigia, kad įtaka įsigalėjo Jono Jablonskio rūpesčiu. Jablonskis (1936: 151) kaip vertėjo Stasio Dabušio naujadarą mini ir veiksmažodį įtakauti, priskirdamas jį prie be reikalo pasidarytų žodžių, tačiau tinkamesnio pakaito neduoda. Šis veiksmažodis pateikiamas ir Makso Nydermano (Niedermann) rengtame „Lietuvių rašomosios kalbos žodyne“, o iš jo pateko ir į „Lietuvių kalbos žodyną“. Tačiau dabartinėje bendrinėje kalboje įtakauti neįsigalėjo.

Nėra paprasta rasti darybos tipą, kuriam būtų galima priskirti veiksmažodžio įtakoti darybą (o taip yra todėl, kad tai nesisteminis darinys). Daiktavardis įtaka, iš kurio padarytas veiksmažodis, jau pats yra darinys, jį sudaro priešdėlis į- ir šaknis tak- < tek-. Darybiškai toks darinys šlietųsi prie galūnių vedinių, reiškiančių veiksmų pavadinimus ir daromų iš priešdėlinių veiksmažodžių: apklausa, apskaita, pagalba, priežiūra ir pan. Peržvelgus DŽ į raidę, rasta per 50 daiktavardžių, galūnės vedinių, padarytų iš veiksmažodžių su priešdėliu į- (įdauba, įmoka, įpjova, įplėša, įranga, įskaita, įtaiga, įžanga, įžvalga ir kt.). Nė vienas iš jų neturi vedinių su priesaga -oti, nes prireikus veiksmažodinės raiškos vartojami šių daiktavardžių pamatiniai žodžiai.

Taisymų motyvas

Kalbininkai peikdami veiksmažodį įtakoti pirmiausia atkreipia dėmesį į jo darybą.

Arnoldo Piročkino nuomone (1990: 66–67), šis žodis neįmanomas darybiniu požiūriu, nes nėra žodžio takoti. Priešdėliniai veiksmažodžiai paprastai daromi iš nepriešdėlinių, plg. žvelgti – apžvelgti, įžvelgti, nužvelgti, pažvelgti, peržvelgti. Kitų kalbininkų veiksmažodis įtakoti vertinamas kaip netinkamai, dirbtinai sudarytas rusicizmas, žodyno negerovė, atsiradęs dėl pažodinio vertimo iš rusų kalbos. Taigi pagrindinis argumeñtas, kuriuo remdamiesi kalbininkai neteikia šio žodžio vartoti, – darybinis.

VLKK Konsultacijų banke rašoma, kad įtakoti – vertinys iš rusų kalbos žodžio влиять (влияние). Lietuvių kalboje vartojamas abstraktas įtaka, bet iš abstraktų su priesaga -oti veiksmažodžiai nedaromi. Tačiau, ar toks paaiškinimas pagrįstas, suabejojo VLKK diskusijų skyrelio dalyviai, parinkę abstraktų (veiksmų pavadinimų), iš kurių, jų nuomone, padaryti veiksmažodžiai galia – galioti, miegas – miegoti, nauda – naudoti, nuoma – nuomoti, žala – žaloti ir pan. yra tokios pačios darybos kaip ir įtakoti. Tiesa, veiksmažodžių iš daiktavardžių daryba su priesaga -oti aprašyta ir „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ (1996: 389), ir Prano Skardžiaus „Lietuvių kalbos žodžių daryboje“ (1996: 504–520), vieną kitą šio darybos tipo pamatinį daiktavardį būtų galima laikyti veiksmų pavadinimu. Tačiau šie žodžiai neturi priešdėlių. O kitas dalykas, kad kartais tokiais atvejais darybos kryptis nėra aiški, sunku pasakyti, kas yra darybos pamatas – daiktavardis ar veiksmažodis, plg. globa – globoti, kova – kovoti, stoka – stokoti (Urbutis 2009: 94).

Taigi, matyti, kad veiksmažodis įtakoti yra nesistemiškas darinys, ir darybos nesistemiškumas yra pagrindinis kriterijus, kuriuo remiamasi rekomenduojant nevartoti šio veiksmažodžio formų ir iš jų padarytų vedinių.

Pakaitai

Viena iš priežasčių, kodėl įtakoti taip įaugęs į vartoseną, matyt, šio žodžio daugiareikšmiškumas, kurį labai aiškiai parodo sakinys iš šių dienų kalbotyros straipsnio: Pastarajai temai skirtuose darbuose neretai ieškoma semantinių ir formalių kriterijų, lemiančių arba įtakojančių vieno iš predikatiškai vartojamo daiktavardžio linksnių parinkimą.

Ne vieną neteiktino vartoti žodžio pakaitą siūlo VLKK Konsultacijų bankas: atsiliepti, paveikti, veikti, formuoti, daryti įtaką, turėti įtaką ar įtakos, šią eilę dar galima papildyti ir kitais pakaitais – knygiškesniu daryti poveikį ir vaizdingesniu palikti pėdsaką. Tinkami pakaitai parenkami atsižvelgiant į stilių ir kontekstą. Kalbininkų rekomendacijose taip pat nurodomas ne vienas neteiktino vartoti veiksmažodžio pakaitas, dažniausi iš jų lemti ir veikti, paveikti, neretai nurodomi greta, jei taisomas tik veiksmažodis be konteksto.

Iš tokios pakaitų gausos matyti, kad veiksmažodis įtakoti vartojamas ne viena réikšme, ryškiausios iš jų dvi, kurias derėtų skirti pagal veiksmažodžiu reiškiamos priežasties intensyvumą:

„lemti (būti priežastimi, veiksniu, turėti sprendžiamą reikšmę)“: Erkių aktyvumą įtakoja (= lemia) temperatūra; Kiekvienoje šalyje darbo užmokesčio dydį įtakoja skirtingi veiksniai (= lemia skirtingi veiksniai; darbo užmokesčio dydis priklauso nuo skirtingų veiksnių);

„veikti, paveikti, daryti įtaką ar poveikį, turėti įtaką (įtakos)“: Bankai gali įtakoti įmonių veiklą (= veikti, daryti poveikį įmonių veiklai); Daugelyje šalių valdžia daro didelį spaudimą, siekdama įtakoti laisvąją spaudą (= paveikti laisvąją spaudą, daryti įtaką laisvajai spaudai); Teismo aktyvumas reiškia galimybę įtakoti proceso eigą (= daryti poveikį proceso eigai).

Nors internete veiksmažodžio įtakoti formų pavartojimo atvejų rasta per milijoną, šiam žodžiui atverti bendrinės lietuvių kalbos vartų nereikėtų. Svarbiausia priežastis – jau išnagrinėtas darybos nesistemiškumas, o, be to, pakaitų šiam žodžiui turime ne vieną, įvairiausiems atvejams – ir knygiškesnių, ir gyvesnių. Ir dar reikia pridurti, kad veiksmažodis įtakoti ne tik stumia iš vartosenos įprastus, sklandesnius, gyvesnius lietuviškus raiškos būdus, bet, būdamas knyginis, tokį pat knyginį, griozdišką padaro ir visą sakinį, nes šį veiksmažodį lydi abstraktūs papildiniai ir daiktavardinės konstrukcijos.