Ketvirtadienis, 4 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)

Anatolijus Lapinskas, www.delfi.lt
2011 04 04 12:57
10
Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.
Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

1968 metų lapkričio 13 dieną, praėjus vos keliems mėnesiams po socialistinio bloko šalių (tarp jų ir Lenkijos) invazijos į Čekoslovakiją, į Varšuvą dalyvauti Lenkijos jungtinės darbininkų partijos V suvažiavime atvyko sovietų lyderis Leonidas Brežnevas. Čia jis išdėstė vadinamąją „Brežnevo doktriną“: „Jei kurioje nors socialistinėje šalyje… priešiškos socializmui jėgos… bando pasukti kapitalizmo link – tai tampa jau ne vienos šalies problema, bet ir bendru visų socialistinių šalių rūpesčiu“.  

Tas rūpestis, kaip žinome, pasireiškė kariniu „Prahos pavasario“ numalšinimu. Apie tai, kas turi teisę nustatyti, kad kuri nors vadinamoji socialistinė šalis krypsta į kapitalizmo pusę, doktrinoje nepasakyta, nors visiems buvo aišku, kad vyriausias teisėjas sėdi Maskvoje. Įdomiausia, kad, pvz., Čekoslovakijoje buvo pamėginta kurti anaiptol ne kapitalizmą, bet „socializmą su žmogišku veidu“. Tačiau Maskva galvojo kitaip ir jos nuomonės užteko faktiškai paskelbti karą Čekoslovakijai.

Dabartinėmis akimis žiūrint, toji doktrina buvo visiškas marazmas, nes tarpvalstybinių santykių būdas – vienai šaliai iš pradžių politinio šantažo, o po to ir karinės intervencijos būdu diktuoti kitai civilizuotai ir atitinkančiai visus tarptautinius normatyvus šaliai, kaip jai pritinka gyventi – turi kitokį pavadinimą: agresija.  

Būtent agresijos baimę išgyveno ir pati Lenkija 1980 metais, kai iki sovietų įsiveržimo į mūsų kaimynų žemę, sako, buvo likusios vos kelios dienos. Žygiui buvo pasirengusios 15 sovietų, 2 vokiečių ir viena Čekoslovakijos divizija. Lenkija vengdama „broliškų šalių“ okupacijos turėjo paskelbti karinę padėtį.  

Brežnevo doktriną panaikino atėjęs į valdžią Michailas Gorbačiovas. Nors jam vadovaujant karinė jėga „gelbstint socializmą“ vis dėlto dar kartą buvo panaudota Lietuvoje bei kitose sovietinės imperijos aneksuotose šalyse, tačiau tai jau buvo paskutinės socialistinės konvulsijos, po kurių vienai Europos valstybei diktuoti gyvenimą kitai europinio būvio normas atitinkančiai valstybei tapo tiesiog neįsivaizduojama.  

Deja, istorijos spiralė parodė, kad šiek tiek modifikuota Brežnevo doktrina vis dėlto atgimė, bet ne Rusijoje ir (ačiū Dievui!) ne karinės intervencijos forma, bet, sunku net patikėti, mūsų istorinėje ir geografinėje kaimynėje – Lenkijoje ir (vėlgi ačiū Dievui!) ne karinio, bet tik politinio šantažo, grubios propagandos ir sąmoningo tarpusavio santykių bloginimo forma.  

Šį kartą kaimyninės valstybės valdžia bei žiniasklaida pasisuko į Lietuvą ir čia atrado, suprantama, ne „priešiškas socializmui jėgas, bandančias pasukti šalį kapitalizmo link“, bet priešiškas Lenkijai jėgas ir šalį, bandančią eiti, Lenkijos manymu, netinkamu europietiško suvereniteto keliu. Aišku, kad tą Lietuvos priešiškumą Lenkijai, kaip ir netinkamą Lietuvos suverenitetą nustatė ta pati Lenkija, neklausydama Lietuvos ne kartą aiškiai deklaruoto noro gyventi draugiškai su savo kaimyne ir laikytis europietiškos vidaus gyvenimo tvarkos.  

Štai Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis dar gerokai prieš priimant Lietuvos švietimo įstatymą, pareiškė tikįs, kad Lietuva priims „drąsų sprendimą“, turėdamas mintyje palikimą senos tvarkos, kuri, kaip jau visuotinai pripažinta – reikiamai neišmoko lietuvių kalbos. Tą juk patvirtino ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2010 m. metraštis, kur apie Lietuvą pasakyta: „42 proc. tautinių mažumų tyrimo respondentų pažymėjo, kad jie turėjo problemų darbo rinkoje dėl menko lietuvių kalbos mokėjimo“.  

Viešėdamas Lietuvoje B. Komorovskis teigė, kad „10 metų negalime sulaukti Lietuvos ir Lenkijos 1994 metų sutarties vykdymo“. Taigi, suprask, Lietuva eina ne tuo keliu ir Lenkija norėtų ją atsukti į teisingą, matyt, lenkiško reguliavimo kelią. Tačiau Lenkijos kelias juk irgi, taip išeitų, neteisingas, nes čia veikianti suvienodinto valstybinės kalbos egzamino norma visoms krašto mokykloms, ją pritaikius Lietuvoje, čia būtų laikoma Žmogaus teisių pažeidimu (tai reikštų, kad Lenkijoje tokie pažeidinėjimai vyksta jau pusę šimtmečio!). Dar net neįvedus šios normos Lietuvoje, apie šį „pažeidimą“ lenkai jau trimitavo iš visų Europos tribūnų.  

Vienas iš Lenkijos politikos Lietuvos atžvilgiu koordinuotojų mūsiškis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis neseniai mostelėjo, kad Lietuvos lenkų švietimo pavyzdžiu turėtų būti Čekija, tačiau čia abitūros (čekiškai – „maturita“) čekų kalbos ir literatūros egzaminas irgi yra vienodas visoms šalies mokykloms, tuo pačiu ir vienintelei lenkų vidurinei mokyklai Česky Tešin mieste. Tai kaip čia išeina, Žmogaus teises pažeidinėja dar ir Čekija, kodėl tyli Žmogaus teisių gynėjai?  

Grįžkime į Maišiagalą. Čia kalbėjęs Lenkijos prezidentas kilniaširdiškai pastebėjo, kad „tai [suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas] negali būti santykių nutraukimo(!) priežastimi, bet yra tam tikro susirūpinimo ir nusivylimo šaltinis“. Na čia jau būtų pasaulio unikumas: nutraukti diplomatinius santykius dėl vidurinės mokyklos egzamino.  

Lenkijos prezidentas toje pačioje Maišiagaloje, o kiti Lenkijos vyriausybės nariai ir didesniuose Europos miestuose priekaištavo Lietuvai ir dėl lenkiškų pavardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose. Pavyzdžiui, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kalbėdamas Briuselyje, nevengė ir visiškai nediplomatinės leksikos: „Pavardžių problema – tai politinis klausimas. Nenorėtume šiuo klausimu nusileisti, kaip ir nenorėtume imtis pernelyg brutalių ir akiplėšiškų(!) spaudimo formų“. O Lenkijos užsienio reikalų ministras pareiškė iš viso nevažiuosiąs į Lietuvą, kol lietuviškuose pasuose nebus vartojami lenkiškos abėcėlės ženklai. Tai bent politika! Logiškai mąstant, tuomet Lenkijos ministro vizito turėtų nesulaukti ir Latvija, kur gyvena nemažas būrys lenkų, bet irgi nevartojami lenkiški ženklai, taip pat Baltarusija, Ukraina ar Rusija, kadangi jų šalyse gyvenančių lenkų pavardžių lotyniškos formos užsienio pasuose irgi neatitinka lenkiškos rašybos normų.  

Betgi atšalkime nuo Lenkijos ministro karščio ir paklausykime, ką kalba Vokietijoje gyvenantys lenkai. Kaip žinome, pagal vokišką pavardžių tvarką žmona ar duktė gauna tokią pačią, nė kiek nepakeistą vyro ar tėvo pavardę. Tačiau lenkiškos moterų pavardės dažnai turi kitokią galūnę nei vyro, pvz., Komorowski – Komorowska, Czarnecki – Czarnecka.  

Pasirodo, kad Vokietijoje gyvenančios lenkės moterys su skirtinga (nors ir viena raide) nei vyro pavarde turi nemažai vargo, tvarkydamos juridinius, finansinius reikalus ar tiesiog įrodinėdamos, kad yra vyro žmona ar duktė. Todėl Vokietijos lenkės dabar masiškai keičia savo pavardes į vyriškas ir tampa, pvz., Wanda Czarnecki ar Alicja Tomaszewski (lietuviška analogija – Danutė Bieliauskas), nes taip Vokietijoje yra ir juridiškai geriau, ir šiaip gyventi patogiau. Tačiau nei Lenkijos prezidentas, nei kiti šios valstybės pareigūnai nė vienu žodžiu niekada neužsiminė apie „baisią“ Vokietijos pavardžių rašymo tvarką, tuo labiau nekaltino šios šalies tarptautinėse organizacijose.  

Tačiau Lietuva – kas kita. Nors lietuviškoje aplinkoje gyvenančiai lenkų mažumai, be abejo, yra patogiau, kai bet kuris valdininkas lenkišką pavardę lietuviškais rašmenimis gali užrašyti vien ją ištarus, o ne turi graibytis lenkiškų vieno ar kito garso raštiškų atitikmenų. Garantija, kad Lietuvos lenkui ištarus savo, pvz., Grzegorz Brzęczyszczykiewicz vardą ir pavardę, kažin ar kuriam nors Lietuvos valdininkui, gydytojui, policininkui pavyktų ją lenkiškai užrašyti, kad ir iš dešimto karto. O jei dar savo gimimo vietą tas lenkas įvardys, pvz., kaip Chrząszczyżewoszyce (jei ta vieta Lietuvoje taip vadintųsi lenkiškai), tai bet kuris lietuvis, lygiai kaip ir vokietis raštininkas kapituliuos.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad net ir įteisinus Lietuvoje lenkiškos rašybos pavardes, jas keisti tikrai nebus daug norinčių, nes kiekvienas tokios pavardės pateikimo atvejis taptų varginga rašybos pamoka. Tuo, beje, įsitikino ir Lenkijos vokiečiai, dažnai savo pavardes akivaizdžiai susilenkinę, pvz., Szefer nuo vokiškos Schäffer, Sziler nuo Schiller, Szulc nuo Schultz arba Lenkijos čekai: Nemeczek nuo Nemeček, Pospiszył nuo Pospišil. Beje ir Lenkijos lietuviai neskuba atsilietuvinti savo pavardžių grynai dėl gyvenimo realijų.  

Atvažiavęs į Maišiagalą Lenkijos prezidentas pasigedo sulenkintos šios vietovės pavadinimo įvažiuojant į miestą – Mejszagola. Dėl panašių lenkiška rašyba užrašytų pavadinimų nebuvimo triukšmą kelia ir kitos aukščiausios Lenkijos valdžios struktūros. Jų argumentai tokie: kadangi Lenkijoje Punsko krašte yra dvikalbės kaimų pavadinimų lentelės, tai, Lenkijos manymu, jos privalo būti ir Lietuvoje. Tačiau Lenkijos prezidentas nuo Maišiagalos lenkų mokyklos, ten vyko susitikimas, užmiršo paėjėti kelis žingsnius į šoną, kur būtų pamatęs, kad čia kabo dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės (ul.Mokyklos, ul. Algirdo ir kt.). O Punske tokių nėra. Dar daugiau: prie seniūnijos, taip pat ant kiekvieno jos kabineto durų yra ir lietuviški, ir lenkiški užrašai. Punske tokių taip pat nėra.  

Jeigu suskaičiuotume visas tokias lenteles ir užrašus, pamatytume, kad lenkų kalbos Maišiagaloje yra žymiai daugiau nei Punske lietuvių. Tačiau Lenkijos valdžia vis tiek šaukia, kad Lietuvoje lenkiškumas yra smaugiamas, o lietuvybė Punske turi rojaus sąlygas. Kita vertus, pripažinkime, kad lyginti ir skaičiuoti, kas kur kiek turi lentelių, vis dėlto yra vaikų žaidimas. Kiekviena šalis tvarko tokius reikalus taip, kaip jai atrodo geriau. Reikalauti, kad kitoje šalyje būtinai būtų dvikalbės kaimų lentelės, bet seniūnijose tokių užrašų gali nebūti ir atvirkščiai, kad kitoje šalyje būtinai būtų dvikalbiai seniūnijų užrašai, bet tokie kaimų pavadinimai nebūtini, yra visiška kvailystė. Tai tas pats, kaip reikalauti, kad vienos valstybės tvarka būtinai galiotų kitoje suverenioje valstybėje.  

Brežnevo doktrina Maskvoje, kaip minėjome, jau seniai palaidota. Bet negi ji atgimė Varšuvoje, negi jai palaidoti reikės laukti lenkiško Gorbačiovo? Norėtųsi tikėti, kad taip ilgai laukti nereikės, nes jau vieną gražią, kad ir šio pavasario dieną prezidentas B.Komorowskis galėtų susišaukti savo aukščiausius pareigūnus ir pasakyti griežtu balsu: „Dosyć!“, lietuviškai tai reikštų „Gana!“.  

Gana nuodyti dviejų istoriškai broliškų šalių Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius, išsigalvojant absurdiškus konflikto pretekstus dėl vidurinio mokslo egzamino, užrašo miestelyje ar pavardės raidės. Gana rašinėti skundus Europos institucijoms, nes Europa ne kartą pripažino, kad jokių pažeidimų Lietuvoje nėra. Atėjo laikas suprasti, kad Europos valstybių integracijos procesas, į kurį įnešti indėlį pagal 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos sutartį įsipareigojo abi šalys, neįmanomas be „Susitariančiųjų Šalių… tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lygiateisiškumo ir geros kaimynystės dvasios“. Metas sugrįžti į tų viltingų metų tarpusavio santykių darną. 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Lapinskas. Antilietuviškos lenkų propagandos teatras Vilniuje
  2. V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida
  3. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  4. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  5. Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
  6. A.Butkus. Apie lenkiškas pasakas
  7. Lietuvos repolonizacijai – ne! (I)

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. suomis says:
    10 m. ago

    Jau rašiau DELFIyje. Kiek laiko mes dar teisinsimės? Antroji pusė į argumentus neįsiklauso, nes jai to nereikia, ji turi kitų planų ir jais vadovaujasi. Taigi, argumentų kalba yra tas pats, kas berti žirnius į sieną. Šiuo metu susidarė šizofreniška situacija, kurią galima išspresti asikeitus bendruomenėmis. Reikia kalbėti apie REPARIJACIJĄ, kuri yra raktas šios problemos, civilizuotame, išsprendime.

    Atsakyti
  2. Lamatas says:
    10 m. ago

    Ačiu autoriui.
    Tikra lenkiška logika-lietuvių priverstinis lenkinimas Lietuvoje,tai tautų draugystė. O nutautėjusiu lietuvių adaptacija Lietuvoje- nusikaltimas žmonijai.O vis dėl to ,gal jiems Lietuvos teritorijos reikia.

    Atsakyti
  3. Vilkabudė says:
    10 m. ago

    Kažkaip nematomai sklandžiai (mūsų nenaudai) įvyko tokia transformacija: iš pradžių lenkai kalbėjo tik apie W (nes Q ir X neturi – o tai standartinės lotynų abėcėlės raidės, kurių neva trūksta pas lietuvius), dabar gi – jau kad būtų lenkiškos raidės!

    Atsakyti
  4. Vaida says:
    10 m. ago

    Sunku tikėtis pozityvo, kai tomaševskis pareiškia, kad ne lenkai turi integruotis maišiagoloj, bet lietuviai…

    Atsakyti
  5. ai says:
    10 m. ago

    Ai, nusibodo jau tie ašarojimai dėl raidžių ir pavadinimų. Miestuose visų pirma gyvena konkretūs žmonės, jiems ir reikėtų spręst kaip užsirašyt savo gatvės pavadinimą. Dėl manęs- nors ir esperanto kalba, ar marsiečių. Arba su tais pasais. Na tegu rašo ką tik nori į tuos savo pasus, nei man, nei mano šeimai nuo tuo nei blogiau, nei geriau. Aš tai visai nesijaučiu turintis teisę nurodinėt žmonėms kokia kalba jiems kalbėt ir kokį raidyną naudot. O kas gi yra tie, kurie tokiais jaučiasi? Šventieji? Valstybininkai? Jau gal nebejuokinkit su tais valstybininkais. Žmonėms jau organizuojamos ekskursijos į Turniškes, paspoksot kaip tie šventieji valstybininkai gyvena. Tomaševskis toks pat pašlemėkas kaip ir bet kurios kitos partijos lyderis, nereikia čia jo dar daugiau demonizuoti. Lenkijos valstybė ir jos lyderiai nei kiek ne blogesnė nei Lietuvos- abiejose žmonės yra tik PVM ir BVP generatoriai, darbiniai gyvuliai, darbingumui palaikyti šeriami tautiniais mitais ir simboliais.

    Atsakyti
    • Prusas says:
      10 m. ago

      ta gali paaiskinti okupantams, nors okupantai tai kitaip sprende – jie okupave Lietuvius tiesiog iszude

      Atsakyti
  6. Taigi, says:
    10 m. ago

    ..gal ir būtų prasmė rašyt komentarus, jei lenkų tautinė mažuma mokėtų lietuviškai skaityt…

    Atsakyti
  7. Vilmantas Rutkauskas says:
    10 m. ago

    Lietuva – prie išlikimo prieslenksšio.

    Požiūris: Ai, man viskas dzinzilia… – mažytei Lietuvai tiesiog pragaištingas.

    Norinčių Lietuvą prisiglausti – apsčiai pabuvojo, esa, ir vis atsiras – budėdami laukia ir LENKAI ! Tam labai “gerą pavyzdį” parodė okupantė žydkrikščionija, gudriai paraziterminologiškai save pasivadindama “broliais” ir “seserimis”.

    Mažai beliko gynėjų.

    Atsakyti
  8. daini says:
    9 m. ago

    tai ko Jus lietuviai,tokie patriotai i Lenkija vaziuojat apsipirkti?

    Atsakyti
    • padaini says:
      9 m. ago

      Todėl, kad broliai lenkai Syvalkų parduotuvėse pateikė taisyklinga lietuvių kalba užrašytas reklamas. Stengiasi lenkai įtikti, kad tik lietuvis pirktų prekę lenkišką. ČĘia lenkai elgiasi tinkamai, ne kaip Tamašauskas, sulenkėjęs Vilniaus brigados torpeda.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

2021 02 27
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

2021 02 18
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.

Nacionalinėje bibliotekoje prasideda lietuvių kalbai puoselėti skirti renginiai

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

VMI nuotr.
Lietuvoje

Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau

2021 03 03
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu

2021 03 03
Vairavimo egzaminas | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

Švelnėja karantinas lauke, bus galima laikyti vairavimo egzaminus

2021 03 03
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą
Lietuvoje

Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė stiprinti regioninį bendradarbiavimą

2021 03 03
EP siūlo naujas priemones kovoti su pinigų plovimu
Lietuvoje

Kovai su korupcija pasitelkiamos naujos priemonės

2021 03 03
Pirmą kartą Lietuvoje vyks Nacionalinis ekonomikos egzaminas
Lietuvoje

Pagalbai abiturientams ruošiantis egzaminams – 390 tūkst. eurų

2021 03 03
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybė skelbia programos nuostatų įgyvendinimo planą

2021 03 03
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Nuo kovo 8 dienos – vienkartinės išmokos ir turgaus prekeiviams

2021 03 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir tinkamą priežiūrą
  • LRT nerimo dienos? apie Kultūros komiteto pirmininkas prašo LRT Tarybą paaiškinti LRT vadovybei išmokėtų atlyginimų dydį
  • O kaip tai patinka? apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Virginija apie Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir tinkamą priežiūrą
  • Deklaruoti turtą ir pajamas šiemet gyventojai gali anksčiau
  • Į Lietuvą – tik su neigiamu COVID-19 tyrimo atsakymu
  • Seimas ruošiasi Pavasario sesijai – numatoma surengti 50 posėdžių

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1172; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1067; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 883; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 879; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 763; komentarų: 10
  • Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas peržiūrėta: 574; komentarų: 12

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 01
13
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Patriotinės organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, reikalaudamos sutramdyti teisingumo ministrę Eveliną Dobrovolską. Laisvės frakcijos Seime narė, Stambulo konvencijos šalininkė, užsimojusi...

Skaityti toliau

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 27
7
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

Motiejus Valančius gimė 1801 m. vasario 28 d. gimė Salantų parapijoje (dab. Kretingos raj.), Nasrėnų kaime. M. Valančius, vienas XIX...

Skaityti toliau

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

by Kristina Aleknaitė
2021 02 27
0
Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

Varšuvoje jau baigiamas statyti 53 aukštų bokštas „Varso“. Ką tik sumontavus 80 metrų aukščio špilių, jis pasiekė svaiginantį 310 metrų...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir tinkamą priežiūrą
  • LRT nerimo dienos? apie Kultūros komiteto pirmininkas prašo LRT Tarybą paaiškinti LRT vadovybei išmokėtų atlyginimų dydį
  • O kaip tai patinka? apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Virginija apie Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje
  • ŽEMAITIS apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
Kitas straipsnis

Pristatoma tarptautinio tapybos plenero Molėtai–Nida darbų paroda

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai