K. Budrys: NATO atsakas į Rusijos raketos smūgį Lenkijai galėjo būti stipresnis

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia pasigedęs stipresnio NATO politinio atsako į liepos 30-osios Rusijos raketos smūgį Lenkijos teritorijoje. Pasak ministro, Aljansas turi ne tik išsiaiškinti, kaip raketa galėjo prasiskverbti į NATO oro erdvę, bet ir atsakyti pajėgomis.

Tai K. Budrys pareiškė rugpjūčio 3 dieną kalbėdamas LRT televizijos laidoje „Dienos tema“.

Ministro žodžiai pratęsė diskusiją, kurią Alkas.lt iškėlė iškart po išpuolio: pavojingiausia būtų Rusijos raketų skrydžius į NATO valstybių teritoriją pamažu pradėti laikyti įprastu karo Ukrainoje šalutiniu reiškiniu.

Patvirtinta: Lenkijoje sprogo Rusijoje pagaminta raketa

Rusijos sparnuotoji raketa liepos 30-osios naktį kirto Lenkijos sieną ir sprogo lauke netoli Tarnavos Kolonijos gyvenvietės Liublino vaivadijoje. Sprogimo vietoje liko maždaug dešimties metrų skersmens krateris.

Žmonės nenukentėjo, tačiau raketa nukrito vos už kelių kilometrų nuo gyvenamųjų namų.

Lenkijos prokuratūra, ištyrusi surinktas nuolaužas, patvirtino, kad tai buvo Rusijos sparnuotoji raketa Ch-101. Nustatyta, kad ji pagaminta 2026 metų antrąjį ketvirtį vienoje Maskvos srityje veikiančioje Rusijos įmonėje.

Lenkija dėl įvykio išsikvietė Rusijos ambasadorių ir įteikė jam protesto notą. Varšuva Rusijos veiksmus pavadino grėsme suverenios valstybės ir jos gyventojų saugumui.

Iškart po smūgio Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas tvirtino neturįs pagrindo manyti, kad raketos taikinys buvo Lenkija. Pasak jo, Lenkijos naikintuvai buvo pasirengę raketą numušti, jeigu ji būtų skridusi gyvenamųjų vietovių kryptimi.

Tačiau lieka neatsakyta, kodėl kovinį užtaisą turinti Rusijos raketa galėjo prasiskverbti dešimtis kilometrų į NATO valstybės teritoriją ir buvo sustabdyta tik atsitrenkusi į žemę.

K. Budrys: negalime prie to priprasti

K. Budrys pabrėžė, kad NATO turi įvertinti ne vien raketos kilmę ir galimą taikinį, bet ir visą sąjungininkų oro gynybos veikimą.

Pasak ministro, būtina išsiaiškinti, ar raketą laiku pastebėjo radarai ir kitos stebėjimo sistemos, ar pakankamai greitai buvo pakelti naikintuvai ir ar buvo laikomasi nustatytų veiksmų tvarkos.

Tik atsakius į šiuos klausimus bus galima spręsti, ar įvyko sistemos klaida, ar NATO rytiniame sparne stinga oro gynybos pajėgumų.

„Negalime normalizuoti tokio pobūdžio situacijų, kai raketos įskrenda į mūsų oro erdvę“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Jo vertinimu, NATO politinis atsakas į šį įvykį „galėjo būti tikrai stipresnis“.

Atsakas turėtų būti paremtas pajėgomis

K. Budrys sakė suprantantis NATO siekį išlaikyti rimtį ir išvengti neapgalvoto padėties aštrinimo. Tačiau rimtis, pasak ministro, turi būti lydima ryžtingo atsako, pirmiausia – papildomų karinių pajėgumų.

Ministras priminė NATO veiksmus „Rytų sargyba“ ir „Baltijos sargyba“. Sustiprinus sąjungininkų pajėgas rytiniame NATO sparne ir Baltijos jūroje, Rusija buvo priversta elgtis atsargiau, o dalis incidentų liovėsi.

K. Budrio nuomone, po raketos smūgio Lenkijai turėtų būti pasielgta panašiai. Be viešų politinių pareiškimų, Rusijai galėtų būti perduota ir nevieša, tačiau nedviprasmiška žinia apie galimas naujų pažeidimų pasekmes.

Kol kas NATO viešai pasmerkė Lenkijos oro erdvės pažeidimą, pareiškė palaikanti glaudų ryšį su Varšuva ir pažadėjo imtis visų būtinų priemonių Aljanso teritorijai apginti. Apie naujų pajėgų dislokavimą po šio smūgio kol kas nepaskelbta.

Ar būtinas NATO 4-asis straipsnis?

LRT laidoje K. Budrio buvo paklausta, ar Rusijos raketos smūgis neturėtų paskatinti konsultacijų pagal NATO sutarties 4-ąjį arba net kolektyvinę gynybą numatantį 5-ąjį straipsnį.

Ministras aiškino, kad 5-asis straipsnis siejamas su ginkluotu užpuolimu, kai nustatomas ketinimas smogti NATO valstybei. Tuo metu 4-asis straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, tačiau, K. Budrio teigimu, NATO gali imtis būtinų veiksmų ir be atskiro šio straipsnio pritaikymo.

Pačiame Šiaurės Atlanto sutarties tekste 5-asis straipsnis siejamas su ginkluotu užpuolimu, tačiau jame nėra atskiro reikalavimo pirmiausia įrodyti puolėjo ketinimą. Ar konkretus įvykis laikytinas ginkluotu užpuolimu, sprendžia NATO valstybės politiniu sutarimu.

Todėl 5-asis straipsnis nėra automatiškai įsijungianti karo paskelbimo sistema. Tačiau tarp jo pritaikymo ir vien diplomatinio pasmerkimo yra daug kitų atsako priemonių – nuo 4-ojo straipsnio konsultacijų iki papildomų priešraketinės gynybos pajėgų dislokavimo ir aiškių priešo raketų perėmimo taisyklių.

Alkas.lt jau ragino nelaukti kitos raketos

Liepos 30 dieną paskelbtame straipsnyje „Rusija smogė Lenkijai: pavojingiausia būtų prie to priprasti“ Alkas.lt ragino viešai paaiškinti, ką parodė NATO radarai, kiek laiko raketa skrido Lenkijos teritorijoje ir kodėl ji nebuvo perimta.

Taip pat buvo pabrėžta būtinybė sustiprinti NATO rytinio sparno oro gynybą ir nustatyti aiškias būsimų raketų bei bepiločių orlaivių perėmimo taisykles.

K. Budrio išsakyta pozicija iš esmės patvirtina, kad šie klausimai tebėra neatsakyti.

Ramybė savaime dar nėra atgrasymas. Ji veikia tik tada, kai Rusija žino, jog po naujo NATO oro erdvės pažeidimo seks ne vien dar viena protesto nota, bet ir tikras jos karines galimybes ribojantis atsakas.