Žymos archyvas: sūduviai

K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (IV) (0)

Parodoje | muzeum.suwalki.pl nuotr.

Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA.

Jotvingių kariniai veiksmai

Į istorijos puslapius jotvingiai pirmiausiai įsirašė kaip negailestingi raiti kariai. Puldami jie neretai įveikdavo kelis šimtus kilometrų nuo savo krašto, paimdavo grobį – vergus, brangenybes, net visas gyvulių bandas ir arklius. Jų reidai suintensyvėjo XII a. pabaigoje, o XIII a. buvo nukreipti daugiausia į lenkų ir Rusios žemes. Skaityti toliau

V. Deniušas. Sūduvių, dainavių ir jotvingių netapatumas (22)

Baltų gentys XII a. | Wikipedia.org nuotr.

Šiuo metu sūduvių, dainavių ir jotvingių tapatumas nekelia niekam net klausimo. Bet kuris su savo krašto istorija susipažinęs Suvalkijos ar Dzūkijos krašto gyventojas šių Lietuvos regionų viduramžišką kilmę sieja su karingųjų jotvingių genties palikimu, o tiksliau tariant, su jų likučiais nusėdusiais pietinėje Lietuvos valstybės dalyje. Net garbingoji „Wikipedia“, įvedus žodį sūduviai, akimirksniu nukreips į straipsnį su išdidžiu pavadinimu Jotvingiai. Taip pat ir seseriškoji mūsų kaimynė Baltarusija, kurios valstybingumo šaknys su Lietuva yra bendros, Gardino srities Polesės Ятвязь (Jotvą), taip pat mielai tapatina su Skaityti toliau

Dubingiuose trečiąjį kartą vyko įspūdingas lietuvių tautinių rūbų konkursas (2)

Minint Valstybės dieną, liepos 6-ąją, Dubingių piliavietėje įvyko tautinių rūbų konkurso „Išausta tapatybė“ finalas, kuriame pristatyti įspūdingi etniniai lietuvių rūbai.

Įprasminant Tautinių rūbų metus ir skatinant visuomenę puoselėti tautines vertybes, Lietuvos nacionalinis kultūros centras konkursą surengė trečiąjį kartą. Pats tapęs lietuvių tautinių rūbų konkurso Žemaitijos regiono etapo laimėtoju ir baigiamojo etapo finalininku, Seimo narys Valentinas Bukauskas – vienas iniciatorių, kad 2017-ieji būtų paskelbti Tautinių rūbų metais. Skaityti toliau

Istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ metraščio (8 tomo) sutiktuvės (0)

2016-12-10-suduviu-metrastisProgramoje (Lenkijos laiku):

8.40 val. – Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas jų žuvimo vietoje. Autobusas, pastatytas prie Punsko valsčiaus pastato, išvyks į Šlynakiemį 8.20 val. Dalyvaus Punsko vokalinis ansamblis „Tėviškės aidai“ (vadovas Gediminas Kraužlys)
9.30 val. – Istorijos paveldo konferencija Punsko savivaldybės salėje:

1. Teklės Pauliukonytės-Kalvinskienės knygos „Buvau partizanų ryšininkė“ pristatymas

2. Kęstutis Žemaitis Petras Dvaranauskas – kunigas ir visuomenės veikėjas

3. Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė Motiejaus Gustaičio asmenybės šviesa

4. Benjaminas Kaluškevičius „Knygnešys IV“ – knygos pristatymas

Kavos pertrauka

5. Artūras Svarauskas Justino Staugaičio politinės veiklos fragmentai
Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1926 m.

6. Sigitas Birgelis Seinų „Šaltinio“ spaustuvė Suvalkų krašto leidybos kontekste

7. Scholastika Kavaliauskienė Navasodų kaimo pokario tragedijos

8. Irena Marcinkevičienė Punsko Kovo 11-osios licėjus

Konferencijos metu bus atidaryta paroda, skirta Seinų „Šaltinio“ spaustuvės 110-mečiui.

Kviečiame dalyvauti.

Tradiciniai šokiai ir DJ Saga išjudins rudenėjantį Vilnių (0)

Visa Lietuva šoka | LLKC archyvo nuotr.

Rugsėjo 16 d. 18 val. Vilniaus Daukanto aikštėje bus vėl šokami lietuviški šokiai, dainuojamos liaudies dainos, muzikuojama. Pernai visą Lietuvą kartu suktis pakvietęs projektas „Visa Lietuva šoka“ grįžta su trenksmu – šiais metais prie akcijos Vilniuje prisijungs vienas žymiausių šalyje elektroninės muzikos atlikėjų DJ Saga – tradicinių šokių melodijos bus interpretuojamos šiuolaikiškai. Susirinkusiems gros ir šokti mokys Vilniaus miesto folkloro ansambliai, o šiuolaikiniais ritmais atitars folkloro grupė „Vydraga“ kartu su DJ Saga. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: N. Vėlius, A. Stanaitis. Lydos kraštas (3)

norbetas_velius_lnb.lt

Norberto Vėliaus pratarmė knygai Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 5–9. Ištraukos:

Pagal 1920 m. Maskvos taikos sutartį Lydos krašto lietuviai atiteko Lietuvai, tačiau tais pačiais metais buvo lenkų okupuoti. 1939 m. jie dar kartą buvo atskirti nuo Lietuvos. Jų troškimas gyventi Lietuvos valstybėje neišsipildė ir Atgimimo metais. 1992 m. žlugus Sovietų Sąjungai, jie liko Baltarusijos Respublikos sudėty – ir toliau bedaliai įnamiai savo tėvų ir protėvių žemėje. Daug šimtmečių jie iškentėjo kitataučių apsupty, dažnai pašiepiami, paniekinami, neturėdami jokių politinių teisių, negalėdami viešai lietuviškai kalbėti, mokytis, netgi melstis. Skaityti toliau

Ąžuolyno dienos sueiga kviečia į Ožkabalius (2)

Ąžuolyno diena | lnm.lt nuotr.

Balandžio 30 d. 12 val. Jono Basanavičiaus gimtinėje Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne vyks Ąžuolyno dienos sueiga. Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitėje trečią dvidešimt penkių ąžuolų guotą sodins Mažoji Lietuva ir žemaičiai. Minint XX amžiaus Lietuvos tremčių 75-ąsias metines, giraitėje bus sodinamas ąžuolas tremtiniams atminti.

Sueigoje gros, dainuos ir šoks Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro kapela „Smalinė“ iš Smalininkų, vokalinis ansamblis „Vėtrungė“ iš Viešvilės, tautinių šokių Skaityti toliau

Prie Platelių ežero mirgėjo „Lietuvos regionų spalvos“ (0)

Zemaitiski sveikinimai aukstaiciams _rengeju nuotr

Į Žemaitijos nacionalinį parką praeitą savaitgalį sugužėjo svečių iš visos Lietuvos saugomų teritorijų.  Platelių dvaro svirne atidaryta fotografijų paroda apie Lietuvos saugomas teritorijas, o prie Platelių ežero įvyko renginys visuomenei  ,,Lietuvos regionų spalvos“. Įvykę renginiai skirti Etnografinių regionų metams.

Renginys visuomenei prasidėjo Lietuvos saugomų teritorijų darbuotojų  eisena. Eiseną pradėjo žemaičiai – Kurtuvėnų regioninio parko žirgyno žirgai, traukiantys  dvikinkį vežimą. Kiekvienas regionas nešė savo krašto vėliavas, kėlė šurmulį: dainavo, grojo… Skaityti toliau

G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (II) (24)

3foto-G.Songaila_J.Vaiskuno_nuotr.

Tęsinys, pradžia ČIA.

Mūsų istorijos, kai nuo baltų ėmė atsiskirti slavai, pradžios klausimas

Kalbininkai slavų protėvius sieja su vakarų baltų periferiniais dialektais. Glotochronologiniais metodais nustatyta, kad praslavų prokalbė skilo VI a. po Kr., tačiau jų protoslaviškos stadijos, kai jie turėjo atskilti nuo vakarų baltų, chronologija lieka neaiški, kaip ir pačių vakarų baltų atskilimo nuo rytų baltų chronologija. Protoslavų atskilimo ieškoma II tūkst. pr. Kr., tačiau jis arba maždaug sutampa ir su vakarų baltų atskilimu Skaityti toliau

Mokslų akademijoje bus pristatyta archeologo E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Raida“ (0)

Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 14 d., penktadienį, 15 val.Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) bus surengta LMA tikrojo nario, archeologo, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto dekano prof. dr. Eugenijaus Jovaišos monografijos „Aisčiai. Raida“ pristatymas. Renginį ves Vilniaus universiteto prof. dr. Albinas Kuncevičius.

Antroji „Aisčių“ knyga „Raida“ tęsia aisčių (vakarų baltų) etninės istorijos tyrinėjimus. Ieškoma Didžiosios aisčių migracijos ištakų, nagrinėjama aisčių pasaulio sklaida į rytus, Skaityti toliau

Baltų vienybės ugnys ant Verkių kalno (5)

Baltų gentys XII a. | punskas.pl nuotrauka

XII a. baltai gyveno gentimis. Tada buvo Prūsų, Galindų, Jotvingių (Sūduvių), Skalvių, Lietuvių, Kuršių, Sėlių, Žiemgalių, Latgalių gentys. Pabandykime įsivaizduoti kokiu būdu buvo palaikomas ryšys tarp genčių – kokiu būdu buvo pranešama apie priešų puolimą.

Tada nebuvo nei interneto nei telefonų. Net skaipo (Skype) tada nebuvo. Nebuvo net ir tokios senienos kaip telegrafas. O 1236 metų rugsėjo 22 dieną reikėjo susivienijus Skaityti toliau

Iš baltų istorijos: pirmieji metalistai Lietuvoje (video) (6)

Žalvariniai papuošalai | alkas.lt nuotr,

Geležies amžius – intriguojantis laikmetis. Geležiniai plūgai, monetos, o ypač ginklai iš esmės pakeitė visuomenę ir jos santykius. Senajame geležies amžiuje, kuris datuojamas I–IV a., prasidėjo masinė dirbinių iš šios žaliavos gamyba, į Lietuvos teritoriją ėmė plūsti spalvotieji metalai iš Romos imperijos provincijų, vietos meistrai kūrė daug įdomių ir gražių papuošalų. Tapome lygiaverčiais senosios Europos nariais.

Anot archeologo prof. Mykolo Michelberto, tuo laikotarpiu Lietuvos juvelyrų, Skaityti toliau

Išleista nauja knyga apie jotvingių pilkapyną Šveicarijoje (0)

Šių metų spalio 23 d. Varšuvos valstybiniame archeologijos muziejuje buvo pristatyta knyga „Szwajcaria. Cmentarzysko bałtyjskie kultury sudowskiej w północno-wschodniej Polsce“ Jan Jaskanis („Šveicarija. Sūduvių kultūros baltų pilkapynas šiaurės rytų Lenkijoje“ – Janas Jaskanis). Tai gražiai išleista didelio formato (205 x 296 mm), 326 puslapių knyga. Joje daug nenumeruotų puslapių, skirtų pilkapiams. Čia yra 83 kapų ir rastų daiktų piešiniai su aprašymu. Knygą išleido: Lenkijos archeologų mokslo draugijos Varšuvos skyrius, Varšuvos valstybinis archeologijos muziejus, Suvalkų apygardos muziejus. Prie jos išleidimo taip pat prisidėjo 4 partneriai. Knygą už 60 zlotų galima nusipirkti Suvalkų apygardos muziejuje, Kosciuškos g. 81. Skaityti toliau

A. Daraškevičienė. Tarmės leidžia bendrauti šilčiau (3)

Sūduvio stuba Rumšiškėse | Christiano Konpan nuotr.

2013-ieji Lietuvoje paskelbti Tarmių metais. Pabandykime pasiaiškinti, ar visada susikalbėtume skirtingomis tarmėmis: kaip tas pats daiktas vadinamas skirtingose Lietuvos vietose? Galbūt skirtingai vadinami daiktai išties yra skirtingi? Ar tas pats žodis aukštaičiui ir žemaičiui gali reikšti visiškai skirtingus dalykus? Aišku tik viena: tarmiškai ištartas žodis yra šiltesnis ir jaukesnis nei pasakytas taisyklinga bendrine kalba.

Dounininkai, pontininkai ir kiti

Lietuvių kalbos tarmės skirstomos į du didelius būrius: žemaičių ir aukštaičių. Žemaičių esama trijų rūšių. Vakarų žemaičiai (apie Klaipėdą, Priekulę) duoną  vadina dona , todėl pagal tradicinį lietuvių tarmių skirstymą vadinami donininkais. Šiaurės žemaičiai (apie Kretingą, Telšius, Rietavą, Skuodą, Skaityti toliau

Joniškis rengia minėtuves paskutiniajam žiemgalių sukilimui ir Garuozos šilo mūšiui atminti (4)

Garuozos mūšio minėtuvės | organiz. nuotr.

Kovo 29-30 dienomis, minint didžios žiemgalių pergalės prieš šv. Marijos Vokiečių ordino Livonijos krašto kariuomenę, asociacija Žiemių pradas „Simkala“ , kartu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, kviečia į paskutiniojo žiemgalių sukilimo ir Garuozos mūšio minėtuves.

Garuozos šilo mūšis – viena didžiausių žiemgalių pasiektų pergalių laisvės kovoje su jų žemių pavergėjais. 1287 m. per Gavėnią žiemgalių genties kariai netikėtai įsiveržė į pačią Livonijos širdį – Rygą, sumušė miesto gynėjus (žuvo 15 iš 18 Vokiečių ordino brolių), tačiau miesto užimti nepajėgė. Pakeliui nuteriojo Ikškilę, sudegino priešpilį.

Po sėkmingo žiemgalių karo žygio, Livonijos ordino magistras Vilekinas sutelkė kariuomenę grįžtantiems su grobiu žiemgaliams pavyti ir atkeršyti. Skaityti toliau

D.Urbanavičienė. Suvalkija ar Sūduva? (35)

doc. dr. Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt nuotr.

Vasario 19 d. Vilniuje, 15 val. Seimo Europos informacijos biure (Seimo III r.) vyks diskusiją „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“.  Skelbiame Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės doc. dr. Dalios Urbanavičienės nuomonę šiuo klausimu.

Regiono pavadinimų Sūduva, Užnemunė, Suvalkija raida

Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva. Šis vardas sietinas ne vien su sūduviais (paminėtais, kaip spėjama, dar II a. Klaudijaus Ptolemėjaus) ir šios genties apgyvendintos teritorijos pavadinimu, pirmąkart paminėtu XIII a. kaip Zudua Danijos karaliaus Voldemaro II laikų knygoje „Liber censuum Daniae“ (1202-1241 m.). Skaityti toliau

Kaziuko mugė Vilniuje prieš 76 metus (video) (0)

Prieš pora metų Kaziuko mugės dėmesio centre buvo dzūkai, pernai džiaugėmės aukštaitiška švente. Kitais metais visų akys, ausys, uoslės kryps į sūduvius, o šiemet kovo 2 – 4 d. laukia Žemaičių dienos. Visą mugės programą rasite ČIA, o ČIA galite parsisiųsti mugės skarajutę [pdf].

Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero šventė gimė VII a., o XIX a. peraugo į mugę. Ji yra viena ryškiausių kalendorinių švenčių, turinti šimtmečių tradicijas, kiekvieną kartą pristatanti išmoningus rankų darbo gaminius ir neturinti lygių aplinkiniuose kraštuose. Mugė pritraukia kelis šimtus tūkstančių lankytojų. Antrąją mugės dieną vyksta šventinės teatralizuotos eitynės, kuriose dalyvauja, kaip ir senais laikais, žymiausi amatininkai, liaudies meno, Skaityti toliau

Jotvingių krašto ašara (4)

Rudaminos piliakalnis

Pietvakarių Lietuvos pakraštyje aplankęs tyriausių ežerų supamą nediduką Veisiejų miestelį ir išmaišęs vaizdingas jo apylinkes, jautiesi apžavėtas mistinio jų grožio. Tokioje vietoje žmonės turėjo gyventi nuo senų senovės.

Tačiau nerasite čia nei pilių, nei jų griuvėsių, kurie tai paliudytų. Net piliakalniai čia vos įžiūrimi, laiko nulygintomis kupromis. Vis dėlto istorikai neabejoja: Veisiejų kaštas – tai legendinių jotvingių tėvynė.

Karingos genties likimas 

Čionykščių ežerų pavadinimai skamba tarsi užkeikimai ar mįslės: Vainežeris, Verniejai, Šlavantas, Snaigynas… Skaityti toliau